mokykla

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius kreipėsi į merus, ragindamas skirti priemokas mokyklų vadovams už išaugusį darbo krūvį dėl koronaviruso valdymo.

Šįryt Klaipėdoje pustrečio šimto mažylių teko evakuoti, mat užsiliepsnojo mokyklos sporto salės stogas. Tuo metu tame pačiame pastate vyko pamokos pradinukams. Kai kurie vaikai pirmiau suskubo rūpintis savo broliais ir seserimis iš kitų klasių. Maža to, stogą gesinančius ugniagesius užpuolė ten įsikūrusios širšės. Uostamiestyje dega mokyklos sporto salė. Pluša ugniagesiai, evakuoti tame pačiame korpuse pamokose sėdėję Klaipėdos licėjaus pradinukai. Lauke atsidūrė 30 mokytojų ir 270 mažylių.

Prasidėjus naujiems mokslo metams Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie skiepus mokyklinio amžiaus vaikams. Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 6–7 metų vaikai nemokamai skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, raudonukės, epideminio parotito ir tymų; 11 metų mergaitės skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso sukeltos infekcijos; 15–16 m. paaugliams rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.

Koronavirusui ir toliau siaučiant šalies mokyklose, visuomenės akys vis labiau krypsta į Vilniaus Gabijos progimnaziją. Pirmadienį mokykloje – jau aštuoni koronaviruso atvejai, pusė mokyklos dirba nuotoliniu būdu. Mokyklos direktorius baiminasi dar didesnio užsikrėtimų skaičiaus. Gabijos progimnazijoje nuo praėjusios savaitės – koronaviruso atvejų šuolis: Covid-19 serga jau aštuoni mokyklos mokiniai.

Koronavirusas ir toliau plinta mokyklose. Sekmadienio vakarą Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija pranešė, kad ugdymo įstaigoje – Covid-19 atvejis. Jis nustatytas abiturientui. „Gimnazijos ketvirtos klasės mokiniui nustatytas COVID - 19, informuota NVSC, gautos rekomendacijos, jos vykdomos. Prašome supratimo, susitelkimo ir rimties“, – rašoma mokyklos pranešime. Dėl šios priežasties dviems savaitėms keičiasi ir ugdymo proceso organizavimo tvarka.

Mama feisbuke buvo sukritikuota už tai, kad vaikams pietums į mokyklą įdėjo saldumynų. Moteris atskleidė, kad dažnai vaikų pietums įdeda blynų, vaisių, „Nutellos“ ir medaus. Populiarioje feisbuko grupėje, kurioje diskutuojama, kaip sutaupyti, ji pasidalino keliomis savo paruoštų pietų dėžučių nuotraukomis, bet kiti tėvai ją griežtai sukritikavo. Šiose nuotraukose – įvairūs vaisiai, blynai, „Nutella“ kremas ir truputis medaus. Du vaikus auginanti mama rašė: „Pietūs dėžutėje.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi keletas širstančių mokytojų: „Esame taip neaprūpinti darbo priemonėmis, kad net popierių perkame už savo pinigus.“ Ministerija kaltę meta savivaldybėms, o šios teisinasi: mažai pinigų gaunama iš valstybės.

Lietuvos vyrų futbolo rinktinė ką tik Albanijoje pasiekė pirmą pergalę per pastaruosius ketverius metus. Tai didžiausia Lietuvos futbolo pergalė nuo 2016 metų. Tačiau mažesnių pergalių, tokių, kaip elementarus žinojimas, ką galima ir ko negalima ugdant jaunuosius šalies futbolininkus, dar reikės palaukti. Didžiausia Lietuvos futbolo bendruomenė yra įsikūrusi sostinėje, Vilniuje. Čia skaičiuojamos bent 20 skirtingų futbolo mokyklų ir akademijų.

Kad laidos „Prieš srovę“ žurnalistė Audrė Kudabienė susitiktų su Austėja Landsbergiene naujoje neseniai duris atvėrusioje jos mokykloje, ji turėjo pažadėti du dalykus. Dėl koronaviruso grėsmės laidos „Prieš srovę“ komanda pažadėjo laikytis atstumo ir kol vaikščios po dar dažais kvepiančią mokymo įstaigą dėvėti kaukes. Tik du reikalavimai ir jokių ribojimų klausimams.

Rugsėjį moksleiviai kartu su tėvais renkasi būrelius. Šių įvairovė – didžiulė, kainos irgi. Už vieną būrelį gali tekti pakloti iki 150 eurų ar daugiau. Dar nemažai iššūkių kelia vaikų saugumas, tad svarstoma ir nuotolinių užsiėmimų alternatyva. Būrelių paieškos platformos vaikubureliai.lt vadovas Daugardas Gintaras Rimša teigė, kad registracijos ir atrankos į būrelius jau prasidėjo.

Dėl koronaviruso grėsmės iš namų mokosi viena Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos aštuntokų klasė. „Viena klasė mokosi nuotoliniu būdu, nes vienas jų klasiokas susirgo COVID-19 ir paaiškėjo, kad du vaikai iš tos klasės buvo su juo susitikę, kai jis sirgo“, – BNS šeštadienį sakė mokyklos direktorė Vilija Sušinskienė.

Molėtų rajone dėl mokyklos darbuotojai patvirtinto koronaviruso nevyko mokymo procesas Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos Joniškio miestelio skyriuje. „Mes turime informacijos, kad ta valytoja buvo darbe dar prieš rugsėjo pirmąją ir ji kontaktavo su visais darbuotojais mokyklos, su pedagogais“, – BNS penktadienį sakė Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Žvinys.

Tokios rugsėjo pirmosios dar nebuvo. Naujuosius mokslo metus su apsauginėmis kaukėmis pasitiko net vaikai, o tėveliams nebuvo leidžiama pirmokėlių lydėti į klases. Apkarpyti ir renginiai – mokyklos apsiėjo be muzikinių programų, sveikinimo žodžių, o dalis vaikų mokyklos draugų šventėje nė nesusitiko, mat vienu metu susirinkti visiems mokiniams šalyje nebuvo leidžiama visose mokyklose.

Prasidėję mokslo metai daug nerimo kelia tiek vaikams ir jų tėvams, tiek mokytojams. Šiems ypač rūpimas – kaukių aprūpinimo klausimas. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ramina, kad tuo turi pasirūpinti darbdaviai.  Spaudos konferencijos metu paklaustas, ar mokytojai kaukėmis turi apsirūpinti kaukėmis ir kas kiek laiko keisti, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad viskas priklausys nuo situacijos.

Ar savo vaikams duodate tai, ko jiems reikia, kad energijos pakaktų visai dienai? Daugelis tėvų nežinodami pietų dėžutes ruošia klaidingai. Vaikai grįžta į mokyklas, o tai reiškia, kad tėvams ir vėl reikės pradėti ruošti pietų dėžutes. Dauguma tėvų kartais jaučiasi kalti dėl to, kad nepakankamai apgalvoja vaikų pietums skirtą maistą. Išrankius vaikus turintiems tėčiams ir mamoms gali būti sunku sugalvoti patiekalus, kuriuos vaikai tikrai suvalgys, rašoma dailystar.co.uk.

Nuo šios rugsėjo 1-osios vaikus galima mokyti ir namuose šeimoje. Tokia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suteikta galimybe nusprendė pasinaudoti 42 moksleiviai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, dėl ugdymo šeimoje yra pateikti 42 prašymai. Daugiausia prašymų pateikta į privačias mokyklas – viso 23.   Dar 20 moksleivių namuose nori mokytis pagal pradinio ugdymo programą.

Šiais mokslo metais mokytis namuose prašymus pateikė 42 moksleiviai, daugiausia – pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos antradienį BNS pateiktais duomenimis, prašymus pateikė 20 pradinukų, taip pat 19 moksleivių prašo namuose mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Taip pat gauti du prašymai mokyti namuose priešmokyklinukus ir vienas prašymas – pagal vidurinio ugdymo programą.

Vaikai į mokyklas kulniuoti turėtų pradėti nuo šešerių, o į paruošiamąsias klases – nuo penkerių metų. Taip skelbia prezidentas Gitanas Nausėda. Tiesa, tam jis numato dvejų metų terminą, o ir pati idėja nėra nauja. Dar šalies vadovas siūlo vaikus iš socialinės rizikos šeimų į darželius vesti privaloma tvarka. Taip esą pavyktų pagerinti nuolat akis badančią Lietuvos švietimo kokybę.

Rugsėjo 1–osios šventė neįsivaizduojama be gėlių. Jų, anot prekybininkų, moksleiviai ir jų tėvai skuba įsigyti iš anksto, kad šventinę dieną būtų mažiau rūpesčių. O populiariausios gėlės titulą pelno kardelis. Pastarojo kaina didžiuosiuose prekybos tinklų parduotuvėse ir turguje skiriasi 4 kartus. Prieš Rugsėjo 1-ąją tv3.lt žurnalistai apsilankė Konarskio turguje ir palygino turgaus kainas su prekybos tinklų siūlomomis kainomis.

Iki paskutinės minutės laukę moksleivių tėvai šturmuoja šalies parduotuves. Jei prieš kelias savaites prekybos centrų lentynose išdėliotus mokyklinius reikmenis tautiečiai dar apeidavo, rugsėjo pirmosios išvakarėse tėveliai šiuos skyrius tiesiog apgulė. Suaugusieji šluoja ne tik rašiklius ar sąsiuvinius, bet ir elektronikos priemones, mat baiminasi, kad ir vėl teks su atžalomis mokytis iš namų. O štai mokytojai antradienį tikrai sulauks bent vieno kardelio.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena pagrindines Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendrai parengtas rekomendacijas Rugsėjo 1-osios šventei. Šiemet siūloma atsisakyti masinio renginio, ypač didelėse mokyklose. Šventę patariama organizuoti atskiromis klasėmis ar grupėmis skirtingu metu. Jeigu šventėje tuo pačiu metu dalyvaus kelios klasės, turėtų būti numatytos atskiros erdvės, kuriose jos galėtų susiburti.

Ministrų siūlymai, kad apsauginės kaukės tiek mokytojams, tiek mokiniams pertraukų metu būtų privalomos, papiktino moksleivių tėvus. Jie įsitikinę, kad kaukės vaikų neapsaugos nuo viruso, o tik pridarys žalos. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktas rekomendacijas, kaukes pamokų metu dėvės tik mokytojai ir tuo atveju, kai jiems nepavyks palaikyti saugaus atstumo nuo vaikų.

Netoli KalvarIjos daugiau nei pusšimtis lietuviškų šaknų turintys vaikai tobulino lietuvių kalbos žinias. Į kitas šalis išvežti ar svetur jau gimę vaikai laiką leido specializuotoje stovykloje. Ji rengiama, kad lietuviai nepamirštų savo gimtosios kalbos. Stovyklautojai atskleidžia, kodėl nori kalbėti lietuviškai, kad laisvai susišnekėtų su seneliais. Didelis būrys vaikų, o tarp jų ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė trypia suvalkietišką senovišką šokį.

Mokslo ir žinių diena – neretai svarbi šventė vaikams ir jų tėveliams. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tėvams, norintiems dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje, kad jie gali pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų. Visgi pabrėžiama, kad ši garantija taikoma ne visiems. Artėjant Rugsėjo 1-ajai, VDI primena – Darbo kodekse nurodyta, kad tėveliai, auginantys vieną ir daugiau vaikų gali pasinaudoti garantija darbo metu dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje.

Ispanijoje dėl išaugusio koronaviruso atvejų skaičiaus apsauginės kaukės bus būtinos visiems rugsėjį į mokyklas grįžtantiems vyresniems kaip šešerių metų moksleiviams, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Tokia taisyklė įsigalios 17 šalies regionų, kurie savarankiškai valdo švietimą. Tai standartizuotų gairių, dėl kurių susitarta susitikime su centrinės valdžios institucijomis, dalis.

Nuo rugsėjo pirmosios mokinių lauks naujovės – į mokyklą jie galės patekti tik pamatavus temperatūrą. To imamasi norint užkirsti kelią Covid-19 plitimui mokyklose tarp darbuotojų ir moksleivių. Vilniaus licėjus tapo pirmąja ugdymo įstaiga Lietuvoje, prieš naujuosius mokslo metus įsidiegusia bekontakčius kūno temperatūros matavimo jutiklius. Naujieji mokslo metai Lietuvoje prasidės mokyklose, tačiau laikantis griežtų saugos reikalavimų ir atsargumo.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta 14 mln. Eur. mokyklų skaitmenizacijai. Vieno mokinio krepšelyje tam bus skiriama 40 EUR, iki šiol ši suma siekė tik 5,9 Eur per metus. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui šiandien pritarta Vyriausybės posėdyje. Šios lėšos bus skiriamos aprūpinti vaikus reikalingomis skaitmeniniu turiniu, priemonėms, mokymosi platformomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tėveliai dairosi atžaloms reikalingų priemonių mokyklai ir visiškai neskuba. Prekybininkai sako pastebėję, kad šiemet dėl koronaviruso šeimų planai ruošiantis mokyklai gerokai pasikeitė. O regionų gyventojai neišsiverčia be paramos. Kaišiadorietė Rasa su dviem atžalomis į didelį prekybos centrą Kaune atvyko pirkti reikalingų mokyklinių priemonių. Moteris skaičiuoja, kad šiemet abiem mokyklinukams reiks bent poros šimtų eurų. „Manau, du šimtus ant abiejų vaikų tikrai išleisiu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas būtina pasirūpinti vaikų sveikata ir atkreipti dėmesį į skiepus. Būtina pasidomėti, ar dėl karantino ar kitų priežasčių vaikai nepraleido skiepų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. „Svarbu paskiepyti vaikus prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas, nes į naują kolektyvą ateina skirtingi vaikai, kurie gali nešioti įvairių ligų sukėlėjus.

Ekologines problemas pabrėžianti švedė paauglė aktyvistė Greta Thunberg pirmadienį sakė grįšianti į mokyklą po metus trukusio agitavimo stabdyti klimato pokyčius. „Mano metų pertrauka nuo mokslų baigėsi, ir jaučiuosi išties puikiai, kad vėl grįžtu į mokyklą!“ – per „Twitter“ parašė 17-metė, pridėjusi nuotrauką, kurioje ji matoma besišypsanti, užsidėjusi mokyklinę kuprinę ir laikanti dviratį. G. Thunberg nenurodė, kuriame mieste ar mokykloje tęs mokslus.

Lietuvoje trūksta 700 mokytojų, daugiausiai – Vilniaus, Telšių apskrityse, Klaipėdoje ir Šiauliuose, antradienį pranešė LRT radijas. Labiausiai ieškoma ikimokyklinio ugdymo specialistų ir pradinių klasių mokytojų, lietuvių, užsienio kalbų, matematikos mokytojų. Užimtumo tarnybos atstovai nurodo, kad trūkumą lemią tai, jog mažesnėse mokyklose siūlomas ne visas etatas, sudėtingesnės susisiekimo galimybės, profesijos įvaizdis visuomenėje.

Pavasarį į Lietuvą atkeliavus koronavirusui, visos šalies mokyklos buvo priverstos užbaigti mokslo metus nuotoliniu būdu. Ir nors rugsėjį mokiniai ir mokytojai ugdymo procesą pradėjo mokyklose, dėl grėsmingos infekcijos dalis mokyklų grįžta prie nuotolinio mokymo.  Pavasarį ugdymo įstaigoms pradėjus nuotolinį mokymą, su problemomis susidūrė ne tik vaikai ir tėvai, bet ir mokytojai, kuriems ne tik kilo iššūkių prisijungti prie sistemų, tačiau jiems teko patirti ir kibernetines atakas.

Tėvai nusprendę vaikus leisti į privačias mokyklas ar darželius jų mokslams per metus turės skirti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Tačiau į šias sumas neįtraukiami stojamieji ar prailgintų grupių mokesčiai – už juos papildomai teks sumokėti dar iki 4500 eurų. Štai Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje darželinukų ugdymas tėvams atsieis beveik 7 tūkst., o moksleivių – beveik 18 tūkst. eurų.

Nuo rugsėjo mokykloms grįžtant prie įprastinio kontaktinio ugdymo, siekiant sumažinti koronaviruso riziką, Vilniaus licėjaus moksleiviai bus tikrinami temperatūros jutikliu. Kaip pranešė bendrovių „Telia“ ir „Altas IT“ atstovai, licėjus kol kas – vienintelė įstaiga, prieš naujuosius mokslo metus įsidiegusi bekontakčius temperatūros matavimo jutiklius. „Norime, kad mokiniams ir darbuotojams licėjuje būtų užtikrintos visapusiškai geros darbo sąlygos.

Nors karantino metu dėl ribojimų patekti pas gydytojus reikalavimas turėti galiojantį moksleivio sveikatos pažymėjimą buvo atšauktas, visgi dalis tėvų dabar jau turėtų paskubėti pas gydytojus, norėdami ją pristatyti laiku. Paskelbus, kad mokslo metai moksleiviams prasidės įprastu laiku, būtina nepraleisti terminų, kada reikia pristatyti vaiko profilaktinio patikrinimo pažymą.

Nuo šiandien atšaukiamas įpareigojimas švietimo įstaigoms tikrinti moksleivių ir studentų sveikatą  – matuoti temperatūrą ir vertinti kitus užkrečiamųjų kvėpavimo takų ligų požymius – prieš jiems patenkant į ugdymo įstaigas. Taip nurodoma vakar dienos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytu įsakymu.

Rugpjūčio 20 d. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) mokiniams, mokytojams ir mokyklų vadovams pristatė nuotolinio mokymo vadovą. Vadovas parengtas po išsamių konsultacijų su mokytojais, mokyklų vadovais ir socialiniais partneriais.  Ruošiantis pradėti naujus mokslo metus 2020 m. rudenį, Švietimo, mokslo ir sporto  ministerija pavedė NŠA parengti metodinę priemonę – Nuotolinio mokymo/ugdymo (si) vadovą.

Artėja rugsėjo pirmoji, dauguma vaikų pradės lankyti darželius ir mokyklas. Atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją, planuojama, kad ugdymas vyks įprastu būdu – mokyklų patalpose. Saugaus vaikų buvimo ugdymo įstaigose užtikrinimui labai svarbu žinoti jų sveikatos būklę.

Mokyklinė kuprinė yra vienas svarbiausių moksleivio atributų. Tai pirkinys, kurio kokybė ir ilgaamžiškumas ne tik tiesiogiai veikia vaiko fizinę sveikatą bei kasdienį patogumą, bet ir gali gerokai patuštinti tėvų pinigines.

Visiškai natūralu tėvams norėti, kad jų vaikas užaugtų protingas ir sulauktų sėkmės, bet ar kada svarstėte, koks jūsų vaiko potencialas? Visi tikisi, kad jų vaikas užaugęs klestės ir imsis reikšmingų darbų. Juk nieko nėra geriau nei matyti, kaip vaikas užauga protingas ir sulaukia sėkmės. Tačiau pasak vieno vaikų lavinimo eksperto, net ir maži vaikai jau išsiskiria požymiais, kad užaugę taps genijais, rašoma dailystar.co.uk.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, organizuodama mokyklų pasiruošimą naujiems mokslo metams ir atsakydama į svarbiausius švietimo bendruomenės klausimus, kaip bus ugdomi vaikai nuo rudens, primena apie parengtas rekomendacijas ir naujausius sveikatos apsaugos ministro – operacijų vadovo sprendimus. Be to, dokumentuose pateikiami pagrindiniai reikalavimai dėl klasių, mokinių judėjimo, maitinimo, tvarkaraščių.

Koronaviruso pandemija sutrikdė ir įprastą vaikų sveikatos patikros ciklą. Dar karantino metu dėl ribojimų patekti pas gydytojus atšauktas reikalavimas turėti galiojantį moksleivio sveikatos pažymėjimą. Visgi paskelbus, kad mokslo metai moksleiviams prasidės įprastu laiku, dalies vaikų tėveliai turėtų jau dabar suskubti atvesti vaikus pas gydytojus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui patikinus, kad rugsėjo 1-ąją moksleiviai sugrįš į mokyklas, tėvai suskubo ruoštis naujiems mokslo metams. Vienas būtiniausių pirkinių – mokyklinė uniforma. Siuvėjai ir pardavėjai teigia, kad naujiems mokslo metams ruošėsi iš anksto, tad uniformų parduotuvėse nepritrūks. Tačiau tėvai tikina, kad naujas uniformas perka ne kiekvienais metais.

Mokyklų veiklų atnaujinimas nesukėlė reikšmingo viruso perdavimo bendruomenėje, vaikų priežiūros ir švietimo įstaigų uždarymas, mažai tikėtinas, kaip veiksminga bendrosios kontrolės priemonė, suvaldant COVID-19 ligą sukeliantį viruso plitimą bendruomenėje, rašoma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) išplatintame pranešime. Pranešimo tema: vaikų sergamumas COVID-19 liga ir mokyklos aplinkos vaidmuo perduodant COVID-19 ligą sukeliantį virusą.

Mokslo metai Lietuvoje prasidės laiku, rugsėjo pirmąją. Ištisus pusę metų klasėse nesėdėję moksleiviai turės vėl pratintis prie įprastinių pamokų ir naujų higienos reikalavimų. Visgi, mokyklos ruošiasi ir galimiems koronaviruso protrūkiams, kurių metu gali tekti užsidaryti ir vėl mokyti vaikus nuotoliniu būdu. Tiesa, ar tam tinkamai apsiruošta, dalis abejoja. Vilniaus Simono Daukanto progimnazija jau ruošiasi artėjantiems mokslo metams.

Rugsėjis – jau ant nosies, tad daug tėvų suka galvą svarstydami, ar galės ramiai leisti vaikus į mokyklas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės tvirtinimu, jei tendencijos nesikeis, mokslo metų turėtų prasidėti įprastai. Neatmetama galimybė, kad gali prireikti griežtinti priemones, tačiau nuotolinis mokymas – būtų kraštutinis variantas.

Tėvai skundžiasi, kad ėmė sirgti vaikai, ir dėl to kaltina darželius, kurie vasarą suvaro visus vaikus į vieną grupę. Tėvai reikalauja laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymo grupes izoliuoti ir nejungti, tačiau, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, į tai nereaguoja ir ministerijos sprendimuose draudimo jungti grupes neįžvelgia. Vilnietė Erika šiuo metu priversta namuose slaugyti savo sunegalavusią dukrą. Mergaitė sloguoja, tad į darželį eiti negali.

Tokio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros egzamine nebuvo jau penkerius metus – šimtukus gavo 214 abiturientų. Kol Nacionalinė švietimo agentūra džiaugiasi abiturientų rezultatais, ekspertai svarsto, kad tokį pasiekimą galėjo lemti karantinas bei politikų ir švietimo valdininkų pataikavimas abiturientams prieš Seimo rinkimus.

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.