nato

NATO užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį renkasi Prahoje, daugėjant raginimų pagrindinėms sąjungininkėms panaikinti apribojimus, neleidžiančius Kyjivui naudoti Vakarų šalių ginklų smūgiams Rusijos teritorijoje. Dvi dienas Čekijos sostinėje vyksiančiame ministrų susitikime daugiausia dėmesio sulauks paramos Ukrainos paketas, kuris greičiausiai bus pristatytas liepą Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.

 Užsienio reikalų ministrai iš 32 NATO gynybos aljanso šalių ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Prahoje, kad aptartų karinės pagalbos Ukrainai koordinavimo klausimus. Tikimasi, kad ministrams pavyks padaryti pažangą derybose dėl 100 mlrd. eurų vertės plano, pagal kurį atsakomybė už bendrą pagalbą iš neoficialios Jungtinių Valstijų vadovaujamos iniciatyvos būtų perkelta oficialioms pačios NATO struktūroms. Šį planą balandį pasiūlė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Seimui ketvirtadienį pristatomas prezidento Gitano Nausėdos vetuotas įstatymas, kuriuo siūloma patikslinti patikimumo deklaracijų kriterijus norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. Šalies vadovas Seimui grąžino iš naujo svarstyti prieš porą savaičių priimtus Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo pakeitimus.

Nušviesdama pastarojo pusmečio Lietuvos iniciatyvas stiprinti krašto apsaugą, Rusijos žiniasklaidos priemonės pabrėžė neva neatsakingus Lietuvos politinės ir karinės vadovybės sprendimus, galinčius sukelti didelį karą. Debunk.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą su savo rinkimų kampanijos lėšų aukotojais pareiškė, kad būtų subombardavęs Maskvą ir Pekiną, jeigu jam prezidentaujant Rusija pultų Ukrainą ar Kinija – Taivaną, rašo „The Washington Post“. Svarbiausi įvykiai: 21:06 | Suomija leido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms suomiškais ginklais atakuoti Rusiją Suomija neriboja Ukrainos galimybių smogti Rusijai ginklais, kuriuos ši Šiaurės Europos šalis perdavė Ukrainos kariams.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos Federacijos (RF) orlaivių. Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, gegužės 20  ir 23 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti orlaivių IL-20 ir AN-26. Abu jie skrido iš RF žemyninės dalies į RF Kaliningrado sritį.

Tikėtina, kad per artimiausius 30 metų Ukraina netaps NATO nare. Tokią prielaidą gegužės 26 d. per pokalbį su Berlyno gyventojais išsakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Beje, viena iš anuomet nurodytų karo priežasčių buvo ta, kad Ukraina neva stojo į NATO. Žinote ankstesnių NATO viršūnių susitikimų sprendimus – artimiausiu metu to nesitikima.

Rusofašistai ir toliau žudo Charkivo žmones. Pavakarę numetė aviacinę bombą ant didelės statybinių prekių parduotuvės, kurioje buvo šimtai žmonių. Putinas negailestingai Charkivui smogė po to, kai Minske išdėstė savo taikos Ukrainoje planus. Tačiau jis tik dar kartą įrodė, ko tokios kalbos vertos. Tad mes ir toliau raginame remti Ukrainą. Ją remia ir NATO generalinis sekretorius – paragino sąjungininkus leisti Ukrainai Vakarų ginklais smogti ir Rusijos teritorijoje.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas grasino pasitraukti iš NATO, jei Europos sąjungininkės neinvestuos daugiau į gynybą. Simuliacinis karinis žaidimas parodė, kas galėtų nutikti, jei D. Trumpas vis dėlto laikytųsi savo žodžio ir patrauktų JAV iš NATO. Jei D. Trumpas įgyvendintų JAV pasitraukimą iš Aljanso, Europa gynybos srityje galėtų pradėti veikti savarankiškai, rodo simuliacija.

Kinijos parama Maskvai yra labai svarbus veiksnys Rusijos kare prieš Ukrainą, teigia NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Kinija sako, kad nori palaikyti gerus santykius su Vakarais. Tačiau tuo pat metu Pekinas kursto karą Europoje. Negalite turėti abiejų dalykų“, – Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“ pareiškė J. Stoltenbergas.

NATO „solidarizuojasi“ su šalimi nare Estija po incidento prie Rusijos sienos, Narvos upėje, skiriančioje dvi valstybes, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. Estijos pasieniečiai ketvirtadienį pranešė pastebėję, kad rusai iš abi valstybes skiriančios Narvos upės pašalino sieną žyminčius plūdurus.

Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo pareiškė, kad Rusija siekia išbandyti NATO prie savo vakarinės sienos, kur Maskva suintensyvino provokacijas prieš kaimynines NATO valstybes nares, rašo „Ukrinform“. Penktadienį jis lankosi Latvijos sostinėje Rygoje, kur ir pakomentavo šią temą. Suomijos premjeras: Rusija išbando NATO Anot jo, šiuo metu Rusija galimai išbando NATO valstybes nares prie savo vakarinės sienos naujausiais veiksmais.

Lenkijos ambasadorius NATO netinkamas eiti šias pareigas, penktadienį pareiškė šalies vidaus reikalų ministras. „Tomaszas Szatkowskis niekada neturėjo tapti ambasadoriumi ir turėtų kuo greičiau grįžti į Varšuvą“, – privačiam transliuotojui TVN24 sakė vidaus reikalų ministras ir saugumo agentūrų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas. T. Szatkowskį ambasadoriumi NATO 2019 m. paskyrė ankstesnė konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė.

Vengrija nori permąstyti savo narystę NATO. Kariškiai ir teisininkai jau dirba, rengdami naują koncepciją, kuri išskirtų šalį iš kitų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių. Tai interviu valstybiniam radijui pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, kuria remiasi UNIAN.

Ketvirtadienio vakarą Kryme nugriaudėjo sprogimai. Pranešama apie Rusijos priešlėktuvinės gynybos darbą. Kiek vėliau rusai pranešė apie du žuvusiuosius. Svarbiausi įvykiai: 23:59 | Rusai skelbia apie žuvusius Kryme Okupuoto Krymo gubernatorius pranešė, kad du Aluštos miesto Kryme gyventojai žuvo per sprogimus pusiasalio teritorijoje. Kiek anksčiau ketvirtadienį Kryme nugriaudėjo virtinė sprogimų.

Baltijos šalių gynybos ministrams pasirašius bendrų veiksmų komunikatą, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžia turintis lūkestį, jog liepos mėnesį Vašingtone vyksiantis NATO viršūnių susitikimas prisidės prie Rytinio flango gynybos stiprinimo.  „Mūsų prioritetas – NATO gynybos planų įgyvendinimo galimybės. Mums reikia užpildyti vis dar egzistuojančius plyšius, bet mes norime matyti progresą visose srityse – tai, ko reikia mūsų gynybos planams.

Nuo 2024 m. NATO 20–25 proc. dažniau pasitelkia karinius orlaivius perimti Rusijos orlaivius virš Baltijos jūros, skelbia „Reuters“. Naujienų agentūros pašnekovas iš Aljanso atsisakė pateikti konkrečius skaičius, kiek Rusijos karinių orlaivių skrydžių užfiksuota šalia NATO teritorijos. Tačiau, remiantis Aljanso duomenimis, gautais 2023 m. pabaigoje, NATO naikintuvai į dangų perimti Rusijos karinių orlaivių kilo daugiau nei 300 kartų.

Kai kurios NATO šalys narės privačiai svarsto galimybę siųsti į Ukrainos teritoriją karinius instruktorius ar samdinius, kurie mokytų Ukrainos kariuomenę ir padėtų remontuoti įrangą, skelbia „The New York Times“ (NYT). Pasak leidinio, Ukraina paprašė JAV ir kitų NATO šalių padėti apmokyti 150 000 Ukrainos karių arčiau fronto linijos, kad būtų paspartintas jų dislokavimas.

Penktadienio vakarą Rusijoje, Belgorodo srityje – dronų ataka. Pirminėmis žiniomis, yra vienas žuvęs ir vienas sužeistas žmogus.⠀ Svarbiausi įvykiai: 23:41 | Rusijai atakavus Charkivą sužeisti penki žmonės Rusijai atakavus Ukrainos šiaurės rytinį Charkivo miestą buvo sužeisti penki žmonės, pranešė pareigūnai. Pasak gubernatoriaus Oleho Synjehubovo, rusai atakavo vakarinį miesto gyvenamąjį rajoną aviacinėmis bombomis. Buvo sužeisti penki vyrai, visi jie yra civiliai.

Nepavykus pilietybės referendumui, valdantiesiems ir opozicijai atstovaujantys 74 parlamentarai siūlo leisti išsaugoti pilietybę tiems, kurie įgyja NATO valstybės pilietybę. Ketvirtadienį jų vardu Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas įregistravo tai numatančią Pilietybės įstatymo pataisą. Pasak A. Bagdono, tai vienas iš teisėkūros žingsnių užtikrinant, kad sekmadienį nepavykus referendumui bent daliai pasaulio lietuvių liktų viltis išsaugoti Lietuvos pilietybę.

2009–2014 m. NATO generalinio sekretoriaus pareigas ėjęs Andersas Foghas Rasmussenas mano, kad Aljanso šalys turėtų panaudoti Rytų Europoje esančias oro gynybos sistemas, kad numuštų į Ukrainą nukreiptas Rusijos raketas ir dronus. Tai jis pasakė interviu britų portalui „inews“. Pasak A. F. Rasmusseno, kaimyninėse NATO šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Rumunijoje, esančios raketos perėmėjos gali numušti į Ukrainos teritoriją nukreiptus Rusijos oro antskrydžius.

Vladimiro Putino pradėta pilno masto invazija į Ukrainą pablogino Vakarų ir Rytų pasaulio santykius. Tiesa, tokios įtemptos situacijos nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. Negana to, JAV prezidento rinkimų kampanijose Ukraina ir santykiai su Rusija yra vienos ir karščiausių debatų temų. Tačiau panašu, kad ir patys amerikiečiai yra susiskaldę – vieni mano, kad JAV iš tiesų turi palikti NATO, o kiti, kad JAV yra svarbi Aljanso dalis.

75-osios NATO aljanso metinės šiais metais gali būti paskutinėmis, jeigu buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas susigrąžins valdžią ir tęs savo agresyvią izoliacianizmo politiką, rašoma bendrame eksperto nacionalinio saugumo klausimais Hanso Binnendijko, buvusio diplomato Alexanderio Vershbowo ir pačiam D. Trumpui prezidentavimo metu patarinėjusio saugumo klausimais atsargos pulkininko R. D. Hookerio straipsnyje „Foreign Affairs“. Straipsnyje primenama, kad D. Trumpas yra pažadėjęs „leisti Puti...

Saugumo nuo Rusijos tema dominuoja sekmadienį vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose – tokią išvadą daro didžiosios balsavimą nušviečiančios naujienų agentūros. Apie Lietuvą straipsniuose pasakojama kaip valstybę, šiemet mininčią narystės ES ir NATO dvidešimtmetį, tačiau besibaiminančią tapti Rusijos taikiniu, jeigu Maskvai pavyks laimėti karą Ukrainoje.

Pirmieji 2024 m. mėnesiai Ukrainai buvo nelengvi – atimtos teritorijos, daug aukų ir persekiojantis nepavykusio 2023 m. kontrpuolimo šešėlis. Tačiau panašu, kad nualinta yra ir pati Rusija. Ekspertai teigia, jog Vladimiras Putinas gali norėti laikinų paliaubų, nes karas vyksta ilgiau, nei Kremlius numatė.

Europos Sąjunga (ES), anot žiniasklaidos, susitarė dėl saugumo įsipareigojimų Ukrainai. Jie turėtų įsigalioti vasarą ir galioti tol, kol Ukraina taps ES ir NATO nare. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Welt am Sonntag“, remdamasis konfidencialiu saugumo įsipareigojimų projektu.

Gali būti, kad santykinės taikos ir klestėjimo era, kuria Vakarai džiaugėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, baigėsi. Tačiau kai kurie ekspertai mano kitaip – gali būti, kad Rusija pernelyg nusilpusi NATO puolimui. Kovą Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad Europa gyvena „prieškario“ epochoje ir jei Rusija nugalės Ukrainą, tai gali reikšti bėdą žemyno saugumui. „Nenoriu nieko gąsdinti, bet karas nebėra praeities sąvoka, – sakė D. Tuskas. – Jis yra realus.

Ilgiausią NATO sieną su Rusijos Federacija turinti Suomija jau turi strateginius planus, kaip elgtis karo su Rusija atveju. Apie pasirengimo detales skelbia „Financial Times“. Helsinkis sėkmingai išbandė savo gebėjimą pastatyti šalį ant karinių bėgių ir pradėjo sandėliuoti karinę techniką ir įrangą už šalies ribų.

Rusijos pajėgos bando plėsti operacijas prieš Ukrainą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo penktadienio vakarą kreipdamasis į ukrainiečius. Svarbiausi įvykiai: 23:59 | Naujausia informacija apie padėtį Charkive Ukrainos pajėgų generalinis štabas apibendrino paros rezultatus Charkivo srityje, rašo UNIAN.

JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį pasakytoje kalboje paragino NATO partneres greitu metu priimti tvirtesnę nuostatą Vakarų gynybos politikos atžvilgiu ir pradėti skirti gynybai po 2,5 proc. BVP. D. Cameronas, kadaise ėjęs JK užsienio reikalų ministro pareigas, pasakė, kad šalys privalo imtis griežtesnių veiksmų, kad apsaugotų savo interesus nuo naujų grėsmių, įskaitant tas, kurias kelia Rusija ir Iranas. „Dalyvaujame valios mūšyje.

Karinio konflikto su Rusija atveju NATO pajėgoms teks neutralizuoti Kaliningradą, kad būtų išsaugotas strategiškai svarbus Suvalkų koridorius, pareiškė buvęs NATO pajėgų vadas Jamesas Stavridis.

Vakarų žvalgyba mano, kad Rusija siekia išnaudoti, jos vertinimu, „progą“ sustiprinti oro ir sausumos atakas prieš Ukrainą, rašo CNN. Anot leidinio, Rusija sieks pasinaudoti laiku, per kurį bus atvežti JAV skirti dideli kiekiai naujų ginklų ir šaudmenų, kad įtvirtintų savo pasiekimus Ukrainoje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį sukritikavo NATO dėl „įžūlaus“ Kinijos ambasados Jugoslavijoje subombardavimo 1999 metais ir perspėjo, kad Pekinas „niekada neleis pasikartoti tokiai tragiškai istorijai“. Xi rašė Serbijos dienraštyje „Politika“ prieš vizitą į Serbijos sostinę Belgradą, kuris vėliau antradienį taps kita jo pirmojo vizito Europoje po COVID-19 pandemijos stotele.

 NATO galėtų dislokuoti 100 tūkst. karių kontingentą karo veiksmams prieš Rusiją, jei ši peržengtų vieną iš dviejų raudonųjų linijų, „Ukrinform“ duomenimis, apie tai pranešė Italijos laikraštis „La Repubblica“. „Pirmą kartą nuo karo pradžios NATO itin konfidencialiai ir be oficialių pranešimų nustatė bent dvi raudonąsias linijas, kurias peržengus galėtų įvykti tiesioginė intervencija į konfliktą Ukrainoje“, – rašoma leidinyje.

Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja.

Susisiekimo ministerijos atstovai Briuselyje NATO pareigūnams penktadienį pristato strateginius Lietuvos karinio mobilumo projektus ir susisiekimo sistemos atsparumo didinimo iniciatyvų įgyvendinimą. Vizito metu ministerijos kanclerio Ramūno Dilbos vadovaujama delegacija susitiks su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju gynybos politikai ir planavimui, taip pat Aljanso pareigūnais, atsakingais už NATO veiklą atsparumo ir įgalinimo srityse.

NATO ketvirtadienį pasmerkė tai, ką pavadino kenkėjiška Rusijos veikla savo teritorijoje, ir pareiškė, kad tokie veiksmai kaip dezinformacija, sabotažas, smurtas ir kibernetinis kišimasis kelia grėsmę Aljanso saugumui. Šie incidentai yra dalis intensyvėjančios veiklos kampanijos, kurią Rusija vykdo visoje euroatlantinėje erdvėje, o NATO sąjungininkės „reiškia gilų susirūpinimą dėl Rusijos hibridinių veiksmų, kurie kelia grėsmę sąjungininkų saugumui“, sakoma NATO pareiškime.

Donaldas Trumpas dar net nelaimėjo JAV prezidento rinkimų, tačiau jau grasina nutraukti pagalbą Ukrainai, jeigu Europa neprisidės daugiau finansiškai. Jis taip pat aršiai kritikavo savo 2 proc. BVP gynybai nesugebančias skirti Europos šalis, kurios tariamai „gyvena iš JAV kišenės“. „Neduosiu (pinigų Ukrainai), jeigu Europa neprilygs mokėjimais.

Armėnija ir NATO susitarė dėl bendradarbiavimo 2024 m. programos ir apibrėžė bendradarbiavimo 2025 m. perspektyvas, remdamasi Armėnijos gynybos ministerijos pateikta informacija pranešė „Armenpress“. Atkreiptinas dėmesys, kad balandžio 23–30 d. Armėnijos ginkluotųjų pajėgų štabo vado pavaduotojas Arturas Jerojanas NATO būstinėje dalyvavo gynybos ministerijos ir NATO švietimo gynybos srityje plėtros programoje.

Oficialūs Juodkalnijos asmenys balandžio 30 d. pirmą kartą dalyvavo NATO operacijos 25-ųjų metinių minėjimo renginiuose Murino kaime šalies šiaurėje. Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Balkanskij ogliadač“. Juodkalnijos prezidentas Jakovas Milatovičius ir parlamento pirmininkas Andrija Mandičius padėjo vainikus prie paminklo Murine žuvusiems žmonėms. Valstybės vadovas taip pat kreipėsi į parlamentarus, prašydamas priimti įstatymą dėl kompensacijos aukų šeimoms.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasakė kalbą Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, jis dar kartą patvirtino parlamentarams, kad Ukraina taps Aljanso nare, feisbuke pranešė parlamento narė Iryna Geraščenko. „NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas iš Aukščiausiosios Rados tribūnos dar kartą patvirtino, kad Ukraina taps Aljanso nare. Tačiau jis nepasakė, kada.

Oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių rusų orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Balandžio 23 dieną treniruotei pakilę NATO naikintuvai gavo užduotį atpažinti galimą sienos pažeidėją Estijos ir Rusijos pasienyje, tačiau aptikti jo nepavyko.

Turkija pirmadienį informavo Briuselį, kad remia kadenciją baigiančio Nyderlandų premjero Marko Ruttės kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus postą, pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas Oncu Keceli. M. Ruttė penktadienį Stambule buvo susitikęs su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Nyderlandų politikas laikomas favoritu pakeisti norvegą Jensą Stoltenbergą prie karinio aljanso vairo.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, penktadienį susitikęs su pagrindiniu kandidatu į NATO generalinio sekretoriaus pareigas, pareiškė, kad tikisi, jog būsimasis Aljanso vadovas teiks pirmenybę su terorizmu susijusioms Turkijos problemoms. R. T. Erdoganas sakė, kad kova su terorizmu buvo viena iš svarbiausių temų jo diskusijose su kadenciją baigiančiu Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte, kuris atvyko į Stambulą, kad sutelktų Turkijos paramą savo kandidatūrai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasakė, kad „nepriimtini“ Rusijos remiami sąmokslai, kurių atvejų pastarosiomis dienomis buvo nustatyta Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje, neatgrasys aljanso nuo pagalbos Ukrainai. „Tokie veiksmai yra pavojingi ir nepriimtini, – lankydamasis Berlyne kalbėjo jis. – Jie neatgrasys mūsų nuo pagalbos Ukrainai ir mes glaudžiai koordinuojame savo atsaką į bet kokius priešiškus išpuolius prieš NATO nares.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą paragino Europos sąjungininkes didinti savo įsipareigojimus stiprinti Ukrainos oro gynybą. „Svarbu, kad ir toliau darytume tai, kas būtina“, – sakė jis penktadienį Berlyne viešint NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui. O. Scholzas per bendrą susitikimą su J. Stoltenbergu su žiniasklaidos atstovais pažymėjo, kad Berlynas paskelbė apie trečiosios „Patriot“ sistemos perdavimą Kyjivui.

Švedijos parlamento komisija penktadienį rekomendavo imtis veiksmų šalies ginkluotosioms pajėgoms stiprinti ir iki 2030 metų papildyti šalies gynybos biudžetą 52,8 mlrd. kronų (4,9 mlrd. JAV dolerių). Tai leistų padidinti išlaidas iki 2,6 proc. BVP, taip viršijant NATO nustatytą dviejų procentų tikslą.

Lenkijai skelbiant apie pasirengimą šalyje priimti branduolinį ginklą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tokią idėją vadina „reikšmingu atgrasymo veiksniu“. „Branduolinio ginklo dislokavimo idėja yra ne karo kurstymas, ne grėsmės Rusijai kėlimas, bet tai yra tas pats atgrasymo sistemos elementas, kuris turėtų suvaidinti tikrai nemenką atgrasymo veiksnį“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Lenkijai pareiškus, jog ši yra pasirengusi šalyje dislokuoti NATO branduolinius ginklus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog toks Aljanso sprendimas prisidėtų prie atgrasymo ir atlieptų Europos saugumo lūkesčius. „Pastartuoju metu tikrai įvyko dalykų, kurie mūsų kaimynystėje didina karinės galios buvimą – konkrečiai, taktinių branduolinių ginklų dislokavimas.