nvsc

Kasmet kovo 24 d. minima Pasaulinė tuberkuliozės diena, kurios tikslas – didinti informuotumą apie tuberkuliozę ir pastangas sustabdyti pasaulinę epidemiją. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai – būtent šią dieną 1882 m. daktaras Robertas Kochas paskelbė apie tuberkuliozę sukeliančios bakterijos – Mycobacterium tuberculosis – atradimą.

Gydytojai stebi naują neramią tendenciją – stipriai išaugo vaikų sergamumas vėjaraupiais ir jų sukeltų komplikacijų mastas. Dėl to ne vienam net prireikė gydymo intensyviosios terapijos skyriuje. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad vienu metu susergama net keliomis infekcijomis.  LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius patvirtino, kad dabar fiksuojami sergamumo vėjaraupiais skaičiai atrodo įspūdingai.

Maždaug trečdalio šulinių vanduo nėra saugus vartoti, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centros 2022 m. tyrimas. Specialistai atsiųstame pranešime primena, kuo pavojingos šios cheminės medžiagos, kaip jos vandenyje atsiranda ir ką daryti nustačius vandens taršą. Pagal iš gydytojų gautus pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius, kurių maistui naudojamas šachtinių šulinių vanduo, 2022 m. Lietuvoje ištirti 582 šachtiniai šuliniai, siekiant nustatyti taršą nitritais ir nitratais.

Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) pasivijo karantino klaidos: teismas nurodė sumokėti mobiliosios programėlės, skirtos Covid pandemijai valdyti – „Karantinas“ kūrėjams UAB IT sprendimai sėkmei daugiau nei 100 tūkst. eurų už jų atliktus darbus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nors už langų pavasaris, tačiau gripo ir kitų peršalimo ligų kreivė vėl ėmė augti. Jau kelintą savaitę didėja ne tik sergančiųjų, bet ir hospitalizuojamų asmenų skaičiai. Specialistai konstatuoja, kad šis gripo sezonas – nenuspėjamas, tad ir kokio dydžio bus ši banga, prognozuoti sunku.  Pirmajai gripo bangai šį sezoną pakilus neįprastai anksti – rudens pabaigoje–žiemos pradžioje, virusas toliau teikia staigmenas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad sparčiai besikeičiant klimato sąlygoms, kai šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra pasiekia 4 laipsnius šilumos ir daugiau, iš žiemos miego pabunda ir pavojingas ligas platinantys voragyviai – erkės. Apie tai, kada jos aktyviausios, kokias ligas platina ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Europos Sąjungoje kovo 15-ąją minima Pasaulinė vartotojų teisių diena. Vienas iš pagrindinių šios dienos tikslų yra šviesti ir informuoti vartotojus apie jų teises bei jų gynimo būdus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) saugo visuomenės sveikatą ir gina vartotojų teises valdydamas riziką, susijusią su užkrečiamosiomis ligomis, aplinkos veiksniais, vartotojams teikiamomis paslaugomis bei gaminiais.

10-ąją šių metų savaitę (kovo 6–12 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC).  Epideminis sergamumo lygis buvo viršytas vienoje savivaldybėje – Kazlų Rūdos (1519,81 atvejo 100 tūkst.

Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, tačiau bendras sergamumas šalyje išlieka neaukštas, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC).  Epideminis sergamumo lygis (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba) jau du mėnesius nebuvo viršytas nė vienoje savivaldybėje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad vasario 20–26 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 781,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę (vasario 13–19 d.) šis rodiklis buvo 700,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad Lietuvoje žarnyno infekcijomis žmonės serga ištisus metus, tačiau kai kurios iš jų pasižymi ir tam tikru sezoniškumu. Virusinių žarnyno infekcijų atvejų dažniau pasitaiko žiemos-pavasario sezonais. Norovirusai – viena dažniausių gastroenterito (virškinamojo trakto uždegimo) priežasčių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo ir siekė 700,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 871,2 atvejo 100 tūkst.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasdien lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pasaulyje užsikrečia daugiau nei 1 mln. žmonių, kurių dauguma yra besimptomiai. Kiekvienais metais pasaulyje diagnozuojama apie 218 mln. susirgimų išgydomomis LPI – sifiliu (7,1 mln.), gonorėja (82 mln.), chlamidioze (129 mln.

Praėjusią savaitę (6-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 871,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Sausio 30 d.–vasario 5 d. šis rodiklis siekė 752,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį, kad nuo 2022 m. gruodžio mėnesio  Europoje fiksuojama daugiau nei įprastai A grupės streptokokų sukeltų ligų atvejų, tarp jų ir skarlatinos. Apie išaugusį šių ligų, kurios labiausiai paveikia vaikus iki 10 metų, atvejų skaičių pranešė Jungtinė Karalystė, Danija, Prancūzija ir kitos šalys.

Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę nežymiai padidėjo, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad . Praėjusią savaitę jis siekė 752,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 23–29 d. – 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Žiemą Lietuvos gyventojai neretai renkasi keliones į egzotiškus kraštus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad prieš kelionę būtina pasidomėti, kokios užkrečiamosios ligos yra paplitusios tuose kraštuose, ir pasirūpinti profilaktinėmis priemonėmis. Viena iš tokių ligų, kuria užsikrečiama keliaujant po tropinius ir subtropinius regionus – maliarija.

Nuo šių metų pradžios keičiasi skiepijimo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos vakcina – mergaitės bus skiepijamos devynvalente vakcina vietoj dvivalentės, pradedami skiepyti berniukai. Taip pat atsiranda galimybė nėščiosioms pasiskiepyti nuo kokliušo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) trečiadienį pranešė, kad toms mergaitėms, kurioms skiepijimas pradėtas dvivalente ŽPV vakcina, rekomenduojama baigti skiepijimo schemą ta pačia vakcina.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę išliko panašus. Sausio 23–29 d. jis siekė 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 16–22 d. – 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę dar sumažėjo. Sausio 16–22 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 9–15 d. – 882,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša NVSC.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad nuo šių metų vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) galės ne tik 11 metų mergaitės, bet ir berniukai. Iki šiol Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės. „Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kelias savaites iš eilės bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis mažėjo. Pirmąją šių metų savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1330 atvejų 100 tūkst. gyv., paskutiniąją 2022 m. savaitę – daugiau –1357,8 atvejo 100 tūkst. gyv., praneša NVSC.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje paskutinę 2022 m. savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar sumažėjo. Gruodžio 26 d. – sausio 1 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1357,8 atvejo 100 tūkst. gyv., o gruodžio 19–25 d. – daugiau –1787,6 atvejo 100 tūkst. gyv.

Į šalies poliklinikas toliau gausiai plūstant sukarščiavusiems ir susirgusiems gyventojams tiek pacientai, tiek patys gydytojai piktinasi nedarbingumų išdavimo tvarka. Nors dažnam ligoniui tereikia pailsėti kelias dienas išsisergant namuose, norint gauti nedarbingumą paprastai reikalaujama gyvai atvykti į gydymo įstaigą. Portalui tv3.lt vilnietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) skundėsi, kad nedarbingumų išdavimo tvarka šiuo metu atrodo nelogiška.

Įpusėjusi žiema nesustoja džiuginti šventiška dvasia, sniego pusnimis ir kitais teikiamais malonumais. Nors daugumos nuotaika puiki, tačiau kai kuriems ją gadiną netikėtai užklupę virusai ar ligos. Šiaulietė Milda (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai žinomas) teigia, kad visai neseniai prasirgo keista liga, kuri kėlė didžiausią diskomfortą – ant kūno netikėtai atsirado bėrimai, kurie vėliau sukėlė odos lupimąsi. Kas yra rankų-burnos-kojų liga paaiškino ir NSVC specialistai.

Šaltasis virusinių ligų sezonas rodo savo nagus – tautiečius į patalą guldo tiek „pamirštas“ gripas, tiek kovidas, tiek kitos peršalimo ligos. Kai kuriems net ėmė rodytis, kad jomis dabar sergama daug intensyviau, nei pandemijos metu ar dar prieš ją. Vis tik medikai siūlo tuo nesistebėti – kelis metus mūsų imunitetas susidūrė su daug mažiau išorės dirgiklių.

Per 11 šių metų mėnesių Vilniuje nustatyta trečdaliu daugiau tuberkuliozės atvejų nei per visus metus pernai – rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento duomenys. Anot epidemiologų, ankstyva tuberkuliozės diagnostika – viena iš pagrindinių infekcijos plitimo valdymo priemonių, todėl būtina pasitikrinti kiekvienam, o priklausantiems rizikos grupėms – tai daryti reguliariai.

Kelis metus turėjus lengvą gripo sezoną šiemet jau fiksuotos 4 mirtys. Dar per 200 lietuvių pastarąją savaitę atgulė į ligonines. Specialistai nepaliauja kartoti, kad pasiskiepyti nevėlu, kol dar žmogus nesusirgo.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per praėjusią savaitę užfiksuotos dar dvi mirtys nuo gripo. Iš viso per šį sezoną – jau keturios. Visos jos fiksuotos Vilniaus apskrityje.

Praėjusią, prieššventinę, savaitę (51 metų savaitę) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) Lietuvoje nežymiai sumažėjo, skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Bendras sergamumo rodiklis buvo 1787,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo pasiekęs 1843,5 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Nuo vasario 1 d. Lietuvoje bus sudaryta galimybė suaugusiems revakcinuotis kokliušo vakcina. Anksčiau pakartotinai buvo galima pasiskiepyti tik nuo trijų infekcijų vienu metu – difterijos, stabligės ir kokliušo. Kaip nurodoma, vakcina su kokliušo komponentu suaugusiųjų revakcinacijai skiriama kas 10 metų po vakcinacijos. Jei moteris revakcinacijos metu laukiasi – vadovaujantis Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijomis.

Šaltuoju metų laikotarpiu registruojant vis daugiau susirgimų rotavirusine infekcija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento epidemiologai primena, kad ši ūmi virusinė liga, pasireiškianti vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais, karščiavimu, gali sukelti ir pavojų gyvybei. Anot specialistų, infekcija ypač pavojinga kūdikiams, kuriems, dėl skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų netekimo vemiant ir viduriuojant, neretai prireikia ir gydymo ligoninėje.

Lietuvoje ir toliau didėja sergamumo gripu skaičiai. Ši oro-lašeliniu būdu plintanti virusinė infekcija šiemet jau pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes. Kokių tendencijų galima tikėtis ateinančiomis savaitėmis ir kada sergamumo atvejai ims mažėti, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė. Antradienio rytą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras žiniasklaidos atstovams teikė komentarą apie sergamumą gripu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė buvusio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktoriaus Roberto Petraičio skundą dėl atleidimo iš pareigų ir grąžinimo į šias pareigas. Teismas antradienį pranešė, kad, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes, konstatavo, jog paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.

Lietuvoje vis labiau augant ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo ir COVID-19 ligos susirgimams tiesiasi eilės pas medikus. Ne išimtis ir Panevėžio miesto poliklinika. Į įstaigą plūsta kosulį, karščiavimą, gerklės skausmą ar slogą pajutę ligoniai. Situacija kontroliuojama Panevėžio miesto poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Aurelija Petronienė sako, kad poliklinikose – pacientų daugiau, nei įprasta.

Gripas ir kiti virusiniai susirgimai, atrodo, grįžo su trenksmu. Sergamumas jais stipriai pakilo kaip niekada anksti, daugiau nei pusę sergančiųjų sudaro vaikai. Vis tik stebėdami didėjančius karščiuojančių vaikų srautus į ligoninių priėmimo skyrius gydytojai siunčia svarbią žinutę – ragina ramiai įvertinti situaciją ir pirmiausia nepamiršti pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.  Kaunietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut past.

Neseniai užsienio žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie Jungtinėje Karalystėje vis labiau daugėjančius streptokoko A infekcijos ligos atvejus. Teigiama, kad infekcija labiausiai pažeidžia mažamečius vaikus, kai kuriems iš jų liga – mirtina. Kas yra streptokoko A infekcija ir kuo ji yra pavojinga sutiko apžvelgti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Augant sergamumui gripu ir peršalimo ligomis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia nematantis argumentų skelbti gripo epidemiją. „Lietuvos mastu nematau dar argumentų, kad reikėtų skelbti kokią nors epidemiją.

Per pasaulį besiritanti peršalimo ligų ir gripo banga pasiekė ir Lietuvą. Pacientai plūsta pas gydytojus, o specialistai net keliose savivaldybėse jau svarsto skelbti gripo epidemiją. Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis įspėja, kad grėsmė, jog šis peršalimo ligų sezonas bus ypač sunkus – didžiulė.  Pašnekovas akcentavo, kad virusas nepažįsta sienų, nežino ir tautybių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad šiemet užregistruota kur kas daugiau skarlatinos atvejų nei pernai. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad priešpandeminiu laikotarpiu – 2019 m. – susirgimų skarlatina buvo užfiksuota nepalyginamai daugiau. „Daugiametė sergamumo skarlatina analizė rodo, kad sergančiųjų išauga šaltuoju metų laikotarpiu.

Lietuvoje vis daugėjant gripo ir peršalimo ligų atvejų specialistai prabilo, kur situacija sudėtingiausia. Jei sergamumas nemažės, įspėjama, kad gripo epidemija artimiausiu metu gali būti skelbiama dviejuose šalies rajonuose.  Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) paskelbė, kad epideminis sergamumo lygis jau pasiektas 8-iose savivaldybėse: Kėdainių r., Kauno m., Šilutės r., Kazlų Rūdos sav., Panevėžio m., Šiaulių m., Jurbarko r., Visagino sav.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje padidėjo. Lapkričio 28 d. – gruodžio 4 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyv., ankstesniąją savaitę (lapkričio 21–27 d.) jis buvo mažesnis – 900,9 atvejo 100 tūkst. gyv.

Per Vokietiją jau ritasi gripo banga. Sergamumas šia infekcine liga Lietuvoje taip pat auga, turima ir hospitalizuotų asmenų, kurių dauguma – vaikai. Sveikatos priežiūros ekspertai ragina skiepytis nuo gripo, kad ir taip didžiulė našta sveikatos sektoriui netaptų nepakeliama. Naujausiais duomenimis, per rugsėjį ir spalį jau pasiskiepijo daugiau kaip 60 proc. rizikos grupei priklausančių gyventojų.

121 – tiek žmonių Lietuvoje pernai išgirdo diagnozę, jog yra užsikrėtę ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas), kone pusė jų – Vilniaus apskrityje, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Pasaulyje iš viso pernai patvirtinta per pusantro milijono naujų ŽIV atvejų, o nuo su AIDS (įgyto imunodeficito sindromo), kurį ir sukelia ŽIV, susijusių ligų mirė daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad per pastarąsias savaites (palyginus 46-osios ir 47-osios šių metų savaičių duomenis), Lietuvoje išaugo ir gripo, ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI), ir COVID-19 ligos atvejų skaičiai. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis auga, tačiau situacija atidžiai vertinama ir kol kas nėra jokių rodiklių, kurie verstų sunerimti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota 2,6 karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per visus metus. Iki šių metų lapkričio vidurio šalyje užfiksuoti 11 753 atvejai, pernai per visus metus – 4 294 vėjaraupių atvejai. Nors visuomenėje gajus požiūris, kad vėjaraupiai – lengva liga, kuria reikia persirgti, NVSC specialistai primena, kad pagrindinė šios ligos prevencinė priemonė yra skiepai, ir rekomenduoja skiepytis tiek vaikams (nuo 9 mėn.

Šaltuoju metų laiku, trūkstant natūralių saulės spindulių, soliariumai tampa vis populiaresni tarp įdegį mėgstančių žmonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad prieš lepinantis dirbtiniais saulės spinduliais, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju dėl odos tipo, vartojamų vaistų, galimos organizmo reakcijos į ultravioletinę spinduliuotę, ir pataria, į ką būtina atkreipti dėmesį, renkantis soliariumą.

Kartais blogos savijautos priežastys gali būti visai netikėtos. Valgydami netinkamai apdorotą maistą ar paprasčiausiai būdami aplinkoje galime užsikrėsti kirminais ar pirmuonimis, kurie sukelia įvairias parazitines ligas. Kokios kirmėlinės ligos yra pasitaikančios dažniausiai bei kokie simptomai jas išduoda pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę padidėjo bendras sergamumo gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis. Praėjusią savaitę (45-ąją metų savaitę) bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 672,4 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (44-ąją savaitę) jis buvo mažesnis – 500,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), lapkričio 12-ąją minint Pasaulinę plaučių uždegimo dieną, primena, kad nuo pneumokokinės infekcijos, kuri yra viena dažniausių plaučių uždegimo bei vidurinės ausies uždegimo priežasčių, gali apsaugoti skiepai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien 2019 m. pneumonija nusinešė 2,5 milijono gyvybių, iš jų – 672 000 vaikų.