palūkanos

Šimtams tūkstančių žmonių – žinios dėl brangstančių paskolų. Palūkanų normų didėjimas – nebe miglota ateitis, o artima realybė. Lietuvos centrinio banko vadovas atskleidžia, kad pirmą kartą „Euribor“ palūkanos tikriausiai kils jau vasarą, o vien iki metų pabaigos paskolos gali pabrangti procentu, vėliau – gal ir dar daugiau. O tai kai kam reikštų nebūtinai dešimtis, bet ir šimtus papildomų eurų. Sunerimę dėl didesnių išlaidų žmonės svarsto, galbūt palūkanas pulti fiksuoti.

Euro zonoje sparčiai kylanti infliacija reiškia, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) netrukus teks atsisakyti savo ilgalaikės neigiamų palūkanų normų politikos, penktadienį pareiškė Vokietijos centrinio banko vadovas. „Akivaizdu, kad neigiamos palūkanų normos jau yra praeitis“, – pareiškė Joachimas Nagelis po Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimo Vokietijoje. Metinė infliacija euro zonoje balandį pakilo iki 7,5 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas dėl bazinių palūkanų normų didinimo gali būti priimtas šių metų trečiąjį ketvirtį, pasibaigus ECB turto pirkimo programai, sako Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.  „Laikomės tos pačios retorikos, ką sako ECB. Jis sako, kad palūkanų normų augimas šiuo metu galimas tik pasibaigus turto pirkimo programoms, kurios, tikėtina, pasibaigs šių metų trečią ketvirtį.

Euro zonoje sparčiai kylant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) savo palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos, galėtų padidinti jau liepą, trečiadienį davė suprasti euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB obligacijų pirkimą turėtų užbaigti „trečiojo ketvirčio pradžioje“, pareiškė ji, sakydama kalbą Liublianoje. Po to, praėjus „vos kelioms savaitėms“, euro zonos centrinis bankas galėtų padidinti palūkanų normas, pridūrė ji.

Vokietijos centrinio banko vadovas antradienį pareiškė raginsiąs Europos Centrinį Banką (ECB) liepą padidinti palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos. Dėl rekordinės infliacijos reikia jau „birželio pabaigoje“ užbaigti ECB obligacijų pirkimo programą, pareiškė Bundesbanko vadovas Joachimas Nagelis. „Ir jeigu tai birželį patvirtins ir gaunami duomenys, ir mūsų naujos prognozės, raginsiu liepą žengti pirmąjį žingsnį normalizuojant ECB palūkanų normas“, – pažymėjo jis.

Gyventojų pirminis šokas prasidėjus karui Ukrainoje jau praėjo. Tačiau puolimas prieš ukrainiečius tęsiasi ir sankcijų sąrašas Rusijai bei Baltarusijai toliau ilgėja. Ekonomistai įspėja, kad dėl sparčiai augančios infliacijos vis daugiau centrinių bankų skubina skatinamosios pinigų politikos atitraukimą, o iš Europos centrinis bankas (ECB) netrukus gali didinti bazines palūkanų normas, dėl ko pinigines labiau patuštinti turės daugelis gyventojų.

Euro zonai ir visai Europos Sąjungai (ES) kovojant su Rusijos invazijos į Ukrainą paskatinta sparčiai kylančia infliacija, Suomijos centrinio banko vadovas Olli Rehnas pirmadienį pareiškė, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) savo bazinę palūkanų normą reikėtų padidinti jau liepą. ECB ilgą laiką nekeičia palūkanų normų, kurios jau nemažai metų yra istoriškai žemos, taip siekdamas paremti silpną Europos ekonomiką.

Ukrainos piliečiai ir verslininkai, norintys pradėti veiklą Lietuvoje, verslo pradžiai ar apyvartinėms lėšoms galės skolintis trečdaliu pigiau, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Ukrainiečiams sudarome galimybę gauti paskolas su 30 proc. mažesnėmis palūkanomis verslo pradžiai. Taip jie galės lengviau įsikurti mūsų šalyje, perkelti savo verslą arba atrasti naujų veiklos sričių ir sukurti naujų darbo vietų“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Bazinių palūkanų euro zonoje didinimas nesumažins energijos išteklių kainų, kurios yra pagrindinė didelės infliacijos priežastis, pareiškė Europos centrinio banko vadovei Christine Lagarde. Ji pripažino, kad ECB patiria spaudimą didinti palūkanų normas. „Infliacija Europoje šiuo metu yra labai didelė. 50 proc. jos susiję su energijos išteklių kainomis“, o Rusijos karas Ukrainoje „smarkiai kilstelėjo šias kainas“, interviu JAV televizijai CBS sakė Ch. Lagarde.

Europos centrinis bankas bazinę palūkanų normą gali didinti dar šiais metais, prognozuoja ekonomistai. Pasak ekspertų, bazinė palūkanų norma didės laipsniškai per kelis kartus – rudenį ir žiemą, kol kitąmet, tikėtina, pasieks ir vieną procentą. Tad jau netrukus gyventojų kišenes patuštins ne tik infliacija, bet ir išbrangusios būsto paskolos. O priklausomai nuo paskolos dydžio įmokos už būstą per mėnesį išaugtų keliasdešimčia eurų.

Euro kursas ketvirtadienį nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus, kai Europos Centrinis Bankas (ECB) nepateikė aiškių užuominų, kada jis padidins palūkanų normas sparčiai didėjančios infliacijos akivaizdoje. Bendros valiutos kurso smukimas paskatino Europos indeksus, o Volstryte akcijos vėl pradėjo pigti, nerimaujant dėl ​​griežtėjančios pinigų politikos JAV.

Ekonomistai prognozuoja, kad karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai įvestos sankcijos prislopins tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikų augimą, tačiau nuosmukio ar stagnacijos kol kas nežadama. Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 1,7 procento. Pagrindinė daugelio šalių ekonominė problema išlieka infliacija. Prognozuojama, kad kainų augimas piką pasieks šių metų viduryje. „Nespėjus pasidžiaugti pandemijos pabaiga ir didesnėmis laisvėmis, pasaulį sukrėtė Rusijos karinė invazija į Ukrainą.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį pranešė ketvirčiu procentinio punkto padidinusi bazinę palūkanų normą, siekdama suvaldyti augančią infliaciją. Tai yra pirmasis palūkanų normų didinimas per ketverius metus, įskaitant ir nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Europos Centrinis Bankas (ECB) šių metų pabaigoje ir kitąmet galėtų padidinti bazinę palūkanų normą, mano kai kurie BNS kalbinti ekonomistai. Kiti teigia abejojantys, jog ECB ją didins, arba tai darys tik simboliškai.  Jų teigimu, nesant didelių ekonomikos sukrėtimų, didesnė bazinė palūkanų norma, o kartu ir  Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma ryškaus poveikio gyventojų paskoloms ar indėliams neturėtų.  Palūkanų norma – ne didesnė nei 1 proc.

Šiuo metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai per daugelį metų. Tuo pačiu ir gyventojų ar verslo pinigai bene greičiausiai praranda savo vertę, nes už tą pačią eurų sumą vis mažiau ko galima nusipirkti.  Vienas iš būdų infliacijai suvaldyti – palūkanų normos didinimas. Tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB), kitaip nei kai kurių kitų šalių centriniai bankai, šios priemonės nesiima.

Finansų rinkoje vyksta esminiai pokyčiai ir tai rodo, kad pigių pinigų laikotarpis baigiasi. Permainos laukia ne tik JAV, bet ir euro zonoje. JAV palūkanų pokyčius prognozuojantis įrankis, kuris paremtas realiais ateities sandoriais (CME FedWatch Tool), rodo, kad yra 73,1 proc. tikimybė, kad jau kovo 16 dieną vyksiančiame JAV centrinio banko susirinkime palūkanos bus pakeltos 0,25 proc. punkto, o likusi tikimybės dalis rodo 0,5 proc. didinimą. Šių metų pabaigoje tikimasi iki 1,5 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nepakeitė rekordiškai žemų palūkanų normų ir savo laipsniško skatinimo programos mažinimo kurso, nepaisydamas didėjančio spaudimo kovoti su sparčiai augančia infliacija euro zonoje. Kaip ir tikėtasi, ECB išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.  Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.

Bankai suskaičiavo, kad pernai gyventojams išdavė apie 20 proc. paskolų daugiau nei pernai ar užpernai. Nors bankų atstovai tikina, kad paskolų išdavimo tvarka nesikeis, palūkanos taip pat kol kas nesidės. Lietuvos bankas informuoja būsto pirkėjus apie paskolų išdavimo pokyčius jau nuo vasario mėnesio – augs antrosios paskolos pradinis įnašas. O nuo liepos mėnesio paskolų išdavimo pokyčius pajus ir bankai, jie turės padidinti antrosios paskolos pinigų rezervą.

Norintiems gyventi tvariau ir besidairantiems naujo būsto gyventojams SEB bankas pristato žaliąjį būsto kreditą, skirtą palankesnėmis sąlygomis įsigyti aukščiausio energinio efektyvumo būstą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Imantiems tokias paskolas siūlomos mažesnės palūkanos. „Skaičiuojama, kad Europoje pastatai sunaudoja apie 40 proc. visos energijos ir lemia 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą.

Besitęsianti pandemija visai nebeslopina daugelio šalių ir ūkio sektorių augimo – ekonomikos augimas įsibėgėjo ir viršijo daugelį prognozių. Specialistai pastebi, kad vis dažniau ekonomikos augimą pristabdo ne paklausos trūkumas, bet vartotojų norų nesugebanti pasivyti pasiūla. Anot jų, trūksta ne tik medžiagų, komponentų, logistikos sandėlių, bet ir darbuotojų.

„Labai mažai tikėtina“, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) padidins palūkanų normas 2022 metais, trečiadienį pareiškė banko vadovė Christine Lagarde, vyraujant spaudimui centriniams bankininkams reaguoti į kylančias kainas. „Nepaisant dabartinio infliacijos šuolio, vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos išlieka santūrios“, – teigė Lisabonoje kalbą pasakiusi Ch. Lagarde.

Lietuvos banko ketinimai kiek suvaržyti būsto paskolų dalinimą yra dėsningi ir reikalingi, suvaldant nekilnojamojo turto (NT) rinkos kaitimą, tačiau tai gali turėti įtakos būsto paskolų palūkanoms ir bankų pelningumui, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). „Papildomo kapitalo reikalavimas kredito įstaigoms gali atsiliepti būsto paskolų palūkanų normų didėjimui. Prognozuoti konkretų jo poveikį kol kas būtų sudėtinga.

Dėl sumažintų atidėjinių pirmą šių metų pusmetį SEB banko grupės grynasis pelnas didėjo 33 proc., ketvirtadienį pranešė bankas.  Palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, banko pajamos išliko tokios pačios, o išlaidos buvo 1 proc. mažesnės. Per šių metų pirmą pusmetį SEB bankas uždirbo 58,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno arba 36 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu (42,8 mln. eurų). SEB banko grupė gavo 55,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno arba 33 proc.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 42 mln. eurų grynojo pelno – 18 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Banko pranešime teigiama, kad pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos. Bendrosios „Swedbank“ pajamos Lietuvoje sausį-birželį sumažėjo 8 proc. iki 114 mln. eurų Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos per 2021 metų pirmąjį pusmetį siekė 114 mln.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį išlaikė rekordiškai žemas palūkanų normas ir nepakeitė ekonomikos gaivinimo programos apimties, nepaisydamas spartėjančio atsigavimo. Frankfurte įsikūręs skolintojas išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.  Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų vasaros jos yra neigiamos. Ir Europos Centrinis Bankas (ECB), ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai žada dar bent kelerius metus išlaikyti itin žemų palūkanų normą ir kitomis priemonėmis skatinti ekonomikų atsigavimą ir suklestėjimą.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1131 diena, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 65 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,365 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 30 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione kovo 22 dieną obligacijų parduota už 60 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,326 procento.

Antroji pandemijos banga šiuo metu jau yra pristabdyta. Vis tik trečiosios bangos tikimybė išlieka. Galime sulaukti ir infliacijos. Tad kainos kils. Apie tai „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis trečiadienį kalbėjo Lietuvos verslo forume. „Skiepijimasis – vienintelis būdas išeiti iš pandemijos. Lietuvoje šis procesas ES kontekste vyksta gerai. Bet imunitetą daugelis gyventojų įgis tik rudenį. Lietuvos ekonomika pandemijos metu nukentėjo mažiausiai ES.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos gyventojai, imantys būsto paskolas iš komercinių bankų, jiems sumoka gerokai daugiau palūkanų nei mokėtų kitose euro zonos šalyse. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įvardijo kelias priežastis, kodėl taip yra. Europos centrinio banko duomenimis, per pastaruosius metus Lietuvoje bankų išduodamų būsto paskolų vidutinė metinių palūkanų norma (keičiama dažniau nei kartą per metus) buvo 2,25 proc.

Nepaisant koronaviruso pandemijos, 2020 m. nekilnojamo turto pardavimai augo. Vis tik jeigu ir toliau tęsis neapibrėžta situacija šalyje, neatmetama, kad reikalavimai gauti būsto paskolą griežtės. Tačiau patys bankai tikina, kad sąlygų negriežtino ir kol kas tokių planų neturi.

Retas gali sau leisti nusipirkti brangesnį daiktą ar nuosavą būstą be paskolos. Jų palūkanų dydis lemia, kiek papildomai turėsime sumokėti grąžinę pasiskolintą sumą. Nors šiuo metu Lietuvoje siūlomos bene mažiausios palūkanos per pastaruosius metus, jos gerokai didesnės nei vidutinės visoje Euro zonoje. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, rugpjūtį vartojimo paskolų vidutinė metinių palūkanų norma sudarė 7,78 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį paliko nepakeistas pagrindines palūkanų normas ir kovos su krizės padariniais programos apimtis, pranešė banko atstovė spaudai, euro zonai tęsiant kovą su pandemijos sukeltu nuosmukiu. Kaip ir tikėtasi, Frankfurte įsikūręs skolintojas paliko pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą nepakeistą, kuri ir toliau sudarys rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento.

Tūkstančiai lietuvių kiekvieną mėnesį nusiperka naudotą arba naują automobilį. Dažnas neturi pakankamos sumos norimai transporto priemonei ir ją skolinasi. Ar gali būti, kad tokiu atveju daugelis permoka bankams ar kitiems skolintojams? Neseniai paskelbtame „Facebook“ įraše apie tai svarsto bendrovės „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis. Jis atkreipia dėmesį, kad perkantys automobilį lizingu su likutine verte palūkanų sumoka daugiau, nei gali pasirodyti.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame septynerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 2305 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,002 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 25 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione birželio 29 dieną obligacijų taip pat parduota už 35 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,084 procento.

Paskolos palūkanos paprastai susideda iš dviejų dalių: banko maržos ir tarpbankinių palūkanų normos. Netrukus vienos iš jų planuojama atsisakyti. Dėl to dešimtims tūkstančių gyventojų palūkanos bus perskaičiuotos, o jų bankams mokama suma padidės arba sumažės. Pasiskolinus pinigų, reikia grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, bet palūkanas – kažką panašaus į mokestį už galimybę turėti ir naudoti svetimus pinigus. Jis susideda iš dviejų dalių.

Anglijos bankas trečiadienį surengtame neeiliniame posėdyje sumažino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto – nuo 0,75 iki 0,25 proc. – ir taip pat paskelbė keletą papildomų priemonių, kuriomis bus siekiama padėti verslui ir namų ūkiams atlaikyti neigiamas koronaviruso plitimo pasekmes. Sprendimą apkarpyti bazinę palūkanų normą Pinigų politikos komitetas (MPC) priėmė vienbalsiai, pažymima Didžiosios Britanijos centrinio banko paskelbtame pranešime.

Antradienį Finansų ministerija išpirko didžiausią euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama beveik 1,8 mlrd. JAV dolerių arba 2,6 proc. pagal numatomą 2020 m. bendrojo vidaus produktą (BVP). Kaip rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai, ši 1,8 mlrd. JAV dolerių emisija buvo išplatinta 2010 m. vasario 11 d. Už ją buvo mokamos 7,375 proc. metinės palūkanos.

Lietuvoje paskolų palūkanos augo jau kurį laiką – nuo 2017 m. pabaigos. Šiuo metu Lietuvoje paskolų palūkanos, palyginti su vidutiniu Europos Sąjungos (ES) šalių palūkanų dydžiu, yra daug didesnis. Nepaisant to, specialistai teigia, kad palūkanų normų lygis Lietuvoje stabilizavosi ir šiais metais žymiai kilti nebeturėtų. Per 2019 m. paskolų palūkanų normos kito nevienodai.

Nuosavo būsto klausimas kiekvienam lietuviui itin jautri tema. Tuo lietuviai labai skiriasi nuo kitų Europos šalių gyventojų. Dauguma gyvenančiųjų Lietuvoje turi nuosavą būstą ir tik labai nedidelė dalis jį nuomojasi. Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad Vakaruose būstą nuomotis ir jį dažnai keisti yra įprasta ir normalu, tačiau pas mus stipriai įsišaknijęs įsitikinimas, kad būtina turėti savo kampą.

Šventiniu laikotarpiu padaugėja besiskolinančių pinigus, tačiau kokia tai bebūtų paskola, būtina gerai atsiminti asmeninius duomenis, kurie pateikiami sutartyje. Kitu atveju gali kilti keblumų ne tik norint pakeisti duomenis, bet ir grąžinti paskolą. Vyras prieš kelis metus paėmė paskolą iš „Credit24“, kurią valdo „IPF Digital Lietuva“, tačiau jo žmona teigia, kad jis sutarties negavo, o pasikeitus telefono numerį nebepavyko prisijungti prie savitarnos svetainės.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nepakeitė pagrindinių palūkanų normų, pranešė banko atstovė spaudai po posėdžio, kuriam pirmą kartą pirmininkavo naujoji banko vadovė Christine Lagarde. Kaip ir buvo galima tikėtis, Frankfurte įsikūręs centrinis bankas paliko galioti 0 proc. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą, o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, ir toliau sieks 0,25 procento.

Lietuvos bankas ieško būdų, kaip pažaboti į neregėtas aukštumas šoktelėjusias būsto paskolų palūkanas. Pasak centrinio banko vadovo Vito Vasiliausko, būtina didinti konkurenciją ir pritraukti kuo daugiau naujų rinkos žaidėjų. Komercinių bankų stygius ypatingai jaučiamas regionuose, kur nyksta ne tik bankų skyriai, bet vietomis nebelieka ir bankomatų, tad žmonės priversti keliasdešimt kilometrų važiuoti į kitus miestus.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pastebimai išaugo būsto paskolų palūkanos. Lietuvos bankas leidžia suprasti, kad komerciniai bankai gali tai daryti, nes konkurencija tarp jų yra per maža. Tačiau kartu centrinis bankas teigia ieškantis sprendimų, kaip padėtį pakeisti. Naujausias iniciatyvas ir idėjas, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje, antradienį pristatė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Apie nuosavą būstą pasvajoja daugelis, o pasiryžusiems šią svajonę išpildyti dažnai tenka imti būsto paskolą. Visgi sudarant kredito sutartį reikėtų atkreipti dėmesį į detales apie palūkanų normas ir jų nustatymą. Tai būtina norint išvengti nesusipratimų, nes net ir susitarus dėl palūkanų, bankas gali jas pakeisti ir tai ne visada naudingiau asmenims, turintiems kreditą.

Bankai duoda riebų atkirtį juos apmokestinti jau nuo sausio planuojantiems „valstiečiams“. Bankų atstovai jau suskaičiavo, kiek jiems uždėtas naujas mokestis atsirūgs patiems gyventojams ir kurios konkrečiai jų paslaugos brangs. O brangtų ir paslaugų įkainiai, ir pačios paskolos. Naujų paskolų mokėtojams tai atsieitų papildomus šimtus eurų kasmet. „Valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis tokius bankininkų įspėjimus vadina šantažu ir jau ketina kreiptis į bankų savininkus Švedijoje.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį vykusiame posėdyje nusprendė dar labiau sumažinti palūkanų normą, naudojantis indėlių galimybe, bei atnaujinti kelių milijardų eurų vertės kiekybinę palengvinimo programą, kad paskatintų lėtėjantį ekonomikos augimą.

Pastaraisiais metais paskolą būstui imantys lietuviai bankams turi atseikėti vis daugiau pinigų palūkanoms. Tai Lietuvos gyventojams papildomai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Šalies bankai nesikuklina taip pelnytis žmonių sąskaita, nors bendrai eurą turinčiose šalyse palūkanos vis mažėja. Palūkanos yra kaina, kurią tenka mokėti už galimybę ką nors įsigyti skolintais pinigais.

Kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) rinksis pasitarti, kaip skatinti lėtėjančią euro zonos ekonomiką. Investuotojai beveik įsitikinę, kad jau dabar siekiančios minus 0,4 proc. rinkos palūkanos bus sumažintos. Didžioji dauguma tikisi, kad mažinimo žingsnis gali siekti 0,1 – 0,3 proc. punkto. Ką šie pasikeitimai reikš Lietuvos gyventojams? Reikia pastebėti, kad poveikis jau yra įskaičiuotas lūkesčiuose ir rinkos dalyviai tai parodė.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui pareiškus, kad žmonės per teismus galėtų gauti kompensacijas dėl nepagrįstai brangių bankų paskolų per 2009-2010 metų krizę, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas sako, kad tokie pareiškimai yra politinio proceso dalis.