nvsc

Atslūgus pandeminiams ribojimams specialistai vis garsiau kalba ne tik apie gripo „sugrįžimą“, bet ir kitų oru plintančių infekcijų augimą. Ne išimtis – ir dažniausiai vaikus užklumpanti skarlatina. Nors dar pernai jos atvejų gerokai sumažėjo, šiemet jau fiksuojama 2,5 kartų daugiau susirgimų. Nors skarlatina nėra gyvybei pavojinga liga, tačiau atsiradus užkratui ji greitai išplinta kolektyvuose. Nustatomi skarlatinos atvejai tarp darželinukų tėvelių jau sėja baimę.

Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos duomenimis, 2021 m. Lietuvoje užregistruota 550 naujų tuberkuliozės atvejų arba 19,67 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Kauno apskrityje nustatyta 92 atvejai arba 16,27 atvejo 100 tūkst. gyventojų, iš jų NVSC duomenimis, didžioji dalis buvo atviros plaučių tuberkuliozės atvejai, kurių daugiausiai buvo nustatyta Kauno mieste ir Jonavos rajone.   Tuberkuliozė yra išgydoma bakterinė liga, kurią sukelia Mycobacterium tuberculosis mikroorganizmai.

Praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo sergamumo ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis, bet išaugo sergančiųjų gripų skaičius, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVSC duomenimis, spalio 31 – lapkričio 6 dienomis bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 500,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 722,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje nefiksuojant naujų beždžionių raupų atvejų, nuo šios ligos nepaskiepytas nė vienas žmogus, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Šiai dienai nėra panaudota nei vienos vakcinos Lietuvoje“, – BNS teigė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė. Pasak jos, tuo metu, kai Lietuvoje buvo nustatyti beždžionių raupų atvejai ir sąlytį turėję asmenys, jiems nebuvo siūlyta vakcinuotis, kadangi skiepų dar nebuvo.

Nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų esame paskiepijami vaikystėje. Tačiau, kad galėtume jaustis saugūs ilgą laiką, nuo kai kurių ligų būtina periodiškai skiepytis pakartotinai net ir suaugus. Viena iš tokių ligų yra difterija, kurios atvejų skaičiaus didėjimas šiemet fiksuojamas Europoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad nuo šios ligos patikimai apsaugoti gali tik reguliarus skiepijimas, priešingu atveju išlieka rizika užsikrėsti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę sumažėjo nuo 827,8 iki 819,7 atvejo 100 tūkst., tačiau NVSC specialistai ragina neprarasti budrumo ir nuo gripo pasiskiepyti nelaukiant sergamumo pakilimo piko.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) kviečia kartu paminėti Pasaulinę poliomielito dieną, kuri tradiciškai minima spalio 24 d., ir ragina nepamiršti veiksmingiausios šios infekcijos priemonės – skiepų. Nors Lietuva nuo 2001 m. laikoma laisva nuo poliomielito viruso šalimi, tačiau įvežtinio poliomielito rizika išlieka. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, poliomielito atvejai registruojami Ukrainoje, Tadžikistane, Izraelyje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė pranešė, kad JAV ligoninės ruošiasi naujai kovai ne tik su COVID-19, bet ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis. Savo ruožtu epidemiologė lietuvius ragina saugoti savo ir artimųjų sveikatą. Socialiniame tinkle „Facebook“ R. Lingienė apžvelgė dabartinę padėtį JAV sveikatos apsaugos srityje. Teigiama, kad susiklosčiusi situacija čia kelia didelį susirūpinimą.

Artėjant Pasaulinei rankų plovimo dienai, kuri kasmet minima spalio 15-ąją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad per nešvarias rankas plinta įvairios užkrečiamosios ligos. Todėl rankas būtina plauti dažnai ir taisyklingai.  „Net apie 80 proc. infekcinių ligų plinta per nešvarias rankas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje šią savaitę prasideda 2022–2023 m. gripo sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės mėn.

Artėjant peršalimo ligų sezonui, epidemiologai primena: didžiausia daroma klaida – vos tik peršalus griebtis antibiotikų, užsilikusių namų vaistinėlėje. Anot visuomenės sveikatos specialistų, apie 80 proc. peršalimo ligų yra virusinės kilmės, o tai reiškia, kad antibiotikai dažnu atveju nepadės pasijusti geriau, tačiau galima žala ateityje – milžiniška.

Du iš šimto – tiek, skaičiuojama, suaugusiųjų Lietuvoje gali būti užsikrėtę hepatitu C ir platinti šį virusą nieko neįtardami. Tai, jog situacija išties rimta, patvirtinta naujausi duomenys, kai gegužę pradėjus nemokamai tirti visus 28–77-erių metų amžiaus žmones, nepriklausančius rizikos grupėms, diagnozuotų lėtinio hepatito C atvejų skaičius svariai išaugo.

Bandydama pažaboti žvėriškai augančias išteklių kainas Vyriausybė patvirtino energijos taupymo planą. Tarp jame numatytų priemonių – ir karšto vandens ribojimas, patalpų temperatūros, apšvietimo reguliavimas. Nors siekdami sutaupyti gyventojai gali imtis pačių drastiškiausių priemonių, klausiame specialistų, ar jos nesukels papildomų rizikų sveikatai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad pasibaigus vasarai ir atvėsus orams namuose galime sulaukti neprašytų svečių, ieškančių maisto atsargų – pelių ir žiurkių. O jie – užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojai bei platintojai, kurie gali formuoti gamtinius užkrečiamųjų ligų židinius, todėl labai svarbu graužikus naikinti ir tinkamai prižiūrėti pastatus bei aplinką, rašoma NVSC pranešime spaudai.

Rudenį erkių aktyvumo sezonas tęsiasi, todėl asmenys, daug laiko praleidžiantys gamtoje, poilsiautojai, grybautojai, uogautojai, turėtų išlikti itin budrūs, primena Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai.

Prasidėję nauji mokslo metai gali priminti ne tik apie sugrįžimą į mokyklos suolus, bet ir apie riziką užsikrėsti utėlėmis. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė tikina, kad utėlės žmonių nesirenka pagal socialines ir ekonomines grupes, tačiau ji pastebi, kad didžiausias užsikrėtimo utelėmis pikas prasideda rugsėjį, vaikams sugrįžus į mokyklas ir darželius. Ji dalinasi patarimais, kokių prevencinių veiksnių galima imtis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento sprendimu uždrausta tiekti rinkai šiuos kosmetikos gaminius: gelio ir akrilo hibridą „Agate“ (kilmės šalis Kinija) ir gelinį laką „Prima.lac“, skirtą aparatiniam manikiūrui (kilmės šalis Kinija).  Periodinės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta, kad šie  gaminiai neatitiko 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.

99,77 proc. – tiek gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), rodo duomenys. Svarbu tai, kad laiku pasiskiepijus šio viruso ir jo sukeliamų pasekmių galima išvengti. Vis dėlto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pastebi, kad, nepaisant mokslo įrodytos vakcinos naudos, pastarųjų metų skiepijimo nuo ŽPV aprėptys sumenko. „Turime nemokamus skiepus.

Lietuvoje besitęsiant sausiems ir karštiems orams, padidėjo kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Specialistai primena, kad silpnesnės sveikatos žmonės turėtų daugiau laiko praleisti patalpose. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis (AAA), rugpjūčio 24 d. vidutinė 24 val.

Į LRT pastatą praėjusią savaitę atneštame įtartiname voke pavojingų medžiagų nebuvo, BNS antradienį patvirtino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Užkrečiamų ligų sukėlėjų, galinčių sukelti ypatingai pavojingas ligas, nerasta“, – BNS antradienį sakė Vilniaus departamento visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė. Rugpjūčio 4 dieną į LRT pastatą, esantį Vilniuje, Konarskio gatvėje, 50–60 metų moteris atnešė voką. Jį padavusi nieko nepasakė ir pasišalino.

Vasarotojams erkės gali tapti tikru galvos skausmu – bėgant metams Lietuvoje sergamumas erkių platinamomis ligomis tik augo. Specialistai pastebi, kad šie parazitai tyko gamtoje, o jų įkandimas gali sukelti negrįžtamų padarinių sveikatai. Pagrindinis priešnuodis nuo erkinio encefalito – vakcina, tačiau gyventojai neskuba skiepytis. Gydytojas infektologas pasakoja, kokių sveikatos sutrikimų gali atnešti 1 erkės įkandimas.

„Negaliu laukti“ (I can’t wait) – nauja kampanijos, skirtos 2022 m. Pasaulinei hepatito dienai, tema. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia būtinybę paspartinti kovą su virusiniu hepatitu ir tyrimo bei gydymo svarbą žmonėms, kuriems jų reikia.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) beždžionių raupų protrūkį ką tik paskelbus tarptautinio masto ekstremaliąja situacija, atitinkamai reaguoti turi būti pasiruošusi ir Lietuva. Nors oficialiai patvirtintų beždžionių raupų atvejų neturime, specialistai teigia jau turintys planą, kaip elgtųsi tokiu atveju. Be kita ko, netrukus laukiamos ir vakcinos nuo šios infekcinės ligos.

Triukšmas neigiamai veikia sveikatą, tad susidūrę su situacijomis, kai iš stacionarių triukšmo šaltinių sklindantis triukšmas trukdo ilsėtis, gyventojai neretai kreipiasi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kurio pareiga – įvertinti triukšmo lygį namuose ir imtis veiksmų, kad triukšmas būtų sumažintas.

Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje daugiau nei 3 proc. sumažėjus naujagimių skiepijimo nuo tuberkuliozės apimtims, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai sako, kad tokios tendencijos – tai tarsi žingsnis atgal kovoje su daugiausiai mirčių pasaulyje sukeliančia infekcine liga. Pernai Lietuvoje iš viso nustatyta 500 tuberkuliozės atvejų, daugiau nei ketvirtadalis jų, t. y. 134, registruoti Vilniaus apskrityje.

Klaipėdietė vizažo meistrė Greta Misiulė neseniai savo „Instagram“ paskyroje pasidalino beveik dviejų metų savo dukrytės Milėjos ligos istorija. Pasirodo, mažylės sveikatą sudrumstė retai girdimas Koksaki virusas. Išgirdusios Gretos pasakojimą ją sekančios moterys, auginančios vaikus, taip pat pradėjo dalintis savo patirtimi, klausti patarimų.

Vasaros laikotarpis neretai būna tikras išbandymas sveikatai. Puolantys virusai, bakterijos gali sugadinti ilgai lauktas ir planuotas atostogas. Ką reikėtų žinoti apie žarnyno infekcijas bei kokia yra pastarojo mėnesio situacija Lietuvoje, tv3.lt naujienų portalui pasidalino NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

Gyvenimo kokybę negrįžtamai bloginančios komplikacijos, paralyžius ar net mirtis – tokie galimi poliomielito, kokliušo, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, dar vadinamos mažų vaikų liga, padariniai. Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų, svarbu tai, jog šių pasekmių galima išvengti paprasčiausiai pasiskiepijus – Lietuvoje vaikai nuo šių ligų skiepijami nemokamai, valstybės lėšomis.

Vasarą, prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas, būtina pasirūpinti vaikų sveikata ir užsukti į gydytojo kabinetą, kuris atliks nuodugnią sveikatos apžiūrą, peržiūrės atliktus skiepus, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kodėl prieš naujus mokslo metus itin svarbu atkreipti dėmesį į skiepus, atidžiai peržiūrėti Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, ar visi skiepai buvo atlikti laiku? Į šiuos klausimus atsako NVSC Užkrečiamųjų ligų va...

Nors Lietuvoje beždžionių raupų atvejų neužregistruota, tačiau turime išlikti budrūs, nes pasaulyje kasdien nustatoma vis daugiau šios ligos atvejų, įspėja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 birželio 30 d. 51 pasaulio šalyje užregistruota 5 240 beždžionių raupų atvejų.

Nors gyvūnų pasiutligės – ūmios virusinės ligos – atvejų pastaruosius kelerius metus Lietuvoje neregistruojama, medikų pagalbos kasmet prireikia keliems tūkstančiams gyvūnų apkandžiotų žmonių, daliai jų skiriami skiepai. Vis dėlto, anot specialistų, pastebima atvejų, kai žmonės nepaiso situacijos rimtumo ir, įkandus gyvūnui, atsisako profilaktinio skiepijimo kurso.

Pavojinga erkių platinama liga – erkiniu encefalitu (EE) – galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus infekuotai erkei, bet ir vartojant žalią (nepasterizuotą) ožkos ar karvės pieną. Kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), tokių atvejų Lietuvoje registruojama kasmet. Specialistai primena svarbias priemones, padedančias apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) turėjo teisę taikyti tam tikrus žmogaus teisių ribojimus per koronaviruso pandemiją.

Vasarą dažnai iškylaujame, poilsiaujame gamtoje, kur sąlygos maisto ruošimui ir rankų higienai ne visada tinkamos. Tad neatsitiktinai šiltuoju metų laiku itin palanku plisti bakterinėms žarnyno infekcinėms ligoms, nes esant aukštai aplinkos temperatūrai, bakterijos, esančios maiste, gali sparčiai daugintis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pataria, ką svarbu žinoti, kaip tinkamai laikyti ir ruošti maistą, kad nemalonių apsinuodijimų būtų galima išvengti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina skiepyti vaikus nuo tymų, pabrėždami, kad mažėjant pasiskiepijusių nuo šios lengvai plintančios ligos, slopsta ir kolektyvinis imunitetas. Centro teigimu, lyginant 2020 ir 2021 metų duomenis, skiepijimo apimtys nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės dvejų metų amžiaus vaikų grupėje sumažėjo nuo 90,11 iki 88,41 procento, o septynerių metų grupėje – nuo 90,53 iki 88,37 procento.

Sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodikliui nukritus iki 45 atvejų 10 tūkst. gyventojų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pirmadienį paskelbė apie gripo sezono pabaigą. NVSC duomenimis, 20-ąją metų savaitę, tai yra gegužės 16–22 dienomis, nustatyta 111 gripo atvejų – beveik dukart mažiau, nei ankstesniąją savaitę (203 atvejai). Tuo metu gegužės 9–15 dienomis fiksuotas bendras sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) siekė 46 atvejus 10 tūkst.

Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) nemažėja ir vis dar išlieka aukštas, praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Praėjusios savaitės bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis nežymiai, bet padidėjo, lyginant su ankstesne savaite ir siekė 70,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 69,1 atvejo 10 tūkst.

Nors dalis mokslininkų sutaria, kad koronaviruso pandemija jau eina į pabaigą, medikai nepaliauja kartoti, jog niekur nedingo kitos infekcinės į kvėpavimo takus nusitaikančios ligos. Štai apie save žinoti jau davė kelis metus „primirštas“ gripas, sergamumas kuriuo pastarosiomis savaitėmis išaugo net kelis kartus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo nuo 62,8 iki 64,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę didžiausias rodiklis užregistruotas Telšių apskrityje, mažiausias – Utenos apskrityje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 62,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (kovo 7–13 d.) šis rodiklis buvo mažesnis (50 atvejų 10 tūkst.

Sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu per savaitę padaugėjo, pirmadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę siekė 58 atvejus 10 tūkst. gyventojų, kai savaite anksčiau – 55,5 atvejo. Šiuo metu sergamumas ŪVKTI yra penkis kartus didesnis, nei pernai tuo pačiu metu, kai 10 tūkst. gyventojų teko 12,2 atvejo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje padidėjo kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore, kuriai turėjo įtakos sausi, nevalyti miestų dangos paviršiai ir besikaupiantys teršalai iš individualių namų patalpų šildymo. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kovo 1 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos aplinkos ore ribinė vertė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) per savaitę sumažėjo, tačiau gripo atvejų – padidėjo. Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis vasario 14–20 d. siekė 56,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 83 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Pastarąją savaitę toliau plintant omikron atmainai COVID-19 protrūkių skaičius šalyje išaugo dvigubai, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras jų skaičius, pirmadienio duomenimis, viršijo 1700. Ugdymo įstaigose užfiksuoti 1534 protrūkiai, tai yra beveik tris kartus daugiau nei praėjusios savaitės pradžioje. Didžioji dalis – 88 proc. – jų registruoti mokyklose. Darželiuose ir lopšeliuose jie sudaro apie 11 proc. visų protrūkių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę bendras sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) išaugo iki 93 atvejų 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ankstesnę savaitę jis siekė 67,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 4-ąją savaitę registruotas Marijampolės apskrityje, o didžiausias – Šiaulių apskrityje.

Mokyklose ir darželiuose užfiksuoti 1534 COVID-19 protrūkiai – beveik triskart daugiau nei prieš savaitę, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Didžioji dalis protrūkių užfiksuota pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose. Bendrai protrūkiai mokyklose sudaro 88 proc. visų, užfiksuotų šalyje, darželiuose – dar 11 procentų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad trečiąją šių metų savaitę aktyvių COVID-19 ligos protrūkių skaičius lyginant su ankstesne savaite išaugo. Šios savaitės pradžioje užfiksuota 818 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių įvairiose srityse.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad kiekvienas žmogus, kuriam patvirtinta koronavirusinė infekcija (COVID-19 liga), turi užpildyti anketą ir pateikti ne tik epidemiologinius duomenis apie save, bet ir nurodyti sąlytį turėjusius šeimos narius. Jei užsikrėtęs žmogus to nepadarys, artimieji nebus įtraukti į izoliuotų asmenų sąrašą, o tai reiškia, kad jie negalės kreiptis ir dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, rašoma NVSC pranešime.

Pirmadienį pasikeitė krūva pandemijos valdymo priemonių, tarp jų – saviizoliacijos trukmė, respiratorių dėvėjimo, nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka. Nacionalinio visuomenės centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad priimti sprendimai yra tikslingi ir savalaikiai. Ji taip pat nurodo, kas lauktų, jei masiškai pradėtų sirgti ir medikai. D. Razmuvienės teigimu, situacija ligoninėse yra stabili – šiai dienai užimta virš tūkstančio COVID-19 pacentams skirtų lovų.