palūkanos

Jau kurį laiką rekordinėse žemumose strigusios palūkanų normos už paskolas džiugina ne vieną banko paskolą turinčią šeimą. Lietuvos banko duomenimis, vidutinės palūkanų normos, taikomos naujų būsto paskolų turėtojams, pernai metų lapkričio mėnesį slystelėjo žemiau 2 proc. ir šiuo metu tesiekia 1,9 proc. Tai yra istoriškai žemiausias lygis ir šiandien belieka tik juo mėgautis. Tačiau Lietuvoje būsto paskolos sudaro didžiąją dalį – t.y. 80 proc.

Nors daugiau nei pusė gyventojų savo žinias apie asmeninių finansų planavimą vertina gerai, o trečdalis – bent vidutiniškai, sunkumų apmokėti netikėtas iki 300 eurų siekiančias išlaidas turėtų 45 proc. žmonių. Susidūrę su problemomis jie pirmiausia lėšų ieškotų šeimoje, tarp draugų arba kreiptųsi į bankus bei smulkiųjų vartojimo kreditų bendroves.

 Centrinių bankų vykdoma palūkanų mažinimo politika iki minimumo nukarpė indėlių patrauklumą ir net konservatyvių pažiūrų investuotojus verčia dairytis naujų investavimo formų. Kita vertus, siekiant didesnės grąžos tenka prisiimti ir papildomą riziką.

Didžiausiam Lietuvoje SEB bankui pranešus, kad jis ima mokėti nulines palūkanas už visus terminuotus indėlius eurais, tą patį jau padarius ir DNB bei „Swedbankui“, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ atstovas Kęstutis Kupšys „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad bankai nebėra ta vieta, kur būtų galima pelningai laikyti pinigus. Šiuo metu, anot jo, labiau apsimoka pradėti verslus ar investuoti į save nei taupyti.

 Skolintis būstui šiandien kaip niekad pigu. Vis dėlto naivu būtų manyti, kad tokiose žemumose palūkanos išsilaikys labai ilgą laiką. Ar šiandien labiau verta pasirinkti pastoviąsias būsto palūkanas ir ilgą laiką būti ramiems, kad paskolos įmokos nedidės, ar kintamąsias, tikintis, kad jos dar labiau sumažės arba bent jau išliks mažesnės negu dabartinė pastoviųjų palūkanų norma? Šiuo metu būsto paskolų palūkanos – ir pastoviosios ir kintamos – yra rekordinėse žemumose.

Istorines žemumas pasiekęs vyriausybių ir įmonių obligacijų pajamingumas, taip pat perpus atpigusi nafta ir kitų žaliavų kainų kritimas investuotojams nepalieka didelio pasirinkimo. Finansų rinkose susiklosčiusi situacija net ir konservatyvius investuotojus skatina prisiimti daugiau rizikos ir eiti į akcijų rinkas. Todėl net ir netylant kalboms apie neišvengiamą akcijų rinkų kritimą, brangstančios įmonių akcijos artimiausioje ateityje turėtų išlikti patrauklios.

Lietuvos ilgalaikės skolos vertybinių popierių palūkanos antrinėje rinkoje pasiekė rekordines žemumas, o euro įvedimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių augantį tarptautinės finansų rinkos dalyvių pasitikėjimą Lietuva. „Bendrą rinkos kryptį lemia mažų palūkanų normų aplinka pasaulio rinkose, tačiau Lietuvos skolos vertybinių popierių palūkanos krenta sparčiau. Dėl to mažėja palūkanų atotrūkis nuo ypač saugiais laikomų skolos vertybinių popierių, tokių kaip Vokietijos obligacijos.

Ūkio ministerijos sprendimu papildyta dalinio palūkanų kompensavimo tvarka. Nuo šiol dalis palūkanų bus kompensuojama visų paskolų bei lizingo sutarčių, pasirašytų nuo 2014 m. sausio 1 dienos ir finansuojamų pagal priemones „Atviras kreditų fondas“, „Portfelinės garantijos“ bei „Pasidalintos rizikos paskolos“ atvejais. Iki naujojo tvarkos pakeitimo pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“ buvo kompensuojama net 95 proc. (regionuose) ir 70 proc.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi įdarbino visą „užantyje“ laikytą arsenalą – tai rodo, kad ECB šįkart nusiteikęs itin aktyviai. ECB ketvirtadienį žengė netikėtą žingsnį ir dar kartą sumažino palūkanų normas – bazinės palūkanos nuo 0,15 proc. sumažintos iki 0,05 proc. Komercinių bankų indėlių palūkanos atitinkamai sumažėjo nuo -0,10 proc. iki -0,20 procento.

Šia tema buvo ilgokai spekuliuojama užkulisiuose ir štai – įvyko. ECB pirmą kartą istorijoje ir pirmasis iš didžiųjų centrinių bankų ryžosi žengti į neigiamų palūkanų zoną. Indėlių ECB įndėlių palūkanų norma nustatyta -0,1 proc. Tokiu būdu, kaip skelbia ECB, siekiama stabdyti infliacijos kritimą į ekonomikos sveikatai pavojingą lygį ir skatinti bankus pinigus laikyti ne centriniame banke.

Pirmojoje straipsnio dalyje aptarėme, kaip pinigai leido užtikrinti efektyvesnius prekių mainus bei leido kaupti turtą. Šią straipsnio dalį rasite čia. Sukauptas turtas užtikrina ne tik komfortiškas gyvenimo sąlygas, bet ir gali tapti ekonominiu įrankiu, įgalinančiu gauti papildomas pajamas. Laikinai nenaudojamu turtu galima leisti pasinaudoti tiems, kam jo trūksta ir gauti už tai atlygį.

Pastarąsias savaites viso pasaulio investuotojų dėmesį prikaustė įvykiai besivystančių šalių rinkose. Priverstos ieškoti skubių priemonių, kaip sumažinti nacionalinės valiutos kurso kritimą ir suvaldyti kylančią infliaciją, viena po kitos Turkija, Indija, Brazilija bei Pietų Afrikos Respublika (PAR) paskelbė didinančios bazines palūkanų normas. Indijos centrinis bankas palūkanų normas padidino nuo 6,75 iki 7 proc., PAR – nuo 5 iki 5,5 proc., Brazilija – nuo 10 iki 10,5 procento.

Lygiai nulis procentų palūkanų už indėlius. Tiek šiuo metu už indėlius siūlo kai kurie Lietuvos komerciniai bankai. Bankininkai puse lūpų net užsimena, kad ne už kalnų ta diena, kai gyventojams ir įmonėms gali tekti primokėti už pinigų saugojimą banke. Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė sako, kad vartotojai yra patekę į tokią padėtį, kad jau nebegali apsieiti be bankų. „Vartotojas pastatytas į tokią padėtį, kad jis negali apsieiti be bankų.

Antradienį Finansų ministerija pradėjo platinti naują vienerių metų trukmės taupymo lakštų emisiją, už kurią siūloma 1 proc. metinė palūkanų norma. Tai beveik keturis kartus daugiau nei už vienerių metų indėlius vidutiniškai siūlo pagrindiniai šalies bankai.

Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais. Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais. Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

Augsiantis vartojimas, žemų palūkanų aplinka ir besibaigianti kainų korekcija sudarys prielaidas būsto kainų augimui kitąmet, mano „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. „Gerėjantys verslo lūkesčiai dėl NT kainų pokyčio, skatina investuoti į būstą. Svarbų vaidmenį atlieka ir žemos palūkanos bei aukšta nuomos kaina“, – pasakojo ekonomistė ir pridūrė, kad kol kas tiesiog labiau apsimoka įsigyti nuosavą turtą.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po praėjusią savaitę vėl rekordiškai nurėžtos bazinės palūkanų normos, svarstoma, ar dabar Europos centrinis bankas jau imsis tarpbankinių indėlių palūkanų. Jeigu jų normą nustatytų neigiamą, pinigų laikymas centrinio banko sąskaitoje komerciniams bankams kainuotų. Ekspertai Lietuvoje sako, kad jeigu taip atsitiktų, tai dar nereikštų, kad už savų pinigų laikymą bankuose tektų mokėti gyventojams.

2013 m. per devynis mėnesius bankai padidino tiek paskolų, tiek indėlių portfelius, tačiau svarbiausios – grynosios palūkanų pajamos šiemet yra mažesnės nei pernai. Trečiąjį ketvirtį bankų sektoriaus valdomas turtas išaugo 0,5 mlrd. Lt ir 2013 m. spalio 1 d. sudarė 76,1 mlrd. Lt. Bankai nuosaikiai didino skolinimą: trečiąjį ketvirtį klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 0,5 % (0,3 mlrd. Lt) ir spalio 1 d. sudarė 54,2 mlrd. Lt.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apklausa rodo, kad būsto paskolą dabar ima vidutiniškai 34 metų amžiaus žmonės, skolinasi 22 metams, o imama suma – 124 tūkst. litų. Labiau skolinamasi litais nei eurais ir kintamomis palūkanomis. Pagrindinės priežastys, kodėl žmonės siekia gauti būsto paskolą, yra dvi. Jaunimas nenori nuomotis, o vyresni, jau turintys butą ar namą, nori jį pakeisti. Bankininkų teigimu, realiai gauti kreditą nori tie, kurie į rankas uždirba 3 tūkst.

Investuotojai šią savaitę lauks euro zonos naujausių verslo pasitikėjimo duomenų – tikimasi gerėjančių verslo lūkesčių. JAV Kongresui patvirtinus sprendimą dėl valstybinio sektoriaus finansavimo ir valstybės skolos limito, įprastai bus skelbiami didžiausio pasaulio ūkio makroekonominiai duomenys. Europoje investuotojai lauks preliminarių spalio mėnesio verslo pasitikėjimo indeksų.

  Estijos parlamentas nepritarė siūlymams nustatyti vartojimo kreditų palūkanų lubas. Atmestąja Paskolų teisės įstatymo pataisa buvo siekiama įvesti metinės palūkanų normos apribojimus – triskart neviršijančius šios normos vidurkio rinkoje. Panašūs siūlymai riboti palūkanų normą reguliariai pasigirsta ir Lietuvoje.

Pirmadienį buvo paskelbti išankstiniai rugsėjo mėnesio euro zonos infliacijos rodikliai. Užfiksuota 1,1 proc. infliacija yra kur kas mažesnė, nei Europos centrinio banko toleruojama 2 proc. riba, tad žemos bazinės palūkanos neturi didelės įtakos kainų augimui. Taigi šį trečiadienį vyksiančiame spalio mėnesio ECB susirinkime infliacija neturėtų būti rodiklis, kuris galėtų turėti lemiamos įtakos keisti bazinę palūkanų normą – ji turėtų išlikti 0,5 proc. lygyje.

Už Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus pažeidžiančią reklamą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba skyrė vartojimo kredito davėjui UAB Ūkio banko lizingui 7,5 tūkst. litų baudą. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba šių metų liepą–rugpjūtį atliko tyrimą ir nustatė tris UAB Ūkio banko lizingo vartojimo kredito reklamos atvejus, pažeidžiančius minėto įstatymo reikalavimus.

Lietuvos bankas tikisi, kad jam pavyks suvaldyti greitųjų kreditų rinką, ribojant maksimalias paskolų kainas bei jų prieinamumą, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Lietuvos bankas ketina pasitvirtinti trejų metų veikos strategiją, ir vienas iš strateginių tikslų yra greitųjų kreditų bumo suvaldymas”, - interviu BNS ketvirtadienį sakė V.Vasiliauskas. Centrinio banko vadovas teigė, jog problemą ketina spręsti, peržiūrint kreditų kainos lubas bei jų prieinamumą.

Euro įvedimas Lietuvai atneštų daug naudos ir padėtų atsikratyti rizikų finansų rinkose, teigia Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovė Julie Kozack. „Mes manome, kad narystė euro zonoje atneš naudos Lietuvai, ypač rizikų mažinimo, bankų sistemos likvidumo atžvilgiu. Ir tai padės sumažinti rizikas, susijusias su valiuta. Taigi, tai galėtų vesti prie žemesnės skolinimosi kainos Lietuvai“, - pirmadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su premjeru ir finansų ministru sakė J.Kozack.

Pirmąjį 2013 m. pusmetį mažėjant bankų svarbiausioms – grynųjų palūkanų – pajamoms, šiemet ir toliau mažėjo bankų sektoriaus pelnas. Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje veiklą nutraukus „UniCredit“ grupei, sumenko metus augęs paskolų portfelis. „Bankų sistema pirmąjį pusmetį plėtojosi tvariai, o „UniCredit“ grupės pasitraukimas finansų sektoriui didesnės įtakos neturėjo.

AB banko „Finasta“ Kapitalo rinkų departamento analitikai, atlikę AB Šiaulių banko akcijų vertinimo atnaujinimą, padidino tikslinę akcijos kainą nuo 0,319 eurų iki 0,325 eurų, kuri yra 28,5 proc. didesnė nei vakarykštė akcijos kaina NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Palikta ilgalaikė akcijų pirkimo rekomendacija. Kaip ir tikėtasi, 2013 m. II ketv.

Greitųjų vartojimo kreditų bendrovės į užburtą ir dažnai pražūtingą paskolų ratą kasdien įtraukia per 1000 Lietuvos gyventojų. Visuomeninės akcijos „Atsisakyk greituko“ atstovai atviru laišku ragina Lietuvos banką ir kitas valdžios institucijas imtis aktyvių veiksmų, kurie pažabotų greituosius kreditus išduodančių įmonių apetitą. Greitųjų kreditų portfelis Lietuvoje auga geometrine progresija.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) savo interneto svetainėje atnaujino vėluojančių sumokėti didžiausias PVM sumas įmonių sąrašą. „Viešas mokestinių įsipareigojimų nevykdančių įmonių skelbimas – tai vienas iš būdų parodyti visuomenei, ir galimiems verslo partneriams, kuris verslas stengiasi išvengti mokesčių arba ne laiku vykdo mokestines prievoles“, – pranešime cituojamas VMI viršininko pavaduotojas Dainoras Bradauskas.

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, nepakeitė šiuo metu 0,5 proc. siekiančių bazinių palūkanų normų. Pastaruoju metu makroekonominiai rodikliai euro zonoje pradėjo po truputį gerėti – nedarbo lygis, atrodo, jau atsimušė į dugną, net probleminių euro zonos šalių gamintojų pasitikėjimas ekonomika atsitiesia. ECB, kiek įmanoma savo veiksmais ir žodžiais, siekia palaikyti palengva atsigaunančią euro zonos ekonomiką.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

Ketvirtadienį Seimas svarsto ir ketina priimti Vyriausybės pateiktą mokesčių paketą. Paketas teikiamas, svarstomas ir priimamas itin skubotai – laikotarpis tarp pateikimo ir priėmimo sudaro vos dvi dienas. Net ir 2008 m. pabaigoje įvykdytos mokesčių „reformos“ metu laikotarpis tarp pateikimo ir priėmimo sudarė savaitę.

„Ernst & Young”: skausmingam euro zonos atsigavimui vėluojant, Lietuvoje prognozuojamas nuoseklus ūkio augimas. Nepalanki pasaulio ekonomikos rekordinė pagal ilgumą padėtis tarptautinėse rinkose ir vis didėjantis nedarbas toliau slopins euro zonos šalių ekonomikos plėtrą, o recesija truks ilgiau nei buvo prognozuojama iki šiol. Euro zonos BVP šiemet trauksis 0,6 proc., teigiama „Ernst & Young“ vasaros euro zonos ketvirtinėje ekonomikos prognozėje.

ECB pažadas „daryti viską ko reikės“, dabar atsidūrė teisme, o tai gali iš naujo įžiebti paniką rinkose. Vokietijos centrinis bankas bus pagrindinis dalyvis Vokietijos konstitucinio teismo svarstyme dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir ECB obligacijų pirkimo programos.

Aurelija Kaškelevičienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Suomijoje nuo birželio 1 d. įsigaliojantis įstatymas nustato teikiamų kreditų palūkanų lubas, taigi greitųjų kreditų bendrovės už mažas paskolas nebegalės gauti didelių palūkanų. Viena didžiausių suomių greitųjų įmonių „Ferratum“ teigia, kad nebeapsimokės teikti 100 eurų paskolų. Ekspertai: Suomijos ekonomika neaugs Suomijos ūkis neatsigauna taip greitai, kaip buvo prognozuojama.

AB „Citadele“ bankas, didindamas kreditavimo apimtis ir siekdamas sudaryti klientams patrauklias sąlygas taupyti, nuo š.m. gegužės 27 d. padidino terminuotųjų indėlių palūkanas privatiems ir verslo klientams (rezidentams ir nerezidentams). Už pusės metų trukmės terminuotuosius indėlius litais, eurais ir JAV doleriais bus mokamos 0,2 proc. punkto didesnės palūkanos (atitinkamai 1 proc. už indėlius litais ir eurais bei 0,7 proc.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs ir toliau mažinti palūkanų normas, praneša „Reuters“. Anot M. Draghi, bankas yra pasiruošęs imtis visų būtinų priemonių, kurios bus reikalingos siekiant sustabdyti recesiją euro zonoje.

Būsto įperkamumo indeksas praėjusį ketvirtį iš Baltijos šalių sostinių labiausiai augo Vilniuje, tačiau jis dar gerokai atsilieka nuo Rygos ir Talino, rodo „Swedbank“ atliktas būsto įperkamumo tyrimas. „Daugiausiai būsto įperkamumas augo Vilniuje, čia jis padidėjo net 14,7 procentinio punkto, Taline – 8,6, Rygoje – 5 piunktais.

 Per praėjusius metus šalyje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių valdomas turtas sumažėjo, suteiktų paskolų portfelis ir indėlių suma išaugo, tačiau pelnas sumenko šiek tiek daugiau nei trečdaliu. „Pelno smukimą lėmė du veiksniai.

Smulkios ir vidutinės įmonės norėtų pritraukti papildomo finansavimo, tačiau reta jo paieškai pasitelktų rizikos fondų investicijas. Taip yra todėl, kad informacijos apie juos verslininkams dar trūksta, atskleidžia Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos (LRKA) atlikta apklausa.

Kalbėdamas „Laisvosios bangos“ eteryje Lietuvos banko Priežiūros departamento direktorius Vytautas Valvonis teigė, jog apriboti Ūkio banko veiklą nuspręsta todėl, kad banko kapitalas buvo neigiamas. Priimti sprendimą paspartino ir visuomenėje susiformavusi neigiama nuomonė apie šį banką. „Banke buvo mažiau turto, nei buvo deklaruojama apskaitoje. Įvertinus tikrąją turto vertę, paaiškėjo, kad banko kapitalas labai neigiamas. Vadinasi, bankas artimiausi metu galėjo tapti nemokus.

Senojo žemyno bankai pradėjo grąžinti prieš metus iš Europos centrinio banko (ECB) gautas paskolas, padėjusias pagerinti jų finansinę būklę. Ar tai reiškia, kad regiono bankai jau išsigydė ligas? Šimtai Europos bankų skuba grąžinti paskolas, kurias prieš metus gavo iš Europos centrinio banko (ECB). Anot ekspertų, tai – įrodymas, kad finansų rinkos skolų krizės slegiamame žemyne pagaliau atsigauna. Vis dėlto skelbti galutinę pergalę anaiptol per anksti.

Dėl milijoninių nuostolių su „DnB“ banku bylinėtis pasiryžusių penkiolikos asmenų ieškinį iš esmės pradėjo nagrinėti Panevėžio apygardos teismas. Prieš penketą metų tuomečio „DnB Nord“ skolintomis lėšomis įsigiję jo platintų obligacijų investuotojai, užuot praturtėję, išėjo elgetomis – praskolino ne tik savo, bet ir giminaičių turtą.

Vokietijos bankų priežiūros institucija (BaFin) pradėjo patikrinimą keturiuose šalies bankuose, kurie įtariami tarptautinėmis manipuliacijomis, susijusiomis su palūkanų normomis. Į priežiūros instancijų akiratį pateko ir tokie finansų sektoriaus milžinai kaip "Deutsche Bank" ir "Portigon", praneša "Deutsche Welle". BaFin ekspertai įtaria, kad bankai manipuliavo Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma EURIBOR.

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose šiandien planuoja pasiskolinti iki 400 mln. eurų. Eurais denominuotos euroobligacijos papildys 2007 metais išleistą skolos vertybinių popierių emisiją, kurios pajamingumas siekė 4,85 proc. Minėtų obligacijų išpirkimo terminas sueis 2018 metų vasarį. „Verslo žinių“ teigimu šį kartą ketinama pasiskolinti beveik perpus pigiau, nes metinė palūkanų norma sieks maždaug 2,55 proc.

Kiekvienas savo investicijų portfelyje turi turėti aukso, nes net ir blogiausiu atveju investuotojai gali pasipelnyti iš šio prabangaus metalo, teigia garsus investuotojas, ataskaitos „Gloom, Boom & Doom“ autorius Marcas Faberis. „Aš išlaikyčiau auksą net ir sisteminio žlugimo atveju, nes tikiuosi, kad ir tuomet jis išlaikys savo vertę.

SEB bankas nuo sausio 22 dienos pradeda platinti investicinius lakštus, kurių išpirkimo kaina priklausys nuo „Brent" naftos kainos pokyčių. Šie 380 dienų trukmės investiciniai lakštai bus platinami eurais iki vasario 4 dienos. Vieno investicinio lakšto įsigijimo kaina - 100 eurų. Mažiausias vienam investuotojui siūlomas įsigyti investicinių lakštų skaičius - 30 vienetų. Investicinių lakštų įsigijimo mokestis netaikomas.