mokykla

Visagine šią savaitę sumušta lietuvių kalbos mokytoja. Tai BNS ketvirtadienį patvirtino Visagino „Verdenės“ gimnazijos, kurioje dirba sumušta mokytoja, direktorė Olga Černis. „Tas faktas tikrai yra, o daugiau nenorėčiau nieko apie tai kalbėti, nes dabar vyksta tyrimas“, – sakė mokyklos vadovė. Utenos apskrities policija apie sumuštą 1966 metais gimusią moterį pranešė antradienį.

Policija pasidalijo neeiliniu iškvietimu ir operacija. Įraše nufilmuota, kaip į Orlando mokyklą atvykęs pareigūnas sulaikė ne ką kitą, o verkiančią 6-metę. Šis absurdiškas atvejis atvykusiam pareigūnui kainavo darbą. Pasirodo, mokyklos darbuotojai iškvietė policiją, kai nebegalėjo susitvarkyti su mergaitės kaprizais. Tačiau, kad ir kaip vaikas prarastų kantrybę, policijos iškviesti ir jos su automobiliu išvežti – neturėjo teisės. Sulaikymo akimirka – vaizdo siužete.

Sparčiai pasaulyje plintančiam koronavirusui patekus ir į Lietuvą, Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos moksleiviai sunerimę, kodėl iš Italijos grįžusiems mokiniams ir mokytojai leidžiama lankytis mokykloje, nepaisant to, kad Italijoje siaučia koronavirusas. Nors Sveikatos apsaugos ministerija iš Šiaurės Italijos grįžusiems mokiniams ir mokytojams rekomenduoja dvi savaites izoliuotis, mokyklos direktorius užtikrina – visi keliautojai sveiki.

Penktadienį, vasario 28 d., Šiaulių „Juventos“ progimnazijoje pamokos vyksta nuotoliniu būdu, tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino mokyklos atstovai. Progimnazijos atstovai komentuoja, kad tokių priemonių imtasi dėl gripo, mokinių tėvai apie tai buvo įspėti iš anksto. Mokyklos atstovai sako, kad pamokas nuotoliniu būdu nuspręsta daryti dėl to, kad serga ir mokinių, ir mokytojų.

Trečiadienį socialiniame tinkle pasklido žinia, kad vienas iš dviejų Elektrėnų meno mokyklos mokytojų, kurie neseniai lankėsi Italijoje, pamokų metu pasijuto prastai. Tokia žinią patvirtino Elektrėnų savivaldybė.  Elektrėnų savivaldybės atstovai praneša, kad Elektrėnų meno mokyklos administracija į tai reagavo operatyviai – Italijoje viešėję mokytojai išsiųsti į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti, mokykloje nutrauktas ugdymosi procesas, patalpos dezinfekuotos ir išvėdintos.

Aiškinamasi, ar iš Indijos atkeliavęs į sektą panašus kultas nesibrauna į Lietuvos mokyklas tam, kad tarp mokinių užverbuotų naujų savo narių. Su Sveikatos apsaugos ministerijos palaiminimu ir 80 tūkstančių eurų finansavimu organizacija „Gyvenimo menas“ lanko net 60 mokyklų Vilniaus srityje, kur moko kvėpuoti, daryti jogą ir medituoti. Dešimt metų šiam judėjimui priklausiusi moteris tikina, kad tai spąstai vaikams.

Iš ministerijų – siūlymai apie transporto lengvatas. Švietimo ir mokslo ministras tikina, kad pigesni priemiestiniai autobusų bilietai moksleiviams atvertų didesnes tobulėjimo galimybes. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, siūlantis transporto lengvatas vėžiu sergantiems sako, kad tokia parama smarkiai palengvintų tokių pacientų gyvenimo sąlygas. Štai, ką sako sutikti žmonės: „Vasarą tai taip. Žinoma, kažkur tai su vaikais išvažiuoti, kada bus nuolaida bilietams.

Vis daugiau emigrantų svarsto galimybę sugrįžti į Lietuvą. Jeigu 2018 metais į projekto „Renkuosi Lietuvą“ organizatorius patarimų, ką būtina žinoti ketinant sugrįžti, kreipėsi vos per du tūkstančius lietuvių, pernai jų buvo jau keturis kartus daugiau. Ar ir šiemet pastebimos tokios tendencijos? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir projekto koordinatore Emilija Oleškevič. Girdime, kad didėja emigrantų susidomėjimas grįžti į Lietuvą.

Apie švietimo sistemą šiek tiek iš kitos pusės. Mokyklose mažėja vaikų, tad ypač kaimo įstaigos balansuoja ties išnykimo riba. Štai Lazdijų rajono valdžia peržiūrėjo savo švietimo įstaigas ir net patys nustebo. Pasirodo, yra dar ir tokių mokyklų, kur darbuotojų beveik tiek pat, kiek mokinių. Tokioms mokykloms skiriami didžiuliai pinigai. Ir dirba ten ne bet kas, o ištisos šeimos ir giminaičiai. Lazdijų rajono Stebulių kaimo mokykloje mokosi 47 mokiniai. Tiesa, šiuo metu čia pamokos nevyksta.

Žinoma atlikėja ir renginių vedėja Nijolė Pareigytė-Rukaitienė savo septynerių metų dukterį Patricija veda į valstybinę mokyklą, nors jai su vyru nebūtų didelė problema mylimą vaiką leisti ir į brangiai kainuojančią privačią mokyklą. TV3 laidai „Mano pinigai“ grupės „69 danguje“ narė papasakojo, kokiais atrankos kriterijais remdamasi ieškojo savo vaikui mokyklos ir mokytojos bei kodėl nesigaili savo sprendimo.

Mokytojos, skleidžiančios keistas ir net prieštaringas idėjas savo mokiniams, byra tarsi ir gausybės rago. Nespėjus nutilti Klaipėdos Vydūno gimnazijoje kilusiam skandalui, kur rusų kalbos mokytoja su nostalgija kalbėjo apie sovietmetį ir Putiną, ir štai išlindo Kauno kolegijos dėstytoja, kuri studentams aiškina, apie netrukus ateisiančią apokalipsę, maisto stygių ir privalomą senukų eutanaziją. Šios dėstytojos „teorijos“ neliko nepastebėtos.

Internete sensacija tapo įrašas iš vienos Nebraskos mokyklos. Jame užfiksuota, kaip mokytojas sulaukia ypatingos dovanos iš mokinių, o jo nesuvaidintos emocijos – nepalieka abejingų. Viskas prasidėjo tuomet, kai vyrui iš klasės pavogė jo sportbačius. Mokiniams taip buvo gaila mokytojo, kad jie visi susimetė ir nupirko jam naujus. Atidarinėdamas dėžę jis negalėjo patikėti, kad jo klasė sumanė taip jį nustebinti, todėl negalėjo sulaikyti nuoširdžių ašarų.

Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokiniai ir  tėvai piktinasi mokinių slapta užfiksuotomis čia dirbančios rusų kalbos mokytojos pamokomis dešimtokams. Pedagogė per pamoką šlovina Sovietų Sąjungą ir giria Vladimirą Putiną. Mokytoja aiškina, kad tai yra jos nuomonė, kuria norėjo apšviesti mokinius. Ar tinkama nuo su realybe prasilenkiančias mintis dėstyti pamokose vaikams, aiškinasi ugdymo įstaigos vadovybė. „Man labai nepatinka kai kurie jūsų pasakymai. „Vot“ jūsų.

Klaipėdos Vydūno gimnazijos kolektyvas nemaloniai nustebęs, jų gimnazijos rusų kalbos mokytoja pamokų metu dėsto ne tai, ko mokiniai, jų tėvai ir mokytojos kolegos galėtų tikėtis. Mokytoja vietoje to, kad mokytų vaikus rusų kalbos, per pamokas jiems pasakoja, kokia nieko verta yra Lietuva, kaip ji meldžiasi, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino kadencija būtų pratęsta dar kartą ir kaip buvo gera gyventi sovietiniais laikais.  Šios mokytojos „pamokos“ neliko nepastebėtos.

Visos mokyklos Lietuvoje privalo priimti mokytis vaikus su specialiaisiais poreikiais. Tokį įpareigojimą jau svarsto Seimas. Tėvai ir mokytojai tam neprieštarauja, tačiau baiminasi, kad mokantis kartu su neįgaliaisiais, ne tik kris kitų vaikų mokymosi lygis, bet ir kils smurto protrūkių, patyčių. Tad reikalauja, kad su sunkiai valdomais vaikais klasėse dirbtų mokytojų padėjėjai.

Kokiu oru šalies mokyklose kvėpuoja mūsų vaikai? Sostinės mokyklose atliktas tyrimas atskleidė liūdną tiesą. Pasak tyrėjų, kai kuriose ugdymo įstaigose aptikti anglies dvideginio kiekiai net tris kartus viršija leistiną normą. Užsibuvus tokiose patalpose vaikams svaigsta galva, sunku susikaupti. O ilgainiui gali prasidėti ir kvėpavimo sistemos sutrikimai, ar lėtinės ligos – astma, alergijos.

Mokinių ir mokytojų aistros kaimo mokykloje. Devintokai vienoje Aukštaitijos mokykloje per pamoką nufilmavo, kaip informatikos mokytoja neištvėrusi ima šaukti ant blogai besimokančio mokinio ir galiausiai trinkteli jam delnu per pakaušį. Vaikų filmukas žaibiškai išplito internete. Nors mokytoja su mokiniu po pamokų susitaikė ir jo atsiprašė, incidentą ėmė aiškintis mokykla ir rajono savivaldybės švietimo skyrius.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Seime svarstomam siūlymui vaikų priėmimą į mokyklas ir darželius organizuoti per centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, rengusios Vyriausybės išvadą Seimui, centralizavus priėmimą į mokyklas būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, sumažėtų korupcijos ir šališkumo tikimybė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui valstybei finansiškai skatinti gabiausius mokinius. Šiuo metu moksleivių paskatos būdus sprendžia tik savivaldybės ar švietimo įstaigos. ŠMSM siūlo, kad finansinėmis ir kitomis priemonėmis aukštų ugdymosi rezultatų pasiekę vaikai galėtų būti skatinami iš valstybės biudžeto lėšų pagal švietimo ministro nustatytą tvarką. Toliau pataisos bus svarstomos Seime.

Dalyje Vilniaus mokyklų anglies dvideginio (CO2) koncentracija ore nuolat viršija rekomenduojamas normas, vietomis – net penkis kartus. Specialistai teigia, kad tokia prasta oro kokybė neigiamai atsiliepia ne tik moksleivių sveikatai, bet ir pasiekimams.

Nemalonus incidentas Teksase. Įraše nufilmuota, kaip 45 minučių kelionė į namus iš mokyklos tapo tikru košmaru penkiametei. Medžiagoje matyti, kaip du vyresnės klasės mokiniai tyčiojasi iš mergaitės. Ne tik kalbėjo nemalonius dalykus, bet ir naudojo smurtą – trenkė ne kartą. Penkiametė bandė gintis, tačiau vyresnieji laikė rankas, kol kitas berniukas naudojo smurtą. Nors autobusu važiavusi mergaitė verkė ir rėkė, kad jai padėtų, deja, autobuso vairuotoja net nekreipė dėmesio.

Vilniaus Verkių seniūnijoje ketvirtadienį atidarytas naujas lopšelio-darželio „Gintarėlis“ modulinis priestatas, kurį lankys 105 mažieji vilniečiai. Naujajame  800 kv. m. ploto dviejų aukštų darželyje, įsikūrusiame Baltupiuose, Didlaukio g. 35, veiks 6 grupės, edukacinės erdvės, skirtos vaikų ugdymui ir žaidimams.

Seimas užsimojo nebeleisti mokykloms rinktis, ar nori priimti specialius poreikius turinčius vaikus į mokyklą ar ne. To priežastis logiška – vaikų negalima rūšiuoti. Tačiau pedagogai kalba ir apie tai, kad specialių poreikių vaikams reikia ir gerokai daugiau papildomo dėmesio, kyla problemų mokant tokius vaikus, dėl to nukenčia likusieji klasės vaikai, o priėmus tokį įstatymą padėtis gali ir pablogėti.

Mokytojas pakėlė vaiką už ausies, ją pasuko, o tuomet ėmė moksleivį smaugti, apie tokį šią savaitę įvykusį incidentą pasakoja galimai nukentėjusio trylikamečio tėvas. Tuo metu mokyklos vadovybė tokį įvykį neigia ir tvirtina, kad smurto apraiškų mokykloje išvis nebūna. Apie galimą smurtą informuoti vaiko teisių specialistai ir policija.

Seimas svarstys siūlymą iš Švietimo įstatymo braukti nuostatą, mokykloms leidžiančią nepriimti vaikų su specialiaisiais poreikiais. Parlamentas baigdamas rudens sesiją po pateikimo pritarė tokiam grupės Seimo narių pateiktam įstatymo pataisos projektui. Toliau jį nagrinės Seimo komitetai, dėl projekto paprašyta Vyriausybės išvados. „Prisidengiant galiojančia Švietimo įstatymo nuostata, mokyklų vadovams paliekama galimybė rūšiuoti vaikus į patogius ir nepatogius.

Sausio 13-ąją vienoje Šiaurės Karolinos valstijos, JAV, mokykloje vaikai tapo kraują stingdančios situacijos įkaitais. Socialiniuose tinkluose paviešintame įraše matyti, kaip kilus stipriai audrai vėjas nunešė mokyklos sporto salės stogą ir įgriovė sieną. Vaikai žaidė krepšinį, kai netikėtai ėmė griūti mokyklos pastato dalis.

Trečiadienio vakarą ne tik Vilnių, bet ir visą Lietuvą supurtė baisi žinia apie galimai Karoliniškių mikrorajone pagrobtą mergaitę. Iki šiol keliamos įvairios versijos dėl šio įvykio – ketvirtadienio rytą policija neatmetė ir fakto, kad tai galėtų būti melagingas pranešimas, nes iki šiol neatsirado dingusios mergaitės šeima. Ketvirtadienį naujienų portalą tv3.lt pasiekė informacija, kad galimai pagrobta mergaitė mokėsi Sausio 13-osios progimnazijoje.

Vis daugiau šeimų Lietuvoje nusivylę valstybine švietimo sistema reikalauja teisės mokyti savo vaikus namuose. Seimas įstatyme tokią teisę jau įrašė, tačiau kokios teisės ir pareigos bus užkrautos tėvams, dar nežinia. Tėvai nori kuo daugiau laisvės, tačiau politikai jau ruošia ribojimų arsenalą – esą mokymas namuose privalo atitikti visus vaiko interesus. Finansininkas Kristijonas su fotografe Agne gyvena Vilniaus Senamiestyje ir augina tris vaikučius.

Išaiškėjus faktams, kad Vilniuje ugdymo įstaigų nelankymui pagrįsti iš tėvelių reikalaujama išrašų iš medicininių dokumentų, esančių e. sveikatos sistemoje, kur pateikiami itin jautrūs sveikatos duomenys, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) imasi aiškinti situaciją. Tuo pačiu savivaldybėms ir tėveliams primena, kad nei darželiai, nei mokyklos nebegali reikalauti nei popierinių 094/a formos medicininių pažymų, nei elektroninių, kuriomis anksčiau buvo pateisinamas vaiko neatvykimas.

Vienas iš premjero Sauliaus Skvernelio siūlymų partijoms susitarti dėl mokyklų perdavimo centrinei valdžiai savivaldybėms būtų nepriimtinas, tačiau jos būtų už idėją perimti tikslinių švietimo dotacijų administravimą, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. „Nelabai įsivaizduoju valstybės Europos Sąjungoje, kuri turėtų tokią sistemą, kada mokyklos yra valstybės, o ne vietos savivaldoje.

Motinai pradėjus viešai stebėtis, kodėl jos nepilnametis vaikas mokykloje be tėvų žinios turi pildyti anketą, kurioje prašoma detaliai aprašyti šeimos padėtį, visuomenė susidomėjo, kas yra tas socialinis pasas, kuriam gauti neva ir buvo skirta anketa. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo socialinio paso koncepcija. Tačiau aiškėja, kad motinos paviešinta anketa galėjo neturėti nieko bendro su socialiniu pasu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai į ugdymo planus nurodžius įtraukti trečią savaitinę fizinio aktyvumo pamoką, daugeliui mokyklų iškilo galvosūkis, kaip tai įgyvendinti. Sporto salės mokyklose dažnai nusidėvėjusios, jose trūksta inventoriaus ir ploto, o trečdaliu padaugėjus pamokų į jas mokiniai ėmė netilpti. Tad sprendimo šiai dilemai ieško kaip kas išmano.

Norėdami įrengti apšvietimo stulpą, darbininkai vienos Klaipėdos mokyklos kieme atkasė žmonių kaulus. Darbai sustabdyti, kasinėjimus atlieka archeologai. O juos smalsiai stebi mokiniai. Ir skaičiuoja kiek kaukolių archeologai iš perkasos ištraukia. Vaizdą pro savo klasės langus mato Simono Dacho progimnazijos Klaipėdoje mokiniai. Perkasa, kurioje archeologai iš po žemių traukia žmonių kaulus. Norėdami šioje vietoje įrengti apšvietimo stulpą, darbininkai atkasė palaikus.

Grigiškių gimnazijoje pakvipo nevaldomomis emocijomis ir galimu psichologiniu smurtu. Vienoje barikadų pusėje – savo teisę nedėvėti uniformos ginantys mokiniai ir juos užstojantis jaunas pedagogas, kitoje – autoritetą bandanti išsaugoti ir emocijas laisvai socialiniame tinkle liejanti įstaigos direktorė. Prieš kelias savaites įsiliepsnojęs konfliktas pasiekė ir Seimą, policiją bei Švietimo, mokslo ir sporto ministrą.

Nuogas aplink Kauno Tado Ivanausko progimnaziją lakstęs ir moksleivius bei jų tėvus smarkiai išgąsdinęs amerikietis suimtas trims mėnesiams. Vyrui pateikti rimti kaltinimai dėl seksualinio prievartavimo. Nukentėję gali būti net trys mergaitės. Tačiau daugiau jokių detalių apie bylą, prisidengiant tuo, kad ji susijusi su mažamečiais, prokurorai visuomenei nepateikia.

Devynerių metų belgų berniukas, kuris turėjo baigti elektros inžinerijos studijas, metė savo universitetą Nyderlanduose kilus ginčui, kada studijos turi baigtis, antradienį paskelbė jo tėvas. Laurent'as Simonsas visame pasaulyje išgarsėjo paaiškėjus, kad jis gruodžio mėnesį turi įgyti savo laipsnį Eindhoveno technikos universitete ir tapti vienu jauniausių aukštąją mokyklą baigusių žmonių pasaulyje.

Brandos egzaminus pavasarį laikys beveik 6 proc. mažiau abiturientų nei praėjusiais mokslo metais, o dažniausiai pasirinktas valstybinis egzaminas – anglų kalbos. Prašymus kitąmet laikyti egzaminus pateikė 28 tūkst. 254 kandidatai – 1903 kandidatais arba maždaug 6 proc. mažiau negu ankstesniais metais, skelbia Nacionalinė švietimo agentūra. Pavasarį laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 tūkst.

Naujausi mokinių pasiekimų reitingai atskleidžia liūdną situaciją: atotrūkis tarp mokyklų smarkiai didėja, mokiniai praleidinėja pamokas, negana to, tėvai vaikams masiškai samdo korepetitorius. Pasirodo, po pamokų klesti korepetitorių verslas, mokamas pamokas po pamokų priverstas imtis kas trečias mokinys. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta, kad įsigalėję korepetitoriai yra įsisenėjusios bėdos pasekmė.

Atlikėjai ir populiariausio muzikinio projekto „X faktorius“ nugalėtojai Iglei Bernotaitytei vos 19 metų, tačiau jau dabar ji gali pasigirti svaiginančia karjera ir duetais su pačiais garsiausiais šalies atlikėjais. Visai neseniai TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ Iglė papasakojo ir apie ilgai nutylėtą savo gyvenimo dalį – santykius su mokytojais.  Iglė mokyklą baigė prieš dvejus metus, tačiau prisiminimai iš jos taip greita neišblėsta.

Dalis politikų bei psichologų nusitaikė į mobiliuosius telefonus, kuriuos vaikai atsineša į mokyklas. Seime surengtoje diskusijoje nuskambėjo ir draudimų motyvas – esą vertėtų pasinaudoti prancūzų pavyzdžiu ir mokyklose vaikams visiškai neleisti naudotis telefonais. Nors tokiems svarstymams parlamentarai žalios šviesos kol kas nejungia, pedagogai ir tėvai šiaušiasi. Šalies mokyklose, ko gero, nesutiksime nė vieno vyresnių klasių moksleivio, neturinčio išmaniojo telefono.

Jau nuo kitų mokslo metų ne tik nepasiturinčių šeimų vaikai, bet ir visi Lietuvos pirmokai ir priešmokyklinukai pietaus nemokamai. Nauja tvarka Seime visų politinių jėgų priimta vienbalsiai. Tėvai iniciatyvą sveikina, tik tikisi, kad nemokamam maistui suvalgyti ateityje bus skirta ir daugiau laiko nei 15 min. pertrauka. Pietų metas – laikas pasistiprinti. Vieniems skanu, kitiems ne taip, bet augantys organizmai valgo. Tiesa, ne visi maistą perką už kelis eurus per dieną iš savo tėvų kišenės.

Viena Alytaus mokyklos bendruomenė liko šokiruota, kai sužinojo, kad vietos valdžia ruošiasi nugriauti jų mokyklą ir paskui pastatyti naują. Niekas nesupranta, kodėl užsimota griauti vėliausiai pastatytą miesto mokyklą. Pastatui – 30 metų. Žmones šokiruoja ir kaina. Mokyklos nugriovimas miesto biudžetui atsieitų 5 milijonus eurų. Alytaus Likiškėlių progimnazijoje pastaruoju metu tvyrp nerimo nuotaikos. Vietos valdžia sprendžia – nugriauti šią mokyklą ar ne.

Šiomis dienomis bene garsiausiai Lietuvoje skamba švietimo problemos – kelioms dienoms užsidarė Vilniaus universitetas, piketus žada mokytojų profsąjungos, dėstytojai valdančiuosius išvadino parazitais. Ir pagrindinė protestų priežastis – per menkas finansavimas, mažos algos. Kad švietimo srityje situacija prasta rodo ir paskelbtas mokyklų reitingas. Įdomu tai, kad šiemet pastebimas kai kurių privačių mokyklų išsiveržimas į priekį.

Seimo nuo kitų metų rugsėjo leido vaikus mokyti namuose sudarius sutartį su mokykla. Antradienį 75 Seimo nariams balsavus „už“ ir septyniems susilaikius priimtos mokymą šeimoje įteisinančios Švietimo įstatymo pataisos.  Pataisų įsigaliojimas numatytas birželį, tad rinktis ugdymą namuose šeimos galėtų jau nuo kitų mokslo metų. Įstatymo pataisos numato, kad vaikas gali būti ugdomas šeimoje, su pasirinkta mokykla sudarius mokymo sutartį.

Minesotos Lakeview vidurinėje mokykloje nufilmuotas įvykis sujaudino tūkstančius. Daltonizmu sergantis 12 m. Jonathan Jones turėjo galimybę pirmą kartą pamatyti spalvas. Berniuko reakcija suspaudžia širdį: jis nesulaikė ašarų. Pasak Jonathano mamos, ši buvo pakviesta mokytojų, kad galėtų išgyventi šią akimirką kartu. Specialūs akiniai kainuoja net apie 318 eurų. Jautri akimirka – vaizdo siužete.

Seime juda į priekį Švietimo įstatymo pataisos, kurios įteisintų mokymą šeimoje. Šią savaitę projektui pritarta po svarstymo. Už balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 17 parlamentarų susilaikė. Dar liko vienas balsavimas dėl pataisos priėmimo. Įstatymo pataisos numato, kad vaikas gali būti ugdomas šeimoje, su pasirinkta mokykla sudarius mokymo sutartį.  Ugdantis šeimoje įgytas išsilavinimas būtų prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui.

Ant mokinių „užsisėdę“ mokytojai jaučiasi nebaudžiami, nes ypač mažesnių miestelių mokyklos bijo prarasti pedagogus, portalui tv3.lt sako vaikų psichiatras Linas Slušnys. Specialistas atkreipia dėmesį, kad ne visada vaikai gali tikėtis pagalbos ir iš tėvų. L. Slušnys savo feisbuko paskyroje pasidalino istorija, apie viename Lietuvos miestelyje mokytojos užguitą mokinę, kuri nesurado pagalbos. Neiškentė mokytojos spaudimo „Atsiprašau, kad mano istorija bus be tikslios vietos ir pavardžių.

Kretingos rajone, Darbėnų miestelio mokykloje, berniukui, įtariama, trenkė kito moksleivio tėvas. Klaipėdos policija pranešė, kad galimai smurtauta prieš 14 metų vaiką. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Šimtai mokyklų, darželių ir aukštųjų mokyklų ketvirtadienį dalyvavo įspėjamajame pedagogų streike. Kol nevyko pamokos, vieni vaikai klasėse ruošė namų darbus, antri mokykloje filmus. Beje, buvo ir tokių mokinių, kurie kartu su savo streikuojančiais mokytojais meldėsi mišiose, kad tik pedagogų reikalavimus Vyriausybė išgirstų.  O valdantys politikai nesiliauja kartoti, kad visi anksčiau duoti pažadai pedagogams bus ištesėti.