nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Po raketos sprogimo Lenkijoje – iliuzijų dėl NATO reakcijos nėra, bet įmanomas vienas nedidelis posūkis
Labai tikėtina, kad Lenkijoje prie Ukrainos sienos sprogusi ir du žmones užmušusi raketa buvo paleista Ukrainos ginkluotųjų pajėgų siekiant numušti vieną iš Rusijos raketų. Rusai kaip tik antradienį paleido ištisą raketų lietų į Ukrainos infrastruktūrą, palikdami daugybę gyventojų be elektros, vandens ar šildymo.
NATO atsakas: ką reiškia, kai aktyvuojamas 4 ar 5 straipsnis?
Antradienį NATO narės Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina nugriaudėjo mirtinas sprogimas, manoma, kad sprogo rusiškos gamybos raketos, tiesa, iš kur jos atskirdo dar aiškinamasi. Sprogimas, per kurį, ugniagesių teigimu, žuvo du žmonės, sukėlė susirūpinimą, kad Rusijos karas Ukrainoje gali virsti didesniu konfliktu ir išsiplėsti į gretimas šalis. Nutikus tokiam įvykiui reaguoti – būtina. Tiesa, kokia bus reakcija pirmiausia priklauso nuo pačios Lenkijos.
Gabrielius Landsbergis: Lenkija prašo NATO 4-ojo straipsnio
Lenkija po antradienio raketų smūgių prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį, Lietuva šį prašymą palaiko, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Mano žiniomis, Lenkija prašo ketvirtojo straipsnio ir mes, be abejonės, palaikome, visiškai su Lenkija solidarizuojamės“, – žurnalistams po trečiadienį surengto tarpinstitucinio pasitarimo dėl saugumo situacijos regione po raketų smūgių Ukrainoje ir Lenkijoje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Prancūzija ragina „itin atsargiai“ vertinti sprogimo Lenkijoje kilmę
Prancūzija trečiadienį paragino „itin atsargiai“ vertinti mirtinų raketų smūgio NATO narei Lenkijai kilmę, sakydama, kad daug regiono šalių turi panašių ginklų.
„Logiška, kad į šį klausimą žvelgtume itin atsargiai.
Seimo komitetas svarstys Lietuvos pasirengimą NATO viršūnių susitikimui
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pradės svarstyti Lietuvos rengimąsi Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
„Kalbėsime dėl mūsų prioritetus per artėjantį NATO viršūnių susitikimą, kuris vyks Vilniuje“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, reikia atsakyti į klausimus, kokius tikslus Lietuva kelia šiam susitikimui, kokie klausimai yra pamatiniai.
JT vadovas įspėja, kad „absoliučiai būtina vengti karo Ukrainoje eskalavimo“
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį įspėjo, kad „absoliučiai būtina“ vengti karo Ukrainoje eskalavimo po to, kai per mirtiną raketos smūgį NATO narėje Lenkijoje žuvo du žmonės.
„Generalinis sekretorius yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie Lenkijos teritorijoje sprogusią raketą, – sakė JT vadovas, pasak jo atstovo spaudai Farhano Haqo. – Absoliučiai būtina vengti karo Ukrainoje eskalavimo.
CNN: NATO sekė raketą, kuri nukrito Lenkijoje, duomenys perduoti Lenkijai ir NATO
Antradienį virš Lenkijos oro erdvės skridęs NATO lėktuvas susekė šalyje nusileidusią raketą, antradienį CNN sakė Aljanso karinis pareigūnas.
„Žvalgybos duomenys su [raketos] radaro vėžėmis buvo perduoti NATO ir Lenkijai“, – CNN cituoja NATO karinį pareigūną.
NATO orlaiviai nuolat stebi Ukrainą nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Antradienį virš Lenkijos skridęs lėktuvas sekė įvykius Ukrainoje.
Lenkijos prezidentas Duda pasiuntė žinutę gyventojams
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda patvirtinto, kad šalies teritorijoje sprogo Rusijoje pagaminta raketa, tačiau savo šalies gyventojus ragina nusiraminti, rašo „SkyNews“.
Pasak A. Dudos, tikėtina, kad Lenkija aktyvuos 4-ąjį NATO straipsnį, tačiau kol kas šalies piliečiai turėtų nusiraminti.
„Šiuo momentu mes neturime įtiknamų įrodymų, kurie pagrįstu, iš kur buvo paleista raketa, visgi žinoma, kad raketa galėjo būti pagaminta Rusijoje, tačiau šiuo metu vyksta tyrimas.
Podoliakas apie rusų raketas, nukritusias Lenkijoje: „Taip nutinka, kai velnias lieka nenubaustas“
Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas sureagavo į situaciją Lenkijoje, kai Rusijos raketos nukrito NATO narės teritorijoje.
Kaip socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė M. Podoliakas, suduotas smūgis Lenkijos teritorijoje nėra atsitiktinumas.
Sprogimas Lenkijoje: NATO vadovas rengia skubias derybas
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį surengs skubias derybas su Aljanso ambasadoriais dėl Lenkijoje įvykusio sprogimo, antradienį pranešė jo atstovė spaudai.
„Rytoj generalinis sekretorius pirmininkaus skubiam NATO ambasadorių susitikimui, kuriame bus aptartas šis tragiškas incidentas“, – sakė NATO atstovė spaudai Oana Lungescu.
REKLAMA
REKLAMA
Benas Hodgesas prabilo, ką mano apie NATO 4 ir 5 straipsnių taikymą
Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas pasisakė, ką galvoja apie NATO sutarties 4 ir 5 straipsnių taikymą.
„Manau, kad tai nėra tyčinis Rusijos puolimas. Arba gedimas, arba ukrainiečių gynybos, numušant rusišką raketą, rezultatai. Tačiau aiškus priminimas apie neapgalvotą Rusijos norą šaudyti per arti Lenkijos/NATO/ES sienos. Konsultacijos dėl 4 straipsnio atrodo tinkamos“, – rašė jis.
Lenkija skubiai reaguoja: dalyje teritorijos padidinta karinė parengtis, svarstoma dėl NATO 4-ojo straipsnio
Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris, po šalies vadovų ir karinės vadovybės susitikimo Saugumo Tarybos posėdyje, pareiškė, kad dalyje teritorijos buvo padidinta karinė parengtis, rašoma lenkų leidinyje „Interia“.
Lenkijos valdžios atstovo teigimu, šiuo metu yra nagrinėjamos galimybės aktyvuoti NATO 4-ąjį straipsnį.
„Lenkijoje padidinta kai kurių kovinių dalinių parengtis.
Dmytro Kuleba: „Kolektyvinis atsakas į Rusijos veiksmus turi būti“
Po pranešimų, kad Lenkijoje nukrito raketų, Ukraina ragina sušaukti skubų NATO susitikimą.
Ukraina antradienį paragino NATO nares „nedelsiant“ sušaukti aukščiausiojo lygio susitikimą, kad būtų imtasi griežtų priemonių prieš Maskvą pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Rusijos raketų nukrito Lenkijos teritorijoje.
„Kolektyvinis atsakas į Rusijos veiksmus turi būti griežtas ir principingas.
NATO atstovai: nagrinėjame pranešimus apie Lenkijoje nukritusias raketas
NATO nagrinėja oficialiai dar nepatvirtintus pranešimus, kad Rusijos raketų antradienį galėjo nukristi Lenkijos teritorijoje, ir glaudžiai bendradarbiauja su Varšuva, sakė vienas pareigūnas.
„Nagrinėjame šiuos pranešimus ir glaudžiai koordinuojame veiksmus su savo sąjungininke Lenkija“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs NATO pareigūnas.
Latvijos gynybos ministras: pirminė mintis – 4-ojo NATO straipsnio pritaikymas
Vos pasirodė pranešimai apie galimą Rusijos raketų pataikymą Lenkijos teritorijoje, ryžtingą kaimynų palaikymą išsakė kaimyninės Baltijos šalys.
Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas skubiai išvyko konsultacijai į Varšuvą, o Latvijos gynybos ministras pareiškė, kad numato galimybę skelbti 4-ąją NATO straipsnį.
Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikis pareiškė, kad jam pirmiausia kilusi mintis buvo apie NATO 4-ojo straipsnio pritaikymą ir Ukrainos oro erdvės uždarymą.
Prezidentūra: NATO siekiamybė – Švedijos, Suomijos narystė iki Vilniaus viršūnių susitikimo
NATO sprendimai dėl tolesnio rytų flango stiprinimo bei Švedijos ir Suomijos, kaip pilnateisių narių dalyvavimas Vilniaus viršūnių susitikime kitąmet turėtų būti Aljanso siekiamybe, teigia prezidento Gitano Nausėdos patarėjai.
Pasak Prezidentūros, šis tikslas akcentuotas pirmadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentų vyriausiųjų patarėjų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais susitikime.
NATO vadovas: ateinantys mėnesiai Ukrainai bus sunkūs
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos laukia sunkūs mėnesiai, o Rusijos karinių pajėgumų nereikėtų nuvertinti.
„Artimiausi mėnesiai bus sunkūs. Putino tikslas – palikti Ukrainą šaltą ir tamsią šią žiemą. Neturėtume suklysti nuvertindami Rusiją“, – sakė J. Stoltenbergas po susitikimo su Nyderlandų užsienio reikalų ir gynybos ministrais.
Karas Ukrainoje. Zelenskis sako, kad Ukrainos pajėgos grįš į kiekvieną gyvenvietę: nieko nepamiršime, nieko nepaliksime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakarą vaizdo pranešimu kreipėsi į Ukrainos žmones. Savo kalboje jis teigė, kad ukrainiečių kariai sugrįš į kiekvieną okupuotą gyvenvietę, nes Chersonas yra ne paskutinė pasiekta pergalė.
Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
20:30 | Chersone įvedama komendanto valanda
Chersone komendanto valanda įvedama nuo 17:00 iki 08:00, praneša NEXTA.
Taip pat skelbiama, kad įvažiavimas ir išvažiavimas iš miesto taip pat bus ribojamas.
Ar prie sienos priremtas Putinas imtųsi desperatiškų veiksmų? Jis turi bjaurių įrankių, kuriuos gali panaudoti
Karus pralaimintys lyderiai kartais griebiasi beviltiškų lošimų. Pralaimėjimas ar net pergalės nebuvimas gali kelti grėsmę jų valdymui, ir kartais jie nori imtis drąsių ar nepaprastų žingsnių, kad viską pakeistų. Kyla didžiulė baimė dėl karo Ukrainoje: jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs, kad jo nugara atsirėmusi į sieną, jis gali imtis desperatiškų veiksmų, rašo „Foreign Affairs“.
Jis tikrai turi keletą bjaurių įrankių, kuriuos galėtų panaudoti.
NATO vadovas: Rusijos pasitraukimas iš Chersono būtų dar viena Ukrainos pergalė
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad laukia, kuo baigsis Rusijos pajėgų pasitraukimas iš Chersono, bet jei jis pasitvirtins, tai bus „dar viena Ukrainos pergalė“.
„Turime pažiūrėti, kaip artimiausiomis dienomis klostysis situacija vietoje. Tačiau aišku tai, kad Rusija patiria didelį spaudimą, ir jei ji paliks Chersoną, tai bus dar viena Ukrainos pergalė“, – sakė jis po derybų su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni (Džordža Meloni) Romoje.
Ar Grybauskaitė galėjo pakeisti dabartinį NATO vadovą? Buvusi Lietuvos prezidentė atsakė, kur yra kliūtis
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kažkada laikyta kandidate į NATO generalinio sekretoriaus postą, dabar sako, kad jos griežta pozicija Rusijos atžvilgiu, įskaitant raginimus nugalėti Rusiją Ukrainoje prieš prasidedant bet kokioms taikos deryboms, tikriausiai užkirto jai kelią į NATO vadovo postą, rašo „The New York Times“.
2009–2019 metais Lietuvai vadovavusi D. Grybauskaitė interviu šią savaitę sakė, kad aukščiausias NATO diplomatinis postas dažniausiai atite...
Švedijos užsienio reikalų ministras sako netrukus vyksiąs į Turkiją dėl NATO paraiškos
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas ketvirtadienį pareiškė, kad „netrukus“ vyks į Turkijos sostinę Ankarą, kad paragintų turkus greičiau patvirtinti Skandinavijos šalies paraišką dėl stojimo į NATO.
„Švedija uoliai dirba siekdama greitai ir sklandžiai įstoti į NATO“, – po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministru Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje sakė T. Billstromas.
„Netrukus šį rudenį vyksiu į Ankarą tęsti diskusijų su savo kolegomis“, – teigė jis.
Budapeštas: Suomija ir Švedija gali pasikliauti Vengrija dėl NATO klausimo
Vienas Vengrijos vyriausybės pareigūnas trečiadienį pranešė, kad Suomija ir Švedija gali tikėtis, kad Vengrija palaikys jų stojimą į NATO.
Pasak jo, balsavimas parlamente šiuo klausimu turėtų įvykti dar iki šių metų pabaigos.
Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 Aljanso narių.
Šių dviejų šalių įstojimo į Aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.
Ukrainą „tvirtai palaiko abi“ JAV partijos – NATO vadovas
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį nesutiko, kad respublikonų laimėjimai JAV vidurio kadencijos rinkimuose galėtų pakenkti Vakarų karinei paramai Ukrainai.
Be to, Rusijai liepus savo pajėgoms pasitraukti iš Chersono, jis pažadėjo, kad aljansas „ir toliau rems [Ukrainą] aplink“ šį Pietų Ukrainos miestą.
NATO generalinis sekretorius pareiškė negalįs išsamiai komentuoti antradienį įvykusių JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimų, kurių rezultatai tebeskaičiuojami.
Rūdninkų kariniame poligone leista eksploatuoti tris šaudyklas
Rūdninkų kariniame poligone leista eksploatuoti tris NATO standartus atitinkančias šaudyklas, trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Pasak jos, nuo lapkričio 3-iosios leidimas veikti suteiktas dviem 100 metrų ginklų įšaudymo ir sklaidos dydžio nustatymo šaudykloms bei vienai 400 metrų elektrinių taikinių šaudyklai.
Pirmųjų poligono šaudyklų sertifikavimo procesas užbaigtas gavus leidimus specialiosios veiklos oro erdvei dėl Tarptautinio Vilniaus oro uosto orlaivių skraidymo zonų.
NATO vadovas: Aljanso viršūnių susitikimas Vilniuje vyks kitąmet liepos 11–12 dienomis
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks kitąmet liepos 11–12 dienomis, pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius trečiadienį apie oficialią susitikimo datą informavo Aljanso narių atstovus.
„Labai didžiuojamės galėdami Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą, kuris, tikimės, bus pergalės šventė.
Reikalai juda į priekį? Erdoganas skelbia apie naują susitikimą dėl Švedijos siekio įstoti į NATO
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas po antradienį įvykusio susitikimo su naujuoju Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu pranešė, kad vėliau šį mėnesį bus surengtas dar vienas susitikimas.
U. Kristerssonas antradienį siekė įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO.
„Tikimės pamatyti pozityvesnį vaizdą, kai į mėnesio pabaigą Stokholme bus organizuotas šis bendras susitikimas“, – vėliau sakė R. T. Erdoganas, nenurodydamas konkrečios datos.
Švedijos premjeras bandys įtikinti Turkijos prezidentą ratifikuoti šalies narystę NATO
Naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį susitinka su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Sutikimo metu jis sieks įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Ekonomistas siūlo pažvelgti realybei į akis: „Iš tikrųjų, trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo“
Globalinis atšilimas, karas ir infliacija. Atrodo, kad šiuo metu pasaulis išgyvena nesibaigiančių krizių laikotarpį ir nelabai moka su tuo tvarkytis. Ekonomistas Nourielis Roubinis interviu „Der Spiegel“ teigė, kad iš tiesų tam tikra prasme trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo, mat ekspertai jaudinasi, kad NATO gali įsitraukti į Rusijos ir Ukrainos karą, ta pačia linkme gali žengti Izraelis bei Iranas, o Kinija gali užpulti Taivaną anksčiau nei tikėtasi.
Volodymyras Zelenskis: artimiausios savaitės Ukrainai bus itin svarbios
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Ukraina stengiasi sutarti su partneriais, siekiant gauti daugiau tankų, šarvuotosios technikos ir artilerijos, o artimiausios savaitės bus itin svarbios, rašo UNIAN.
Šeštadienį V. Zelenskis kalbėjo, kad situacija per pastarąją dieną fronto linijose pasikeitė nedaug, o vienos aršiausių kovų verda Donecko regione.
Karas Ukrainoje. „Naikinama kasdien“: Rytų Ukrainoje verda aršios kovos
Ukrainos atstovė paaiškino, kada Kyjivas galėtų sėsti prie derybų stalo su Rusija. Be to, pranešama, kad Rytų Ukrainoje rusų okupantai didina suduodamų smūgių skaičių.
Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
18:45 | Chersone nėra elektros ir vandens
Maskvos pajėgų okupuotas Ukrainos Chersono miestas buvo atkirstas nuo vandens ir elektros po to, kai Kyjivas smogė netoliese esančioms elektros linijoms, sekmadienį pranešė Maskvos primesta valdžia.
„New York Times“: naująja NATO vadove gali tapti estų premjerė Kallas
Vis didėja tikimybė, kad NATO generalinio sekretoriaus postą iš Jenso Stoltenbergo perims moteris ir tarp galimų kandidačių minima Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, rašo estų laikraštis „Postimees“, remdamasis straipsniu, kuris buvo paskelbtas JAV laikraštyje „The New York Times“.
J. Stoltenbergo įgaliojimai baigiasi kitų metų rudenį ir Aljanso nariai jau rimtai galvoja apie tai, kas galėtų tapti jo įpėdiniu.
Ankara žada nepritarti Suomijos ir Švedijos narystei NATO, kol nebus reikiamų žingsnių
Ankara oficialiai nepritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO, kol šios dvi šalys nesiims reikiamų veiksmų, penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė Aljanso vadovui Jensui Stoltenbergui.
Vengrija ir Turkija vilkina Suomijos narystę NATO: jai prisijungus Baltijos šalims būtų gerokai saugiau
Lietuva ir Lenkija susitarė rengti neplanuotas pratybas. O į Vilnių atvykęs Suomijos prezidentas neigia informaciją, kad jo šalis pasirengusi pasienyje su Rusija dislokuoti branduolinius ginklus, kai Suomija bus priimta į NATO.
Gitanas Nausėda tvirtina, kad Suomijos įstojimas į NATO aljansą gerokai sustiprintų, tačiau reikia, kad nuomonę pakeistų narystę blokuojanti Turkija. Prezidentas sureagavo ir į kariuomenės vado abejones, kad Lietuvai nederėtų Ukrainai perleisti savo haubicų.
Ukrainos generolas: NATO greit supras, kad mes sustiprintume Aljanso pajėgas
Ukraina pateikė paraišką stoti į NATO ir šio tikslo tvirtai laikosi, o Aljansas greitai supras, kad Ukrainos pajėgos jį sustiprintų, sako Vilniuje viešintis ukrainiečių saugumo tarnybos generolas Volodymyras Tymošenko.
„Jei jūs klaustumėt, verta ar ne Ukrainai stoti į NATO, aš vienareikšmiškai atsakyčiau, taip. Turint tokį kaimyną šalia, narystė reikalinga.
Niinisto: nemanau, kad po įstojimo į NATO Suomijoje atsiras branduolinis ginklas
Vilniuje viešintis Suomijos prezidentas Sauli Niinisto sako nemanantis, kad po jo šalies įstojimo į NATO joje bus dislokuotas branduolinis ginklas.
„Kalbant apie branduolinį ginklą, mes šio klausimo Suomijoje dar neaptarėme. Žinoma, tos diskusijos įvyks, jos vyks visais klausimais, kuomet mes tapsime nare.
NATO vadovas perspėja: Iranas svarsto galimybę aprūpinti Rusiją balistinėmis raketomis
Iranas svarsto galimybę tiekti Rusijai balistinių raketų, skirtų karui Ukrainoje, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo CNN. Vakarai kaltina Iraną tiekiant rusams bepiločius orlaivius.
„Matome, kad Iranas siūlo bepiločius lėktuvus ir svarsto galimybę tiekti Rusijai balistines raketas“, – cituojamas jis.
„Tai nepriimtina. Nė viena šalis neturėtų teikti paramos Maskvai šiame neteisėtame kare“, – pabrėžia J. Stoltenbergas.
NATO vadovas: „laikas priimti“ Suomiją ir Švediją į Aljansą
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija yra pasirengusios bendradarbiauti su Turkija sprendžiant rūpestį šiai šaliai keliančius klausimus prieš savo prisijungimą prie Aljanso, ir pridūrė, jog atėjo laikas priimti šias dvi šalis į NATO.
„Atėjo laikas priimti Suomiją ir Švediją NATO narėmis“, – pareiškė jis per Stambule surengtą spaudos konferenciją su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.
Norvegija padidins savo karinę parengtį, nors tiesioginės grėsmės nėra
NATO narė Norvegija, turinti bendrą sieną su Rusija Arkties regione, padidins savo karinę parengtį, pirmadienį pareiškė jos ministras pirmininkas, tačiau pabrėžė, kad jokios tiesioginės grėsmės nenustatyta.
„Nuo rytojaus kariuomenė padidins savo parengtį Norvegijoje“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.
NATO naikintuvai per savaitę penkiskart lydėjo Rusijos orlaivius
NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę penkis kartus lydėjo skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusius Rusijos orlaivius, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Spalio 24 dieną NATO oro policijos naikintuvai kilo atpažinti Rusijos orlaivį IL-20, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.
Suomija leistų dislokuoti branduolinius ginklus pasienyje su Rusija – žiniasklaida
Suomija gali leisti NATO dislokuoti branduolinius ginklus pasienyje su Rusija, jei bus ratifikuotas šalies prašymas prisijungti prie Aljanso, skelbia leidinys „Newsweek“, remdamasis Suomijos spauda.
Karas Ukrainoje. Zelenskis prašo griežto pasaulio atsako: kodėl kažkas Kremliuje gali nuspręsti, ar ant žmonių stalo bus maisto?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusjos sprendimas nutraukti susitarimą dėl grūdų eksporto buvo nuspėjamas. Jis taip pat pridūrė, kad dar nuo rugsėjo Rusija pradėjo laivų bokavimą ir per tą laiką koridoriuje įstrigo 176 laivai. V. Zelenskis kreipėsi į pasaulį su prašymu griežtai reaguoti į Rusijos veiksmus.
NATO vadovas lapkričio 4-ąją lankysis Turkijoje
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas lapkričio 4 dieną lankysis Turkijoje, kur vyks derybos dėl beveik užbaigto Suomijos ir Švedijos stojimo į Aljansą proceso, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas turkų pareigūnas.
Viktorija Čmilytė-Nielsen Rygoje: „Pagalba Ukrainai ir NATO Rytinio flango stiprinimas – kaip dvi tos pačios monetos pusės“
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kartu su Latvijos ir Estijos parlamentų vadovais tradiciškai dalyvavusi 41-osios Baltijos Asamblėjos sesijos atidaryme Rygoje (Latvija), kalbėjo apie šio bendradarbiavimo formato reikšmę regionui ir tarptautinei arenai, rašoma pranešime spaudai.
„Karo Ukrainoje akivaizdoje parlamentai gali būti ir yra labai svarbūs. Matau jų vaidmenį ne tik koordinuojant teisėkūros veiksmus, bet ir išlaikant mūsų žmonių, rinkėjų ryžtą nepasiduoti.
Per lengvatas Anušauskas tikisi 3 metais sutrumpinti karinės infrastruktūros įrengimą
Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti siūlymus nustatyti lengvatas įrengiant karinę infrastruktūrą, reikalingą priimti NATO karius Lietuvoje.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, šie siūlymai leistų trejais metais sutrumpinti karinės infrastruktūros kūrimą.
„Pasikeitus geopolitinei padėčiai kilo poreikis skubiai vystyti priimančios šalies paramai užtikrinti reikalingą karinę infrastruktūrą.
NATO transformacijos vadas po susitikimo su Rupšiu: branduoliniame atgrasyme turime būti modernūs
NATO sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietės vadas generolas Philippe'as Lavigne'as teigia, jog norint aktyviai naudoti branduolinį atgrasymą yra svarbus modernumas.
„Branduolinis atgrasymas yra viena iš svarbiausių temų. Kai kalbame apie branduolinį atgrasymą, turime būti patikimi, o kad būtume patikimi, turime būti modernūs, modernumas yra natūralus būdas būti geresniam ir patikimesniam“, – ketvirtadienį po susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu sakė jis.
Švedijos premjeras aptarė šalies stojimą į NATO su Turkijos prezidentu
Naujasis švedų ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pasikalbėjo telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kurio šalis vilkina Švedijos prisijungimo prie NATO procesą.
Pokalbį U. Kristerssonas pavadino „konstruktyviu“. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis taip pat parašė „laukiantis netrukus įvyksiančio vizito į Ankarą“, bet išsamesnės informacijos nepateikė.
Įstojimas į NATO yra vienas iš naujosios Švedijos vyriausybės prioritetų.
Anušauskas su Belgijos kolege aptarė NATO rytų flango gynybos stiprinimą
Pabradėje trečiadienį Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Belgijos gynybos ministre Ludivine Dedonder aptarė NATO rytų flango gynybos ir atgrasymo stiprinimą, svarbiausius dvišalio bendradarbiavimo klausimus.
Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ministrai taip pat aptarė bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje, Rusijos keliamas grėsmes, paramą Ukrainai bei pasiruošimą Vilniaus NATO viršūnių susitikimui 2023 metais.
Rusija pranešė JAV pradedanti branduolines pratybas
Rusija informavo JAV, kad pradėjo savo kasmetines branduolines pratybas, kurių metu nuo trečiadienio bus paleistos branduolinės raketos, remdamasis dviem pareigūnais rašo „CBS News“.
Kasmetines pratybas JAV pareigūnai apibūdino kaip „įprastines“ šiuo metų laiku, tačiau pabrėžiama, kad jos vyks būtent tuo metu, kai Rusija suintensyvino savo retoriką dėl branduolinių ginklų panaudojimo Ukrainoje.
Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikimas: Rusijos karinė agresija yra išpuolis prieš tarptautinę bendruomenę
Antradienį Zagrebe (Kroatijos Respublika) prasidėjo pirmasis parlamentinis Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikimas, į kurį susirinko 42 delegacijos iš 32 šalių, Europos Parlamento, Europos Tarybos, ESBO ir NATO.
Susitikime šalių atstovai išsakė paramą Ukrainos teritorijos vientisumui ir suverenitetui, patvirtino, kad Ukraina nėra viena kovoje už laisvę ir taiką.
