palūkanos

Šiemet lietuviams teks atiduoti gerokai daugiau pinigų už paskolas, mat jų palūkanos gerokai išaugo. Daugelis pastebi ir tai, kad metus laiko pro pirštus buvo žiūrima į didžiulę infliaciją ir augančias kainas, kurios sugraužė pensininkų indėlius, algų didinimą ir uždirbtus pinigus.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį, kaip ir tikėtasi, dar kartą ženkliai padidino bazinę palūkanų normą, stiprindamas pastangas atvėsinti infliaciją labai svarbių JAV kadencijos vidurio rinkimų išvakarėse.  Išaugusiai infliacijai darant vis didesnį spaudimą amerikiečių šeimoms, prezidento Joe Bideno laukia sunki kova dėl abiejų Kongreso rūmų kontrolės išlaikymo.

Naujausias Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas trečią kartą šiemet pagrindines palūkanų normas padidinti dar 75 baziniais punktais yra „griežtėjanti reakcija į vis platėjančius infliacinius procesus“ euro zonoje, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.  „Infliacija yra tiesiog per didelė“, – penktadienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas.  G. Šimkaus nuomone, gruodį ECB toliau turėtų didinti palūkanas. „Šiuo metu pinigų politika vis dar yra skatinamoji.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė dar vieną ženklų palūkanų normų didinimą, siekdamas kovoti su rekordiškai aukšta infliacija bei nepaisydamas stiprėjančio nerimo, jog euro zona artėja prie skausmingos recesijos.

Dar vienas piniginių tuštėjimo metas – Europos Centrinis bankas vėl didins paskolų palūkanas. O tai reiškia, kad palūkanos greičiausiai pasieks du procentus, tokį skaičių jau perkopė ir palūkanas lemiantis „Euriboras“. Ekonomistai gerų žinių neturi – esą kitąmet palūkanos gali didėti net ir iki keturių procentų, o tai daliai žmonių būsto paskolas pabrangintų tūkstančiais eurų per metus. Išsigandę tautiečiai jau ima mažiau būsto paskolų.

Palūkanų normų didinimas Jungtinėse Valstijose skatina pasaulinių kainų kilimą tuo metu, kai šalims tenka susidurti su maisto krize ir karo padariniais, ir kelia pasaulyje „tobulą audrą“, pirmadienį įspėjo Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas. „Visi skuba didinti palūkanų normas – tai mus įstums į pasaulinę recesiją“, – prognozavo Josepas Borrellis ES ambasadorių metinėje konferencijoje.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

Diskutuojant apie ekonomikos ir finansų rinkos ateities perspektyvas, dažnai įvardijamos dvi projekcijos – finansinių institucijų prognozės ir rinkos dalyvių lūkesčiai. Pastarieji yra išskaičiuojami iš išvestinių finansinių instrumentų kainų ir priklauso ne nuo prognozių modelių (kurie savo ruožtu labai priklauso nuo jų sudarytojų prielaidų), o nuo tuo metu sudaromų sandorių kainų.

Po šį trečiadienį (rugsėjo 21 d.) įvykusio JAV Federalinio rezervų banko posėdžio vėl pranešta apie ženklų bazinių palūkanų padidinimą, kuris siekė 0,75 proc. punkto. Tai buvo jau 5 palūkanų padidinimo kartas šįmet, po kurio FED nustatytos bazinės palūkanos pasiekė 3-3,25 proc. lygį. FED valdybos pirmininkas Jerome Powell‘as dar kartą pabrėžė savo nusiteikimą grąžinti infliaciją į 2 proc. lygį visomis priemonėmis, kokių tik prireiks.

Brazilijos centrinis bankas trečiadienį pristabdė savo agresyvią palūkanų normų didinimo ciklą, palikdamas bazinę palūkanų normą nepakitusią po 12-os iš eilės kėlimų, nors JAV ir kitos didžiosios ekonomikos laikosi pinigų politikos griežtinimo kurso.  Banko pinigų politikos formavimo komitetas, atsižvelgdamas į infliacijos prognozei kylančias rizikas, 13,75 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą „Selic“ (tai aukščiausias lygis nuo 2017 metų sausio) paliko nepakeistą.

Anglijos bankas ketvirtadienį vėl padidino bazinę palūkanų normą, kovodamas su sparčiai augančia infliacija, kartu perspėdamas, jog JK ekonomika jau susidūrė su nuosmukiu. Anglijos bankas prisijungė prie kitų savo kolegų Europoje ir JAV, šią savaitę priėmusių sprendimus toliau griežtinti savo pinigų politiką rekordinės infliacijos fone. Didžiosios Britanijos centrinio banko posėdis tyrėjo įvykti praėjusią savaitę, bet buvo nukeltas dėl karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) mirties.

Norvegijos bankas ketvirtadienį ketvirtadaliu procentinio punkto iki 2,25 proc. padidino bazinę palūkanų normą, pasekdamas kitų pasaulio centrinių bankų kovos su infliacija pavyzdžiu. „Norges Bank“ pareiškė, kad infliacija, kuri rugpjūčio mėnesį metiniu palyginimu siekė 6,5 proc., „pastaraisiais mėnesiais sparčiai augo ir yra daug didesnė nei prognozuota“. „Infliacija gerokai viršija mūsų siekiamą 2 proc.

JAV centrinis bankas (Federalinė rezervų sistema, FRS) bazines palūkanas trečiadienį kilstelėjo trimis ketvirtadaliais procentinio punkto iki 3-3,25 proc. metų palūkanų. Sprendimas sutapo su daugumos ekonomistų ir analitikų prognozėmis ir buvo priimtas vienbalsiai visų 12 balsavimo teisę turinčių Federalinio atvirosios rinkos komiteto narių.

Rusijos centrinis bankas penktadienį pranešė mažinantis bazinę palūkanų normą dar 50 bazinių punktų iki 7,5 procento. Anot Rusijos žiniasklaidos pranešimų, toks sprendimas atitiko daugumos analitikų prognozes, o jų bendri lūkesčiai, kiek bazinės palūkanos gali būti apkarpytos, svyravo nuo 25 iki 100 bazinių punktų. „Dabartinė vartotojų kainų augimo sparta išlieka nedidelė, metų infliacija lėtėja. Tai nulėmė vienkartiniai veiksniai bei vartotojų paklausos mažėjimas.

Banko „Luminor“ analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. ūkio augimą, tačiau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Visgi 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis 5,5 proc., naujausias prognozes antradienį pristatė bankas.

Kylant infliacijai Lenkijos bankas vėl didina bazines palūkanas – šįkart 0,25 procentinio punkto iki 6,75 proc. metinių palūkanų. Tai – vienuoliktas iš eilės bazinių palūkanų normos Lenkijoje didinimas, o prieš tai jos buvo kilstelėtos prieš du mėnesius – puse punkto, primena Lenkijos radijas. Lenkijos nacionalinio banko prezidentas Adamas Glapinskis pareiškė, kad šiuo metu recesijos šalyje pavojaus nėra. Jis pabrėžė, kad Lenkijoje fiksuojamas ekonomikos augimas, nors jo sparta ir mažėja.

Europos centrinis bankas padidino palūkanų normas – ir dabar jau rekordiškai. Jas pakėlė 75 baziniais punktais. Dėl to vėl brangsta paskolos – tiek naujos, tiek ir tos, kurias žmonės ar verslai paėmė gerokai anksčiau. Vidutinė šeimos paskola tik dėl šio sprendimo per metus pabrangs 600-tais eurų. Centrinis bankas tikisi, kad tai padės suvaldyti infliaciją euro zonoje. Bet tai reiškia, kad daliai gyventojų ir verslų teks dar labiau taupyti.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienio posėdyje visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidino 75 baziniais punktais, skelbiama banko pranešime spaudai. Remiantis pranešimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didėja atitinkamai iki 1,25, 1,50 ir 0,75 proc., o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.

Europos Centrinio Banko (ECB) politikos formuotojai šio ketvirtadienio susitikime gali apsispręsti dėl istoriškai didelio palūkanų normos padidinimo, siekdami sutramdyti sparčiai augančią infliaciją.  Staigus energijos kainų šuolis po Rusijos invazijos į Ukrainą padidino spaudimą namų ūkiams ir įmonėms.  Rugpjūčio mėnesį metų infliacija euro zonoje pasiekė 9,1 procento. Tai yra rekordinė infliacija euro zonoje, daugiau nei keturis kartus viršijanti 2 proc. lygį, kurio siekia ECB.

Kanados centrinis bankas, siekdamas sutramdyti sparčiai augančią infliaciją, kilstelėjo bazinių palūkanų normą 0,75 procentinio punkto iki 3,25 proc. – iki aukščiausio lygio per pastaruosius 14 metų. Sprendimas sutapo su analitikų prognozėmis, o šalies centrinis bankas savo pareiškimu leido suprasti, kad yra pasirengęs artimiausiais mėnesiais dar padidinti skolinimosi išlaidas, jei infliacija neslūgs.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Bankuose laikomų terminuotų indėlių palūkanos anksčiau ar vėliau ims didėti, tačiau staigaus jų pokyčio nebus, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.  „Anksčiau ar vėliau tai įvyks.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) tebeketina toliau didinti palūkanų normas, mėgindama numalšinti kainų augimą, tačiau sutinka, kad būtų tikslinga „tam tikru metu“ sulėtinti kėlimų tempą, trečiadienį teigė JAV centrinis bankas.  FRS šiemet jau keturis kartus padidino bazinę skolinimosi palūkanų normą, įskaitant du didžiulius padidinimus trimis ketvirčiais procentinio punkto birželio ir liepos mėnesiais – sparčiausiai per daugiau nei 40 metų augančių kainų fone.

Europos Centriniam Bankui (ECB) liepą pirmą kartą per dešimtmetį padidinus bazines  palūkanų normas taip siekiant stabdyti vartojimą ir kartu – sparčiai augančią infliaciją, kol kas anksti vertinti, ar šis sprendimas paveikė vartotojus, sako Lietuvos komercinių bankų atstovai ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai.  Liepos 21-ąją ECB pagrindines palūkanų normas padidino puse procentinio punkto, o rudenį jos gali būti didinamos dar labiau.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad nepaisant infliacijos, augančių palūkanų, būsto kainos toliau auga ir siekia rekordus. Tuo metu NT ekspertai siūlo žiūrėti ne į kainas, bet į sandorių skaičius, kurie mažėja. Tad prognozuoja, kad netrukus būsto kainos gali ir mažėti. NT bendrovė „Citus“ skelbia, kad liepą Vilniuje užfiksuota aukščiausia istorijoje vidutinė kvadratinio metro kaina.

Anglijos bankas ketvirtadienį paskelbė didžiausią palūkanų normų padidinimą nuo 1995 metų bei prognozę, kad šiais metais infliacija šalyje pasieks 13 procentų, ekonomikai panirus į vienerių metų trukmės nuosmukį. Analitikų plačiai prognozuotas palūkanų normos padidinimas puse procentinio punkto iki 1,75 proc. yra šeštasis padidinimas iš eilės nuo gruodžio mėnesio, kuomet skolinimosi sąnaudos buvo rekordiškai žemos ir siekė tik kiek daugiau virš nulio.

JAV federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį vėl padidino bazinę palūkanų normą trimis ketvirtadaliais procentinio punkto ir pareiškė, kad, JAV centriniam bankui toliau stengiantis pažaboti sparčiai augantį kainų spaudimą, normą reikės didinti toliau.

Europos Centriniam Bankui (ECB) padidinus pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto, palūkanos už gyventojų bankuose laikomus terminuotus indėlius artimiausiu metu nedidės, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė. Anot jos, nereikėtų tikėtis, kad palūkanos už terminuotus indėlius taip pat didės 0,5 proc. – tiek pat, kiek ir ECB norma. „Tikrai ne tiek pat, ir tikrai ne iš karto. Reikėtų į tai žiūrėti kaip į procesą, kuris ką tik prasidėjo.

JAV centrinis bankas antradienį pradėjo dvi dienas truksiantį posėdį, kuriame svarstys pinigų politikos klausimus ir, kaip plačiai manoma rinkose, vėl gerokai padidins palūkanų normas, siekdamas pažaboti kylančią infliaciją. Federalinio rezervo sistemos (FRS) pinigų politiką formuojantis Federalinis atvirosios rinkos komitetas (FOMC) trečiadienį, kaip manoma, padidins bazinę palūkanų normą dar trimis ketvirtadaliais procentinio punkto. Ši norma šiemet bus padidinta jau ketvirtą kartą.

Lietuvos banko (LB)valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, jog pagrindinis Europos Centrinio Banko ketvirtadienį priimto sprendimo 0,5 procentinio punkto didinti bazines palūkanų normas tikslas – slopinti infliaciją euro zonoje. „Nepamirškime, kad Lietuvoje infliacija siekia 20,5 proc.

Ateinančios žiemos šildymo kainos ir Europos Centrinio banko didinamos palūkanos gąsdina ne vieną. Ar atlikome namų darbus, rengdamiesi priimti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas?  TV3 žinių „Dienos komentare“ į šiuo klausimus atsakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Europai prognozuojama sunki žiema, bet kai kurie ekonomistai sako, kad Lietuvai ta žema bus lengvesnė. Ar yra pagrindo tokiam optimizmui? Yra du iššūkiai, kurie susiję su šita žiema.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pristatė naują kovos su krize priemonę, kuria sieks užtikrinti, kad, pirmą kartą per dešimtmetį padidėjus palūkanų normoms, didelių skolų slegiamų euro zonos vyriausybių, kaip antai Italijos, skolinimosi kainos būtų kontroliuojamos. Tikslinė obligacijų pirkimo programa, pavadinta politikos poveikio perdavimo apsaugos priemone (angl.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį padidinus pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto – labiau negu buvo tikėtasi, ekonomistai sako, jog po tokio „vanagiško“ sprendimo didės „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos, tačiau JAV dolerio atžvilgiu pabrangęs euras leis pigiau įsigyti energetikos išteklių.

 Euro zonai susidūrus su sparčiai kylančia infliacija ir energetinės krizės grėsme, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto – labiau negu buvo tikėtasi.  Normos buvo padidintos pirmą kartą nuo 2011 metų ir rinkose buvo plačiai manoma, kad jos bus pakeltos tik ketvirčiu procentinio punkto.

Vakarų valstybių grupė trečiadienį sutiko leisti Ukrainai atidėti valstybės skolos palūkanų mokėjimus ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu. Mokėjimų atidėjimas nuo rugpjūčio iki bent 2023 metų pabaigos buvo suteiktas Ukrainos vyriausybės prašymu, kuriame Kyjivas pažymėjo, jog mokėjimų atidėjimas jam leistų sutaupyti kuo daugiau pinigų užsitęsusiam karui su Rusija.

Siekdamas pažaboti sparčiai kylančią infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį turėtų padidinti bazines palūkanų normas. Iki šiol skelbta, kad palūkanų norma ketinama didinti 0,25 procentinio punkto, tačiau naujienų agentūros „Bloomberg“ ir „Reuters“ remdamosi šaltiniais antradienį pranešė, jog ji gali būti didinama 0,5 punkto.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį padidins savo palūkanų normas, bet, infliacijai kopiant į rekordines aukštumas, euro zonos centrinis bankas jau spaudžiamas imtis ir kitų veiksmų. ECB ne vieną mėnesį rengėsi užbaigti erą pigių pinigų, kurie palaikė ne vieną krizę pastaraisiais metais išgyvenusią bendros valiutos bloko ekonomiką.

Europos Centrinis Bankas (ECB) neatmeta galimybės imtis staigesnių palūkanų normų didinimų nei 25 baziniais punktais, dėl kurio buvo susitarta pastarajame birželio mėnesį vykusiame posėdyje, rodo ketvirtadienį paskelbtas pinigų politikos formuotojų susitikimo protokolas. Protokole teigiama, kad pirmasis per 11 metų palūkanų normų didinimas, kuris oficialiai bus patvirtintas kitame ECB posėdyje liepos 21 dieną, įeina į planuojamą laipsnišką pinigų politikos strategijos įgyvendinimą.

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma Euribor, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti apie 2 proc., prognozuoja Lietuvos bankas (LB).   „Euriboras jau didėja, šešių mėnesių Euriboras paskutinėmis birželio dienomis jau įžengė į teigiamą teritoriją ir rinkos lūkesčiai mums sako, kad 2024 metais jis sieks apie 2 proc.“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Vengrijos centrinis bankas antradienį nutarė bazines palūkanas padidinti labiausiai nuo 2008 metų, nustebindamas analitikus tokia drastiška kovos su infliacija priemone. Bazinių palūkanų norma Vengrijoje kilstelėta net 1,85 procentinio punkto iki 7,75 proc., finansų ekspertams prognozavus jos pakėlimą 0,5 punkto.

Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų apie artėjančią ekonomikos krizę. Kai pastarąjį kartą išgyvenome kažką panašaus prieš daugiau nei dešimtmetį, tuomet rekordines aukštumas siekusios NT kainos ir jo pardavimas krito 30–50 proc. Dabartinės būsto kainos ir kylančios paskolų palūkanos sunerimti verčia vis daugiau gyventojų.

Europos centriniam bankui nusprendus pakeisti pinigų politikos kryptį ir pradėti didinti bazines palūkanas, į tai sureagavo ir tarpbankinės palūkanos, vadinamos EURIBOR. Šis trumpinys gerai žinomas daugeliui būsto paskolų turėtojų, nes daugiau kaip 95 proc. tokių paskolų mūsų šalyje susietos su šia periodiškai perskaičiuojama palūkanų dalimi.

Šveicarijos centrinis bankas ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2007-ųjų padidino palūkanų normas, siekdamas, kaip ir kitų šalių bankai, sumažinti infliaciją. Netikėtu žingsniu Šveicarijos bankas padidino palūkanų normą 0,5 procentinio punkto, nors ji ir toliau išlieka neigiama – minus 0,25 procento.

Europos Centriniam Bankui (ECB) numačius padidinti bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog tai trumpuoju laikotarpiu gali šiek tiek apsunkinti besiskolinančių galimybes, tačiau finansų sistemai didelių sunkumų sukelti neturėtų. „Finansavimosi sąnaudos didėtų gyventojams bei įmonėms, kurių paskolų įmokos priklauso nuo ECB palūkanų normų, o taip pat ir įmonėms bei Vyriausybei, kurie leidžia obligacijas.

Rusijos centrinis bankas penktadienį pranešė apie sprendimą sumažinti bazinę palūkanų normą dar 150 bazinių punktų iki 9,5 proc. – iki lygio, taikyto iki karo Ukrainoje. Jo pranešime teigiama, kad išorinės sąlygos Rusijos ekonomikai tebėra sudėtingos ir reikšmingai riboja ekonominę veiklą, tačiau infliacija lėtėja sparčiau, o ekonominio aktyvumo nuosmukis yra mažesnio masto nei tikėtasi balandžio mėnesį.

Vokietijos centrinio banko (Bundesbanko) vadovas penktadienį pareiškė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų imtis „ryžtingų veiksmų“, siekdamas pažaboti sparčiai augančias kainas, ir paskelbė gerokai didesnes infliacijos prognozes didžiausiai ES ekonomikai. „Euro zonoje infliacijos lygis savaime nesumažės“, – sakoma Joachimo Nagelio pranešime. „Pinigų politika privalo ryžtingais veiksmais sumažinti infliaciją“, – pridūrė jis.

Vis daugiau prastų naujienų turintiems ne tik būsto paskolas. Po septynerių metų pertraukos tarpbankinės „Euribor“ palūkanos jau tapo teigiamos, o tai reiškia, kad daliai žmonių paskolos brangs jau kitą mėnesį. Prastėja ir Europos centrinio banko prognozės – tikėtina, kad jau liepą jis palūkanas kels sparčiau nei planuota. Ką svarbu žinoti gyventojams?  Būstų, automobilių ar vartojimo paskolų prisiėmę žmonės sunerimę, iš kur reikės paimti papildomų pinigų palūkanoms.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį paskelbus, kad liepos 21 dieną pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį liepą ir rugsėjį jis padidins bazines palūkanų normas, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad ECB pareiškimas yra tinkamas ženklas rinkoms ir nuims nereikalingas spekuliacijas. „ECB tokiais labai aiškiais savo griežtėjančios pinigų politikos žingsnių įvardijamais apšildo rinką ir nebelieka erdvės spekuliacijoms.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė, kad liepos 21 dieną suplanuotame posėdyje pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidins bazines palūkanų normas. Euro zoną spaudžiant rekordiškai aukštai infliacijai, palūkanų normos, numatoma, kils 25 baziniais punktais. Pasak banko, palūkanų normos toliau bus didinamos rugsėjo mėnesio posėdyje, o tikslus tokio žingsnio dydis priklausys nuo ekonomikos perspektyvų.