mokykla

Į Kauno rajono mokyklą antradienį atvesta apie dešimt vaikų, kurių tėvai nesutiko, kad jie būtų testuojami. Kaip BNS sakė savivaldybės ir mokyklos atstovai, su tėveliais yra kalbamasi ir siekiama, kad trečiadienį, kai mokykloje prasidės profilaktinis testavimas, situacija būtų išspręsta. „Kadangi mes dar nepradėjome vaikų testuoti, jie kaip ir kiti atėjo į mokyklą. Tėvai dar neparašę nei kad sutinka, nei kad nesutinka, nebuvo parašę ir atsisakymo testuoti vaikus.

Vyriausybei trečiadienį rengiantis tvirtinti planą, kaip grąžinti į mokyklas 5-11 klasių moksleivius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad sostinėje vyresnėliai tradicinių pamokų šiais mokslo metais greičiausiai nebeturės. Meras pabrėžia, kad 5-11 klasių moksleivių testavimas nėra numatomas, tačiau bus svarstoma galimybė per likusį pusantro mėnesio pusę pamokų organizuoti lauke.

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje COVID-19 susirgo 11 mokinių, dėl to izoliuota 113 jų klasiokų, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Pirmas susirgimas nustatytas balandžio 17-ąją, naujausias – šeštadienį, balandžio 24 dieną“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė. Radviliškio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorė Rasa Dagienė BNS teigė, kad COVID-19 atvejai nustatyti testuojant kaupinių būdu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė siūlo Vyriausybei leisti kitą savaitę grįžti į mokyklas 5-8 klasių moksleiviams, dar kitą savaitę galėtų grįžti visi likusieji. Ji taip pat teigia, jog grįžtantieji galės būti testuojami greitaisiais antigenų testais. „Trečiadienį Vyriausybei teiksiu pasiūlymą nuo gegužės 3 dienos leisti grįžti 5-8 klasių, o nuo gegužės 10 dienos – 5-11 klasių mokinius“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį informavo ministrė.

Vyriausybė nuo gegužės 3 dienos į mokyklas leido grįžti abiturientams. Tiesa, kontaktinis ugdymas šiuo metu derinamas su nuotoliniu. Prieš kelias dienas Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybėmis susitarė, kad vieningo 5–11 klasių grįžimo į mokyklas nebus. Savivaldybėms nutarta leisti pačioms apsispręsti, kada ir kokiu būdu galėtų grįžti vyresnieji moksleiviai.

Prancūzijoje pirmadienį į klases sugrįžo milijonai moksleivių, pradinėms mokykloms atvėrus duris po tris savaites trukusio karantino, įvesto dėl trečiosios COVID-19 bangos. Prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė pradėjus švelninti balandžio 3 dieną visoje šalyje sugriežtintus suvaržymus, darbą atnaujino ir vaikų daželiai.

Kampanija, siekianti padėti LGBTQI+ moksleiviams mokyklose jaustis saugiau, skatina Australijos Melburno mokyklose vartoti lyčių požiūriu neutralius įvardžius, o vietoje „mama“ ir „tėtis“ sakyti „vienas iš tėvų“. Kitos rekomenduojamos priemonės yra bendri tualetai, lytimis neišskirstytos sporto komandos ir vaivorykštės vėliavos naudojimas.

Vilniaus miesto savivaldybė penktadienio vakarą pranešė, kad tiems vilniečiams, kurių vaikai nuo balandžio 26 dienos turėjo grįžti į mokyklas, teks šiek tiek pakentėti – mat įvyko nesusipratimas ir tėvai negali savo atžalų užregistruoti antigenų testui telefonu 1808 ar internetu 1808.lt.

Vienoje Šilutės mokykloje septintokai vietoj istorijos pamokos išvydo pornografinius vaizdus. Kažkas įsilaužė į nuotolinę pamoką ir keturiolikmečiams ėmė rodyti iškreiptus seksualinius santykius. Teisėsaugininkai įsilaužėliui grasina kalėjimu, o psichologai sako, kad septintokai nepamatė nieko naujo. Šilutės mokykloje istorijos pamoka septintokams virto biologijos. Mokytojai vedant nuotolinė pamoką, kažkas į ją įsibrovė ir 14-mečiai vietoj antikinės Romos vaizdų išvydo pornografines nuotraukas.

Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl 5–11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį Vyriausybės posėdyje patvirtino, kad jau yra parengta 5–11 klasių moksleivių grąžinimo į mokyklas schema. Ji šią savaitę turėtų būti pristatyta savivaldybėms. „Taip, mes jau sutarėme su sveikatos apsaugos ministru, kad penktadienį dar kartą tinkamės su savivaldybėmis.

Dešimtokai dar šią savaitę sprendė žinių patikrinimo klausimus. Abiturientai taip pat ruošiasi mokyklos baigimui ir brandos egzaminams. Jau kuris laikas kalbama apie tai, kad švietimo sistemą, o ypač mokyklos baigimą reikia keisti iš esmės.  Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savo „Facebook“ paskyroje trečiadienį pasidalijo mintimis, kaip planuojama keisti abiturientų žinių patikrinimą, kokie kiti pokyčiai lauktų mokinių nuo 2023-2024 mokslo metų.

ISM vadybos ir ekonomikos universitetas kitąmet planuoja kraustytis iš buvusio Vilniaus Bazilijonų vienuolyno komplekso. Šiose patalpose įsikurs privati mokykla „Taškius“, rašo portalas vz.lt. Registrų centro duomenimis, ISM universitetas buvusio vienuolyno komplekse Aušros Vartų gatvėje patalpas nuomojasi nuo 2005 metų gegužės. Išsikraustyti iš komplekso universitetas planuoja iki 2022 metų rugsėjo.

Šviežias ir grynas oras ne tik palaiko gerą savijautą, pasirodo, taip pat padeda ir mokytis. Tuo pasinaudojo vienos Šiaulių rajono gimnazijos bendruomenė ir žalioje lauko klasėje vykdo pamokas. Sušilus orams Šiaulių rajono Meškuuičių gimnazijos trečiokėliai suskubo į lauko klasę, kur saugiai ir kūrybingai gali mokytis įvairių mokomųjų dalykų.

Švietimo ministerija pradeda konsultacijas dėl vidurinio ugdymo ateities: baigiamųjų klasių mokiniai galės daugiau laiko skirti pasirinktiems dalykams, siūloma mažinti brandos egzaminų reikšmę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradeda konsultacijas su švietimo bendruomene dėl atnaujinamos vidurinio ugdymo sąrangos.

Antradienį pradedamas elektroninis nuotolinis dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP). Šiais mokslo metais pasiekimų patikrinime dalyvaus 25 tūkst. 689 mokiniai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. „Šių metų dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas vyks nuotoliniu elektroniniu būdu. Prieš mėnesį vykdytas bandomasis testavimas leido įsivertinti galimus trikdžius ir sunkumus.

Mokytojai nuo pat pirmosios karantino dienos atidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai teko greitai keisti savo darbo metodus ir aplinką. Tačiau net ir po metų juos lydinti įtampa ir nežinia niekur nesitraukia. Pedagogas ir mokytojų atstovas Egidijus Milešinas pasakoja, kad mokytojai patiria ne tik didžiulį psichologinį stresą, bet ir fizinių problemų. Nežinia, kada ir ar apskritai kada nors atsisveikinsime su nuotoliniu ugdymu, kuris tapo visų mokytojų kasdienybe.

Abiturientai į klases turėtų grįžti jau netrukus – Vyriausybė dvyliktokams atvėrė mokyklų duris. Tačiau sprendimu grąžinti abiturientus į suolus liko patenkinti ne visi. Maždaug trečdalis abiturientų nori ir toliau mokytis namie, o švietimo bendruomenė skundžiasi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) nurodymai esą tokie nesuprantami, kad kaip juos įgyvendinti težino tik ponas Dievas.

Preliminariais iš savivaldybių gautais duomenimis, šią savaitę į klases grįžo daugiau kaip 71 tūkst. pradinukų – 8 tūkst. daugiau, nei kovo pabaigoje, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iš visų grįžtančiųjų į mokyklas pradinukų 9 tūkst. mokinių lanko mokyklas, kurios yra pasirinkusios saugaus grįžimo į mokyklas modelį ir vaikai tikrinasi kaupinių būdu, dauguma jų – vadinamosiose „juodosiose“ savivaldybėse, kur susirgimų COVID-19 skaičius yra didesnis.

Galima svarstyti abiturientų grįžimą į mokyklas, po švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės ir profesinių sąjungų atstovų susitikimo antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tokie svarstymai galimi, nes jau beveik pusė abiturientų pasiskiepijo arba jau turi imunitetą (yra persirgę), o apie 66 proc. mokytojų, dirbančių pagal vidurinio ugdymo programą, taip pat yra paskiepyti arba yra persirgę“, – pranešė ministerija.

Pamokos paplūdimyje – svajonė ar vis tik per daug blaškantis būdas kažko išmokti? Bet kokiu atveju, ispanų vaikai mokosi taip. Šalies Mursijos regiono mokykla stalus ir lentą išnėšė į „Anūkų“ paplūdimį – būtent čia susėdę ir kojom tabaluodami į smėlį mokiniai bando išmokti tai, ką pasakoja mokytojai. Taip ši mokykla sugalvojo išnaudoti gryną orą ir atrasti naują mokymo būdą. „Tai – saugu ir vaikams labai smagu mokytis tokiu neįtikėtinu būdu.

Kaune paskiepyta apie 80 proc. abiturientų – beveik visi, kurie išreiškė norą, ketvirtadienį informavo Kauno miesto savivaldybė. Savivaldybės duomenimis, Kaune yra 2308 abiturientai, iš jų norą skiepytis pareiškė 1814. „Vieninteliai likę nepaskiepyti – apie 40 dvyliktokų, pasirinkusių konkrečiai „Moderna“ vakciną. Juos irgi paskiepyti tikimės artimiausiu metu“, – žurnalistus informavo mero patarėjas Tomas Jarusevičius. Abiturientai Kaune pradėti skiepyti kovo 25 dieną.

Rožine suknele ir kepuraite – Nigerijos mokykline uniforma – pasipuošusi moteris keliauja į pamokas. Ir ne mokyti mažuosius, o mokytis kartu su jais – taip pat apsirengusiais keturiomis dešimtimis už ją jaunesniais vaikais. Pirmąkart į klasę moteris koją įkėlė būdama 50-ies. Mat vaikystėje ji dirbo tetos parduotuvėje ir mokyklos lankyti negalėjo. „Nesigėdiju, kad dėviu uniformą išėjusi iš namų. Nešuosi krepšį, knygą ir einu į mokyklą. O kas nori, tegu žiūri“, – sako mokinė Shade Ajayi.

Jau beveik metus besitęsiantis nuotolinis ugdymas moksleivius vis dažniau verčia kreiptis korepetitorių pagalbos. Jų paslaugas teikiančių įmonių atstovai neslepia – šiemet paklausa išaugo beveik dvigubai. Didžiausios mokymosi spragos esą išlieka tiksliųjų mokslų disciplinose, tačiau ryškėja ir naujos problemos – moksleiviai tampa vis mažiau įsitraukę ir motyvuoti.

Vienoje Vilniaus mokykloje mokytojos elgesys nemaloniai nustebino abiturientę (vardas redakcijai žinomas). Pasak jos, nesiskiepijusiems ir nesutikusiems pateikti argumentų kodėl, mokytoja liepė rašyti kontrolinį darbą. „Aš mokausi 12 klasėje. Šiandien mokytoja, pavadinkime, lyg žandaras tardė mokinius ir liepė pasakyti argumentus, kodėl kai kurie atsisakėme skiepytis, prieš visus. Ir tas, kuris nesutiks atsakyti, gaus kontrolinį darbą“, – sakė moksleivė. „Galvojau juokauja, deja.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paskelbė, kad visoje šalyje uždaromos mokyklos ir įvedamas dalinis karantinas, be to, teisino savo prieštaringai vertinamą kovos su sparčiu COVID-19 atvejų skaičiaus augimu strategiją. 43 metų lyderį pastarosiomis savaitėmis griežtai kritikavo politiniai oponentai ir daugelis sveikatos ekspertų, COVID-19 pacientams perpildžius ligonines tokiuose ligos židiniuose kaip Paryžius.

Dešimtokams pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) dėl pandeminės situacijos šiemet vyks nuotoliniu elektroniniu būdu. Šiais mokslo metais pasiekimų patikrinimuose dalyvaus daugiau kaip 25 tūkst. mokinių. Baigiantiems dešimtą klasę mokiniams yra privalomi lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimų patikrinimai – jie vyks nuotoliniu elektroniniu būdu. Taip pat mokiniai gali rinktis atlikti neprivalomus gimtųjų baltarusių, lenkų, rusų bei vokiečių kalbų patikrinimus.

Preliminariais iš savivaldybių gautais duomenimis, kovo 29 d. klasėse mokėsi virš 63 tūkst. pradinukų, tai keturiais tūkstančiais daugiau nei praėjusią savaitę. Iš jų beveik septyni tūkstančiai mokosi mokyklose, kuriose taikomas grįžimas pasirinkus testavimą kaupiniais.  Saugaus grįžimo modelį, kaip ir praėjusią savaitę, taiko 12 savivaldybių 44 mokyklose – dešimčia įstaigų daugiau negu praėjusią savaitę. Beveik pusė šių mokyklų (19) yra Vilniuje.

Naujausi duomenys rodo, kad stabilizuojasi naujų narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsiradimas, o Europoje pastebima tendencija, kad „grįžtama“ prie „tradicinių“ medžiagų vartojimo. Ekspertams ir medikams didžiulį nerimą kelia tai, kad jų vartojimas ir prieinamumas moksleivių gretose vis dar išlieka didelis. Tyrimai rodo, kad 4 proc. mokinių patenka į aukštos rizikos vartotojų kategoriją. Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai ir katinonai, kuriuos renkasi jaunimas.

Į mokyklas grįžo 59 tūkst. pradinukų – jų ketvirtadienį klasėse mokosi tūkstančiu daugiau nei savaitės pradžioje, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, į mokyklas grįžus Pasvalio rajono pradinukams, duris atvėrė mokyklos jau visose 45 savivaldybėse, kur susirgimų skaičius 10 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites yra mažesnis nei 200 atvejų ir į mokyklas galima grįžti greičiau.

Į mokyklas visoje Lietuvoje sugužėjo apie 58 tūkstančiai pradinukų. Išsiilgę draugų ir mokytojų pradinukai į mokyklą ėjo kaip į šventę – nešini gėlėmis ir saldainių dėžėmis pedagogams. O kai kurios šalies savivaldybės į ugdymo įstaigas jau nori susigrąžinti ir abiturientus, kuriems ant nosies brandos egzaminai. Tiesa, mokslininkai siunčia žinią visuomenei – epidemiologinė situacija kai kuriose savivaldybėse sparčiai prastėja – ypač Vilniuje.

Ugdymą pradinukams atnaujinusiose Vilniaus mokyklose per praėjusią savaitę nustatyta 10 teigiamų COVID-19 kaupinių, užkratas rastas visose darbą atnaujinusiose įstaigose. Kaip BNS sakė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė, klasės, kurių moksleiviams nustatytas koronavirusas, izoliuotos, o mokyklos darbą tęsia toliau.

Vilniuje šią savaitę atveriamos dar šešios mokyklos, kuriose apie tūkstantį pradinukų mokysis kontaktiniu būdu, pranešė savivaldybė. Kontaktinis ugdymas, kartu testuojant dėl COVID-19 kaupinių būdu, nuo pirmadienio arba antradienio atnaujinamas keturiose privačiose įstaigose – Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, vaikų meninėje studijoje „Diemedis“, Šiaurės licėjuje, Karalienės Mortos mokykloje. Taip pat į klasės pradinukai grįš savivaldybės įstaigose – Šv.

Į kontaktinį darbą grįžtantiems mokytojams turi būti sudaryta galimybė pasiskiepyti, pirmadienį teigia Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji reikalauja suteikti pirmumo teisę skiepytis mokytojams, grįžtantiems konsultuoti abiturientų. Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį, kad mokytojai dalykininkai, kurie ves konsultacijas baigiamųjų klasių mokiniams, nėra paskiepyti nuo COVID-19 viruso bei nėra įtraukti į prioritetines grupes.

Mokymosi sunkumų dėl COVID-19 pandemijos patiriantiems mokiniams nuo šiol padės savanoriai, kurie turėtų padėti atlikti mokytojų paskirtas užduotis, susirasti reikiamos informacijos ar ruošti namų darbus. „Savanoriai mokytojų nepakeis, bet jų pagalba pedagogams, mokiniams, mokykloms labai svarbi – tiek tose savivaldybėse, kuriose toliau mokomasi nuotoliniu būdu, tiek tose, kur bus grįžtama prie mišraus ar kontaktinio mokymo“, – BNS teigė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Nuo pirmadienio 45 savivaldybėse į klases grįžta pradinių klasių moksleiviai. Šios mokyklos privalės užtikrinti visus saugumo reikalavimus – valdyti srautus, laikytis saugaus atstumo, aprūpinti būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kt.

Prieš metus įvedus karantiną, mokiniai ir mokytojai turėjo prisitaikyti prie naujos realybės – pamokos, būreliai ir užklasinė veikla persikėlė į namus. Tuo metu dabartiniai abiturientai buvo vienoliktokai. Svarstoma prieš egzaminus leisti abiturientams sugrįžti į mokyklas, juos ir jų mokytojus skiepyti. Tačiau patys dvyliktokai nemato prasmės skubėti ir sako, kad didelė dalis mokinių priprato mokytis namie. Jau metai, kai mokymosi procesas vyksta kitaip.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė per nuotolinį Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdį aptarė bendrą sergamumo, mokytojų vakcinavimo padėtį savivaldybėse, rašoma pranešime. Anot ministrės, situacija savivaldybėse skirtinga, dėl to ir buvo priimti skirtingi sprendimai, leidžiantys kai kurioms savivaldybėms nuo pirmadienio grąžinti pradinių klasių mokinius į kontaktinį ugdymą.

Valstybinį matematikos brandos egzaminą laikyti ketinantiems abiturientams balandį bus rengiamas nuotolinis matematikos žinių patikrinimas, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tikimės, kad šis patikrinimas padės abiturientams geriau pasirengti tikram egzaminui. Tai yra dar viena priemonė rengiantis egzaminui, galimybė abiturientams įsivertinti, kokias dalyko temas dar reikia pastiprinti“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Kai kurie „juodųjų“ savivaldybių, kur sergamumas koronavirusu yra didžiausias, merai sako, kad gali kilti sunkumų grąžinant pradinukus į klases dėl to, kad kaupinių tyrimai kol kas atliekami tik Vilniuje. Dalis savivaldybių taip pat abejoja pradinukų ugdymo atnaujinimu dėl didelio sergamumo. Vyriausybė trečiadienį leido nuo ateinančio pirmadienio atnaujinti pradinukų ugdymą 45-iose savivaldybėse, kuriose  naujų koronaviruso atvejų skaičius 100 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį svarstys planą grąžinti į mokyklas visus pradinukus. Siūlymus Vyriausybei parengė Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, po konsultacijų su ekspertais.  „Vyriausybė spręs dėl saugaus visų pradinukų sugrąžinimo į mokyklas. Sprendimai atskiroms savivaldybėms priklausys nuo epidemiologinės situacijos kiekvienoje jų“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Dar kelioms mokykloms pirmadienį atvėrus duris pradinukams, grįžimas į klases primena Rugsėjo 1-ąją, o tėvai sako jaučiantys didelį palengvėjimą, nors jį ir temdo nerimas dėl galimos trečiosios koronaviruso bangos. Ekspertai perspėja, kad užsitęsęs nuotolinis mokymas labai pablogino vaikų psichologinę ir fizinę būklę – daug vaikų nutuko ir tapo dar labiau priklausomi nuo išmaniųjų renginių ekranų.

Vilniuje kitą savaitę pamokos po testavimo vyks keturiose mokyklose. Prie Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos prisijungs „Vyturio“ pradinė mokykla, Baltupių gimnazija ir Jono Basanavičiaus progimnazija.  Savivaldybė sekmadienį pranešė, kad tęsiamas prieš tris savaites Vilniaus pradėtas bandomasis pradinukų ir pedagogų šeimų ūkių testavimas dėl COVID-19 kaupinių būdu.

Sostinėje šeimos su vaikais masiškai tiriasi dėl koronaviruso. Jau kitą savaitę Vilniuje į mokyklas turėtų sugrįžti kiek daugiau nei 1000 pradinukų, dėl to tėvai su atžalomis skuba atlikti koronaviruso tyrimą. Pasak tėvų, nuotolinis mokymasis iš namų išvargino ne tik klasės draugų pasiilgusius vaikus, bet ir pačius tėvus, kuriems teko iššūkis ir dirbti iš namų, ir padėti vaikams mokytis.  Nuo ankstyvo ryto prie mobilaus koronaviruso patikros punkto rikiuojasi automobiliai.

Jau daugiau kaip dvi savaites pradinukai keliauja į Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnaziją, kurioje buvo atnaujintas kontaktinis ugdymas, o moksleiviams, pedagogams atliekami koronaviruso testai. Dar beveik 60 mokyklų nori grįžti į klases ir vykdyti kontaktinį mokymą – dėl to trečiadienį apsispręs Vyriausybė. Tačiau ne visi tėvai patenkinti naująja tvarka ir piktinasi, kodėl pradinukai ir jų šeimos turi būti testuojami.

Koronaviruso situacija Lietuvoje po truputį gerėja. Tai sudaro sąlygas po truputį atverti mokyklų duris. Prieš keletą savaičių Vilniuje veiklą atnaujino pirmoji mokykla, o jau ketvirtadienį darbus pradės dar trys. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informavo, kad ketvirtadienį kontaktinę veiklą pradėsiančiose mokyklose bus atliekami koronaviruso tyrimai kaupinio principu.

Nuo trečiadienio Lietuvoje atnaujinami praktiniai vairavimo užsiėmimai bei egzaminai, taip pat įsigalioja prievolė iš anksto turėti neigiamą koronaviruso testą atvykstant į šalį. Sprendimą vėl leisti praktinį vairavimą Vyriausybė prieš savaitę priėmė po šalies didmiesčiuose surengtų protesto akcijų. Vyriausybė taip pat svarstė jau trečiadienį teikti Seimui pataisas, kurios reglamentuotų privalomą tyrimą dėl koronaviruso, taip pat ir vairavimo instruktorius ir egzaminuotojus.

Vilniaus savivaldybė atrinko dar tris mokyklas, kuriose pradinukai turėtų grįžti į klases, kartu testuojant bendruomenę dėl COVID-19 kaupinių metodu. Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės vyriausioji patarėja švietimo klausimais Alina Kovalevskaja, kol kas planuojama, kad į mokyklas, be jau kontaktiniu būdu besimokančios Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos, sugrįš dar apie 1000 pradinukų, kurių šeimos jau sutiko dalyvauti projekte.

Politikai vėl bando susitarti dėl to, dėl ko nieko nepešę išsiskirstė pernai – Nacionalinio švietimo susitarimo. Tokiu dokumentu partijos siekia nubrėžti viziją, kaip atrodys ateities švietimo sistema. Tiesa, tą viziją politikai mato labai skirtingai, jau dabar nesutaria ir dėl vieno aktualiausių klausimų – reikia naikinti ir jungti ištuštėjusias regionų mokyklas ar ne. Beje, patys moksleiviai didžiausia problema mato visai kitus dalykus nei politikai.

Politinių partijų susitarime dėl to, kaip turėtų atrodyti Lietuvos švietimas, pralaužti ledai. Prie bendro virtualaus stalo susėdę partijų lyderiai pradeda nuo balto popieriaus lapo ir sprendžia, kokia kryptimi šalyje toliau judės švietimas. Tiesa, ne visi politikai sutinka, kad pavyks rasti bendrą sutarimą šiuo svarbiu klausimu. Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė surengė susitikimą su politinių partijų atstovais aptarti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo.