mokykla

Ko gero, visos Lietuvos mokyklos svajoja savo gretose užauginti po ne vieną pasaulinio lygio genijų. Tačiau tam, kaip pastebi pedagogai ir švietimo ekspertai, reikia ne tik esminių pokyčių šalies švietimo sistemoje, bet ir keisti požiūrį į tai, kaip turėtų mokytis moksleiviai, suteikti jiems ir juos ruošiančioms mokykloms daugiau laisvės.

Mokiniai ir jų tėvai laukia žinios, ar nuo rugsėjo vaikai galės eiti į mokyklas, ar jau ruoštis naujiems mokslo metams. Apie tai kalba ir Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tv3.lt sako, kad naujiems mokslo metams rengiamasi, jie tikrai prasidės rugsėjo pirmąją.

Parama mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas. Tokią socialinę paramą mokiniams gali gauti su finansiniais iššūkiais susiduriančios šeimos. Nemokamus pietus, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, nuo šių metų rugsėjo galės gauti visi priešmokyklinukai ir pirmokai – tereikės pateikti prašymą. Tai padaryti galima jau dabar, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Antradienį, liepos 21 d., Lietuvos abiturientai laiko fizikos valstybinį brandos egzaminą. Jį laikys beveik 2,4 tūkst. moksleivių. Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 22 d. ir truks iki liepos 21 d. Pakartotinė sesija vyks liepos 22-rugpjūčio 4 dienomis.  Šiemet abitūros egzaminus šalyje laiko daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Kauno Šančių mokyklą-daugiafunkcį centrą ateityje planuojama pertvarkyti į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) licėjų. Šiam siūlymui taryba antradienį pritarė bendru sutarimu. „Numatoma, kad pertvarkius licėjus bus patrauklus ir išskirtinis, bus teikiamos personalizuoto modulinio integruoto ugdymo paslaugos, mokoma klasikinių kalbų, mokomasi ne mokykloje (lauko pedagogika, muziejai, bibliotekos, Vytauto Didžiojo universiteto laboratorijos)“, – rašo sprendimo projekto rengėjai.

Pirmadienį, liepos 20 d., Lietuvos abiturientai laiko chemijos valstybinį brandos egzaminą.  Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 22 d. ir truks iki liepos 21 d. Pakartotinė sesija vyks liepos 22-rugpjūčio 4 dienomis.  Šiemet abitūros egzaminus šalyje laiko daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Nors karantino metu nebuvo reikalaujama turėti galiojantį moksleivio sveikatos pažymėjimą, dar birželio pradžioje Aurelijus Veryga paragino tėvus neatidėlioti profilaktinio vaikų apsilankymo pas gydytojus. Vis dėlto, panašu, pažymai pristatyti šiemet bus daugiau laiko nei ankstesniais metais.  Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiemet nuspręsta pratęsti Vaiko sveikatos pažymėjimo galiojimo terminą iki šių metų pabaigos.

Penktadienį beveik 16 tūkst. Lietuvos abiturientų bandė savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Deja, bent daliai jų egzamino užduotys pasirodė per sunkios. Abiturientai pripažįsta, kad pagrindiniu sunkumu ruošiantis brandos egzaminams buvo nuotolinis mokymasis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip šalies abiturientams sekėsi susidoroti su egzamino užduotimis. Pakalbinome moksleivius, egzaminą laikiusius Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijoje.

Penktadienį, liepos 3 d., Lietuvos abiturientai bandys savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą. Jį laikys beveik 16 tūkst. moksleivių. Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 22 d. ir truks iki liepos 21 d. Pakartotinė sesija vyks liepos 22-rugpjūčio 4 dienomis.  Šiemet abitūros egzaminus šalyje laiko daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Pirmadienį šalyje laikomas privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, iš viso egzaminą planuoja laikyti 28,3 tūkst. kandidatų – 26 tūkst. abiturientų ir per 2 tūkst. buvusių mokinių ir eksternų. Didžioji dalis – 17,3 tūkst. – abiturientų pasirinko laikyti valstybinį, 8,5 tūkst. – mokyklinį egzaminą.

Iki naujų mokslo metų teliko du mėnesiai, o mokyklos vis dar nežino, kokia tvarka vyks pamokos. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto tris įmanomus scenarijus, kaip nuo rugsėjo 1-osios į mokyklas grįš moksleiviai. Tiesa, apie savo sprendimą ministerija mokyklas informuos tik rugpjūčio viduryje. Birželio viduryje ŠMSM pranešė kartu su švietimo bendruomene rengianti planus, kaip vyks mokymas nuo rugsėjo 1-osios.

Visą mėnesį vėluoja ir dar su papildomomis apsaugos priemonėmis – taip šiemet prasideda abiturientų iššūkių metas, brandos egzaminų sesija. Pirmasis žinių patikrinimas –  anglų kalbos egzamino žodinė dalis. Egzaminų rengėjai ir pedagogai tikina, kad net tris mėnesius trukęs karantinas abiturientų rezultatams smarkiai pakenkti neturėtų, o štai po šią savaitę vykusio egzamino moksleiviai neslepia, kad kartais mokslas nuotoliniu būdu pareikalaudavo milžiniškų valios pastangų.

Nuo rugsėjo 1-osios visi Lietuvos priešmokyklinukai ir pirmokai, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, mokyklose gaus nemokamus pietus. Kol tėvai džiaugiasi, kad jų atžalos bus pavalgiusios, mokyklų vadovai nemokamus pietus laiko priešrinkiminiu triuku, kritikuoja, kad vieno vaiko maitinimui skiriama per maža suma, ir abejoja, kaip pavyks įgyvendinti naująją tvarką. Visgi, tėvus vienijančių organizacijų atstovai sako, kad iš dalies bus išspręsta ir patyčių problema.

Karantinas į Lietuvos abiturientų kasdienybę įnešė sumaišties ir nežinios, todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) moksleiviams leido atsisakyti dalies pasirinktų brandos egzaminų. Labiausiai abiturientai skubėjo atsisakyti matematikos brandos egzamino, rečiau atsisakyta anglų kalbos valstybinio egzamino.

Artėjančiais mokslo metais Lietuvoje sulauksime naujovių. Mokykloms išgyvenant koronaviruso grėsmę vyriausybė sutinka, kad vaikai mokytųsi namuose visai be mokytojų. Ir ne nuotoliniu būdu, o su tėvais. Vyriausybė parengė mokymosi šeimoje tvarką. Tiesa, tėvams ji kelia daug keblumų, mat valdininkai ketina akylai prižiūrėti, ko, ir kaip tėvai mokys savo atžalas. Privati mokykla Vilniuje vaikus moko betarpiškai savo patalpose, taip pat ir nuotoliniu būdu.

Lietuvos paaugliams klasės ir namų darbai kelia daugiausiai streso tarp visų bendraamžių Europoje. Nors tai nereiškia, kad Lietuvos moksleiviai Europoje išsiskiria gausiausiais namų darbais, šalies pedagogai vis tiek atkreipia dėmesį, kad šių dienų paaugliai patiria nemažą krūvį.

Reklamų kūrėjas, rašytojas, „Kūrybingumo mokyklos“ įkūrėjas  ir dėstytojas Tomas Ramanauskas iš mokyklos per savo gyvenimą nešasi kontrastingus prisiminimus: nuostabūs draugai, svarbios nesąmonės po pamokų, kančia per daugybę dėstomų dalykų, keletas mokytojų-šviesulių, vėjavaikystė iki pat vienuoliktos klasės, apyrimtis veidas dvyliktoje, daug sugadintų nervų tėvams ir sau dėl prastų pažymių ir pastabos už elgesį.

Pirmadienį prasideda visą vasarą truksiantis bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Šiemet studijų programas siūlys 17 universitetų ir 19 kolegijų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). „Šie metai stojantiesiems bus išskirtinai palankūs gauti valstybės finansavimą pasirinktoms studijoms, nes valstybė pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms skyrė net 16,4 tūkst. vietų (2019 metais – 13 tūkst.

Lietuvos paaugliams klasės ir namų darbai kelia daugiausia streso tarp visų bendraamžių Europoje, bet pati mokykla patinka dažniau nei kitiems europiečiams, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuotas tyrimas. Praėjusią savaitę paskelbto naujausio Moksleivių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimo duomenimis, dažniau patiriantys įtampą dėl klasės ir namų darbų skundėsi jaunesni paaugliai.

Nuo pirmadienio į mokyklas leidžiama grįžti pradinių klasių ir specialiųjų mokyklų mokiniams. Mokyklos gali rinktis, ar iki ugdymo proceso pabaigos tęs mokymą nuotoliniu būdu, ar leis mokiniams fiziškai sugrįžti į klases. Nuo mokyklų pasirinkimo priklausys namuose pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų prižiūrinčių tėvų bei globėjų veiksmai – dalis galės grįžti į darbą, dalis tęs nedarbingumą vaiko priežiūrai. Tokia situacija truks iki ugdymo proceso pabaigos.

Karantino sąlygų mesti išbandymai žmones privertė ne tik likti namuose, be to, jau aišku, kad dalis renginių šiemet dėl gyventojų saugumo tiesiog neįvyks. Ne išimtis ir paskutinio skambučio šventė, kurią žadama surengti virtualiai. Tiesa, savarankiškai surengtų švenčių abiturientai ir jų tėveliai, panašu, atsisakyti neskuba.

Jau beveik du mėnesiai, kaip Lietuvos pedagogams teko prisitaikyti prie paskubomis visoje šalyje įvesto nuotolinio ugdymo. Galbūt būtent dėl to, kad iki šiol plačiai nenaudotas mokymo būdas įgyvendintas taip staigiai, švietimo bendruomenė mato jame ne vieną spragą. Kritikos sulaukia ir švietimo ministro komunikacija, ir mokytojų darbas iki išnaktų. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas ir mokytojas Dr.

Nuo kitos savaitės mokiniai gali grįžti į mokyklas, tačiau karantino metu reikės laikytis tam tikrų sąlygų ir rekomendacijų: išlaikyti bent vieno metro atstumą, vengti skirtingų klasių kontakto, prioritetą teikti grupinių veiklų organizavimui lauke. „Švelnėjant karantino sąlygoms ir po truputį įprastam gyvenimui grįžtant į savo vėžes, atsiveria ir mokyklos. Privalome rūpintis ir užtikrinti sveikatai saugią aplinką mokiniams, mokytojams, kitiems mokyklos darbuotojams.

Nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 26 d. vyksiančiame priėmime į profesinio mokymo įstaigas šiemet gali dalyvauti ne tik norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, kaip buvo įprasta iki šiol, bet ir I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.

Nuo rugsėjo 1-osios dalis Lietuvos tėvų turės galimybę perimti mokytojo vaidmenį ir mokyti savo vaikus namuose. Tiesa, tapti savo vaikų mokytojais galėtų tik tam tikras sąlygas išpildę tėvai. Be to, jei moksleivio rezultatai bus nepatenkinami, mokykla bet kada galėtų nutraukti mokymosi namuose sutartį.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei pateikė projektą dėl moksleivių ugdymo šeimoje. Dėl jo ministrų kabinetas turėtų apsispręsti trečiadienį.

Mokinių grįžimas į mokyklas dviem savaitėms ugdymo procese ypatingai didelės reikšmės gal ir neturėtų, bet būtų generalinė repeticija prieš rugsėjį, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Vaikai amžinai namuose nesėdės. Pažiūrėsime, kaip seksis darželiams, praėjus tam tikram saugiam laikotarpiui, dviem savaitėms.

Bendrasias ugdymo programas 1-10 klasėms atnaujins 95 mokytojai ir mokslininkai, atrinkti konkursu, informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Darbą pedagogai ir mokslininkai, suskirstyti į 9 programų rengimo grupes, pradėjo nuo pirmadienio.  Specialistai rengs programas pagal pradinio, dorinio, kalbinio, matematinio, informatikos, socialinio, gamtamokslinio, meninio, sveikatos ir fizinio ugdymo sritis. Numatoma, kad atnaujintos programos mokyklas pasieks 2022-2023 mokslo metais.

Nors Švietimo, sporto ir mokslo ministerija siūlo moksleiviams leisti šiuos mokslo metus baigti ne nuotoliniu būdu, o mokyklose, Klaipėdos moksleiviai į mokyklas negrįš. Tokį sprendimą, pasitaręs kartu su miesto ugdymo įstaigų vadovais, priėmė miesto meras Vytautas Grubliauskas. „Bendras sutarimas buvo toks, kad klaipėdiečiai mokiniai šiuos mokslo metus užbaigs nuotoliniu būdu. Čia kalbu apie visas savivaldybės pavaldumo ugdymo įstaigas.

Ministro Monkevičiaus siūlymai sugrąžinti mokinius į klases bent dviem savaitėms sukėlė nemažą sumaištį. Kaip reaguoja mokyklos, ar ketina susigražinti mokinius kalbame su Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andrium Navicku. Jau šiomis dienomis turėtų būti sprendžiama, ar pradinukai galės grįžti į mokyklas nuo gegužės 25 dienos, o vyresnių klasių moksleiviai nuo birželio 1 dienos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras paskelbė, kad nuotoliniu būdu besimokantys moksleiviai galėtų dviem savaitėms grįžti į mokyklas. Šis sprendimas buvo sutiktas gana emocingai. Kai kurie mokiniai ir mokytojai džiaugiasi galimybe gauti bent kiek gyvų pamokų, kurių nesugeba atstoti nuotolinis mokymasis, kiti įspėja – grįžimas į mokyklos suolą įneš tik dar daugiau papildomos sumaišties ir rizikos susirgti.

Dėl karantino Lietuvoje įvedus nuotolinį ugdymą, moksleiviai, kuriems mokykloje skiriamas nemokamas maitinimas, gauna sausus maisto davinius. Tačiau sostinėje maisto davinius dviejose skirtingose mokyklose gaunanti šeima stebisi, kodėl davinių sudėtis tokia skirtinga. Pasirodo, kad kiekviena mokykla laisva spręsti, kokį maistą teikti savo moksleiviams, atsižvelgiant į valstybės skirtas lėšas.

Lietuvos mokyklose pilnta iniciatyva, kaip nustebinti ir dėmesiu palepinti mokytojus. Ogi namuose, mokydamiesi nuotoliniu būdu, vaikai apsirengia mokyklinę uniformą ir vaizdą siunčia mokytojams. Kurie tokius vaizdus jau gavo, iš tiesų buvo maloniai nustebinti, o patys vaikai sako, kad po mėnesio sėdėjimo namuose pasipuošti uniforma – vienas malonumas. Vilkaviškietė Martyna rengiasi mokyklinę uniformą. Penktokei netrukus prasidės pamokos.

Norvegija, skelbianti, kad valdo naujojo koronaviruso epidemiją, pirmadienį vėl atvėrė pradines mokyklas mažiausiems moksleiviams, tęsdama laipsnišką sugrįžimą į įprasto gyvenimo vėžes, nors kai kurie tėvai dėl šio žingsnio reiškia susirūpinimą.         Praėjus savaitei po to, kai buvo atidaryti vaikų darželiai, pirmadienį į klases pradėjo grįžti moksleiviai nuo šešerių iki dešimties metų amžiaus. Jie nuotoliniu būdu mokėsi šešias savaites.

Švelninant karantiną, dirbančių ne iš namų vaikų tėvai bus priimami į darželius ir mokyklas, tiesa, yra ir naujų, griežtų higienos reikalavimų. Kaip viskas vyks ir ką turi žinot tėvai, naujienų portalo tv3.lt studijoje – pokalbis su Vilniaus vicemere Edita Tamošiūnaite.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius siūlo mokykloms iki birželio 1 dienos ugdymo procesą tęsti nuotoliniu būdu, o vėliau pačioms mokykloms su steigėju spęsti dėl mokslo metų pabaigos datos. „Iki birželio pirmos mes siūlome dirbti nuotoliniu būdu ramiai, nesiblaškant, o po to kiekviena mokykla turi savo planą, su steigėju suderina mokslo metų pabaigos datą“, – trečiadienį per nuotolinį Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė A. Monkevičius.

Dar kovo pradžioje visą Lietuvą sukrėtė neregėtas paauglių smurto protrūkis vienoje Akmenės rajono gimnazijoje. Buvo įtariama, kad prieš kūno kultūros pamoką du mokiniai diržais talžė į kampą įspraustą berniuką. Paaiškėjo, kad visos šeimos kol kas atsisakė psichologų pagalbos, o ikiteisminis tyrimas tebevyksta iki šiol. Vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuotas smurto protrūkis gimnazijoje prieš mokinį, dar kovo pradžioje išplito socialiniame „Facebook“ tinkle.

„Mokytojas yra toks asmuo, kuriam technologijos leidžia susikalbėti su šiuolaikiniais moksleiviais. Turime išmokti tą kalbą, jei norime dirbti“, –  įsitikinusi Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Onutė Baumilienė.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka penktadienį nurodė nuo kitos savaitės „lėtai ir ramiai“ atnaujinti ugdymo procesą šalies mokyklose. „Reikia gerai rūpintis žmonėmis, o kalbant apie švietimą, mokyklas ir panašius dalykus – reikia pradėti mokytis. Tačiau lėtai, ramiai“, – sakė A. Lukašenka per darbo išvyką į Gardino sritį. Prezidentą citavo naujienų agentūra „BelTA“. „Kaime nėra problemų.

Nuo pirmadienio prasidėjęs nuotolinis mokymas dar labiau apnuogino didelę bėdą mokyklose – patyčias ir iš mokytojų. Virtualiose klasėse dalis vaikų pamokas paverčia apgailėtinu cirku – mokytojams tenka tik bejėgiškai stebėti, kaip vietoj virtualios pamokos klausymo kažkas bruka nepadorius vaizdus. Mokytojų profsąjungos aiškina, kad reikia griežčiau bausti tėvus už vaikų nepriežiūrą.

Kol moksleiviai dėl karantino dienas leidžia namuose, Panevėžio rajono Naujamiesčio gimnazija sulaukė netikėto ir labai atkaklaus mokinuko. Tiesa, nors ir dvikojis, šis dvikojis perkeltine prasme mokinukas iš tiesų yra kas rytą į mokyklą skubantis gandriukas. Raudonkojis ilgasnapis iš mokyklos teritorijos niekur nesitraukia tiek laiko kiek tęsiasi karantinas. Na, o gimnazijos darbuotojai sparnuočio draugija džiaugiasi ir palepina žuvimi.

Pirmadienį moksleiviams baigėsi atostogos ir dabar jie mokosi nuotoliniu būdu. Mokytojai ir mokinių tėvai sako, kad sistemos stringa ir kol kas procesas sunkiai sekasi. Apie tai, kaip toliau bus tęsiami mokslo metai, naujienų portalo tv3.lt studijoje pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi.

Žmonės mėgsta statistikas. Sporto pasaulis per maždaug savaitę užsisklendė ir atsiribojo nuo likusio pasaulio, bet žmonės kažkokiu būdu nori gauti to sportiško azarto. Dabar dažnas nevalingai seka koronaviruso statistiką, kur akivaizdu, kad viena iš „lyderių“ pasaulyje yra Islandija. Bet ten esančio lietuvio akimis ji tvarkosi gerai. Dar geriau Islandija tvarkosi su sportu. Atokiai į Šiaurės Vakarus nuo Lietuvos nutolusi Islandija žmones žavi savo unikalia gamta ir svetingumu.

Kauno savivaldybė antradienį pritarė naujai priėmimo į mokyklas tvarkai, pagal kurią miesto gyventojai rinkdamiesi mokyklą įgija prioritetą prieš kitų savivaldybių gyventojus. „Kauniečiai, gyvenantys atokiau nuo mokyklos, įgyja pirmumo teisę prieš kitų savivaldybių gyventojus. Iki šiol to nebuvo. Dažnai mūsų miesto žmonės būdavo priversti vežioti vaikus į mokyklas kitame miesto gale, toli nuo namų.

Kol šalyje dedamos visos pastangos suvaldyti vis labiau įsismarkaujantį koronavirusą, dėl savo sveikatos ypač jaudinasi Rokiškio Juozo Tumo Vaižganto gimnazijos darbuotojai. Mat nors mokykla tuščia ir vaikai mokosi savo namuose, valytojai ir virėjai vis tiek kiekvieną dieną turi eiti į darbus. Tuo metu mokyklos direktorė patikina, kad šiuo įtemptu metu darbo mokykloje tikrai nesumažėjo.

Neįprastas įrašas tapo sensacija internete. Moteris savo socialiniame tinkle pasidalijo įrašu, kuriame ši negali nustoti juoktis ir viskas dėl keistos, bet paprastos priežasties. Atvažiavusi ryte į mokyklą ji suprato, kad vaikus pamiršo namie. Vieni internautai nesuprato, kaip tai įmanoma, tačiau ne vieną vaiką užauginusios mamos ją visiškai suprato ir pritarė, kad mamos darbas reikalauja itin daug jėgų. Moters įrašas tapo sensacija ir buvo peržiūrėtas daugiau nei 4 milijonus kartų.

Lietuvoje laikinai sustabdytas ugdymo procesas, kol kas neaišku, kiek laiko po dabar trunkančių atostogų moksleiviai turės mokytis iš namų. Paskelbus karantiną šalyje sustabdyta ir popamokinė veikla, tačiau ją organizuojančios įstaigos jau ruošiasi dirbti nuotoliniu būdu ir moksleivius po pamokų užimti visiškai nemokamai. Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojo karantinas.

Dviejų paauglių mergaičių susidūrimas mokyklos kieme baigėsi kumščių smūgiais ir nosies sulaužymu septintokei. Po muštynių į socialinius tinklus papuolė ir pagalbos prašymas padėti surasti mergaitės skriaudikę. Paaiškėjo, kad kumščius į darbą paleidusi 15-metė nevaldoma ir mokykloje kurioje mokosi. Panevėžyje internete pasklido pagalbos prašymas padėti surasti nepažįstamą paauglę prie Karkos mokyklos užgauliojusią ir sumušusią kitą mergaitę.

Savivaldybės siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) atsisakyti reikalavimo, jog siekiantys tapti mokyklų ar darželių vadovais būtinai turėtų pedagogo išsilavinimą. „Kodėl įstaigos – gimnazijos, progimnazijos – vadovas turi būti pedagogas, dažnu atveju toks vadovas turi organizuoti darbą, sudaryti planus, vadovauti personalui, yra ūkinių klausimų. Kodėl būtinai pedagogas?“ – BNS sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.