Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Sostinėje, prestižiniame Laurų kvartale pastatytas namas kainuoja 1,6 milijono eurų. Vieno kvadrato kaina čia siekia pusšešto tūkstančio.
Namo išorę dengia mediena, kuri buvo specialiai atgabenta iš Pietų Amerikos. Šalia pastato – varteliai, pro kuriuos galima išeiti tiesiai į mišką.
„Jeigu daiktas yra labai specifinėje vietoje, pakankamai prabangus, tu gali prašyti kainos, kokios tik nori, jeigu ji proto ribose, arba pataikysi ant vartotojo, kuriam reikia būtent tokio ir jis gali sau tai leisti – jis tiek ir sumokės“, – sakė „Home Deals“ vadovas Laurynas Boguševičius.
Brangiausias sandoris – pustrečio milijono
Gyventojai pasiryžę išleisti ir didesnes sumas nei kainuoja šis namas. Šiemet brangiausias nekilnojamojo turto sandoris gyvenamojo būsto kategorijoje – 2 milijonai 420 tūkstančių eurų. Už šią sumą pirkėjas Kaune, Kauko alėjoje gavo 2 butus, kurių bendras plotas, registrų centro duomenimis, siekia 360 kvadratų.
Antroje vietoje – butas ir administracinė patalpa Vilniuje, Olimpiečių gatvėje, kur pro langus matosi Gedimino pilis. Už 195 kvadratus pirkėjas sumokėjo 2 milijonus 400 tūkstančių eurų.
Toliau rikiuojasi dar vienas butas minėtoje Kauko alėjoje, Kaune. 350 kvadratų kainavo 2 milijonus 360 tūkstančių eurų.
135 kvadratų namas su žemės sklypais Trakų rajone šiemet buvo parduotas už beveik 2 milijonus eurų.
„Tikrai yra visiškas klestėjimas būsto rinkoje. Pavyzdžiui, sandorių ir rezervacijų Kaune yra dvigubai daugiau negu buvo prieš metus“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Sparčiausiai kainos auga Kaune
Būsto rinkoje, pasak ekonomistų, šiuo metu jaučiamas pirkėjų suaktyvėjimas.
„Vilniuje kuklesnis augimas, bet taip pat 30-40 procentų išaugęs sandorių skaičius, o rezervacijų skaičius dar daugiau padidėjęs. Po tokių dvejų metų pertraukos, kuomet buvo padidėjusios palūkanos, buvo didesnis neapibrėžtumas dėl geopolitikos, gyventojai sugrįžo į būsto rinką su trenksmu“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Registrų centro duomenimis, vidutinė buto kvadrato kaina Vilniuje šiuo metu siekia 2900 eurų. Kaune – beveik tūkstančiu pigiau. Kvadrato kaina Klaipėdoje siekia 1700 eurų.
„Perka labai aktyviai būstą ir tai jau pradeda atsispindėti kainų tendencijose. Kurį laiką kainos Vilniuje nedidėjo, dabar matome, kad yra maždaug 4 procentais didesnės nei prieš metus. Sparčiausiai kainos auga Kaune“, – sakė N. Mačiulis.
„Jeigu praeitų metų pabaigoje, šių metų pradžioje augimas buvo arčiau 5 procentų, dabar jau artėjam prie dviženklio dydžio. <...> Kai sueina daug pirkėjų į rinką, gera terpė toms kainoms didėti“, – aiškino „SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas.
Rinka gali dar labiau įkaisti
Vidutinė gyvenamojo namo kvadrato kaina taip pat didžiausia Vilniuje – 2200 eurų už kvadratą. Tačiau čia Klaipėda jau lenkia Kauną, pajūryje namai brangesni.
Ekonomistai aiškina, kad būsto kainų augimas Lietuvoje dar nėra dramatiškas.
„Nėra išbalansuota būsto rinka, bet žiūrint į ateitį, mes galime matyti būsto rinkos perkaitimo ženklų“, – teigė N. Mačiulis.
Aktyvumą ir įperkamumą būsto rinkoje didina sumažėjusios palūkanos, sparčiai augantys atlyginimai, tačiau ekonomistai pirštu beda į dvi naujoves, kurios turėtų dar labiau įkaitinti rinką.
„Turėsim pensijų kaupimo reformos padarinius, kai tam tikra dalis pinigų bus atsiimama. <...> Lietuvos bankas irgi tam tikrų pokyčių siūlo kitiems metams, kad galbūt jaunoms šeimoms, perkančioms pirmą būstą, būtų LTV, kiek galima pasiskolinti – augtų nuo 85 iki 90 procentų, kas irgi gali daryti įtaką“, – aiškino T. Povilauskas.
Pasak ekonomistų, priežasčių būsto rinkos perkaitimui yra, tačiau apie tai kalbėti esą dar anksti.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
