nvsc

Lietuvoje kiekvienais metais fiksuojama legioneliozės atvejų, pernai 8 iš jų baigėsi mirtimis. Dėl šios priežasties gyventojams svarbu neužmiršti laikytis kelių paprastų taisyklių, kurios padės apsisaugoti. Efektyviausias būdas išvengti šios infekcijos yra tinkama karšto vandens temperatūra, reguliariai valomi santechnikos prietaisai. Išvengti šio pavojaus padeda ir periodiškai namų administratorių ar bendrijų atliekama terminė dezinfekcija, rašoma Vilniaus šilumos tinklų pranešime spaudai.

Trečiadienį naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė informacija apie ūminių virusinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas ir COVID-19, plitimą Kauno „Varpelio“ pradinėje mokykloje. Informuojama, jog šiomis virusinėmis ligomis susirgo beveik visa pradinukų klasė, pačioje mokykloje įvestas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Nėštumas – ypatingas laikotarpis, nes rūpindamasi savo sveikata, mama tuo pačiu pasirūpina ir kūdikio sveikata, o užsitikrinti apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų laukiantis kūdikio – ypač svarbu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad Lietuvoje nėščiosios valstybės biudžeto lėšomis skiepijamos dviem vakcinomis – gripo ir kokliušo.  Sezoninio gripo vakcina apsaugo nėščiąją vaisių ir net naujagimį iki tol, kol jį patį bus galima skiepyti.

Lietuvių namuose pagausėjo blakių – bent taip teigia parazitus naikinančios įmonės. Sveikatos specialistai konstatuoja, kad šie gyviai „neišrankūs“ – gali apsigyventi daug kur, o be maisto išbūti mėnesiais.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė neslėpė, kad blakės – itin nemalonus gyvis. „Pati blakė yra specifinis žmogaus parazitas, kitaip vadinama patalininė blakė.

2024 m. 30 Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių iš viso pranešė apie 16 510 tymų atvejų. 42,8 procentai susirgusiųjų buvo jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai, 30,1 proc. – 15 metų  ir vyresni vaikai. Iš 13 296 atvejų, kurių amžius ir skiepijimo statusas buvo žinomas, net 87 proc. buvo neskiepyti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad vienintelė prevencinė priemonė, apsauganti nuo tymų kiekvieną žmogų ir visą visuomenę, yra skiepai.

Kas savaitę sergamumui gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) vis labiau kopiant į viršų ne tik kai kurios ligoninės imasi dalies ribojimų, bet ir ugdymo įstaigos. Be to, šiemet nuo gripo jau mirė tiek pat žmonių, kiek pernai – per visą sezoną.

Nors vis dar yra manančių, kad vėjaraupiai – tik „vaikiška liga“, gydytojai pabrėžia, kad taip anaiptol nėra. Nors dažniau ja išties serga vaikai, nuo sudėtingų komplikacijų neapsaugoti ir suaugusieji. Vienam šalies gyventojui vėjaraupiai baigiantis metams pasibaigė tragiškai – išsivysčius meningitui jis mirė. Lietuvoje – retai pasitaikantis atvejis: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį nuo vėjaraupių mirė žmogus.

Ribų tarp metų laikų trynimasis ir šiltos žiemos turi savo kainą. Viena jų – ir besikeičiantis žmonėms pavojingų kraujasiurbių elgesys. Kaip pastebi specialistai, nieko jau nestebina, kad erkių sukeliami susirgimai, taip pat – ir mirtys nuo jų, registruojami kiaurus metus. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pirmąjį žiemos mėnesį, kuris iš esmės tikros žiemos pagal oro sąlygas ne tiek daug ir priminė, nuo erkinio encefalito mirė dar du žmonės.

Lietuvoje sausio 27 d.– vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst.

Susirgimai gripu ir kitais virusais kaip reikiant kopia į viršų. Ir nors epidemija dar neskelbiama, jau skaičiuojama, kad šiemet mirčių nuo gripo ir COVID-19 fiksuojama daugiau nei pernai. Negana to, nors pasaulį dar ką tik purtė koronaviruso pandemija, mokslininkai neatmeta, kad kažkada galime neišvengti ir didesnės gripo pandemijos.

Sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijomis sparčiai auga – jau perliptas ne vienas kriterijus gripo epidemijai skelbti. Specialistai ramina, kad situacija dar nėra tokia dramatiška, tačiau konstatuoja, kad sulaukti dar galima visko. Juolab dar daugiau nežinomųjų – ir dėl permainingų bei visai nežiemiškų orų. „Dar net vasaris neprasidėjo, tad viskas prieš akis, galime visko turėti. Nežinia, kada ir šalčiai gal bus, tad situacija neaiški.

Ketvirtąją metų savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) toliau auga, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamojo ligų valdymo skyriaus vedėja Orinta Ivanauskienė. Jos teigimu, daugiau nei puse savivaldybių yra pasiekusios epideminį lygį. „Sergamumas ketvirtąją metų savaitę yra pasiekęs 1847 atvejus 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Lyginant su praėjusia savaite, stebime sergamumo padidėjimą, pakilimas tikrai yra.

Sparčiai plintant ūminėms respiracinėms ligoms Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas paragino imtis priemonių ir nelaukti, kol gripo viruso epidemija įsisiautės. Ligoninės vadovas pasirašė įsakymą „Dėl izoliacinių priemonių taikymo ir kvėpavimo takų asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo tvarkos griežtinimo viešojoje įstaigoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje“, nors nei Šiaulių mieste, nei apskrityje gripo epidemija dar neskelbiama.

Lietuvoje sausio 20–26 d. (4-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų (3-ąją savaitę buvo 1597,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 246 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 16 asmenų.

Gydytojai vis garsiau kalba, kad esame ant gripo epidemijos slenksčio. Skaičiai patvirtina – sergamumas kas savaitę tik auga, jau fiksuojama daugiau mirčių nei pernai. Epidemiologai vis tik kol kas ramina, kad situacija nėra dramatiška, bet budrumo ragina neprarasti. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Gretos Gargasienės, sergamumas gripu kyla, bet tai šiam laikui yra visiškai normalu.

VUL Santaros klinikos išplatino skubų pranešimą, įspėdami, kad blogėjant epidemiologinei situacijai laikinai ima riboti pacientų lankymą viename iš skyrių.  Kaip skelbiame feisbuke, kol kas ribojimai bus taikomi ne pilną savaitę.  „Nuo š.m. sausio 22 d. iki sausio 28 (imtinai), siekiant suvaldyti blogėjančią epidemiologinę situaciją, laikinai stabdomas pacientų lankymas Vidaus ligų skyriuje“, – pranešė ligoninė.

Lietuvoje sausio 13–19 d. (3-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1597,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2-ąją savaitę buvo 1435,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų), praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną tokiu pat metu (2024 m. 3-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1310,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, I b potipio beždžionių raupų (b raupų) atvejis 2025 m. sausio mėn. užregistruotas Prancūzijoje asmeniui, kuris nesilankė Afrikos šalyse, tačiau užsikrėtė artimo kontakto metu nuo kito asmens, kuris lankėsi Afrikos b raupų endeminėse šalyse anksčiau. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas, turintis artimą sąlytį su b raupais sergančiu asmeniu, gali užsikrėsti.

Iškrenta ištisos šeimos, tuštėja kolektyvai, o skambučiai poliklinikose netyla – tokia dabartinė gydymo įstaigų realybė susirgimams gripu ir kitais virusais kopiant į viršų. Nors daug įstaigų pageidauja, kad pacientai gyvai atvyktų išsitirti, kuo susirgo, tvarkos numato, kad nedarbingumą dėl ligos galima gauti ir nuotoliu. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo, kas ir kokiais atvejais nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti nuotoliu.

Nors daugelis vis dar mano, kad vėjaraupiai yra lengva liga, kuria būtina persirgti, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai pabrėžia, kad pagrindinė šios ligos prevencijos priemonė yra skiepai. Todėl rekomenduojame skiepytis tiek vaikams (nuo 1 metų amžiaus), tiek suaugusiems, kadangi pastariesiems vėjaraupiai dažnai pasireiškia sunkesne forma.

Šalyje toliau sparčiai auga sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripas per savaitę nusinešė 5 žmonių gyvybes, taip pat 2 pacientai užgeso dėl koronavirusinės infekcijos. Gydytojai įspėja, kad sparčiai judama gripo epidemijos link. Skelbdamas naujausius skaičius Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad sergančiųjų gripu ir kitais kvėpavimo takų virusais kas savaitę tik auga. Sausio 6–12 d. sergamumas siekė 1435,9 atvejo 100 tūkst.

Pastarąją savaitę Lietuvoje nuo gripo mirė 5 asmenys, dar 2 gyventojus pražudė koronavirusas, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVSC duomenimis, nuo gripo mirę asmenys priklausė 70–79 m., 80–89 m. vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, taip pat visi turėjo lėtinių ligų. Per savaitę susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, tuo metu COVID-19 – sumažėjo. Bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir koronavirusu rodiklis sausio 6–12 dienomis buvo 1435,9 atvejo 100 tūkst.

Praėjusią savaitę (gruodžio 23–29 d.) bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga Lietuvoje sumažėjo, tačiau gripo atvejų skaičius ir toliau auga, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak specialistų, tokia sergamumo rodiklių dinamika labiausiai siejama su šventiniu laikotarpiu.

Sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga Lietuvoje vis dar auga. Tad rekomenduojame ir toliau laikytis rankų higienos, kosėjimo-čiaudėjimo etiketo, o pajutus simptomus – vengti lankytis susibūrimuose, vykti į svečius, kad neplatintume viruso tarp kolegų, draugų ir artimųjų. Per šventes ne tik linkėkime vieni kitiems sveikatos, bet ir ją saugokime – nesidalinkime virusais.

50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 9–15 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir COVID-19 liga padidėjo lyginant su ankstesne savaite, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo rodiklis siekia 1403,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo 1320,9 atv. 100 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumas praėjusią savaitę buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

48-ąją savaitę (2024 m. lapkričio 25 d. – gruodžio 1 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 1300,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – mažesnis – 1199,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Taip pat pranešta apie nuo koronaviruso mirusį 38 metų asmenį.

Per savaitę susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) – išliko panašus, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatas (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 18–24 d. (47-ąją savaitę) siekė 1199,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 1084,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Kokliušas – tai bakterinė kvėpavimo takų infekcija, ypač didelį pavojų kelianti kūdikiams ir vaikams. Ši liga itin klastinga, kadangi jos pradžia gali priminti paprastą peršalimą ir nesukelti didelio nerimo, tačiau infekcijai pažengus, kyla įvairių komplikacijų ar netgi mirties rizika. Kasmet Europoje nustatoma daugiau nei 30 tūkst. kokliušo atvejų, o Lietuvoje, pasak Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Karolinos Girdvainytės, sergamumas juo šiais metais itin išaugo.

Lapkričio 18–25 d. minima Europos testavimo savaitė, kurios tikslas – didinti žinias ir informuotumą apie ŽIV, lytiškai plintančių infekcijų (LPI) bei virusinių hepatitų B ir C testavimo svarbą. Šios savaitės metu siekiama suvienyti organizacijas ir užtikrinti geresnes galimybes išsitirti, kad būtų galima laiku pradėti gydymą.

Praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), minėtu laikotarpiu dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 12 asmenų. NVSC teigimu, mirčių pavyko išvengti. Į gydymo įstaigas buvo paguldyta 6 kartus daugiau gripu sergančių asmenų nei ankstesnę savaitę, tačiau mirčių išvengta.

4 iš 10 batutus įsirengusių vaikų žaidimų erdvių neatitinka saugumo reikalavimų, praneša patikrinimą atlikęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Ekspertams įvertinus 37 tokio pobūdžio vietas visoje Lietuvoje paaiškėjo, kad šešiolikoje iš jų nesilaikoma privalomųjų saugumo bei higienos taisyklių. Dauguma užfiksuotų pažeidimų buvo susiję su nesaugaus, defektų turinčio inventoriaus naudojimu bei dezinfekcijos reikalavimų nepaisymu.

Nuo šių metų sausio iki spalio Lietuvoje užregistruotas 201 pneumokokinės infekcijos atvejis, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak NVSC, 16 susirgimų pneumokoku fiksuota tarp vaikų, 0–7 metų amžiaus grupėje, 185 – tarp suaugusiųjų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 94 metų. Stebima, kad sergamumas šia infekcija pastaraisiais metais auga. Jo rodiklis 2022 metais siekė 3,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2023 m. – 4,7 atvejo.

Lietuvoje lapkričio 4–10 d. (45-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1043,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 878,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Mažiausias sergamumas – Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Lietuvoje spalio 21–27 d. (43-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis šiek tiek padidėjo lyginant su ankstesne savaite, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jis ir siekė 1263 atvejus 100 tūkst. gyventojų (prieš savaitę jis buvo 1252,2atvejo 100 tūkst.

Šaltuoju metų laikotarpiu uždarose patalpose praleidžiame didžiąją dalį paros laiko. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad patalpų oro kokybė žmonėms yra ypatingai svarbi, mat jei patalpų ore gausu virusų, bakterijų, grybelių, įvairių teršalų – rizikuojame susirgti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad patalpas būtina vėdinti ištisus metus, tačiau šaltuoju sezonu – tai ypač svarbu.

Lietuvoje kaip reikiant išplito klastinga liga – erkinis encefalitas, nuo kurios neapsaugotas nė vienas. Negana to, specifinių vaistų nuo šio viruso nėra, o trečdaliui persirgusiųjų gali grėsti neįgalumas. Nemokamai pradėjus skiepyti 50–55 metų asmenis tuo jau pasinaudojo virš 10 tūkst., tačiau ekspertai konstatuoja, kad to nepakanka. Šiemet jau dabar fiksuota daugiau susirgimų erkiniu encefalitu nei pernai.

Pasaulinė poliomielito diena, minima kiekvienais metais spalio 24-ąją, primena apie šios sunkių pasekmių sukeliančios ligos pavojus ir skiepijimo svarbą. Poliomielitas, dar žinomas kaip „vaikų paralyžius“, gali sukelti rimtus judėjimo sutrikimus ir net mirtį, ypač vaikams. Deja, skiepijimo apimtys Lietuvoje nuo šios ligos turi tendenciją mažėti. Nors ši liga daugelyje pasaulio šalių suvaldyta ir praktiškai išnyko, ji vis dar aptinkama aplinkoje kai kuriuose regionuose.

Lietuvoje spalio 14–20 d. (42-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1252,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Prieš savaitę jis buvo šiek tiek mažesnis – 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Utenos apskrityje, didžiausias išliko Vilniaus apskrityje.

Lietuvoje spalio 7–13 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 1181,5 atvejo 100 tūkst.

Nors institucijos skelbia, kad sergamumo COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis skaičiai kiek stabilizavosi, gydytojai konstatuoja, kad skaičiai nuosekliai toliau tik auga. Tiesa, nepaisant to, kad sergančiųjų daug ir iškrenta ištisi kolektyvai, į ligonines priversti atgulti tik kai kurie pacientai.

Šį rudenį įsigaliojo ne viena naujovė pacientams. Prieinamais tapo daugiau vaistų ir medicinos priemonių, praplėstos nemokamai skiepijamų žmonių grupės. Taip pat žadama, kad atsivers daugiau galimybių atlikti reikiamus tyrimus pas šeimos gydytojus. Portalas tv3.lt primena, apie kokias naujoves šį rudenį svarbu žinoti pacientams.

Nors praėjusią, 40-ąją metų savaitę prasidėjo oficialus gripo sezonas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) fiksuoja sergamumo sumažėjimą. Lyginant su ankstesne, 39-ąją metų savaite, susirgimų skaičius sumažėjo nuo 1 216 iki 1 182 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Epideminis sergamumo lygis kol kas nebuvo registruotas nė vienoje savivaldybėje. Aukščiausias sergamumo rodiklis buvo pasiektas Vilniaus apskrityje (1 380 atv. 100 tūkst. gyv.), mažiausias – Telšių apskrityje (886 atv.

Stebint Lietuvoje augantį sergamumą kokliušo infekcija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad ši liga daugiausia plinta tarp vaikų. Pasak jos, tai lemia nepakankamos vakcinavimo apimtys. „Vakar dienos duomenimis, kokliušo turime 600 atvejų, didžioji dalis sergančių – vaikai iki 17 metų“, – LRT radijui teigė NVSC epidemiologė, pažymėdama, kad apie 30 proc. jų sudaro maži vaikai, kuriems ši infekcija ypač pavojinga.

Nuo antradienio rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijami efektyvesne vienkartine 20-valente pneumokokinės vakcinos doze, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak jo, tai reiškia, kad minėti asmenys bus papildomai apsaugoti, nes didesnis skirtingų serotipų skaičius vakcinoje suteikia platesnę apsaugą nuo susirgimo pneumokokine infekcija. Iki šiol rizikos grupių asmenys buvo skiepijami 13-valente pneumokokinės vakcinos doze.

Nuo 2024 m. spalio 1 d. rizikos grupėms priklausantys asmenys bus skiepijami vienkartine 20-valente pneumokokinės vakcinos doze, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Iki šiol rizikos grupių asmenys buvo skiepijami 13-valente pneumokokinės vakcinos doze. Tai reiškia, kad minėti asmenys bus papildomai apsaugoti – didesnis skirtingų serotipų skaičius vakcinoje suteiks platesnę apsaugą nuo susirgimo pneumokokine infekcija.

Rudenį vaikams sugrįžus į kolektyvus išauga rizika ir susidurti su itin nemaloniais parazitais – utėlėmis. Vis tik gana paplitusi nuomonė, kad utėlių turi tik netvarkingos ir apsileidusios šeimos ir jų atžalos, specialistų teigimu, nėra teisinga.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialistė, entomologė Milda Žygutienė pasakojo, kad utėlė yra labai specifinis žmogaus parazitas.

Ką tik paskelbus apie šiemet fiksuotą pirmą b raupų atvejį, specialistai ramina, kad didelio nerimo, jog ši liga galėtų išplisti, nėra. Tiesa, tam tikroms rizikos grupėms rekomenduojama pasisaugoti labiau ir net pasiskiepyti. Šį trečiadienį paskelbta, kad šalyje užfiksuotas pirmas šiemet b raupų atvejis, iš viso jų nuo 2022 m. registruota 6. Užsikrėtęs asmuo – ne lietuvis, o 37-erių vyras iš Ispanijos, kuris lankėsi Lietuvoje kaip turistas.

Epidemiologai jau kuris laikas kelia raudoną vėliavą – drastiškai mažėjant skiepijimo apimtims grįžta užmirštomis laikytos ligos. Skelbiami ne tik augantys kokliušo, tymų, raudonukės atvejai, kyla grėsmė išvysti ir seniai neregėtą sunkią infekcinę ligą – difteriją. Nuo jos ką tik Latvijoje jau mirė vaikas, o atvejai fiksuojami kasmet. Difterija – tai ūmi viena sunkiausių užkrečiamųjų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu ir pasižyminti dideliu mirtingumu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje paskutinį kartą difterijos atvejis registruotas daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras nurodo, kad  jau kurį laiką stebimi tam tikri nerimo ženklai dėl itin išaugusio difterijos atvejų skaičiaus. Šiemet kaimyninėje Latvijoje užfiksuotas ir vaiko mirties nuo šios ligos atvejis.