nato

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Aljanso 75-ųjų metinių minėjimo ceremoniją karštai ragino priimti į organizaciją to siekiančias šalis, tokias, kaip Ukraina. Kalbėdamas šalių narių lyderiams, jis pabrėžė, kad NATO plėtra pasibaigus Šaltajam karui suvienijo Europą, nutiesė kelią integracijai ir atnešė į žemyną taiką ir gerovę.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Aljanso viršūnių susitikime pažymėjo, kad parama Ukrainai nėra labdara. Pasak jo, pagalba karo niokojamai šaliai atitinka visos NATO šeimos saugumo interesus.  Svarbiausi įvykiai: 23:52 | NATO lyderiai išreiškė didelį susirūpinimą dėl Kinijos ir Rusijos ryšių NATO lyderiai trečiadienį pareiškė, kad stiprėjantys Kinijos ir Rusijos ryšiai kelia didelį susirūpinimą, ir apkaltino Pekiną įgalinant Maskvos karą prieš Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pasveikino „neįtikėtiną pažangą“, kurią NATO šalys padarė, siekdamos įvykdyti aljanso normatyvą, pagal kurį 2 proc. bendrojo vidaus produkto turėtų būti skirta gynybai. „2020-aisiais – tais metais, kai buvau išrinktas prezidentu, – vos devynios NATO sąjungininkės gynybai skyrė 2 proc. savo BVP, – kalbėdamas Vašingtone surengtoje ceremonijoje NATO 75-mečiui paminėti pasakė jis. – Šiais metais, mažiausiai 2 proc. skirs 23 šalys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino NATO sąjungininkes už jų pažadus padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos dronų ir raketų atakų. „Esu dėkingas mūsų partneriams... už priimtą tvirtą deklaraciją, kuria Ukrainai bus suteikta daugiau oro gynybos sistemų, padėsiančių apsaugoti jos gyventojus, miestus ir svarbiausią infrastruktūrą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė atvykęs į Vašingtoną dalyvauti NATO viršūnių susitikime, teigdamas, kad ragins šalis Kyjivui suteikti daugiau pagalbos. „Mes darome ir visada darysime viską, kad Rusijos teroristai pralaimėtų“, – pridūrė V. Zelenskis, sakydamas, kad prašys sąjungininkų suteikti daugiau oro gynybos sistemų, naikintuvų ir papildomų saugumo garantijų.

Ukrainos kvietimo į Aljansą klausimas NATO viršūnių susitikime Vašingtone bus nukeltas, LRT televizijai teigė Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Kaip praneša LRT, ministras tikino, kad negalima Rusijai siųsti žinios, jog ši turi neformalią veto teisę dėl NATO plėtros, o viršūnių susitikimo Vašingtone dokumentuose turi būti pažymėta, kad pereinama prie naujo gynybos planavimo su atgrasymo principu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vyksta į NATO viršūnių susitikimą su pasiryžimu toliau remti Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“ . Gerai ir teisinga, kad transatlantinis Aljansas padeda Ukrainai jos gynybinėje kovoje su Rusija, sakė jis antradienį Berlyne prieš išskrisdamas į JAV. „Ir gerai, jog  paramą pastarosiomis dienomis dar kartą sustiprinome, siųsdami žinią, kad remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – kalbėjo kancleris.

Antradienį Vašingtone prasidės tris dienas truksiantis jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas. 75-ąsias įkūrimo metines mininčio Aljanso valstybių lyderiai ypatingą dėmesį susitikimo metu skirs paramos Ukrainai didinimui – sieks priimti sprendimus dėl ilgalaikės karinės bei finansinės paramos, Ukrainos karių mokymų. Taip pat bus aptariamos Rusijos agresiją atremiančios šalies narystės NATO perspektyvos.

Kinija antradienį užsipuolė NATO „šmeižtus ir išpuolius“, Aljanso vadovui viršūnių susitikimo išvakarėse apkaltinus Pekiną parama Rusijos karui Ukrainoje. JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį trijų dienų susitikimui priima 32 nares vienijančios NATO šalių vadovus, taip pat Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos lyderius.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę vykstančiame NATO viršūnių susitikime kels klausimus dėl atsako Rusijos hibridinėms atakoms, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Prezidentas tikrai kalbės apie tuos atvejus, kai mes turime aiškias atribucijas – tai yra priskyrimą prie visų operacijų užsakovo, planuotojų ir vykdytojų. Ir tais atvejais mes turime kaip Aljansas lygiai taip pat nusimatyti, kaip reaguojame.

Vašingtone antradienį NATO viršūnių susitikime pradedant rinktis Aljanso lyderiams, Vilniuje viešėjusi Ukrainos parlamento pirmininko pavaduotoja Olena Kondratiuk teigia, jog Kyivas tikisi įsipareigojimų dėl naujų oro gynybos sistemų. Anot jos, sistemomis būtų geriau apsaugotas Ukrainos dangus ir taip sprendžiamas jau humanitariniu tapęs klausimas. „Ir, žinoma, kas mus domina, ko mes tikimės daugiau gauti, tai oro gynybos sistemų.

NATO viršūnių susitikimo Vašingtone komunikato projekte Ukrainos kelias į Aljansą apibrėžiamas kaip „negrįžtamas“. Apie tai pirmadienį CNN pranešė trys su situacija susipažinę šaltiniai. Klausimas, kokius tvirtus pažadus duoti Ukrainai dėl jos būsimos narystės NATO, tapo pagrindiniu 32 Aljanso narių diskusijų šaltiniu prieš šią savaitę Vašingtone vykstantį viršūnių susitikimą.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako besitikintis, kad NATO oro gynybos pajėgų rotacija Lietuvoje ir regione ilgainiui taps nuoseklesnė ir nereikalaus didelių politinių pastangų. NATO pernai sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse – tikėtasi, kad sąjungininkės vis atgabens oro gynybos ginkluotę į regioną pratyboms ar trumpalaikiam dislokavimui.

Antradienį Vašingtone prasidės tris dienas truksiantis jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas. 75-ąsias įkūrimo metines mininčio Aljanso valstybių lyderiai ypatingą dėmesį susitikimo metu skirs paramos Ukrainai didinimui – sieks priimti sprendimus dėl ilgalaikės karinės bei finansinės paramos, Ukrainos karių mokymų. Taip pat bus aptariamos Rusijos agresiją atremiančios šalies narystės NATO perspektyvos.

 Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį sakė, kad per šią savaitę Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą parems Ukrainos siekį įstoti į NATO. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO susitikimo išvakarėse atvyko į Varšuvą susitikti su premjeru Donaldu Tusku ir A. Duda. Lenkų prezidentas sakė, kad jei Ukrainos visuomenė nori priklausyti NATO, Aljansas turi nedvejodamas priimti Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir JAV prezidentas Joe Bidenas priešinasi tam, kad Ukraina būtų pakviesta į NATO. Tai prieš Aljanso viršūnių susitikimą Vašingtone pareiškė šaltiniai iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono aplinkos. Tokia situacija esą jau buvo viršūnių susitikime Vilniuje praėjusiais metais, kai ukrainiečiai su dideliu nepasitenkinimu buvo priversti konstatuoti, kad NATO durys nėra tokios atviros, kaip manyta.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot ministerijos, naikintuvai taip pat du kartus kilo patruliuoti virš Baltijos jūros.

NATO lyderiai, šią savaitę aukščiausiuoju lygiu susitiksiantys Vašingtone, pasveikins Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir dar kartą patvirtins, jog vieną dieną jo šalis taps NATO nare bei pažadės ir toliau ginkluoti Kyjivo kariuomenę. Tačiau jie nesuteiks V. Zelenskiui to, ko jis trokšta labiausiai: ryžtingo pakvietimo karo draskomai šaliai artimiausiu metu prisijungti prie Aljanso. Pernai NATO negebėjimas pateikti Ukrainai aiškius narystės terminus sukėlė nepasitenkinimą.

Iš didžiulio krovininio laivo Klaipėdos uoste viena po kitos pakrautos ant sunkvežimių šeštadienį išriedėjo ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“ dalys. Jas čia atsigabeno Nyderlandų kariai pratyboms Šiauliuose. „Tai oro gynybos sistema. Ji naudojama numušti sparnuotąsias raketas, balistines raketas ir įvairaus tipo orlaivius“, – sakė „Patriot“ vieneto vadas Kavin.

NATO kai kuriose srityse reikia ne evoliucijos, o revoliucijos, pirmiausia – kalbant apie gynybos pramonę, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, Aljanso narėms būtina užpildyti trūkstamus pajėgumus, o tam reikia didesnio finansavimo gynybai ir ilgalaikių kontraktų gynybos pramonės įmonėms. „Kai kuriose srityse mums reikia revoliucijos, rimto pokyčio.

Artėjant JAV prezdento rinkimams vis dažniau kyla klausimas – jei Donaldas Trumpas bus išrinktas, kas gresia Europai? D. Trumpas gali ne vien sumažinti paramą Ukrainai, tačiau ir nebeprekiauti su Europa. Tai reikštų nežmonišką infliaciją tiek JAV, tiek ES, skelbia „Economist Intelligence“. D. Trumpas jau ne kartą yra minėjęs, kad nepadės toms NATO narėms, kurios nesilaiko įsipareigojimų ir neskiria 2 proc. BVP gynybai.

Baltijos valstybės kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pristatys pajėgumų vystymo planą, sako Lietuvos ir Estijos prezidentai. Jie taip pat ragina užpildyti praėjusiais metais Vilniuje vykusiame Aljanso vadovų susitikime patvirtintus regioninius gynybos planus būtinais kariniais pajėgumais. „Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė pajėgumų vystymo planą, kurį pristatys viršūnių susitikime Vašingtone.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Baltijos šalių gynyba yra prioritetinis dalykas, o NATO rytinis sparnas turi būti dar labiau stiprinamas. Anot jo, taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinami patvirtinti aljanso gynybos planai. „Baltijos regiono gynyba ir saugumas yra pagrindinis mūsų prioritetas. Mūsų bendros pastangos stiprinti tiek regioninį, tiek nacionalinį saugumą, jau davė gerų rezultatų. Lietuvos išlaidos gynybai jau šiemet pasieks 3 proc.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad planuojamas Ukrainos karių medicininio švietimo „pavyzdinis projektas“, pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Pasak Aljanso vadovo, kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame viršūnių susitikime NATO su Pietų Korėja aptars praktinį bendradarbiavimą paramos Ukrainai, kibernetinių ir naujų technologijų srityse.

Vis dažnėjantys Kremliaus išpuoliai prieš Vakarų šalis kelia nerimą ne tik valdžios institucijoms, bet ir gyventojams. Ekspertai mano, kad tai yra pilno karo su NATO alternatyva, kuri tik intensyvės laikui bėgant. Birželio pradžioje bandyta padegti autobusų garažą Čekijoje. Tačiau nesėkmingas padegėjo bandymas neatkreipė dėmesio iki tol, kol Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala nepasakė, kad labai tikėtina, jog už šio incidento slypi Maskva.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas informavo savo Aljanso kolegas apie savo vizitą į Rusiją susitikti su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu. „Žinoma, Viktoras Orbanas neatstovauja NATO tuose susitikimuose. Jis atstovauja savo šalį“, – pabrėžė J. Stoltenbergas. Anksčiau penktadienį V. Orbanas atvyko prieštaringai vertinamo vizito į Maskvą.

Žinomas Ukrainos žurnalistas Dmytro Hordonas paviešino Vladimiro Putino „taikos planą“, kuriuo, neva, siekiama užbaigti karą Ukrainoje. Plane skelbiama, jog Rusijos režimo lyderis yra pasirengęs pasidalyti Krymo suverenitetu, kad nutrauktų karą, skelbia „The Sun“. Taip pat, pasak šaltinių tiek Maskvoje, tiek Kyjive, V. Putinas jau išsiuntė savo vidaus reikalų ministrą Vladimirą Kolokolcevą į JAV su naujais pasiūlymais.

NATO šalys trečiadienį pasirašė nuosaikesnį įsipareigojimą kitais metais toliau tiekti Ukrainai ginklus už maždaug 40 mlrd. eurų, pranešė diplomatai. Šią iniciatyvą, kuri bus pristatyta kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pateikė kaip būdą ateinančiais metais sustiprinti Vakarų pagalbą Kyjivui kare su Rusija.

NATO šalys, diplomatinių šaltinių duomenimis, susitarė kitais metais skirti Ukrainai 40 mlrd. eurų karinės pagalbos, praneša agentūra „Reuters“. Oficialų sprendimą 32 Aljanso šalių lyderiai priims savo viršūnių susitikime Vašingtone kitą savaitę. Kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenberfas ragino transatlantinio Aljanso nares paramą Rusijos užpultai Ukrainai palikti 2022 m. lygyje – tai atitinka maždaug 40 mlrd. eurų per metus.

NATO valstybės narės nusprendė pasiųsti į Kyjivą specialųjį pasiuntinį plečiant Vakarų gynybos Aljanso civilinį buvimą Ukrainoje, dpa patvirtino atstovas spaudai. Aukšto rango pareigūnui bus pavesta koordinuoti politinę ir praktinę Aljanso paramą pačioje Ukrainoje, jai toliau ginantis nuo plataus masto Rusijos invazijos.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pirmadienį lankysis Romoje, su italų kolega Guido Crosetto jis aptars saugumo situaciją Baltijos ir Viduržemio jūros regionuose, NATO viršūnių susitikimą Vašingtone bei paramą Ukrainai. L. Kasčiūnas yra teigęs, kad viršūnių susitikime Lietuva prioritetą skirs Ukrainos narystės klausimui, taip pat kels praėjusiais metais patvirtintų regioninių gynybos planų praktinio įgyvendinimo klausimą.

Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas ir būsimas NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sekmadienį savo atsisveikinimo kalboje Nyderlandų įstatymų leidėjams paragino toliau remti Ukrainą.

Sėkminga Ukrainos patirtis sunaikinant nemažą dalį Rusijos Juodosios jūros flotilės veiksmingai naudojant jūrinius dronus ir kitokias technologijas sulaukė NATO šalių dėmesio ir gali būti pritaikyta rengiant šiuolaikines kovinių operacijų jūroje taktikas, komentaruose naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė Norfolko jungtinių pajėgų vadavietės vado pavaduotojas kontradmirolas Timas Henry‘is.

Lietuva NATO viršūnių susitikime Vašingtone kels Ukrainos narystės Aljanse, rotacinio oro gynybos modelio vietos NATO planuose ir 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo „grindų“ klausimus. Lietuvos pasirengimas liepą Vašingtone vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui penktadienį aptartas bendrame Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.

Rusija penktadienį pareiškė pastebėjusi, kad virš Juodosios jūros padaugėjo JAV dronų skrydžių, ir pažadėjo į tai reaguoti, įspėdama dėl „tiesioginės konfrontacijos“ su NATO. Gynybos ministerijos pareiškimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Kremlius apkaltino Jungtines Valstijas atsakomybe už Ukrainos raketų ataką aneksuotame Krymo pusiasalyje, per kurią žuvo keturi žmonės.

Rusijos rėmėju laikomas Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas neplanuoja dalyvauti NATO viršūnių susitikime liepos mėnesį Vašingtone, ketvirtadienį pranešė jo biuras, nurodęs, jog tokį sprendimą lėmė vyriausybės politika Ukrainos atžvilgiu. R. Radevas atsisako vadovauti Bulgarijos delegacijai NATO viršūnių susitikime, nes nepritaria Bulgarijos vyriausybės pozicijai, pranešė prezidentūros spaudos tarnyba.

75-ojo aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone NATO pasiūlys Ukrainai „tiltą“ į narystę Aljanse, skelbia „The New York Times“, rašo UNIAN. Ukrainai turėtų būti pasiūlyta nauja vadavietė karinei pagalbai valdyti. Tai turėtų būti Aljanso ilgalaikio įsipareigojimo užtikrinti šalies saugumą užtikrinimas. Susitarimas bus vadinamas „tiltu“ į galimą Kyjivo narystę NATO.

„Ieškomi nauji kariai mažėjančioms Europos kariuomenėms“, trečiadienį skelbia „Financial Times“ antraštė. Anot leidinio, Europos šalių kariuomenės sparčiai mažėja, todėl kyla iššūkis, kad Europos NATO valstybės sunkiai galėtų skirti daugiau nei 300 tūkst. karių kariauti. Praėjusį mėnesį Berlyne vykusiame festivalyje, skirtame Vokietijos konstitucijos 75-mečiui paminėti, šalies ginkluotųjų pajėgų stendą apsupo vos penki žmonės.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigiamai vertina naująjį NATO generalinį sekretorių Marką Rutte, neabejoja, kad naujasis vadovas skirs dėmesio rytiniam Aljanso flangui. „Teigiamai vertinu. Daug kas kažkada turėjo galvoje prieš karą ar iki galo nesupratus, su kuo turimas reikalas. Dabar iš jo laikysenos viskas tvarkoje, manau, bus geras NATO sekretorius“, – žurnalistams trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, trečiadienį paskirtas naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi, Vakarų kariniam aljansui pradės vadovauti itin sudėtingu metu. Beveik pustrečių metų tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, Jungtinėms Valstijoms ruošiantis prezidento rinkimams ir augant Kinijos galiai pasaulyje, NATO susiduria su dideliais iššūkiais. Toliau apžvelgiame pagrindinius klausimus, kuriuos teks spręsti M. Rutte, kai jis spalį pradės eiti naująsias pareigas.

Dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracija siekia panaikinti faktinį draudimą personalui, kuris remontuotų karinę techniką, vykti į Ukrainą, skelbia CNN. Tai būtų dar vienas svarbus J. Bideno administracijos politikos Ukrainoje pokytis, nes JAV ieško būdų, kaip suteikti Ukrainos kariuomenei pranašumą prieš Rusiją. Tačiau ši politika kol kas dar nėra galutinai patvirtinta. Kol kas dar niekas neaišku „Mes nepriėmėme jokių sprendimų ir diskutuoti apie tai yra dar per anksti.

NATO sąjungininkės trečiadienį išrinko Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte naujuoju NATO vadovu, praneša „Reuters“. Prieš tai visų 32 šalių narių ambasadoriai uždegė žalią šviesą jo paskyrimui. Diplomatai iš keleto NATO valstybių sakė, kad M. Rutte pakeis dabartinį generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, kai spalio 1 d. baigsis jo kadencija.

Karas Ukrainoje turi dviejų tipų frontus – fizinį ir skaitmeninį. Internete aktyvi Šiaurės Atlanto draugelių organizacija (NAFO) su Rusijos propaganda kovoja pasitelkdama humorą su akita inu veislės šuns paveiksliukais. Tačiau ši internetinė armija renka ir lėšas – NAFO Ukrainos kariams surinko apie 7 milijonus eurų. Jei teko naudotis socialiniu tinklu X, tikriausiai ne kartą teko susidurti su bent viena paskyra, kurios profilio nuotraukoje pavaizduotas akita inu.

Rusija prie Vokietijos krantų pasiuntė žvalgybinį laivą „Vasilijų Tatiščevą“. Laivas buvo pastatytas devintajame dešimtmetyje, o rusų Baltijos laivyne yra tik du tokie laivai, praneša „Bild“. Pranešama, kad laivas, išplaukęs iš Kaliningrado ir plaukęs palei šiaurinę Vokietijos pakrantę, dabar yra neutraliuose Baltijos jūros vandenyse tarp Kylio ir Fėmarno salos.  Jį lydėjo Danijos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas ir Vokietijos policijos laivas.

Kadenciją baigiantis Nyderlandų premjeras Markas Rutte laimėjo kovą dėl NATO generalinio sekretoriaus posto, pasitraukus vieninteliam varžovui, rumunų prezidentui Klausui Iohannisui. 32 Aljanso šalims oficialiai patvirtinus jo pergalę, M. Rutte NATO vadovo pareigas perims spalio 1 d., kai jas paliks Jensas Stoltenbergas.

Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte ketvirtadienį laimėjo varžybas dėl NATO vadovo posto, kai iš jų pasitraukė vienintelis jo varžovas, rumunų prezidentas Klausas Iohannisas.  Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis 32 NATO šalys oficialiai paskelbs, kad kitu NATO generaliniu sekretoriumi taps 57-erių politikos veteranas M. Rutte. Jis pakeis dabartinį vadovą Jensą Stoltenbergą, spalio 1 dieną pasibaigus šio kadencijai.

NATO narė Rumunija ketvirtadienį paskelbė, kad nusiųs Ukrainai raketų sistemą „Patriot“, siekdama padėti šiai šaliai kovoti su Rusijos invazija. „Atsižvelgdami į smarkiai pablogėjusią saugumo padėtį Ukrainoje [...] Tarybos nariai nusprendė padovanoti Ukrainai „Patriot“ sistemą, glaudžiai koordinuodami veiksmus su sąjungininkais“, – sakoma Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos pareiškime.

Rumunija ketvirtadienį paskelbė, kad prezidentas Klausas Iohannisas traukiasi iš varžybų dėl NATO vadovo posto ir kad Bukareštas remia Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte kandidatūrą į Aljanso generalinio sekretoriaus postą, „Rumunijos prezidentas informavo [...] NATO sąjungininkes, kad atsiėmė savo kandidatūrą į šios organizacijos generalinio sekretoriaus postą“, – paskelbė Aukščiausioji nacionalinės gynybos taryba.

Rusijos karinis bendradarbiavimas su Iranu, Šiaurės Korėja ir Kinija išsiplėtė ir apima dalijimąsi jautriomis technologijomis, kurios gali kelti grėsmę JAV ir jos sąjungininkėms dar ilgai po to, kai baigsis karas Ukrainoje. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“. Kaip rašo leidinys, Rusijos ryšių plėtojimo greitis ir gylis saugumo srityje, dalyvaujant JAV priešininkams, kartais stebina Jungtinių Valstijų žvalgybos analitikus.