palūkanos

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas savo veiksmais nuteikinėja banko darbuotojus prieš Seimą ir beprasmiškais laiko Seimo bandymus išsiaiškinti 2008 m. ekonominės krizės priežastis. Pats centrinis bankas savo neveikimu esą galėjo leisti bankams nepagrįstai uždirbti iš gyventojams suteiktų paskolų palūkanų. Bent jau taip įsitikinęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (BFK), valstiečių ir žaliųjų atstovas Stasys Jakeliūnas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį įvykusiame Valdančiosios tarybos posėdyje nepakeitė rekordiškai mažų palūkanų normų ir pareiškė, kad jos nebus keičiamos „bent iki 2019 metų pabaigos“. Kaip ir prognozuota, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau sudarys rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento. Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, tebesudarys minus 0,4 proc.

Būsto paskolas pasiėmę žmonės 2019 m., tikėtina, už jų palūkanas turės atseikėti daugiau pinigų nei 2018 m. Tačiau gąsdintis dėl galimai pakilsiančių palūkanų normų nereikėtų, ramina specialistai. Esą skaudžiau piniginėms atsiliepti gali brangstantis nekilnojamasis turtas. Sunerimti reiktų ne dėl palūkanų  Pasak Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidento Mariaus Jansono, ilgus metus buvusios minusinės palūkanos bankų netenkino.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje perkaitimo požymių nėra, tačiau artimiausiu metu jos laukia su palūkanų kilimu susiję iššūkiai, sako Lietuvos banko vadovas. Vitas Vasiliauskas mano, jog mažų palūkanų laikas baigiasi, todėl tiek NT pirkėjai, tiek vystytojai, tiek bankai turėtų skaičiuoti riziką. LB vadovas kartoja, jog laikas įvesti NT mokestį. „Kalbėdamas apie iššūkius turiu omenyje palūkanas.

Komerciniai bankai į galimą Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą didinti palūkanų normas sureaguotų per 3-6 mėnesius, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, jau ir dabar Lietuvoje bankai pradeda žvelgti į augsiančių palūkanų galimybę. „Aš manau, kad rinkos pradės įsiskaičiuoti ir anksčiau tą palūkanų didinimą. Kalbant apie Lietuvą, aš manau, kad procesas jau po truputį yra prasidėjęs. Palūkanų pokyčiai jau yra“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo V. Vasiliauskas.

  Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pareiškė manąs, kad pagrindinės palūkanų normos dabartiniuose rekordiškai žemuose lygiuose išliks „bent iki 2019 metų vasaros pabaigos“.   Euro zonos centrinio banko taikoma pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma šiuo metu sudaro rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento. Tuo tarpu palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, sudaro minus 0,4 proc.

Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais laikais yra nebrangu, neatskleidžia viso situacijos dramatiškumo. Šiuo metu įvairų vyriausybių ir net kai kurių įmonių obligacijų, kurių vertė siekia apie 7 trilijonus JAV dolerių, pajamingumas yra neigiamas.

 Būsto paskolų palūkanos artimiausiu metu turėtų augti, prognozuoja Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, pernai rekordiškai 10 procentų išaugo paskolos gyventojams. Daugiausiai žmonės ima paskolas būsto įsigijimui.  „Ekonominis ciklas yra pakilime, natūralu. Pajamų augimas, ta pati statistika vidutinio darbo užmokesčio rodo, kad gerokai viršija infliaciją. Natūraliai, tų pajamų yra daugiau.

SEB grupės ekonomistai pagerino euro zonos ekonomikos plėtros 2018 metų prognozę nuo 2,3 iki 2,5 procento. Šie metai turėtų būti sėkmingi pramonės atstovams, kurie daugiau investuos norėdami didinti gamybos pajėgumą ateityje. Sustiprėjęs euras kitų valiutų atžvilgiu kol kas euro zonos eksportui akivaizdesnės žalos nedaro. Dėl įmonių planų didinti darbuotojų skaičių nedarbas euro zonoje turėtų ir toliau mažėti, o tai skatins ir darbo užmokesčio spartesnį augimą, kuris iki šiol buvo labai lėtas.

Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ir indėlių sąskaitose buvo sukaupę daugiau negu 12 mlrd. eurų ir dar bent 1,3 mlrd. eurų laikė grynaisiais pinigais.

 JAV centrinis bankas nepakeitė bazinės palūkanų normos, teigiamai vertina ekonomiką Jungtinių Valstijų centrinis bankas – Federalinio rezervo sistema – trečiadienį, kaip ir buvo prognozuota, nepakeitė bazinės palūkanų normos, kuri siekia 1-1,25 proc. FRS taip pat nesureikšmino šalyje prasiautusių uraganų poveikio ekonomikai ir pabrėžė, kad ekonomika ir toliau „stabiliai auga“. JAV centrinis bankas šiais metais bazinę palūkanų normą padidino du kartus, reaguodamas į ekonomikos augimą.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.

Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui lietuvių per kišenę. Rugsėjo 21 dieną JAV centrinis bankas pranešė, kad bazinė palūkanų norma dabar nebus keičiama, tačiau dar šiais metais, labai tikėtina, kad bus vienas kilstelėjimas nuo 1,25 iki 1,5 proc.

Birželio pradžioje įspėję apie galimą šalies nekilnojamojo turto rinkos perkaitimą, Lietuvos banko atstovai įvardija, kad pagrindines grėsmes rinkai kelia augančios turto kainos, aktyvus investavimas į būstą nuomai, demografinės tendencijos, didelis bankų finansavimas, nukreiptas į statybų ir nekilnojamojo turto sektorius bei galimas palūkanų šokas.

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai. Tad visai nenuostabu, kad jau antrus metus iš eilės stebime stipriai išaugusį būsto rinkos pulsą.

Atlyginimų augimas, žemos palūkanų normas, nemenkos nuomos kainos – visa tai skatino gyventojus vis dažniau pagalvoti apie nuosavą būstą. Nemaža dalis susiklosčiusia padėtimi pasinaudojo, praeitais metais buvo fiksuojami rekordiniai būstų įsigijimai. Tačiau pranašauja, kad mažoms palūkanoms ateina galas. Europos centrinis bankas (ECB) dar praeitais metais prabilo, kad kiekybinio skatinimo programai ateina galas.

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą.

Nekilnojamasis turtas (NT) – lietuvių pamėgsta sritis investicijoms. Rinkoje pastebima, kad žmonės ne tik sau perka naujus būstus, bet ir nuomai. Tiesa, pasaulinės tendencijos rodo, kad įtampa auga, o Lietuvai – ne vien optimistinės prognozės. Lietuvos NT rinka gali būti palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), teigia „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas. Būtent šioje rinkoje – pirmieji nerimo signalai.

Vienam iš bankų pranešus apie ketinimą ir vėl mokėti palūkanas už laikomus indėlius, vieni tai įvertino kaip konkurencinės kovos elementą. Visgi kiti didieji bankai taip optimistiškai į ekonominę situaciją dar nežiūri.  DNB bankas nuo sausio 3 dienos visiems klientams, sudariusiems 12 mėnesių ir ilgesnio termino sutartis pradeda mokėti palūkanas už indėlius, laikomus eurais, JAV doleriais ir Norvegijos kronomis.

Europos Centrinio Banko (ECB) įgyvendinama turto pirkimo programa, dar vadinama kiekybiniu skatinimu, vieną dieną turės būti užbaigta ir tos dienos negalima pernelyg ilgai atidėlioti, interviu olandų dienraščiui NRC pareiškė ECB valdančiosios tarybos narys Klaasas Knotas. „Ar tai nutiks 2018 metais? Neturiu krištolinio rutulio“, – pridūrė jis.

Praėjus dienai po to, kai JAV federalinio rezervo sistema (FRS) padidino bazinę palūkanų normą ir nurodė, kad kitąmet ji gali būti padidinta tris kartus, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį nusirito į žemiausią per beveik 14 metų lygį. Bendros Europos valiutos kursas netrukus po vidurdienio nusileido iki 1,0405 JAV dolerio – žemiausio lygio nuo 2003 metų sausio mėnesio.

Šiemet tikrai negalime skųstis nuoboduliu rinkose ir geopolitikoje. Pirmąjį metų pusmetį ekonominis pasaulis gyveno Didžiosios Britanijos referendumo laukimu, antrąjį pusmetį gyvename JAV prezidento rinkimų nuotaikomis. Ir jei visai neseniai atrodė, kad netikėtumų dėl šių rinkimų neturėtų būti, kad D. Trumpas jau prisikalbėjo tiek, jog jau niekas jam nepadės, pastarųjų dienų pokyčiai rodo, kad įtampa iki pat rinkimų rezultatų paskelbimo tik didės.

Naujausia Lietuvoje veikiančių bankų apklausa rodo, kad jie trečiąjį ketvirtį įmonėms skolino aktyviau ir ilgesniam terminui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai per ketvirtį iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu. „Sparčiai augančio kreditavimo kontekste didžioji bankų dalis skolinimo standartų reikšmingai nekeitė, tačiau kreditavimo įmonėms švelnėjimo požymių pastebima keletą ketvirčių iš eilės.

Europos Centrinio Banko (ECB) vykdoma „lengvų pinigų“ politika leido euro zonos šalių vyriausybėms atidėti svarbių reformų įgyvendinimą, trečiadienį pareiškė Vokietijos ekspertų grupė, raginanti Frankfurte įsikūrusią organizaciją riboti savo milžiniškos apimties ūkio stimuliavimo programą.

Finansų rinkos trečiąjį šių metų ketvirtį nudžiugino investuotojus gerais rezultatais. Augo akcijų ir obligacijų kainos. Tai leido pasiekti teigiamas grąžas ir pensijų fonduose. Nors dėl kylančių rinkų nuotaikos turėtų būti labai geros, tačiau pensijų fondų valdytojai dideliu optimizmu nesigiria. „Šiuo metu konservatyviau investuojame obligacijų rinkose ir mažiname akcijų dalį fonduose.

Lietuvai tarptautinėse rinkose ketvirtadienį pavyko pasiskolinti labai geromis palūkanomis, o tai lėmė ir pasirinktas tinkamas euroobligacijų platinimo laikas, teigia analitikai. „DNB Markets“ įmonių finansų ir skolos kapitalo rinkų vadovo Mindaugo Matulaičio teigimu, galutinis naujos 450 mln. eurų emisijos pajamingumas - 1,132 proc.

Esant itin žemoms palūkanų normoms, bankų šansas užsidirbti – būsto paskolų maržos. Atsižvelgdami į prisiimamas rizikas bei stebėdami vienas kito žingsnius, bankai nustato ir savo pelno procentą. Bankams jungiantis ir didėjant koncentracijai, ekspertai tv3.lt portalui pasakoja, kaip tai turėtų paveikti būsto paskolų maržas. Žvelgiant į istoriją matyti, kad didžiausią pelno procentą bankai ėmė 2000 metais, kuomet tik prasidėjo būsto paskolų rinka – 4 proc.

Pigių pinigų ir mažų paskolų palūkanų normų aplinkoje, vis daugiau gyventojų ir investuotojų dėmesį nukreipia į nekilnojamąjį turtą. Jo grąža kelis kartus viršija finansinę naudą iš įprastinių investavimo priemonių. Paslaugų centrų plėtra ir augantis turistų skaičius žymiai padidina būsto nuomos poreikį Vilniuje ir sustiprina gyventojų investicijas į NT. Bet ar ilgai tęsis šis renesansas, o gal jau kyla naujo burbulo grėsmė? Skubu atsakyti – burbulo dar nesimato.

Vasara įsivyravo ir finansų rinkose. Regis, šiomis dienomis jas labiau jaudina „Pokemon Go“ užkratas, nuo liepos pradžios 120 proc. pasiekęs „Nintendo“ akcijų kainos šuolis ir kitų žaidimų gamintojų akcijų populiarumo bumas, o ne tarptautinės politikos pokyčiai ar ekonominės prognozės. Išties stebėtina, tačiau praėjusios savaitės tragedija Nicoje ir savaitgalį naujienų puslapius sudrebinęs neįvykęs pučas Turkijoje, finansų rinkoms nepadarė didesnio įspūdžio.

Lietuvos bankas atliko Apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Atsakydamos į klausimus, finansų įstaigos kaip didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai nurodė ilgai trunkančio mažų palūkanų laikotarpio galimą neigiamą poveikį pelningumui. Pasak finansų sistemos dalyvių, rizikos dėl geopolitinės padėties Europos Rytuose galimas poveikis yra sumažėjęs, tačiau yra išaugusi kibernetinių nusikaltimų tikimybė.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 61 mln. eurų pelno - 7,5 proc. daugiau nei 2015-ųjų sausio-kovo mėnesiais, kai jis buvo 56,8 mln. eurų. Šiemet pelningai veikė 11 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolį patyrė 2 rinkos dalyviai, pranešė Lietuvos bankas.

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas apžvelgęs Lietuvos finansinę sistemą konstatavo, kad Lietuvos finansų sistema turi tvirtą stuburą. Bankai atlaikytų indėlininkų paniką ar staigų skolininkų būklės pablogėjimą. Vis dėlto rizikų finansų sistemai yra, ir pagrindinės jų sietinos su galimu nekilnojamojo turto kainų burbulu Šiaurės šalyse bei besitęsiančiu mažų palūkanų laikotarpiu.

Šią savaitę finansų rinkos gyvens daugiausia pirmųjų vasaros dienų naujienomis – nemenku sukrėtimu, atsiritusiu iš JAV, pakeitusiu anksčiau vyravusias optimistines nuotaikas ir privertusiu peržiūrėti lūkesčius dėl rinkų pokyčių šiais metais. Nuvylė JAV darbo rinkos duomenys Penktadienį buvo paskelbti itin prasti JAV darbo rinkos duomenys. Svarbiausias jų – algalapių skaičiaus pokytis, kuris vietoj prognozuotų 160 tūkst. darbo vietų gegužės mėnesį tesudarė 38 tūkst.

Pasaulyje ypač populiarėja dalinimosi ekonomika. Savo rinką ji atranda ir Lietuvoje. Nors nesame pažangiausia šalis šioje ekonomikoje, greitai tapsime pirmaisiais, kurie įstatymais reglamentuos tarpusavio skolinimąsi tarp įmonių ir galimų jų klientų. Įstatymo dėka, bus sukurtas alternatyvus įmonių finansavimas. Norint pradėti smulkųjį ar vidutinį verslą nebereikės belstis į bankų duris, užteks užsiregistruoti internetinėje tarpusavio dalinimosi platformoje.

Ketvirtadienį Norvegijos centrinis bankas, sumažindamas Norvegijos kronos palūkanų normą, iškomunikavo, jog neatmeta neigiamų palūkanų galimybės. Regis, neigiamos palūkanos tampa naująja realybe. Japonija, Šveicarija, Danija, Švedija, euro zona – štai šalys, gyvenančios be palūkanų, nenustebsime, jei į klubą įstos ir Norvegija. Kas prieš dvejus metus skambėjo kaip kažkas iš fantastikos srities, dabar nieko nebestebina. Bėda yra ta, kad, panašu, nauda menksta kartu su palūkanomis.

33 metų žmogus, būstą perkantis Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, ir 23 metų laikotarpiui besiskolinantis nuo 47 iki 60 tūkst. eurų – taip pernai atrodė vidutinis statistinis šalies gyventojas, ėmęs SEB banko būsto paskolą. Iš viso pernai banke buvo sudaryta 6,6 tūkst. būsto paskolų sutarčių – trečdaliu daugiau negu 2014 metais. Bendra naujų būsto paskolų vertė, palyginti su 2014 metais, išaugo 41 proc. ir buvo 273 mln. eurų.

Didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupė „Nordea“ savo klientams Lietuvoje turi taikyti neigiamas palūkanas, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už jiems taikomą banko maržą, konstatavo Lietuvos bankas. Tokį sprendimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vartotojų ginčus su „Nordea Bank“. Tačiau Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, o „Nordea Bank“ jau pareiškė, kad juo vadovautis neketina.

Prieš keletą dienų teko aiškinti ekonomikos principus savo devynmečiui, pasiryžusiam išleisti visas savo kiaulės taupyklės santaupas naujesniam telefono modeliui.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo stiprinti būsto paskolų gavėjų apsaugą - institucijos parengė Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projektą. „Iki šiol Lietuvoje nebuvo vieningo teisės akto, kuris išsamiai nustatytų būsto ir kitų kreditų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teisinį reguliavimą.

Šį mėnesį populiariausias būsto paskolų rodiklis pusmečio trukmės EURIBOR tapo neigiamas, tai yra pirmas kartas istorija, kada palūkanų normos yra tokios žemos. Dėl šios priežasties daugumai turintiems būsto paskolą mokestis už paskolą sumažėjo. tv3.lt domėjosi kada ir dėl kokių priežasčių gali kilti palūkanų normos. DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tikina, kad artimiausius tris metus palūkanų normos nekils.

Palūkanų normų stabilumą dar mažiausiai metams prognozuoja dauguma didžiųjų Baltijos šalių įmonių (74 proc.) Tiesa, besitikinčių palūkanų normų augimo ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse pamažu daugėja – šiuo metu tokių bendrovių yra 22 proc. (penktadalis), prieš metus buvo 10 procentų. Vis dėlto įmonės dėl besikeičiančių lūkesčių veiksmų kol kas nesiima ir apie galimybę pasinaudoti žemų palūkanų lygiu ir rinktis fiksuotąsias palūkanas tik svarsto.

Šią savaitę vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos EURIBOR pasiekė 0 procentų. Tai puiki žinia turintiems būsto paskolas, nes jeigu ji yra susieta su 6 ar 3 mėnesių trukmės EURIBOR tai reiškia, kad palūkanų norma tą laikotarpį bus lygi 0. Tiesa 3 mėnesių EURIBOR jau daugiau nei pusė metų yra neigiamas, tačiau 6 mėnesių EURIBOR dar nebuvo tiek nukritęs.   Ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad tai nėra naujiena, jog tarpbankinių palūkanų norma pareina į neigiamą pusę.

Lietuviai dažniau nei kiti europiečiai prieš imdami vartojimo kreditą pirmiausia įvertina bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą. Be to, beveik kas šeštam lietuviui yra svarbu, ką apie sprendimą pasiskolinti pagalvos draugai ir artimieji, kai tuo tarpu kitiems europiečiams šis aspektas nėra reikšmingas. Tokios tendencijos išryškėja Centrinės ir Rytų Europos šalių mastu apklausus vartojimo kredito paslaugomis besinaudojančius „International Personal Finance“ (IPF) klientus.

Kol visa Europa laužo galvą ką daryti su pabėgėliais, JAV bankininkai priėmė tokį sprendimą, kuris turės įtakos ne tik Amerikos ekonomikai ir paprastiems amerikiečiams, bet ir mums visiems Lietuvos gyventojams. Jei reikėtų išrinkti svarbiausią rugsėjo naujieną, tai investuotojai ir finansininkai neabejotinai išrinktų JAV centrinio banko komentarus apie ekonomiką ir sprendimą dėl JAV bazinių palūkanų normų.

Pagrindinis šios savaitės įvykis, kurio laukia finansų rinkos bus ketvirtadienį, kai baigsis JAV Federalinio rezervų banko (FED) posėdis. Laukiama, kaip FED įvertins naujausią ekonominės situacijos vertinimą. Rinkos analitikų vertinimu, tikimybė, kad palūkanos būtų keliamos 0,25 proc. punkto jau rugsėjį šiuo metu yra apie 30 proc. „Danske Bank“ analitikų vertinimu, labiau tikėtina, kad FED palūkanų normą gali nuspręsti kelti šių metų gruodį.

Prisiimant ilgalaikius įsipareigojimus, dažniausiai tai būna būsto paskola, reikia įvertinti ar sugebėsiu gražinti skolą. Reikia įvertinti ar galėsiu mokėti įmokas ateinančius gal net 30 metų, būtent toks terminas populiarus tarp jaunų ką tik pradėjusių uždirbti šeimų, kurios optimistiškai žvelgia į ateitį. Pirkti būstą pasinaudojant paskola yra normalu, tačiau šiuo metu aktualu (labiau nei bet kada anksčiau) įvertinti galimus palūkanų pasikeitimus.

Kai kurie komerciniai bankai gyventojus ir toliau spaudžia į kampą, šįkart dėl neigiamų palūkanų. Būsto paskolas pasiėmę klientai sulaukė laiškų iš banko su siūlymu pasikeisti paskolos sutartį. Tarp pakeitimų netikėtai atsirado ir viena banko vingrybė. „Euriborui“ persiritus į neigiamą pusę, komercinis bankas šį dydį siūlo skaičiuoti kaip nulinį. Klientų interesus ginanti asociacija tvirtina, kad bankai gelbėja savo kailį neatsižvelgdami į klientus.

Kelerius metus prieš krizę didžiulėmis palūkanomis, vienu metu siekusiomis net iki 10 proc., džiaugęsi komerciniai bankai pastaraisiais mėnesiais nebežino ką daryti. „Euriborui“ nusiritus į neregėtas žemumas, o dabar persiritus į neigiamą pusę, jie turi primokėti žmonėms, kurie yra paėmę iš jų būsto ar kitas paskolas.

 „Šiuo metu į bet kurį Lietuvos banką padėtą net ir terminuotą indėlį galima atsiimti kada tik panorėjus. Tokiu atveju žmogus negauna palūkanų, tačiau net jei jis indėlį ir išlaiko metus ar ilgiau, bankui iš to naudos nėra. Šis pinigų negali investuoti, kadangi turi būti pasiruošęs juos bet kada grąžinti.