nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Vadovavimą NATO oro policijos misijai iš ispanų perima vengrų kariai
Vengrijos karinių oro pajėgų kariai penktadienį perims vadovavimą NATO oro policijos misijai iš Ispanijos karinių oro pajėgų karių.
Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonija vyks Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose.
Bandymas atbaidyti Rusiją – JAV siunčia naikintuvus į Lenkiją
JAV karinės oro pajėgos siunčia į Lenkiją naikintuvus F-22 Raptor palaikyti NATO oro policijos misiją. Apie tai pranešė JAV oro pajėgos Europoje ir Afrikoje.
Šeši „Raptors“ iš 90-osios ekspedicinės naikintuvų eskadrilės, įsikūrusios Aliaskoje, antradienio vakarą atvyko į Lakenheath oro pajėgų bazę Didžiojoje Britanijoje, trečiadienį pranešė oro pajėgų pareigūnai, skelbia UNIAN.
Vengrijos kariai iš ispanų perims vadovavimą NATO oro policijos misijai
Į Lietuvą šią savaitę atvyksta Vengrijos kariai, kurie iš Ispanijos karinių oro pajėgų perims vadovavimą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse.
Penktadienį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Atvykstantys Vengrijos karinių oro pajėgų kariai perims vadovavimą misijai iš Ispanijos, iki šiol Lietuvoje misiją stipr...
Žiniasklaida: ministerija NATO naikintuvams ketino pirkti galbūt Rusijoje pagamintą įrangą
Krašto apsaugos ministerija (KAM) Lietuvoje budintiems NATO naikintuvams ketino nupirkti galbūt Rusijoje pagamintą įrangą, tačiau žiniasklaidai ėmus domėtis įsigijimu pirkimą atšaukė.
Apie tai skelbia portalas „Lietuvos rytas“.
KAM pernai buvo paskelbusi pirkimą ir atrinkusi laimėtoją – bendrovę „Baltijos tiekimas“, iš kurios ketinta pirkti mobiliųjų įtampos dažnių keitiklius, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove.
JAV atstovas: agresyvesnė Kinija kelia pavojų
Kinijos kariuomenė pastaruosius penkerius metus darėsi vis agresyvesnė ir pavojingesnė, lankydamasis Indijos ir Ramiojo vandenynų regione sakė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley.
Sekmadienį jis Indonezijoje sakė, kad per šį periodą reikšmingai padaugėjo atvejų, kai Kinijos orlaiviai ir laivai Ramiojo vandenyno regione perima JAV ir jų partnerių lėktuvų ir laivų, taip pat nesaugios sąveikos atvejų.
Štai, kaip Vladimiras Putinas išmoko ant visko pykti: visas jo gyvenimas – tai bandymas išsikovoti pagarbos
Įsiveržimas į Ukrainą nemaloniai nustebino daugybę Rusijos stebėtojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai yra vertinamas kaip grubus, stiprus ir brutalus, tačiau kartu viską apskaičiuojantis ir atsargus lyderis. Todėl staigus ir neapgalvotas Ukrainos užpuolimas daug kam atrodė nebūdingas V. Putino asmenybei, „Foreign Policy“ rašo Williamas Taubmanas.
Kai kurie ekspertai mano, kad V. Putiną smarkiai paveikė jo atsiribojimas nuo likusio pasaulio per Covid-19 pandemiją.
Lenkija ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO
Lenkija penktadienį ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO, šioms Šiaurės šalims apsisprendus prisijungti prie transatlantinio gynybos bloko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pranešė lenkų visuomeninis radijas.
Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) per ceremoniją šiauriniame Gdynės uostamiestyje pasirašė teisės aktą, kuriuo Lenkija ratifikuoja Suomijos ir Švedijos stojimą į Aljansą.
Nausėda pasirašė įstatymus dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo priimtus įstatymus, kuriais išreiškiamas pritarimas Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), tuo pabaigdamas susitarimų ratifikavimo procedūrą Lietuvoje, rašoma prezidentūros pranešime.
Pasak šalies vadovo, Švedijos ir Suomijos narystė yra svarbus žingsnis stiprinant Baltijos jūros regiono ir rytinio NATO flango saugumą.
Prezidentas pasirašė įstatymus dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo priimtus įstatymus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO, tuo pabaigdamas susitarimų ratifikavimo procedūrą Lietuvoje.
Pasak šalies vadovo, Švedijos ir Suomijos narystė yra svarbus žingsnis stiprinant Baltijos jūros regiono ir rytinio NATO flango saugumą, todėl Lietuva nuosekliai palaikė šiaurės kaimynių siekį tapti Aljanso narėmis.
NATO vadovų susitikimas Vilniuje atsieis 30 mln. eurų, beveik 12 mln. eurų – „Litexpo“
NATO vadovų susitikimas Vilniuje kitąmet atsieis apie 30 mln. eurų, beveik 12 mln. eurų iš jų – „Litexpo“ parodų rūmų pritaikymui.
„Pagrindiniai kaštai susiję su „Litexpo“ nuoma ir pritaikymu, tai yra beveik 12 mln. eurų“, – trečiadienį per Vyriausybės pasitarimą informavo preliminarų renginio biudžetą pristačiusi Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk.
REKLAMA
REKLAMA
Aušrinė Armonaitė: „Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, Lietuvoje bus dar saugiau investuoti“
Baigus Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) procedūras, gerokai išaugs saugumas visame Baltijos regione, o esami ir potencialūs investuotojai bus kviečiami dar aktyviau plėsti veiklą Lietuvoje. Mūsų šalis jau dabar pritraukia vis daugiau investicinių projektų iš skirtingų valstybių – tai prisideda prie tvaresnio augimo ir padeda Lietuvai tvirtinti pozicijas pasaulio mastu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Seimas pritarė Švedijos ir Suomijos narystei NATO
Seimas trečiadienį galutiniu balsavimu pritarė Švedijos ir Suomijos narystei NATO.
Parlamentas priėmė įstatymus, kuriais patvirtino Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo.
Už Švedijos prisijungimą prie Aljanso balsavo 112 Seimo narių, vienas buvo prieš, už Suomijos narystę vieningai balsavo 111 parlamentarų.
Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso, liepos viduryje buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija.
JAV Senato komitetas pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO
JAV Senatas antradienį atliko pirmąjį žingsnį ruošiantis pritarti Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO planams, abiem pagrindinėms partijoms remiant Aljanso plėtrą po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Visos 30 dabartinių NATO narių turi ratifikuoti planus priimti į bloką dvi Šiaurės šalis, bet Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę vėl pagrasino įšaldyti jų stojimą, nors jam pritarė per birželio pabaigoje Madride įvykusį Aljanso viršūnių susitikimą.
Seime – galutinis balsavimas dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO
Seimas trečiadienį balsuos dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo.
Parlamentas baigs procedūras ir trečiu balsavimu patvirtins Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo.
Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso, liepos viduryje buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija. Ji baigiasi trečiadienį.
Seimas – per žingsnį nuo Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo
Seimui liko vienas žingsnis iki Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo.
Parlamentas antradienį po svarstymo pritarė atitinkamiems įstatymų projektams. Už Švedijos narystę Aljanse balsavo 115 Seimo narių ir vienas buvo prieš, dėl Suomijos narystės už balsavo 120 Seimo narių.
Trečiadienį numatytas galutinis balsavimas dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolų dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo ratifikavimo.
NATO naikintuvai du kartus lydėjo du Rusijos karinius lėktuvus
Baltijos šalyse budintys NATO naikintuvai praėjusią savaitę lydėjo du tarptautinėje oro erdvėje skridusius Rusijos lėktuvus, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Liepos 11-ąją NATO naikintuvai atpažino du rusų karinius transporto lėktuvus AN-22, skridusius tarptautine oro erdve iš pagrindinės šalies dalies į Kaliningradą.
Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, su skrydžių planais, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
Putino marionetė Medvedevas pila propagandą: įžvelgė naują grėsmę Rusijai
Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pareiškė, kad jo šaliai „sisteminę grėsmę“ neva kelia Ukrainos ir NATO atsisakymas pripažinti Krymo pusiasalio aneksijos teisėtumą.
5 Ukrainos karo pamokos: nespjaukite į Antrojo pasaulinio karo patirtis
Vakarai manė, kad kitas didelis karas bus paremtas aukštosiomis technologijomis ir chirurgiškai tiksliais smūgiais, pergalėmis su mažai kraujo. Didžiausias sausumos karas Europoje per 80 metų pasirodė esąs visiškai kitoks, rašo „Forbes“.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo remti Kijevą kare tol, kol ukrainiečiai laimės. Bet kiek truks šis karas? Daugeliu atvejų tai priklausys nuo to, kaip vyks karo veiksmai.
Apklausa: šveicarai vis palankiau vertina bendradarbiavimą su NATO ir ES saugumo srityje
Rusijai užpuolus Ukrainą, šveicarai vis palankiau vertina didesnį bendradarbiavimą su NATO ir Europos Sąjunga saugumo srityje, be to, mažiau jų mano, kad neutralumas apsaugo Šveicariją, rodo ketvirtadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Rekordiškai daug – 52 proc. – respondentų pritarė tam, kad Šveicarija judėtų Vakarų aljanso link, nors įstoti į jį norėtų tik 27 proc. apklaustųjų.
35 proc.
Latvijos parlamentas ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolus
Latvijos parlamentas ketvirtadienį ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolus.
Po protokolų ratifikavimo sekė audringos ovacijos.
Latvijos lyderis Egilas Levitas pasveikino šį parlamento sprendimą, BNS informavo prezidento kanceliarija.
„Raginu visas sąjungininkes žengti šį žingsnį, kad stojimo protokolai įsigaliotų“, – sakė prezidentas.
Karas Ukrainoje. Zelenskis: jokia pasaulio valstybė nekelia tokios terorizmo grėsmės kaip Rusija
Ketvirtadienio vakarą kreipdamasis į visuomenę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jokia kita pasaulio valstybė nekelia tokios terorizmo grėsmės kaip Rusija. Prezidentas sako, kad dėl tokių ciniškų Rusijos veiksmų specialusis tribunolas yra būtinas ir kuo greičiau.
Valkiūnas šėlo Seime: švedus išvadino plėšikais, žmogžudžiais, prilygino juos Holokausto organizatoriams
Muštynėmis su Seimo nariu Tomu Tomilinu ir gobšumu skiriant paramą Ukrainai pagarsėjęs Seimo narys Valdemaras Valkiūnas surengė dar vieną spektaklį Seimo salėje. Svarstant Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO klausimą, Valkiūnas švedus išvadino plėšikais, žmogžudžiais, prilygino juos Holokausto organizatoriams.
O didžiausią nuoskaudą Valkiūnas jaučia dėl prieš šimtmečius per Švedijos karo žygius iš Biržų pilies išvežtų ir negrąžintų patrankų.
Suomijos ir Švedijos siekis įstoti į NATO: Seimui teikiami protokolai
Seimas trečiadienį ėmėsi Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO sutarties protokolų ratifikavimo.
Už Švedijos prisijungimą prie Aljanso po pateikimo balsavo 104 Seimo nariai ir vienas buvo prieš, dėl Suomijos narystės 113 Seimo narių vienbalsiai buvo „už“.
Protokolus ratifikuoti pateikęs prezidentas Gitanas Nausėda prašo Seimo juos svarstyti skubos tvarka. Galutinis balsavimas numatytas kitą antradienį.
NATO naikintuvams – darbymetis: 6 kartus kilo lydėti rusų karinių orlaivių
NATO naikintuvai praėjusią savaitę šešis kartus kilo patruliuoti, atpažinti ir palydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Liepos 4 dieną NATO oro policijos naikintuvai patruliavo palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusija ir Baltarusija.
Liepos 5-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį TU-214PU, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.
Seime – neeilinė sesija: sieks patvirtinti Suomijos bei Švedijos norą įstoti į NATO
Ratifikuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimui prie NATO nuo trečiadienio šaukiama neeilinė Seimo sesija.
Seimo valdyba pirmadienį pritarė, kad neeilinė sesija būtų šaukiama liepos 13–20 dienomis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, kad artimiausiu metu iš Prezidentūros laukiama dekreto dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso sutarčių protokolų ratifikavimo.
Karas dėl Ukrainos: tai primena kitą konfliktą, kai pasaulis galutinai pasidalijo pusiau
Kuris istorinis konfliktas turi daugiausia panašumų su Rusijos karu prieš Ukrainą? Atsakymas, neabejotinai, yra Korėjos karas. Nors jų priežastys ir mastas skiriasi, abu konfliktai yra regioniniai karai, turintys pasaulinę reikšmę: jie skatina, spartina ir įtvirtina perėjimą prie naujos dvipolės pasaulio tvarkos. Šie panašumai ir keli esminiai skirtumai gali išmokyti mus svarbių pamokų ateičiai, rašo newslanes.com.
Gynybos ekspertas: rusai manė, kad 400 desantininkų su paradinėmis uniformomis užims Odesą
Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys į Ukrainą vyksta itin dažnai. Atsargos karininkas veža humanitarinę pagalbą, susitinka su ukrainiečiais atsargos karininkais, dalijasi su jais patirtimi.
Ukraina, pasak gynybos eksperto, dabar yra vieta kur vyksta nenusakomi žiaurumai, bet tuo pat metu yra ir vilties spindulių.
Kalbama, kad ukrainiečių specialiųjų operacijų pajėgų karius ruošia lietuviai instruktoriai.
Brandinami planai, kaip reikės ginti Suvalkų koridorių: žadama daugiau karių ir ginklų
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Suvalkų koridoriuje lanko ten įsikūrusius NATO šalių karius, kad parodytų savo šalių ir užsienio gyventojams, jog ši vieta, nepaisant agresyvios Rusijos kaimynystės, yra saugi. Nors Suvalkų koridorius užsienio spaudoje gavo kone pačios pavojingiausios vietos Europoje reputaciją, Nausėda su Duda čia žada dar daugiau NATO karių ir ginklų.
„Deutsche Welle“ žurnalistas: „Nesu tikras, ar pats Scholzas supranta, ką jis turi galvoje“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kalbėdamas Bundestage, vėl aiškino, kad vėlavimas siųsti seniai žadėtą ginkluotę Ukrainai esą nėra vien Vokietijos sprendimas. Tai esą sutarta tarp sąjungininkų. Kaip yra iš tiesų ir kas vyksta tarptautiniuose karo frontuose?
Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ diskutavo „Deutsche Welle“ žurnalistas ir žinomas publicistas Konstantinas Eggertas.
Karas Ukrainoje. Ukrainiečiai skelbia privertę rusus panikuoti: atstūmė šturmą rytuose, padarė nuostolių
Ukrainos kariai privertė rusus paniškai trauktis Bachmuto kryptimi, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukrainiečiai skelbia čia bandantiems įsitvirtinti rusams padarę nuostolių. Ukrainos kariai taip pat atmušė rusų puolimą prie Slovjansko esančiame Bogorodichnės kaime.
Ketvirtadienis yra 134-oji karo Ukrainoje diena.
Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimas – skubos tvarka
Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimo procedūra Lietuvoje vykdoma skubos tvarka.
Antradienį 30 NATO valstybių ambasadorių ir nuolatinių atstovų pasirašius Švedijos bei Suomijos stojimo į Aljansą protokolus, ratifikavimo dokumentai Lietuvoje iškart pradėti derinti tarp ministerijų.
Prie Suomijos – ištuštėjusi rusų karinė bazė: techniką ir karius išsiuntė į Ukrainą?
Rusija nuo sienos su Suomija galėjo išvesti dalį savo karių bei technikos. Manoma, kad ten buvusią dislokuotą brigadą Rusija gali siųsti į karą prieš Ukrainą.
Tokią informaciją skelbia „Yle“, išanalizavęs kaime Murmansko srityje esančio Rusijos karinio dalinio palydovines nuotraukas. Ten paprastai buvo įsikūrusi 80-oji brigada.
Lietuvoje lankosi NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume vadas
Lietuvoje lankosi NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume vadas generolas Guglielmo Luigi Miglietta.
Tai pirmasis jo vizitas užsienyje po paskyrimo birželio pradžioje, antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Naujojo NATO vadavietės vado susitikime su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu aptarta saugumo situacija regione ir parama Ukrainai.
NATO pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į bloką protokolus
NATO sąjungininkės antradienį pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į 30 valstybių bloką protokolus, todėl siūlymas ratifikuoti siūlymą priimti abi Šiaurės šalis dabar bus pateiktas sąjungininkių parlamentams.
Šis žingsnis dar labiau padidino Rusijos strateginę izoliaciją po vasarį Maskvos pradėtos invazijos Ukrainoje.
Prezidentūra: papildomos NATO pajėgos laikinai atvykti gali ir dabar
Laikinai dislokuoti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas esant būtinybei galima ir dabar, o nuolatiniam buvimui reikės papildomos infrastruktūros, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
„Pasiruošę priimti papildomas pajėgas mes esame šiuo metu – laikinam atvykimui, pastiprinimui“, – Žinių radijui antradienį sakė jis.
„Mes kalbame apie atvykstančią brigadą atgrasymui, – akcentavo patarėjas.
Vilniuje vyksiančio NATO susitikimo biudžetas gali siekti 30 milijonų eurų
2023 metais Vilniuje vyksiančio NATO vadovų susitikimo biudžetas gali siekti 30 mln. eurų, BNS informavo Užsienio reikalų ministerija (URM).
„Preliminariai planuojama, kad NATO vadovų susitikimo biudžetas gali siekti 30 milijonų eurų“, – rašoma ministerijos atsakyme BNS.
Ministerijos teigimu, susitikimas organizuojamas šalies rengėjos lėšomis. Didžiąją dalį sumos valdys URM, maždaug trečdalį – Vadovybės apsaugos tarnyba, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija.
Gitanas Nausėda: transatlantinis ryšys – reikšminga sąlyga Lietuvos ir visos Europos saugumui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Filadelfijoje. Šalies vadovas šeštadienį susitiko su JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadu generolu majoru Marku Schindleriu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Susitikime Prezidentas pabrėžė, kad JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir šalis sąjungininkė. Pasak šalies vadovo, JAV ir Lietuvą sieja tvirtas įsipareigojimas demokratinėms vertybėms, žmogaus teisėms ir kolektyviniam saugumui.
Buvęs NATO vadovas perspėjo dėl galimos grėsmės Lietuvai: būtų aktyvuotas 5-asis straipsnis
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Rusijos pabandymas pasikėsinti į Lietuvos teritoriją baigtųsi karu, nes būtų aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis.
Jo teigimu, norėtųsi atmesti karinio konflikto galimybę, tačiau šiuo metu Rusijos grėsmė Lietuvos atžvilgiu yra pernelyg akivaizdi.
Linas Linkevičius: „Rusija veiks tada, kai jaus erdvę šantažui“
NATO viršūnių susitikimas Madride keičia Europos karinį veidą. Tiek Lietuva, tiek mūsų kaimynai sulauks daugiau karių ir karinės technikos iš JAV. Tai leidžia jaustis ramiau, kai dėl apriboto prekių tranzito į Kaliningradą, Rusija vis dar grasina Lietuvai ir kalba apie totalinį karą su Aljanso šalimis. Tačiau neramina gandai, kad Europos Komisija visgi nusileis Kremliui ir leis atidaryti tranzitą per Lietuvą.
„Jei jiems nepatinka, gali pabučiuoti Lietuvai į užpakalį“ – Gordonas apie rusų piktinimąsi dėl Kaliningrado
Ukrainos žurnalistas Dmytro Gordonas pareiškė nematantis jokios grėsmės Lietuvai dėl Rusijos tranzito į Kaliningradą ribojimų. Anot jo, nepaisant Rusijos pareiškimų, Lietuva yra NATO narė.
„Nematau jokios grėsmės Lietuvai, broliškajai mūsų Lietuvai. Šaliai, kurią aš labai myliu, dažnai ten lankydavausi. Jokios grėsmės nėra – Lietuva yra po NATO skėčiu. Lietuva, vadovaujantis sankcijomis uždraudė krovinį tranzitą į Kaliningrado sritį per savo teritoriją.
Naujasis NATO kariuomenės Europoje vadas laisvai kalba rusiškai
Naujuoju JAV vadavietės Europoje ir NATO kariuomenės vadu nuo liepos 1-osios tapo amerikiečių generolas Christopheris Cavoli, turintis daug patirties Rusijos klausimais.
„Politico“ pažymim, kad Ch. Cavoli laisvai kalba rusiškai ir turi magistro išsilavinimą Jeilio universitete, baigė Rusų studijas (Russian studies). Jis taip pat anksčiau yra dirbęs Rusijos klausimais Pentagono jungtiniame štabe ir dukart tiesiogiai vadovavo kariuomenei Afganistane.
NATO nuogąstauja dėl Rusijos ir Kinijos stiprėjančios įtakos pietinėse šalyse
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pažadėjo daugiau paramos šalims Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose, Aljansui siekiant atsverti augančią Rusijos ir Kinijos įtaką šiuose regionuose.
Aljanso lyderiai susitikime Madride aptarė, „kaip Rusija ir Kinija toliau siekia politinių, ekonominių ir karinių laimėjimų mūsų pietinėje kaimynystėje“, sakė jis.
Putinas svaidosi grasinimais NATO: „Sukursime tokią pačią grėsmę teritorijoms, iš kurių grėsmė kyla mums“
Ilgai laukti nereikėjo – dar nesibaigus NATO viršūnių susitikimui Madride – Putinas jau svaidosi grasinimais Aljansui. Kremliaus viršininkas pareiškė, kad Rusija kels grėsmę suomiams ir švedams, jei jie pas save įsileis NATO pajėgas. Gitanas Nausėda ragina neišsigąsti, esą tai įprastas Maskvos režimo stilius. O Madride esantys TV3 žinių žurnalistai aiškinosi ir kokios finansinės pagalbos iš NATO galime tikėtis įrengiant infrastruktūrą Vokietijos karių brigadai, kuri turėtų mus saugoti.
Erdoganas perspėja, kad Turkija dar gali blokuoti Šiaurės šalių stojimą į NATO
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį perspėjo Švediją ir Suomiją, kad dar gali blokuoti jų stojimą į NATO, jeigu jos neįgyvendins naujo susitarimo su Ankara.
R. T. Erdoganas tai pareiškė baigiantis NATO viršūnių susitikimui, kur JAV vadovaujamas Aljansas oficialiai pakvietė šias Šiaurės valstybes prisijungti prie 30 valstybių gynybinio bloko.
Joe Bidenas: NATO sugebėjo pasikeisti prisitaikydama prie naujų grėsmių
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad NATO sugebėjo pasikeisti prisitaikydama prie sparčiai besikeičiančios saugumo padėties pasaulyje.
„Manau, visi sutiksime, kad tai buvo istorinis NATO viršūnių susitikimas“, – sakė J. Bidenas, kalbėdamas žurnalistams susitikimo baigiamojoje spaudos konferencijoje.
Atsargos pulkininkas Bagdonas spėja, kiek turime laiko: „Rusija po karo vėl pradės atstatinėti pajėgumus“
Nors NATO susitikimo metu Madride išsakyti pareiškimai džiugina, neturėtume būti tokie optimistiški, teigė atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.
TV3 žinių „Dienos komentare“ G. Bagdonas aiškino, kad reikia galvoti realistiškai.
Iš Madride vykusio NATO susitikimo girdime labai svarbių ir labai gerų žinių. Kokius bus didžiausios kliūtys jas įgyvendinant, su kokiomis problemomis mes greičiausiai susidursime?
Manau, kad didžiausias problema ta, jog vis vėluojama.
JAV prezidentas: Ukraina sudavė skaudų smūgį Rusijai
JAV prezidentas Joe Bidenas, kalbėdamas po Madrido višūnių susitikimo, pabrėžė, kad Ukraina bus remiama „tiek, kiek reikės“, o Putinas užpuolęs Ukrainą tik susilpnino savo šalį ir visus nuteikė prieš save.
Anot J. Bideno, dar prieš karo pradžią jis Putinai sakęs, kad pradėdamas karą jis tik sustiprins ir suvienys Ukrainą ir NATO, taip dabar ir yra.
„Mes palaikysime Ukrainą, ir visos Aljanso narės palaikys Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės, kad Rusija jos nenugalėtų“, – sakė jis.
Pekinas kritikuoja NATO dėl „visiškai beprasmiško“ įspėjimo apie Kinijos iššūkį
Pekinas ketvirtadienį piktai sukritikavo NATO dėl „visiškai beprasmiškos“ nuostatos – pirmą kartą įtrauktos į Aljanso strateginę koncepciją – kad Kinijos galia meta jam iššūkį.
Taip Kinija sureagavo į viršūnių susitikime Madride paskelbtą NATO strateginę koncepciją su įspėjimu, kad Pekino „deklaruojami užmojai ir prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms“.
NATO taip pat nurodė, kad Pekino glaudesni ryšiai su Maskva prieštarauja Vakarų interesams.
NATO generalinis sekretorius: norime, kad Maskvai nė nekiltų mintis, kad kažko neginsime
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasibaigus Madrido viršūnių susitikimui sakė, kad sprendimai priimti vakar ir šiandien reiškia svarius įsipareigojimus ateičiai. Pasak jo, buvo priimti svarbūs sprendimai, kurie reiškia didelius pasikeitimus.
Švedija siunčia daugiau karinės pagalbos Ukrainai
Švedija planuoja nusiųsti papildomos karinės pagalbos Ukrainai, įskaitant prieštankinius ginklus, paramos ginklus ir išminavimo įrangą.
Ginkluotės, kurios, kaip nurodė Švedija, prašė Kyjivas, paketas yra vertas maždaug 500 mln. kronų (46,6 mln. eurų).
„Svarbu, kad demokratinių Europos šalių parama Ukrainai būtų nepertraukiama ir ilgalaikė“, – sakė švedų gynybos ministras Peteris Hultqvistas. Jį citavo Švedijos naujienų agentūra TT.
