nvsc

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę dar sumažėjo. Sausio 16–22 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 9–15 d. – 882,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša NVSC.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad nuo šių metų vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) galės ne tik 11 metų mergaitės, bet ir berniukai. Iki šiol Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės. „Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kelias savaites iš eilės bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis mažėjo. Pirmąją šių metų savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1330 atvejų 100 tūkst. gyv., paskutiniąją 2022 m. savaitę – daugiau –1357,8 atvejo 100 tūkst. gyv., praneša NVSC.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje paskutinę 2022 m. savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar sumažėjo. Gruodžio 26 d. – sausio 1 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1357,8 atvejo 100 tūkst. gyv., o gruodžio 19–25 d. – daugiau –1787,6 atvejo 100 tūkst. gyv.

Į šalies poliklinikas toliau gausiai plūstant sukarščiavusiems ir susirgusiems gyventojams tiek pacientai, tiek patys gydytojai piktinasi nedarbingumų išdavimo tvarka. Nors dažnam ligoniui tereikia pailsėti kelias dienas išsisergant namuose, norint gauti nedarbingumą paprastai reikalaujama gyvai atvykti į gydymo įstaigą. Portalui tv3.lt vilnietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) skundėsi, kad nedarbingumų išdavimo tvarka šiuo metu atrodo nelogiška.

Įpusėjusi žiema nesustoja džiuginti šventiška dvasia, sniego pusnimis ir kitais teikiamais malonumais. Nors daugumos nuotaika puiki, tačiau kai kuriems ją gadiną netikėtai užklupę virusai ar ligos. Šiaulietė Milda (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai žinomas) teigia, kad visai neseniai prasirgo keista liga, kuri kėlė didžiausią diskomfortą – ant kūno netikėtai atsirado bėrimai, kurie vėliau sukėlė odos lupimąsi. Kas yra rankų-burnos-kojų liga paaiškino ir NSVC specialistai.

Šaltasis virusinių ligų sezonas rodo savo nagus – tautiečius į patalą guldo tiek „pamirštas“ gripas, tiek kovidas, tiek kitos peršalimo ligos. Kai kuriems net ėmė rodytis, kad jomis dabar sergama daug intensyviau, nei pandemijos metu ar dar prieš ją. Vis tik medikai siūlo tuo nesistebėti – kelis metus mūsų imunitetas susidūrė su daug mažiau išorės dirgiklių.

Per 11 šių metų mėnesių Vilniuje nustatyta trečdaliu daugiau tuberkuliozės atvejų nei per visus metus pernai – rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento duomenys. Anot epidemiologų, ankstyva tuberkuliozės diagnostika – viena iš pagrindinių infekcijos plitimo valdymo priemonių, todėl būtina pasitikrinti kiekvienam, o priklausantiems rizikos grupėms – tai daryti reguliariai.

Kelis metus turėjus lengvą gripo sezoną šiemet jau fiksuotos 4 mirtys. Dar per 200 lietuvių pastarąją savaitę atgulė į ligonines. Specialistai nepaliauja kartoti, kad pasiskiepyti nevėlu, kol dar žmogus nesusirgo.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per praėjusią savaitę užfiksuotos dar dvi mirtys nuo gripo. Iš viso per šį sezoną – jau keturios. Visos jos fiksuotos Vilniaus apskrityje.

Praėjusią, prieššventinę, savaitę (51 metų savaitę) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) Lietuvoje nežymiai sumažėjo, skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Bendras sergamumo rodiklis buvo 1787,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo pasiekęs 1843,5 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Nuo vasario 1 d. Lietuvoje bus sudaryta galimybė suaugusiems revakcinuotis kokliušo vakcina. Anksčiau pakartotinai buvo galima pasiskiepyti tik nuo trijų infekcijų vienu metu – difterijos, stabligės ir kokliušo. Kaip nurodoma, vakcina su kokliušo komponentu suaugusiųjų revakcinacijai skiriama kas 10 metų po vakcinacijos. Jei moteris revakcinacijos metu laukiasi – vadovaujantis Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijomis.

Šaltuoju metų laikotarpiu registruojant vis daugiau susirgimų rotavirusine infekcija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento epidemiologai primena, kad ši ūmi virusinė liga, pasireiškianti vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais, karščiavimu, gali sukelti ir pavojų gyvybei. Anot specialistų, infekcija ypač pavojinga kūdikiams, kuriems, dėl skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų netekimo vemiant ir viduriuojant, neretai prireikia ir gydymo ligoninėje.

Lietuvoje ir toliau didėja sergamumo gripu skaičiai. Ši oro-lašeliniu būdu plintanti virusinė infekcija šiemet jau pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes. Kokių tendencijų galima tikėtis ateinančiomis savaitėmis ir kada sergamumo atvejai ims mažėti, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė. Antradienio rytą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras žiniasklaidos atstovams teikė komentarą apie sergamumą gripu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė buvusio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktoriaus Roberto Petraičio skundą dėl atleidimo iš pareigų ir grąžinimo į šias pareigas. Teismas antradienį pranešė, kad, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes, konstatavo, jog paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.

Lietuvoje vis labiau augant ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo ir COVID-19 ligos susirgimams tiesiasi eilės pas medikus. Ne išimtis ir Panevėžio miesto poliklinika. Į įstaigą plūsta kosulį, karščiavimą, gerklės skausmą ar slogą pajutę ligoniai. Situacija kontroliuojama Panevėžio miesto poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Aurelija Petronienė sako, kad poliklinikose – pacientų daugiau, nei įprasta.

Gripas ir kiti virusiniai susirgimai, atrodo, grįžo su trenksmu. Sergamumas jais stipriai pakilo kaip niekada anksti, daugiau nei pusę sergančiųjų sudaro vaikai. Vis tik stebėdami didėjančius karščiuojančių vaikų srautus į ligoninių priėmimo skyrius gydytojai siunčia svarbią žinutę – ragina ramiai įvertinti situaciją ir pirmiausia nepamiršti pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.  Kaunietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut past.

Neseniai užsienio žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie Jungtinėje Karalystėje vis labiau daugėjančius streptokoko A infekcijos ligos atvejus. Teigiama, kad infekcija labiausiai pažeidžia mažamečius vaikus, kai kuriems iš jų liga – mirtina. Kas yra streptokoko A infekcija ir kuo ji yra pavojinga sutiko apžvelgti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Augant sergamumui gripu ir peršalimo ligomis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia nematantis argumentų skelbti gripo epidemiją. „Lietuvos mastu nematau dar argumentų, kad reikėtų skelbti kokią nors epidemiją.

Per pasaulį besiritanti peršalimo ligų ir gripo banga pasiekė ir Lietuvą. Pacientai plūsta pas gydytojus, o specialistai net keliose savivaldybėse jau svarsto skelbti gripo epidemiją. Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis įspėja, kad grėsmė, jog šis peršalimo ligų sezonas bus ypač sunkus – didžiulė.  Pašnekovas akcentavo, kad virusas nepažįsta sienų, nežino ir tautybių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad šiemet užregistruota kur kas daugiau skarlatinos atvejų nei pernai. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad priešpandeminiu laikotarpiu – 2019 m. – susirgimų skarlatina buvo užfiksuota nepalyginamai daugiau. „Daugiametė sergamumo skarlatina analizė rodo, kad sergančiųjų išauga šaltuoju metų laikotarpiu.

Lietuvoje vis daugėjant gripo ir peršalimo ligų atvejų specialistai prabilo, kur situacija sudėtingiausia. Jei sergamumas nemažės, įspėjama, kad gripo epidemija artimiausiu metu gali būti skelbiama dviejuose šalies rajonuose.  Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) paskelbė, kad epideminis sergamumo lygis jau pasiektas 8-iose savivaldybėse: Kėdainių r., Kauno m., Šilutės r., Kazlų Rūdos sav., Panevėžio m., Šiaulių m., Jurbarko r., Visagino sav.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje padidėjo. Lapkričio 28 d. – gruodžio 4 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyv., ankstesniąją savaitę (lapkričio 21–27 d.) jis buvo mažesnis – 900,9 atvejo 100 tūkst. gyv.

Per Vokietiją jau ritasi gripo banga. Sergamumas šia infekcine liga Lietuvoje taip pat auga, turima ir hospitalizuotų asmenų, kurių dauguma – vaikai. Sveikatos priežiūros ekspertai ragina skiepytis nuo gripo, kad ir taip didžiulė našta sveikatos sektoriui netaptų nepakeliama. Naujausiais duomenimis, per rugsėjį ir spalį jau pasiskiepijo daugiau kaip 60 proc. rizikos grupei priklausančių gyventojų.

121 – tiek žmonių Lietuvoje pernai išgirdo diagnozę, jog yra užsikrėtę ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas), kone pusė jų – Vilniaus apskrityje, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Pasaulyje iš viso pernai patvirtinta per pusantro milijono naujų ŽIV atvejų, o nuo su AIDS (įgyto imunodeficito sindromo), kurį ir sukelia ŽIV, susijusių ligų mirė daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad per pastarąsias savaites (palyginus 46-osios ir 47-osios šių metų savaičių duomenis), Lietuvoje išaugo ir gripo, ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI), ir COVID-19 ligos atvejų skaičiai. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis auga, tačiau situacija atidžiai vertinama ir kol kas nėra jokių rodiklių, kurie verstų sunerimti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota 2,6 karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per visus metus. Iki šių metų lapkričio vidurio šalyje užfiksuoti 11 753 atvejai, pernai per visus metus – 4 294 vėjaraupių atvejai. Nors visuomenėje gajus požiūris, kad vėjaraupiai – lengva liga, kuria reikia persirgti, NVSC specialistai primena, kad pagrindinė šios ligos prevencinė priemonė yra skiepai, ir rekomenduoja skiepytis tiek vaikams (nuo 9 mėn.

Šaltuoju metų laiku, trūkstant natūralių saulės spindulių, soliariumai tampa vis populiaresni tarp įdegį mėgstančių žmonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad prieš lepinantis dirbtiniais saulės spinduliais, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju dėl odos tipo, vartojamų vaistų, galimos organizmo reakcijos į ultravioletinę spinduliuotę, ir pataria, į ką būtina atkreipti dėmesį, renkantis soliariumą.

Kartais blogos savijautos priežastys gali būti visai netikėtos. Valgydami netinkamai apdorotą maistą ar paprasčiausiai būdami aplinkoje galime užsikrėsti kirminais ar pirmuonimis, kurie sukelia įvairias parazitines ligas. Kokios kirmėlinės ligos yra pasitaikančios dažniausiai bei kokie simptomai jas išduoda pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę padidėjo bendras sergamumo gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis. Praėjusią savaitę (45-ąją metų savaitę) bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 672,4 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (44-ąją savaitę) jis buvo mažesnis – 500,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), lapkričio 12-ąją minint Pasaulinę plaučių uždegimo dieną, primena, kad nuo pneumokokinės infekcijos, kuri yra viena dažniausių plaučių uždegimo bei vidurinės ausies uždegimo priežasčių, gali apsaugoti skiepai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien 2019 m. pneumonija nusinešė 2,5 milijono gyvybių, iš jų – 672 000 vaikų.

Nors paskutinis difterijos protrūkis Lietuvoje fiksuotas dar 1995 m., dabartinė situacija Europoje epidemiologams kelia susirūpinimą. Stebint du kartus išaugusius susirgimus šia infekcine liga gydytojai įspėja, kad sąlygos ja užsikrėsti ir pas mus darosi vis palankesnės. Paprastas būdas tam užkirsti kelią – kas 10 metų nepamiršti pasiskiepyti sustiprinamąja skiepo doze.

Atslūgus pandeminiams ribojimams specialistai vis garsiau kalba ne tik apie gripo „sugrįžimą“, bet ir kitų oru plintančių infekcijų augimą. Ne išimtis – ir dažniausiai vaikus užklumpanti skarlatina. Nors dar pernai jos atvejų gerokai sumažėjo, šiemet jau fiksuojama 2,5 kartų daugiau susirgimų. Nors skarlatina nėra gyvybei pavojinga liga, tačiau atsiradus užkratui ji greitai išplinta kolektyvuose. Nustatomi skarlatinos atvejai tarp darželinukų tėvelių jau sėja baimę.

Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos duomenimis, 2021 m. Lietuvoje užregistruota 550 naujų tuberkuliozės atvejų arba 19,67 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Kauno apskrityje nustatyta 92 atvejai arba 16,27 atvejo 100 tūkst. gyventojų, iš jų NVSC duomenimis, didžioji dalis buvo atviros plaučių tuberkuliozės atvejai, kurių daugiausiai buvo nustatyta Kauno mieste ir Jonavos rajone.   Tuberkuliozė yra išgydoma bakterinė liga, kurią sukelia Mycobacterium tuberculosis mikroorganizmai.

Praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo sergamumo ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis, bet išaugo sergančiųjų gripų skaičius, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVSC duomenimis, spalio 31 – lapkričio 6 dienomis bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 500,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 722,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje nefiksuojant naujų beždžionių raupų atvejų, nuo šios ligos nepaskiepytas nė vienas žmogus, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Šiai dienai nėra panaudota nei vienos vakcinos Lietuvoje“, – BNS teigė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė. Pasak jos, tuo metu, kai Lietuvoje buvo nustatyti beždžionių raupų atvejai ir sąlytį turėję asmenys, jiems nebuvo siūlyta vakcinuotis, kadangi skiepų dar nebuvo.

Nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų esame paskiepijami vaikystėje. Tačiau, kad galėtume jaustis saugūs ilgą laiką, nuo kai kurių ligų būtina periodiškai skiepytis pakartotinai net ir suaugus. Viena iš tokių ligų yra difterija, kurios atvejų skaičiaus didėjimas šiemet fiksuojamas Europoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad nuo šios ligos patikimai apsaugoti gali tik reguliarus skiepijimas, priešingu atveju išlieka rizika užsikrėsti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę sumažėjo nuo 827,8 iki 819,7 atvejo 100 tūkst., tačiau NVSC specialistai ragina neprarasti budrumo ir nuo gripo pasiskiepyti nelaukiant sergamumo pakilimo piko.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) kviečia kartu paminėti Pasaulinę poliomielito dieną, kuri tradiciškai minima spalio 24 d., ir ragina nepamiršti veiksmingiausios šios infekcijos priemonės – skiepų. Nors Lietuva nuo 2001 m. laikoma laisva nuo poliomielito viruso šalimi, tačiau įvežtinio poliomielito rizika išlieka. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, poliomielito atvejai registruojami Ukrainoje, Tadžikistane, Izraelyje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė pranešė, kad JAV ligoninės ruošiasi naujai kovai ne tik su COVID-19, bet ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis. Savo ruožtu epidemiologė lietuvius ragina saugoti savo ir artimųjų sveikatą. Socialiniame tinkle „Facebook“ R. Lingienė apžvelgė dabartinę padėtį JAV sveikatos apsaugos srityje. Teigiama, kad susiklosčiusi situacija čia kelia didelį susirūpinimą.

Artėjant Pasaulinei rankų plovimo dienai, kuri kasmet minima spalio 15-ąją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad per nešvarias rankas plinta įvairios užkrečiamosios ligos. Todėl rankas būtina plauti dažnai ir taisyklingai.  „Net apie 80 proc. infekcinių ligų plinta per nešvarias rankas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje šią savaitę prasideda 2022–2023 m. gripo sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės mėn.

Artėjant peršalimo ligų sezonui, epidemiologai primena: didžiausia daroma klaida – vos tik peršalus griebtis antibiotikų, užsilikusių namų vaistinėlėje. Anot visuomenės sveikatos specialistų, apie 80 proc. peršalimo ligų yra virusinės kilmės, o tai reiškia, kad antibiotikai dažnu atveju nepadės pasijusti geriau, tačiau galima žala ateityje – milžiniška.

Du iš šimto – tiek, skaičiuojama, suaugusiųjų Lietuvoje gali būti užsikrėtę hepatitu C ir platinti šį virusą nieko neįtardami. Tai, jog situacija išties rimta, patvirtinta naujausi duomenys, kai gegužę pradėjus nemokamai tirti visus 28–77-erių metų amžiaus žmones, nepriklausančius rizikos grupėms, diagnozuotų lėtinio hepatito C atvejų skaičius svariai išaugo.

Bandydama pažaboti žvėriškai augančias išteklių kainas Vyriausybė patvirtino energijos taupymo planą. Tarp jame numatytų priemonių – ir karšto vandens ribojimas, patalpų temperatūros, apšvietimo reguliavimas. Nors siekdami sutaupyti gyventojai gali imtis pačių drastiškiausių priemonių, klausiame specialistų, ar jos nesukels papildomų rizikų sveikatai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad pasibaigus vasarai ir atvėsus orams namuose galime sulaukti neprašytų svečių, ieškančių maisto atsargų – pelių ir žiurkių. O jie – užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojai bei platintojai, kurie gali formuoti gamtinius užkrečiamųjų ligų židinius, todėl labai svarbu graužikus naikinti ir tinkamai prižiūrėti pastatus bei aplinką, rašoma NVSC pranešime spaudai.

Rudenį erkių aktyvumo sezonas tęsiasi, todėl asmenys, daug laiko praleidžiantys gamtoje, poilsiautojai, grybautojai, uogautojai, turėtų išlikti itin budrūs, primena Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai.

Prasidėję nauji mokslo metai gali priminti ne tik apie sugrįžimą į mokyklos suolus, bet ir apie riziką užsikrėsti utėlėmis. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė tikina, kad utėlės žmonių nesirenka pagal socialines ir ekonomines grupes, tačiau ji pastebi, kad didžiausias užsikrėtimo utelėmis pikas prasideda rugsėjį, vaikams sugrįžus į mokyklas ir darželius. Ji dalinasi patarimais, kokių prevencinių veiksnių galima imtis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento sprendimu uždrausta tiekti rinkai šiuos kosmetikos gaminius: gelio ir akrilo hibridą „Agate“ (kilmės šalis Kinija) ir gelinį laką „Prima.lac“, skirtą aparatiniam manikiūrui (kilmės šalis Kinija).  Periodinės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta, kad šie  gaminiai neatitiko 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.

99,77 proc. – tiek gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), rodo duomenys. Svarbu tai, kad laiku pasiskiepijus šio viruso ir jo sukeliamų pasekmių galima išvengti. Vis dėlto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pastebi, kad, nepaisant mokslo įrodytos vakcinos naudos, pastarųjų metų skiepijimo nuo ŽPV aprėptys sumenko. „Turime nemokamus skiepus.