nedarbo diena

Rugpjūčio 15-oji yra Žolinė arba Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną. Darbo kodekse (DK) ji įteisinta kaip šventinė diena, per kurią paprastai nedirbama. Be to, darbo dieną, kuri eina prieš šventinę, t.y. tokią, kaip rugpjūčio 14 d., dirbama trumpiau. Jeigu tektų dirbti antradienį, jums už tai turėtų mokėti dvigubai.

Artėjantį pirmadienį Lietuvoje dirbantiems žmonėms priklauso laisvadienis.  Gegužės 1-ąją yra švenčiama Tarptautinė darbo diena.  Seimas rašo, kad Gegužės 1-oji pirmą kartą, kaip darbo žmonių ir tautų solidarumo šventė ir nedarbo diena, Lietuvos ministrų kabineto sprendimu įteisinta 1919 metais.

Ar Sausio 13-oji turėtų būti paskelbta nedarbo diena? Šis klausimas kelia diskusijas jau ne pirmus metus, tačiau Seimas projektą dėl papildomo šventinio laisvadienio vis atmeta. Tačiau kai kurie parlamentarai neatlyžta ir sako, kad klausimą kels iš naujo.  Kiti sako, kad šalyje šventinių nedarbo dienų ir taip per daug, tad laisvadienį Sausio 13-ąją reiktų skelbti vietoje kurios nors kitų šventinių dienų – gegužės pirmosios ar lapkričio antrosios.

Klausimas, ar Sausio 13-oji bus paskelbta nedarbo diena. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė atmesti šį siūlymą. Seimo narių teigimu, jau ir dabar Sausio 13-oji minima gražiai ir prasmingai, o papildomas laisvadienis priverstų žmones pamiršti, ką dera minėti tą dieną. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienį svarstė įstatymų pakeitimus, kuriais Sausio 13-oji Laisvės gynėju diena būtų paskelbta nedarbo diena.

Šias metais kalendoriuje dar viena nedarbo diena – Vėlinės. Papildomas laisvadienis lapkričio 2-ąją nedžiugina ne tik darbdavių, bet ir tam tikrų sektorių darbuotojų. Be to, darbdaviai skaičiuoja, kad viena poilsio diena valstybei atsieis apie 40 mln. eurų. Šiais metais Vėlinės laukia kitokios nei įprasta. 2020 metų lapkričio 2 diena paskelbta nedarbo diena, todėl Lietuvos gyventojai turės dar vieną ilgąjį savaitgalį.

Šiais metais Vėlinės laukia kitokios nei įprasta. 2020 metų lapkričio 2 diena paskelbta nedarbo diena, todėl Lietuvos gyventojai turės dar vieną ilgąjį savaitgalį.  Lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena – jau seniai yra nedarbo diena, tačiau šiais metais ji bus sekmadienį. Kadangi nuo 2020-ųjų ir lapkričio 2-oji yra nedarbo diena, gyventojai vis tiek turės ilgąjį savaitgalį, kuris truks nuo šeštadienio iki pirmadienio imtinai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako sutinkantis su Vyriausybės siūlymu Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena. „Taip, aš sutinku su Sausio 13 dienos paskelbimu nedarbo diena“, – žurnalistams Birštone pirmadienį sakė G. Nausėda. Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui keisti Atmintinų dienų įstatymą ir Darbo kodeksą numatant, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, taptų švenčių diena, t.y. nedarbo diena.

Kitąmet ne tik minėsime 30-ąsias sausio 13-osios įvykių metines. Jei Seimas pritars Vyriausybei – tądien neisime ir į darbą. Visgi už naująją švenčių dieną teks paaukoti vieną senąją. Profesinės sąjungos gegužės pirmosios atiduoti nepanoro, tad greičiausiai įprasta diena taps vos prieš metus švente paskelbtos Vėlinės. Ministrų kabinetas apsisprendė – Laisvės gynėjų diena turi tapti šventine. Kol kas sausio 13-oji yra tik atmintinų dienų sąraše.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinta 16 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų: aštuoni Vilniaus apskrityje, šeši Panevėžio apskrityje ir du Kauno apskrityje. Du atvejai yra įvežtiniai, septyni susirgę asmenys kontaktavo su sergančiaisiais. Kitų atvejų aplinkybės dar tiriamos. Viruso plitimas Lietuvoje įsibėgėja.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, galėtų tapti švenčių diena, o tai reiškia, kad per ją nereikėtų dirbti. Tiesa, kadangi Lietuva ir taip turi itin daug tokių švenčių dienų, o ekonomikai ir biudžeto surinkimui kiekviena jų atsiliepia neigiamai, rekomenduojama naują laisvą dieną skelbti vietoje jau esamos, dėl kurios sutaria socialiniai partneriai, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kitąmet Lietuvai minint Sausio 13-osios trisdešimtmetį ši diena turėtų būti paskelbta nedarbo, siūlo du Seimo valdančiųjų atstovai. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkai Eugenijus Jovaiša ir Arūnas Gumuliauskas parengė Seimo nutarimo projektą paskelbti 2021 metų sausio 13 dieną nedarbo diena.  Anot jų, būtina įvertinti išskirtinę šios datos svarbą lietuvių tautos kovai už laisvę ir nepriklausomybę.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Dainius Kreivys siūlo sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. „Turime labiau vertinti sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, reikšmę mūsų valstybingumo istorijai. Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad mūsų valstybei ir tautai laisvė yra daugiau nei duotybė ar dovana.

Seimas lapkričio 2-ąją, Vėlines, paskelbė nedarbo diena, tačiau ji laisvadieniu taps nuo 2020 metų. Už tai numatančias Darbo kodekso pataisas antradienį balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 10 susilaikė 24. Lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena – yra nedarbo diena. Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis prieš balsavimą Seime žurnalistams sakė, kad frakcija remia idėją lapkričio 2-ąją skelbti nedarbo diena. Tai, pasak jo, visuomenei labai svarbu.

Seimas antradienį diskutuos, ar nuo 2020 metų į švenčių dienų, per kurias nedirbama, sąrašą įtraukti lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Jeigu Seimas tam pritartų, nedarbo dienos būtų ir lapkričio 1-oji, ir lapkričio 2-oji. Tokią Darbo kodekso pataisą siūlo Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Vanda Kravčionok. Dabar Lietuvoje yra 13 šventinių dienų, per kurias nedirbama.

Prie vadinamųjų tėvadienių – apmokamos darbo dienos, skirtos pasirūpinti vaikais dauguma jau pripratome. Seimas siūlo naujovę ir ragina įteisinti galimybę pasiimti apmokamą darbo dieną pasirūpinti senais tėvais. Tiesa, valdantieji ir darbdaviai į tokį opozicijos pasiūlymą šnairuoja. Esą kaip galima mokėti algą, jei darbuotojas tą dieną darbe nepasirodo. Senjorė Vanda kartu su dukterimi į Santaros klinikas Vilniuje atvyko net iš Zarasų. Pensininkė medikus lanko dėl būsimos kojos operacijos.

Už šeimos narių slaugymą – tiek pat laisvų dienų, kaip ir už sergančius vaikus. O vyresnius nei 70 metų tėvus turintiems dirbantiesiems skirti papildomą laisvą dieną per mėnesį. Tokius įstatymo projektus įregistravusi Seimo narė Viktorija Čmilytė–Nielsen teigia, kad pataisos ypač pagerintų dirbančių moterų padėtį. Kritikai atšauna, kad nors pasiūlymai skamba kilniai, bet ilgainiui gali atsisukti prieš pačius dirbančiuosius.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė siūlymui Vėlines, lapkričio 2-ąją, paskelbti šventine nedarbo diena. Už tai balsavo 64 parlamentarai, prieš buvo trys, 29 susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Šiandien minimą Žolinę daugiau žmonių turbūt sieja su dar viena nedarbo diena nei su Lietuvoje dar nuo pagonybės laikų minima švente, vėliau sutapatinta su švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Kol Seimo nariai tarpusavyje ginčijasi, ar Žolinė vis dar turėtų būti nedarbo diena, kunigai tikina, kad bet kokia proga žmonėms susitelkti, augti ir kalbėtis – naudinga valstybei. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, 77,3 proc. Lietuvos gyventojų save priskiria Romos katalikų bendruomenei.

Seimo nariai, siekdami atsakyti į šį klausimą, ne kartą teikė įvairius pasiūlymus: vieni parlamentarai ragino praplėsti laisvadienių sąrašą, kiti siekė nedarbo dienų skaičių sumažinti.

Britui, vokiečiui ar kitos Vakarų Europos valstybės piliečiui sunkiai paaiškintumėte, kas yra sanitarinė diena ir kas per ją daroma. Lietuvoje ji egzistuoja nuo sovietmečio ir kol kas neturėtų išnykti. Pirmoji iš didžiųjų bibliotekų Vilniuje – Vilniaus universiteto (VU) centrinė biblioteka – panaikinusi tokią dieną teigia, kad tai daugiau tradicija nei nauda.

Kitąmet planuojami 3 „ilgieji savaitgaliai“, o Kūčias ir Šv. Kalėdas švęsime net 5 dienas. Kalendoriniams metams einant link pabaigos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kokios 2012 metų dienos bus šventinės, bei kuriomis darbo dienomis galėsime turėti papildomų poilsio dienų. Kitąmet planuojami 3 „ilgieji savaitgaliai“ Vieną gražiausių pavasario švenčių Šv.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Šventės ir girtadieniai“. Istorija Lietuvai padovanojo tris valstybingumą įprasminančias šventes, bet šalia įprastų, tautines ir religines tradicijas primenančių progų yra sukurta tokių, iš kurių šaipomasi. Šiemet Lietuva turės 12 nedarbo dienų, neskaitant perkeltų savaitgalio išeiginių, sudarančių vadinamuosius ilguosius savaitgalius.

Didžiojoje Britanijoje kelis savaitgalius trunkanti laisvadienių virtinė kirto per ir taip šlubuojančią šalies ekonomiką. Panašu, kad jos neišgelbėjo net karališkosios vestuvės. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį vykusias karališkąsias vestuves pavadino geriausia žinia ekonomikai, tačiau įprastas jau tapęs ilgasis savaitgalis buvo nuostolingas.

Šį savaitgalį daugelis Lietuvos gyventojų turės tik vieną laisvą dieną. Šeštadienį, vasario 19-ąją, teks atidirbti už laisvadienį per praėjusias Kūčias. Vyriausybė pernai gruodį nutarė, kad už Kūčias bus atidirbama būtent šią dieną. Nuo 2011-ųjų metų Kūčios paskelbtos šventine diena, už kurią, kaip numato Darbo kodeksas, atidirbti nebereikės. Kūčias įtraukus į šventinių dienų sąrašą, iš viso jų yra 15. Trys iš jų visada švenčiamos sekmadieniais, poilsio dieną.

Vyriausybė vietoj atskiros laisvos dienos sveikatai tikrintis siūlo tiesiog darbdavius įpareigoti skirti tam laiko. Laisvos dienos sveikatai tikrintis nuostata buvo diskutuojama kalbant apie Sveikatos sistemos plėtros 2010-2015 metų metmenis. Metmenyse tėra apibrėžiami tikslai, konkretūs įstatymo projektai rasis vėliau, svarstant, kaip juos įgyvendinti. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pasiūlė, kad vietoj laisvos dienos darbdavys būtų įpareigojamas skirti laiko sveikatai pasitikrinti.

Seimas ne tik parūpino atidirbimo dieną – vasario 16-ąją – vienos iš katalikiškiausių pasaulio šalių žmonėms, dirbantiems daugiausia už „minimumą“, „juodai“, dargi dažniausiai „į minusą“ (nėrai vartojimo). Ką, pavyzdžiui, papildomai duos sekretorės, darbininko atvykimas į darbą prastovinčioje įmonėje? Papildomus CO2 išmetimus ir pinigus – kai mokama už valandas. Tokių daug. Seimas sesiją baigia gruodžio 23 dieną, ketvirtadienį.

Vyriausybė nusprendė, kad kitais metais turėsime šešis ilguosius savaitgalius. Tiesa, galbūt ne visi dirbantys lietuviai, nes šis valdžios sprendimas privalomas tik valstybinėms įstaigoms, o visiems kitiems yra rekomendacinis. Šeši ilgieji savaitgaliai per metus – daug tai ar mažai? Kodėl vieni privalės per juos nedirbti, o kiti – ne? Apie tai „Respublika“ kalbasi su politologu, Kauno technologijos universiteto profesoriumi Algiu Krupavičiumi.

Kitais metais turėsime šešis ilguosius savaitgalius. Kartu su nedarbo diena per Kūčias turėsime septynis ilguosius savaitgalius. Daugiausiai laisvadienių, net keturi, bus Vėlinių savaitgalį. Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą perkelti darbo dieną iš kitų metų spalio 31-osios, pirmadienio, į šeštadienį, lapkričio 5 dieną. Trijų dienų savaitgaliai susidaro Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, per Velykas, Jonines, Žolines ir Kalėdas.

Vyriausybė nusprendė perkelti darbo dieną iš gruodžio 24-osios, Kūčių penktadienio, į kitų metų vasario 19-ąją, šeštadienį. Šiai alternatyvai pritarta atsižvelgus į tai, kad dauguma žmonių greičiausiai jau turi planų gruodžio 18 dienai, kuriuos koreguoti gali būti sudėtinga tiek dirbantiesiems, tiek verslininkams, skuboti pasikeitimai žmonėms gali sukelti nepatogumų.

Jūsų dėmesiui – svarbiausios praėjusios savaitės naujienos ir įvykiai Pirmadienis, 2010-12-06.  Paskelbti Nacionalinių premijų laureatai Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais tapo kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, teatro režisierius Povilas Mataitis ir teatro dailininkė Dalia Lidija Mataitienė, tapytojas Jonas Gasiūnas, rašytojas Icchokas Meras, rašytojas Rolandas Rastauskas, dainininkas Virgilijus Kęstutis Noreika.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo įteisinti, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. gruodžio 24-oji diena, Kūčios, būtų šventinė diena. Komitetas taip pat nusprendė siūlyti Vyriausybei šiais metais, kol Kūčių diena dar nebus paskelbta šventine, perkelti poilsio dieną į gruodžio 24 dieną.

Seimas prašo Vyriausybės išvados dėl Kūčių paskelbimo nedarbo diena. Šiuo klausimu ekspertai taip pat nėra vieningi. Parlamentą pasiekusiame Darbo kodekso pakeitimo variante numatomas atvejis, kai švenčių diena sutampa su darbo diena – ši darbo diena perkeliama į tų pačių metų ir to paties mėnesio antrą šeštadienį. Kūčias paskelbti nedarbo diena, artėjant šventėms, pasiūlė dvylika seimo narių, daugiausia – socialdemokratai. Vienas iniciatorių – Edvardas Žakaris portalą balsas.

Švenčių turime daug. Jei dar įskaičiuotume piliečių priverstinio nedarbo, priverstinio poilsio dienas, valdžia mums įvairių šventimų nepagailėjo. Tačiau gaila, kad valdžia, iš anksto paskelbianti, kiek dienų bus švenčiama (minima) viena ar kita šventė, tik formaliai baksteli į kalendoriaus datą. Neatsižvelgdama, ką gyventojai švęs (minės). Ar lietuviams ta šventė masinė, ar tiesiog papildoma poilsio diena. Kai lietuviai dums į gamtą kepti šašlykų.