nato

Ukraina trečiadienį pranešė, kad netrukus pasirašys saugumo susitarimą su Europos Sąjunga. Tai būtų naujausias iš daugelio susitarimų, kurie, kaip tikisi su Rusijos invazija kovojanti Ukraina, užtikrins karinę pagalbą ne vieniems metams.

Lenkija šiemet gynybai išleis daugiausiai iš visų NATO sąjungininkių, praneša naujienų agentūra PAP. Tikimasi, kad po Lenkijos rikiuosis Estija su 3,43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir JAV su 3,38 procento. Belgija, Liuksemburgas, Slovėnija ir Ispanija, esančios sąrašo gale, gynybai skirs tik po 1,3 proc. savo BVP. Tikimasi, kad Latvija ir Graikija šiemet viršys 3 proc. ribą, o 18 kitų NATO sąjungininkių gynybai skirs ne mažiau kaip 2 proc. BVP, pagal Aljanso rekomendaciją.

Vokietija pranešė NATO, kad šiais metais gynybai skirs 90,6 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad aiškiai pasieks Aljanso nubrėžtą 2 proc. tikslą. Remiantis nauja NATO apžvalga, ši rekordinė suma atitinka 2,12 proc. prognozuojamo Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis rodiklis būtų aukštesnis, nei tikėtasi metų pradžioje. Vokietija Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje įsipareigojo šiais metais pirmą kartą pasiekti 2014 m. sutartą NATO gynybos išlaidų tikslą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį pareiškė paramą Nyderlandų ministrui pirmininkui Markui Rutte kaip būsimam NATO generaliniam sekretoriui, nors anksčiau prieštaravo jo kandidatūrai.

Prieš Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimą Šiaurės Atlanto aljansas paskelbė dar vieną gynybos išlaidų suvestinę, pagal kurią bendras visų NATO šalių gynybos biudžetas dabartinėmis kainomis 2024 metais sieks beveik 1,5 trilijono JAV dolerių. Pasak „Ukrinform“, suvestiniai duomenys apie gynybos išlaidas ir atitinkamas infografikas paskelbti NATO interneto svetainėje.

Kinija antradienį paragino NATO „liautis vertus kaltę“ dėl karo Ukrainoje, Aljanso vadovui apkaltinus Pekiną, kad šis komplikuoja konfliktą padėdamas atkurti Rusijos gynybos pramonę. „Patariame [NATO] liautis vertus kaltę ir sėjus nesantaiką; nepilkite žibalo į ugnį ir nekurstykite konfrontacijos – verčiau padarykite kokį nors praktinį dalyką dėl šios krizės politinio išsprendimo“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Švedija ir Suomija, naujausios NATO narės, pranešė apie atskirus Rusijos karinių lėktuvų oro erdvės pažeidimus praėjusią savaitę, kai regione vyko didelės Aljanso pratybos. Birželio 14 d. popietę Švedijos karinės oro pajėgos pakėlė naikintuvą JAS 39 „Gripen“ po to, kai Rusijos taktinis bombonešis Su-24 įskrido į ribotą oro erdvę prie strateginės Baltijos jūros Gotlando salos pietinės pusės, sakoma šalies ginkluotųjų pajėgų pranešime.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Vakarų karinio aljanso gynybos išlaidų tikslą šiais metais pasieks rekordinis NATO narių skaičius – daugiau kaip 20. Šis numatomas skaičius, kurį J. Stoltenbergas paskelbė kalbėdamas Wilsono (Vilsono) centre Vašingtone, reiškia, kad nuo 2021 metų tarp dabar jau 32 NATO narių beveik keturis kartus padaugėjo šalių, kurios atitinka aljanso gynybos išlaidų gairę.

Antrą savaitę Baltijos regione fiksuojant padidėjusį Rusijos orlaivių aktyvumą, Krašto apsaugos ministerija (KAM) jį sieja su Lietuvoje ir Baltijos jūroje vykstančiomis NATO karinėmis pratybomis. „Rusijos orlaivių aktyvumas regione gali būti susijęs su šiuo metu Baltijos regione vykstančiomis tarptautinėmis pratybomis BALTOPS, „Geležinis vilkas 2024-1“, – BNS pateiktame komentare nurodė ministerija.

Kremliaus propaganda, skleidžianti melagingus pasakojimus apie karo Ukrainoje priežastis ir bandanti suversti kaltę Šiaurės Atlanto aljansui, pasirodė esanti bejėgė NATO šalyse.

NATO penktadienį sutarė atlikti svarbesnį vaidmenį koordinuojant ginklų tiekimą Ukrainai, Vakarams siekiant užtikrinti, kad parama Ukrainai ir toliau būtų teikiama, kokie bebūtų lapkritį JAV įvyksiančių rinkimų rezultatai. Atsižvelgdami į perspektyvą, kad į Baltuosius rūmus gali sugrįžti Donaldas Trumpas, Kyjivo rėmėjai skuba stengdamiesi įtvirtinti įsipareigojimus prieš tai, kai galėtų nutrūkti Vašingtono pagalba.

Suomijos gynybos ministras Anttis Häkkänenas pranešė, kad jo šalyje įsikurs NATO sausumos pajėgų vadavietė. Kaip rašo „Ukrinform“, Suomijos gynybos žinybos vadovas tai pareiškė penktadienį Briuselyje po dvi dienas trukusio NATO gynybos ministrų susitikimo. „Suomijoje įsikurs NATO vadavietė, šalyje taip pat bus dislokuota Aljanso sausumos pajėgų“, – informavo A. Häkkänenas.

NATO aljansas palaikė 8 šalių, įskaitant ir Lietuvą, siūlymą drausti rusų diplomatams laisvą judėjimą jų teritorijose ir apriboti jų turimas akreditacijas. „Apriboti šių Rusijos žvalgybos karininkų judėjimą – tai, kas jau buvo taikoma anksčiau. Mes palaikome tolimesnius sąjungininkų veiksmus, kurie toliau ribos rusų žvalgybos karininkų judėjimą“, – „The Moscow Times“ cituojamas organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškeltas sąlygas, kuriomis galėtų būti pradėtos Ukrainos taikos derybos, ir pavadino jas pasiūlymu siekiant „daugiau agresijos, daugiau okupacijos“. „Tai nėra sąžiningai pateiktas pasiūlymas“, – pareiškė J. Stoltenbergas žurnalistams po gynybos ministrų susitikimo Briuselyje.

Suomijos sienos apsaugos tarnyba pareiškė, kad pirmadienį iš viso keturi Rusijos kariniai lėktuvai galėjo pažeisti šalies oro erdvę, praneša portalas „Yle“. Pasieniečių patrulio duomenimis, oro sąlygos skrydžiams buvo geros ir neturėjo įtakos renkantis lėktuvų maršrutą. Teritorinis pažeidimas užfiksuotas netoli Lovisos miesto. Pasak pasieniečių, lėktuvai virš Suomijos teritorijos nuskrido daugiausiai 2,5 kilometro.

Rusijos pajėgos, verždamosi į Charkivo sritį, patyrė „astronominių“ nuostolių. Apie tai rašo leidinys „European Pravda“, remdamasis NATO atstovu, nenorėjusiu skelbti savo pavardės. „Rusijos nuostoliai gegužę tikriausiai siekė beveik 1 000 žmonių per dieną. Tai gana astronominis skaičius“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje žuvusiuosius. Ukrainos duomenimis, Rusijos puolime nuo gegužės 10 d. dalyvavo iki 30 000 karių.

G7 šalių susitikimo metu buvo priimtas sprendimas reikalauti iš Rusijos išmokėti Ukrainai 486 mlrd. dolerių (450 mlrd. eurų) kompensaciją už karo veiksmų metu pridarytą žalą. Svarbiausi įvykiai: 21:04 | V. Putino teigimu, Ukrainoje kariauja beveik 700 000 rusų karių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per televiziją pasakė, kad Ukrainoje kariauja beveik 700 000 rusų.

NATO šalys „gerokai viršijo“ tikslą turėti 300 000 aukštos parengties karių, aljansui susiduriant su Rusijos keliama grėsme, ketvirtadienį pareiškė aukštas aljanso pareigūnas. Maskvai 2022 metais užpuolus Ukrainą, NATO lyderiai susitarė smarkiai padidinti pajėgų, kurias aljanso vadai galėtų dislokuoti per 30 dienų, skaičių. „Sąjungininkų pateikti pasiūlymai gerokai viršija mūsų nustatytą 300 000 karių skaičių, – sakė pareigūnas su anonimiškumo sąlyga.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad po virtinės sabotažo išpuolių prieš bloko nares sąjungininkės galėtų nustatyti griežtesnius apribojimus Rusijos žvalgybos agentams. Jis sakė, kad Briuselyje susitikę NATO gynybos ministrai aptars planus, kaip pasipriešinti „Rusijos priešiškų veiksmų kampanijai prieš NATO sąjungininkes“. „Matėme keletą sabotažo, padegimų, bandymų įvykdyti kibernetines atakas ir dezinformacijos pavyzdžių“, – teigė J. Stoltenbergas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius prognozuoja, kad Rusija gali užpulti NATO valstybes po penkerių metų. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Bild“ , B. Pistorius teigė, kad „padėtis, susijusi su grėsmėmis, pasikeitė, palyginti su ta, kuri buvo prieš kelerius metus“. Atsižvelgdamas į tai, jis pažymėjo, kad šalyje reikia grąžinti privalomąją karinę tarnybą. Ragina ruoštis atgrasymui „Turime atsižvelgti į tai, kad 2029 m. Rusijos Federacija galės užpulti vieną iš NATO šalių.

Šią savaitę vyksiančiame Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime NATO sąjungininkės turėtų parengti „tvirtą pareiškimą“ dėl būsimos Ukrainos narystės NATO ir turėtų susitarti padidinti karinę pagalbą Ukrainai, sako NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje, rašo „Ukrinform“. Stoltenbergas: Ukrainos pergalė yra minimali sąlyga jos narystei NATO Anot jo, Ukrainos pergalė yra minimali sąlyga jos narystei NATO.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį Latvijoje pareiškė, kad Aljanso pasirengimas ir gebėjimas ginti visas valstybes nares neturėtų kelti jokių abejonių. J. Stoltenbergas tai pareiškė Rygos pilyje susitikęs su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi prieš NATO Rytų flango aukščiausiojo lygio susitikimą. Paklaustas, kas būtų, jei Rusija užpultų NATO valstybę narę, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas yra pasirengęs ginti visas sąjungininkes.

 Antradienį Akmenės, Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių ir Telšių rajonuose prasidėjo Krašto apsaugos savanorių pratybos „Tvirtas skydas 6“. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, iki sekmadienio truksiančiuose mokymuose dalyvaus ir kitų Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetai, Lietuvos Šaulių sąjungos šauliai bei NATO sąjungininkų kariai iš Jungtinės Karalystės, JAV, Latvijos, Prancūzijos, Danijos ir Vokietijos. Vienu metu regione iš viso apie tūkstantį karių.

Vokietijos gynybos ministerija planuoja gerokai sustiprinti Bundesvero rezervą, kad jame būtų iki 60 000 vyrų ir moterų. Tai Berlyne žurnalistams pareiškė aukštas kariuomenės rezervistų reikalų pareigūnas.

Vos prieš tris mėnesius į NATO įstojusi Švedija paskelbė dalyvausianti karinio aljanso vadovaujamoje oro erdvės stebėjimo misijoje. Apie tokį sprendimą ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pranešė penktadienį. Švedijos naikintuvai bus dislokuoti kaip NATO oro policijos misijos pajėgų dalis ir visų pirma patruliuos Baltijos valstybių padangę.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė anksčiau vetuotą ir Seimui patikslinti grąžintą įstatymą dėl patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijų norintiems dalyvauti NATO pirkimuose, pranešė Prezidentūra. Prezidento teigimu, šiame įstatyme numatyta patikimumo deklaracija –svarbus dokumentas, kuriuo patvirtinamas NATO konkursuose siekiančio dalyvauti juridinio asmens finansinis, techninis, profesinis ir saugumo patikimumas.

Vokietija nepritaria, kad naujas NATO projektas, kuriuo siekiama paremti Ukrainą, vadintųsi „misija“, nes būgštauja, jog tai galėtų pasiųsti neteisingą signalą Rusijai. Tokia Vokietijos pozicija kelia sąjungininkių susierzinimą, teigia šaltiniai.

Baltijos jūroje penktadienį prasideda aktyvioji NATO pratybų BALTOPS'24 („Baltijos operacijos 24“) fazė, kuri truks dvi savaites. Operacijos birželio 7-20 dienomis vyks visame Baltijos regione, daugiausia – giliojoje centrinėje jūros dalyje, mažiau – vakarų ir rytų pusėse.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas pareiškė palaikysiantis kadenciją baigiančio Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus postą tik tuo atveju, jeigu bus įvykdytos tam tikros sąlygos. M. Rutte turi atsiprašyti už Vengrijos atžvilgiu išsakytas „užgaulias remarkas“, duodamas trečiadienį vakare pasirodžiusį interviu valstybės finansuojamam naujienų portalui „Mandiner“ kalbėjo V. Orbánas.

Įsibėgėjančias didžiausias karines NATO pratybas Baltijos jūroje atidžiai stebi ir Rusija, įsitikinę Aljanso vadai. Tačiau krašto apsaugos ministras ramina, kad baimintis nėra ko – šios pratybos demonstruoja, kad NATO Baltijos jūroje dominuoja ir tik jėgą suprantantys rusai tą pradeda suprasti. Ypač į Aljansą įstojus Suomijai ir Švedijai. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Į Klaipėdą atvyko 9000 karių.

NATO šalys narės yra pasirengusios apsiginti, tačiau joms reikia didinti karinės įrangos gamybą, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė vyriausiasis Aljanso generolas Christopheris Cavolis. Aljanso šalims minint 80 metų nuo išsilaipinimo Normandijoje (D dieną), kuriuo prasidėjo Prancūzijos išvadavimas iš nacistinės Vokietijos okupacijos, vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado Ch. Cavolio akys buvo nukreiptos į Rusijos invaziją Ukrainoje ir galimą Maskvos grėsmę NATO šalims ateityje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas neturi planų siųsti pajėgas į Ukrainą, jau trečius metus kovojančią su Rusijos invazija.

Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto ir išplėtė patikimumo deklaracijų kriterijus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) pirkimuose norinčioms dalyvauti įmonėms.  Už tai įstatymą su prezidento siūlymais ketvirtadienį balsavo 111 parlamentarų.

Seimas spręs, ar paklusti prezidento Gitano Nausėdos veto ir išplėsti patikimumo deklaracijų kriterijus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) pirkimuose norinčioms dalyvauti įmonėms.  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas balsavimo išvakarėse pritarė šalies vadovo siūlymams.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kritikavo Kiniją už tai, kad ji boikotuos vėliau šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančią konferenciją dėl taikos Ukrainoje. Interviu Vokietijos regioniniam visuomeniniam transliuotojui NDR J. Stoltenbergas sakė apgailestaujantis, kad Kinija nusprendė nedalyvauti. Šveicarija pakvietė apie 160 šalių į birželio 15 ir 16 dienomis vyksiantį renginį, skirtą aptarti galimus būdus, kaip pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje.

Karui Ukrainoje trunkant jau trečius metus, girdėti vis daugiau raginimų sėsti prie taikos derybų stalo, nes JAV parama – ypač, jei Donaldas Trumpas būtų išrinktas prezidentu – nebus amžina. Tačiau, pasak Kolumbijos universiteto (JAV) vyresniojo mokslo darbuotojo Rajano Menono, „dabar ne laikas derėtis su Putinu“. Apie tai jis rašė savo skiltyje žurnale „Foreign Policy“. Jo manymu, naujausias JAV pagalbos paketas ir karinė parama iš Europos leis Ukrainai kovoti dar bent metus.

NATO ėmė planuoti sausumos kelius JAV karims, jei Europoje kiltų karas su Rusija.  Apie tai praneša „The Daily Telegraph“, remdamiesi savo šaltiniais, cituoja UNIAN.  Kuria „sausumos koridorius“ Pasak leidinio, NATO kuria daugybę „sausumos koridorių“, kad galėtų operatyviai siųsti amerikiečių karius ir ginklus į priešakines linijas didelio sausumos karo su Rusija atveju.

Šiandien NATO narė Latvija yra apsaugota kariniu požiūriu kaip niekada anksčiau. Bet ji nėra 100 proc. pasirengusi Rusijos invazijai. Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Latvijos ambasadorius Ukrainoje Ilgvaras Kļava. Pasak diplomato, Latvija nemano, kad Rusijos įsiveržimo pavojus yra labai didelis. Bet ji kaip NATO narė  nuolat bendradarbiauja su savo sąjungininkais ir skiria didelius išteklius gynybai ir kariuomenei. „Tai – procesas. Negalima sakyti, kad esame pasirengę 100 proc.

JAV leidinys „Time“ išpublikavo interviu su JAV prezidentu Joe Bidenu. Jame JAV prezidentas įspėjo, kad Vakarai negali leisti Ukrainai pralaimėti, nes tai reikštų neramumus Rusijos pasienio šalyse.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Gegužės 29 dieną NATO naikintuvai palydėjo rusų keleivinį lėktuvą IL-18, birželio 1 dieną – šturmo lėktuvą SU-24, birželio 2 dieną – naikintuvą-bombonešį SU-34. IL-18 skrido pateikęs skrydžio planą, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su  Regioniniu s...

Nuo ​​pirmadienio Vokietijoje vyks NATO taktinės oro pajėgų pratybos, jose dalyvaus apie 60 naikintuvų ir kitų kovinių lėktuvų.  Pratybos „Tiger Meet“ rengiamos Jagele, šiaurinėje Vokietijos Šlėzvigo ir Holšteino žemėje, jose dalyvauja maždaug 1100 karių iš 11-os NATO šalių bei Austrijos ir Šveicarijos, jos truks iki birželio 14 dienos.   Pasak Vokietijos kariuomenės, pratybomis siekiama stiprinti bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis ir dalytis aeronautikos bei technine patirtimi.

Ukrainos prezidentas išreiškė palaikymą Palestinai, nepaisant Izraelio teisės į savigyną po „Hamas“ išpuolio 2024-ųjų spalio 7-ąją. V. Zelenskio teigimu, Tel Avivas turi teisę gintis, tačiau „dėl to neturi kentėti civiliai“. Svarbiausi įvykiai: 21:19 | Zelenskis: Ukraina pripažįsta ir Izraelį, ir Palestiną.

Pernai Lietuvoje stebėta itin agresyvi Rusijos ir Baltarusijos retorika NATO atžvilgiu, tačiau intensyviausias informacinis spaudimas fiksuotas Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje metu, skelbiama 2023 m. Nacionalinė kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, iš viso praėjusiais metais fiksuota per 3,5 tūkst. unikalių priešiškos informacinės veiklos atvejų.

Sakartvelas išliks NATO partneris nepaisant skandalingo „užsienio agentų“ įstatymo priėmimo. Tai interviu „Laisvės radijui“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „Ukrinform“. „Svarbu, kad mes bendradarbiautume su tokiomis šalimis partnerėmis kaip Sakartvelas. Bet naujasis „užsienio agentų“ įstatymas veda Sakartvelą neteisinga kryptimi, todėl sąjungininkai iš NATO ir daugelis kitų šalių išreiškė savo susirūpinimą.

Penktadienį Turkijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo šalis nenori, jog NATO „dalyvautų“ kare Ukrainoje, nors pritaria, kad karinė pagalba Kyjivui būtų tęsiama. „Palaikome pagalbos Ukrainai tęsimą ir Ukrainos pajėgumus atgrasyti (Rusiją), bet nenorime, kad NATO dalyvautų šiame kare“, – po neformalaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje sakė Hakanas Fidanas.

NATO sąjungininkės yra sunerimusios ir reaguos į didėjančią Rusijos hibridinių atakų prieš jas kampaniją, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Kalbėdamas po dvi dienas Prahoje vykusių NATO užsienio reikalų ministrų derybų, A. Blinkenas sakė: „Beveik visi sąjungininkai buvo užklupti suintensyvėjusių Rusijos hibridinių atakų.“ „Mes žinome, ką jie ketina, ir reaguosime – prireikus, ir individualiai, ir bendrai“, – sakė A. Blinkenas žurnalistams.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį sumenkino eskalacijos iš Maskvos grėsmę, Jungtinėms Valstijoms leidus Kyjivui naudoti amerikietiškus ginklus smogti taikiniams Rusijoje. „Tai dalis prezidento (Vladimiro) Putino ir Maskvos pastangų neleisti NATO sąjungininkėms paremti Ukrainą, kad ši galėtų apsiginti, tačiau Ukraina turi teisę į savigyną, o mes turime teisę padėti Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

NATO penktadienį baigia keturis mėnesius trukusias didžiausias per pastaruosius dešimtmečius savo karines pratybas. Sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų Europoje būstinės duomenimis, pratybose „Steadfast Defender“ dalyvavo daugiau kaip 90 000 karių, taip pat per 50 karo laivų ir 1 100 kovinių transporto priemonių. Daugiau kaip 80 lėktuvų atlikta šimtai skrydžių.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasiūlys valstybėms narėms kasmet skirti bent 40 mlrd. eurų karinei pagalbai Ukrainai finansuoti, nes tai yra jo iniciatyvos sukurti specialų Aljanso fondą dalis. Apie tai agentūrai „Reuters“ pranešė šaltinis NATO. Tikisi aptarti dar šiandien Tikimasi, kad J. Stoltenbergo pasiūlymas bus aptartas penktadienį, gegužės 31 d., vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame bus diskutuojama, kaip suteikti ilgalaikę paramą Ukrainai.