Baudą iki 280 eurų teks mokėti ir tuomet, jei riboženkliais užsiimsite savarankiškai, kadangi to daryti negalima – šiems darbams privaloma kviestis akredituotą matininką. Tad kiek kainuoja jų paslaugos?
Kokias baudas ir kada skiria
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) patarėjas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas nurodė, kad nuo šių metų liepos buvo sugriežtinta tvarka dėl žemės sklypų riboženklių priežiūros.
Jei žemės savininkas ar naudotojas nesiima veiksmų atkurti sunaikintų ar sugadintų riboženklių, taikoma bauda nuo 70 iki 140 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 140 iki 280 eurų.
„Iki šių pakeitimų nustačius pažeidimą dažniausiai būdavo taikomas tik įspėjimas ir suteikiamas laikas riboženkliams sutvarkyti.
Dabar tokios išimtys nebegalioja – net ir pirmą kartą nustačius pažeidimą, iš karto pradedamas administracinio nusižengimo tyrimas“, – pabrėžė R. Gorbačiovas.
Jis primena, kad riboženkliai privalomi visiems žemės sklypams, nepriklausomai nuo jų paskirties: tiek ūkinės, tiek rekreacinės, tiek sodų bendrijų žemei.
Anot pašnekovo, patikrinimus atlieka VTPSI Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai tiek pagal metinius planus, tiek gavę gyventojų pranešimus ar skundus.
„Kiekvienu atveju pirmiausia atliekamas nuodugnus tyrimas: surenkami įrodymai, paaiškinimai, įvertinamos faktinės aplinkybės.
Ir tik tada, jei pažeidimas pasitvirtina, surašomas administracinio nusižengimo protokolas“, – komentavo R. Gorbačiovas.
Ši klaida gali kainuoti ilgus ginčus ir daug pinigų
VTPSI atstovo teigimu, dažniausia klaida – kai gyventojai, manydami, kad ribos – „akivaizdžios“, nepasitikrina riboženklių būklės arba neatkuria jų po statybų, žemės darbų ar natūralių pokyčių.
Jis pabrėžė, kad riboženkliai turi būti aiškiai matomi ir tiksliai sutapti su sklypo kadastro duomenimis.
„Jei jie – sunaikinti, pažeisti ar pasislinkę, būtina juos atstatyti tik pasitelkus matininką, turintį galiojantį Nacionalinės žemės tarnybos pažymėjimą.
Savarankiškai ženklinti ar perkelti riboženklių – negalima“, – akcentavo R. Gorbačiovas.
Įmonės „Gairės“ matininkas Justinas Kačinskas neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai žmonės savavališkai įkala ar perstato riboženklius, tikėdamiesi taip „užfiksuoti“ naują ribą.
Specialistas pabrėžė, kad vienas toks klaidingai įkaltas žymuo gali virsti neteisingai pastatyta tvora ar netinkamu atstumu nuo ribos pasodintais medžiais.
O tokios klaidos sukelia ir dešimtmečius trunkančius ginčus tarp kaimynų ar bendraturčių, kas lemia sugadintus santykius, tūkstantines bylinėjimosi išlaidas ir prarastą laiką.
Todėl R. Gorbačiovas ragina pasitikrinti riboženklius ir juos sutvarkyti, kadangi tai padeda išvengti ginčų su kaimynais, baudų ir papildomų išlaidų, neleidžia užimti valstybinės žemės ir užtikrina, kad sklypas būtų naudojamas teisėtomis ribomis.
Kiek kainuoja riboženkliai ir pats procesas?
Pasak J. Kačinsko, praktikoje neretai pasitaiko, kad riboženkliai sunaikinami statybų metu, pažeisti ariant ar šienaujant laukus, vykdant miško ruošos darbus.
Jis nurodė, kad riboženklio, kaip gaminio, kaina pati savaime yra nedidelė – dažniausiai vos keli eurai už vienetą. Daugiausia kainuoja pats procesas, matininko darbas.
„Riboženkliai įtvirtinami matininko kvalifikaciją turinčio specialisto, vadovaujantis tiksliomis žemės sklypo ribų koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje.
Tam pasitelkiama aukšto tikslumo geodezinė įranga ir specializuota programinė įranga“, – aiškino matininkas.
Įmonės „Gairės“ riboženklio atstatymo darbų kaina svyruoja nuo keliolikos iki šimto ar net daugiau eurų už vieną riboženklį.
Taip yra todėl, kad kartais riboženklio atstatymas gali trukti vos kelias minutes, o kartais tenka atlikti kelių kilometrų matavimus sudėtingoje vietovėje, galinčius trukti ir ne vieną valandą.
Be to, kadangi ženklinimas vyksta dalyvaujant ne tik sklypo savininkui, bet ir jo kaimynams, dažnai tenka ne tik tiksliai įtvirtinti riboženklį pagal koordinates, bet aiškinti teisės aktus, moderuoti ginčus tarp kaimynų.
Riboženklių tipai ir reikalavimai
Anot J. Kačinsko, daugelio žmonių akyse riboženklis – tiesiog kuolas, įsmeigtas sklypo pakraštyje, ar akmuo, nuo seno žymintis ribą.
Tačiau iš tiesų yra nustatyta, kokio tipo, medžiagų, aukščio ir skersmens riboženkliai gali būti naudojami.
Pvz., riboženklio skersmuo negali būti mažesnis kaip 20 mm, aukštis – ne mažesnis kaip 500 mm ir pan.
Matininko aiškinimu, riboženkliai gaminami kelių tipų. Pvz., plastikiniai su ryškiais gaubtais naudojami kaimiškose teritorijose ar miškuose, kur ypač svarbus matomumas.
O metaliniai ar betoniniai skirti įtvirtinti kietose dangose (asfalte ar betone), kai reikia užtikrinti ilgaamžiškumą.
„Taigi riboženklis nėra universalus – jo tipas visada parenkamas pagal konkrečias vietovės sąlygas ir sklypo ribų ypatumus“, – apibendrino matininkas.
Jis paminėjo, kad riboženkliai gali būti atstatomi tik tiems žemės sklypams, kurių matavimai atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje.
Jei matavimai – preliminarūs, pirmiausia privaloma atlikti tiksliuosius matavimus, kadangi klientai neretai nustemba sužinoję, jog, pvz., tvoros statymo planus teks pakoreguoti.
Todėl „Gairės“ matininkas pataria įsigijus sklypą nieko nelaukti ir užsakyti tiksliuosius kadastrinius matavimus, pasitikslinti ribas ir atstatyti riboženklius. Ypač, jei randate žymą, kad sklypas suformuotas preliminariais matavimais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
