kainos

Vartojimo kainų augimas per metus Lietuvoje, birželį užfiksavusioje nulinę mėnesio infliaciją, tapo kukliausiu Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje sumenko nuo 2,9 proc. gegužę iki 2,6 proc. birželį, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje - išaugo atitinkamai nuo 2,3 proc. iki 2,8 proc. ir nuo 3,0 proc. iki 4,0 procento.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais, būstas Lietuvoje pabrango 7,8 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje būstas per metus pabrango 13,7 proc., Estijoje – 6,6 procento.

Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad šių metų birželį, palyginus su gegužės mėnesiu, prekių kainos sumažėjo, bet padidėjo paslaugų kainos. Bendroje sumoje apskaičiuotas artimas nuliui vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis. Daugiausia tam įtakos turėjo daržovių, šilumos energijos, drabužių ir avalynės kainų sumažėjimas bei atostogų išvykų ir spirituotų gėrimų kainų padidėjimas. Per mėnesį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,4 proc., o paslaugų padidėjo 1 proc.

2013 metais kuro kainos Lietuvoje pasiekė aukštumas. Iki jų betrūksta keliasdešimties centų. Visgi ekspertai ramina, kad šiemet tokio didžiulio šuolio kainose nematysime. Naftos kainos po truputį kopia aukštyn, kuomet buvo pranešta apie kritusias JAV degalų atsargas. Prie kainų augimo taip pat prisideda tiekimo sutrikimai Libijoje ir Kanadoje. Tačiau tuo pat metu didesnį kainų augimą riboja kalbos apie naftos gavybos apimčių didinimą Saudo Arabijoje ir Rusijoje.

Darbuotojų mobilumas su metais tik didėja. Kur išvykti renkamasi ne tik pagal gero darbo galimybes, bet ir pagal tai, kokios būsto, produktų ir paslaugų kainos ten atvykus laukia. Amerikiečių konsultacijų kompanija „Mercer“ kasmet paskelbia daugiau nei 200 miestų reitingą, kuriame jie išrikiuojami nuo brangiausio iki pigiausio (pragyvenimo prasme). Šiemet įvertini 209 miestai pagal sudarytą krepšelį, kuriame daugiau nei 200 prekių ir paslaugų.

Premjeras Saulius Skvernelis didesnę savo atostogų dalį ketina praleisti Ispanijoje, kur, anot jo, ilsėtis yra pigiau nei Lietuvoje. „Tikrai yra faktas, kad tą pačia Ispaniją galiu palyginti. Atostogauti yra, man atrodo, galbūt šiek tiek pigiau nei Lietuvoje“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras. Jis teigė, kad per savo atostogas bus Lietuvoje, bet didžiąją laiko dalį praleis Ispanijoje su šeima ir draugais. „Atostogos yra tradicinės. Dalis jų bus Lietuvoje, o didesnė dalis užsienyje.

Eurostato renkamoje statistikoje Lietuva vis dar išlieka viena pigiausių šalių ne tik Europoje, bet ir tarp Baltijos šalių. Tiesa, kai kurių prekių kainos jau viršija Europos Sąjungos vidurkį. Eurostato duomenimis 2017 metais didžiausios paslaugų ir prekių kainos buvo Danijoje (142 proc. ES vidurkio), Liuksemburge (127 proc.), Airijoje ir Švedijoje (po 125 proc.). O pigiausia buvo Bulgarijoje (48 proc. ES vidurkio), Rumunijoje (52 proc.), Lenkijoje (56 proc.), Vengrijoje (62 proc.

Būstas visada buvo viena didžiausių ir atsakingiausių investicijų, nors tai ir nebėra vienkartinis gyvenimo pirkinys. Todėl jo pirkimui reikia negailėti laiko, kruopščiai pasiruošti ir padaryti namų darbus. Būsto įsigijimo procese dalyvauja dvi pusės – pirkėjas ir pardavėjas, todėl svarbu suvokti, kad galutinė sėkmė yra bendradarbiavimo, o ne mūšio vaisius. „Šiandien įprasta, kad derėtis galima visur ir visada – ne vien tik turguje.

Nesibaigianti prekybos tinklų konkurencija gali kaip reikiant suklaidinti pirkėjus – rodos, visur galima apsipirkti greitai, kokybiškai ir patraukliomis kainomis. Prekybos gigantai nuolat skelbia įvairias akcijas ir vilioja savo vartotojus skambiais šūkiais bei pasiūlymais.

Seimas ketvirtadienį pritarė Vyriausybės siūlymui didinti akcizus cigaretėms ir kitiems tabako gaminiams, įskaitant ir elektroninių cigarečių skysčiui. Akcizu nuo kitų metų kovo bus apmokestintas ir nikotino neturintis elektroninėms cigaretėms skirtas skystis. Už tai numatantį trejų metų akcizų didinimo 6-14 proc. planą ketvirtadienį balsavo 100 Seimo narių, 2 buvo prieš, susilaikė 18 parlamentarų. Planas numato akcizą už cigaretes kitąmet padidinti iki 62,25 euro už 1 tūkst.

Palangoje, privačiame sektoriuje, apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai džiaugiasi puikiu startu. Dėl neįprastai gerų orų tiek gegužę, tiek ir birželį poilsiautojų netrūko. Tiesa, kasmet auganti konkurencija mažina ir nakvynės kainas. Apsistoti Palangoje birželio mėnesį buvo galima ir už 5 Eur. Nuo liepos 1 d. kainos kils.

Jau ilgą laiką diskutuojama apie tai, kad gerėjant ekonominei Lietuvos situacijai, mažės Europos Sąjungos (ES) suteikiama parama. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo paradoksą, kaip gi apskaičiuojama teiktina parama. Pagal skaičiavimus išeis, kad Latvija ir Graikija gaus daugiau nei Lietuva.

Lietuvoje pragyvenimo lygis sparčiai artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tokią tiesmukišką išvadą galima padaryti pažvelgus į neseniai Eurostato paskelbtą statistiką, kad Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamosios galios standartą 2017 metais padidėjo iki 78 proc. ES vidurkio – per metus priartėjome 3 proc. punktais. Pernai aplenkėme Portugaliją, imame tolti nuo Estijos ir Slovakijos bei artėti prie Slovėnijos ir Čekijos.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šią savaitę žada pradėti pirmuosius du tyrimus prieš grožio salonus, atsisakiusius pakeisti kainoraščius, kur nurodytos skirtingos paslaugų kainos vyrams ir moterims. Tokių priemonių imamasi vykdant socialinę kampaniją „Kaina neturi lyties“. Jos metu daugiau kaip šimtas kirpyklų ir grožio salonų įspėti, kad jų kainodara pažeidžia lygių galimybių įstatymus, jiems duotos dvi savaitės pakeisti kainoraščius.

Dėl importo muitų, kuriuos Europos Sąjunga (ES) nustatė dėl JAV įvestų plieno ir aliuminio importo muitų, „Harley-Davidson“ motociklai ES šalyse pabrangs vidutiniškai 2,2 tūkst. JAV dolerių. Tačiau „Harley-Davidson“ tvirtina, jog nedidins didmeninių ir rekomenduojamų mažmeninių savo motociklų kainų, kad kompensuotų naujuosius muitus. Vietoj to įmonė bus priversta dalį Europos šalims skirtų motociklų gamybos iš JAV perkelti į užsienį.

Nuo liepos 1 d. „Regitroje“ įgyvendinamas antrasis valstybinio numerio ženklų kainų mažinimo etapas. Šį kartą pokyčiai palies didžiąją dalį Lietuvos gyventojų, nes daugiau nei dvigubai pinga eilės tvarka išduodami numerio ženklai. Dar balandį buvo sumažintos istorinių, prekybinių, diplomatinių ir elektromobiliams ženklinti skirtų numerio ženklų kainos. O nuo kito mėnesio pinga daugiausiai išduodamų, arba kitaip tariant, bendrųjų numerio ženklų kainos.

Lietuvos bankas atnaujindamas savo prognozes numato, kad kainos šiemet kils daug lėčiau nei pernai, tuo tarpu darbuotojų trūkumas vers darbdavius kelti atlyginimus daug sparčiau nei anksčiau manyta. Kalbant apie šalies ekonomiką, numatyta, kad šiemet ji augs 3,2 proc., kitąmet – 2,7 proc. „Po 2017 metų spurto, kuomet ekonomika augo kuomet 4 proc., nekeičiame prognozių ir toliau prognozuojame, kad sparčiai augs Lietuvos ūkis 3,2 proc.

„Kaina neturi lyties“ – tokiu šūkiu vadovaudamasi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tiria atvejus, kuomet akcijos yra taikomos vienai konkrečiai lyčiai, bet ne visiems. Pastaruoju atveju nustatyta, kad moterims taikyta mažesnė kaina automobilių plovykloje nei vyrams.  Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nustatė, kad automobilių plovykla „Ainava“ nepagrįstai taikė nuolaidas moterims ir tokiu būdu diskriminavo vyrus.

Atsakomieji Europos Sąjungos (ES) muitai amerikietiškoms prekėms jau įsigalioja. Šio žaidimo poveikį pajaus visi europiečiai, ne išimtis ir lietuviai. Tiesa, ekonomistai nesutaria, kiek konkrečiai brangs tam tikros prekės. Lietuvos muitinės departamento duomenimis, nauji muitai bus taikomi jau nuo penktadienio. Europos Sąjungos siųstame nurodyme informuojama, kad papildomas 25 proc.

Estijos ir Latvijos pasienyje gerokai padaugėjo vadinamųjų alkoholio turistų iš Estijos ir Suomijos, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR savo naujienų svetainėje. Pasienyje veikiančių parduotuvių savininkai patvirtino, kad jų pardavimai praėjusį savaitgalį keliskart padidėjo. Mokesčių inspektoriai tame neįžvelgia problemų ir planuoja tęsti įprastus gabenamų alkoholinių gėrimų apimčių patikrinimus. „Dauguma pirkėjų neviršija kiekių, kuriuos leidžiama pervežti.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu, būsto kainos šalyje padidėjo 2,4 proc., o per metus net 7,8 proc. Kaip informuoja Statistikos departamentas, naujos statybos būstai per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginant su ankstesniais trimis mėnesiais, pabrango 2,3 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 4,7 proc., butai daugiabučiuose namuose – 1,6 proc.

Praėjusiais metais, kai buvo šalta ir labai lietinga vasara, ūkininkai stvėrėsi už galvų, dejavo, kad permirkusioje dirvoje supus daržovės. Žmonės nerimavo, kad jų kainos šoktels iki neregėtų aukštumų arba visai neužteks iki naujojo derliaus. Šiemet, atrodo, visi turėtų džiaugtis: juk šiluma ir gražūs orai prasidėjo gana anksti. Deja, šįkart ūkininkai nerimauja, kad viskas gali išdžiūti, nes žemė jau senokai nematė lietaus, o kaitra kėsinasi nudžiovinti pasėlius.

Prastos žinios rūkaliams. Dyzelino akcizus nusprendusi pakelti valdžia nusitaikė branginti ir tabako gaminius. Visos cigaretės, cigarilės ir cigarai - brangs, taip valdžia biudžetą papildys keliolika milijonų eurų. Kol valdžia teisinasi, kad taip siekia sumažinti rūkančiųjų skaičių, rinkos analitikai aiškina, kad politikai eina lengviausiu keliu ir kelia tuos mokesčius, kurie gyventojus piktina mažiausiai. Marius sostinės parduotuvėje perka cigaretes.

Nuosava sodyba, o jei dar ir ant ežero kranto – tikra lietuvio svajonė. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi, kad sodybas parduoti darosi vis sunkiau net ir ežeringuose bei vaizdinguose kraštuose. „Inreal“ duomenimis, aplink Uteną, Molėtus, Ignaliną, Zarasus šiuo metu parduodama apie 270 sodybų, o per šiuos metus nupirkta tik apie 50. Sodybą šiame krašte pavyksta parduoti per 1– 2 metus.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo viena didžiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuva atsidūrė ketvirtoje vietoje. Lietuvoje infliacija gegužę siekė 2,9 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo 2,4 proc., o Estijoje – 3,1 procento. Didžiausia suderinta metinė infliacija gegužę buvo Rumunijoje – 4,6 procento.

Pieno supirkimo kainos po balandžio augimo, nutraukusio penkis mėnesius trukusį kainų smukimą, gegužę vėl krito. Pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis tvirtina, jog kainas mažino sausra. „Neįprastai sausi orai šį pavasarį baltymų ir riebalų kiekį piene dar labiau sumažino. Jų kiekis piene yra vienas svarbiausių rodiklių žaliavos kainodaroje“, – pranešime spaudai cituojamas E. Simonis. Anot jo, kainoms įtakos turėjo ir išaugusi smulkiųjų ūkininkų pieno gamyba.

Vasarą paskelbusi Neringa, vasarotojų kol kas laukia ne sezoninėmis kainomis. Įvažiavimas į kurortą lengvuoju automobiliu vis dar kainuoja 5 Eur, o nakvynę galima rasti ir už 10 Eur. Vietos verslininkai neslepia, kad po birželio 20 d. kainos kils. Ir nors naujų viešbučių Neringoje šį sezoną nėra, poilsiautojai kviečiami užsukti į naujas maitinimo įstaigas. Specialistai pataria kur skaniai pavalgyti.  Kelionė lengvuoju automobiliu į Neringą nuo birželio 20 d. kainuos 20 Eur.

Bankų atstovai tikina, kad Lietuvoje atlyginimams augant būsto įperkamumas vis didėja. Tačiau vilniečiai šiais metais gali įpirkti jau mažesnį būstą nei prieš metus, o palūkanoms pasiekus 5 proc. būstas vilniečiams būtų neįperkamas. Nuosavuose naujos statybos butuose gyvenančių šalies gyventojų dalis nuo 2016 metų išaugo du kartus, tačiau tai vis dar itin maža dalis – 6 proc. Senos statybos butuose gyvenančių žmonių dalis palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 proc. ir siekia 33 proc.

Vasarai atėjus nekilnojamojo turto rinka darosi vėl aktyvesnė, o kainos ima ir toliau augti. Remiantis skelbimuose nurodytomis kainomis, matyti, kad labiausiai jos auga Kaune, toliau rikiuojasi Klaipėda ir Vilnius. Gegužės mėnesį nekilnojamojo turto skelbimuose už parduodamus butus Vilniuje buvo prašoma vidutiniškai 1783 Eur/kv.m – t.y. 1,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku prieš metus ir beveik 1 proc. daugiau nei pirmąjį šių metų mėnesį, rodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt statistika.

Pernai metais Lietuvos ūkius skandino lietus, o šiais metais – džiovina sausra. Ūkininkai teigia brendantys iš skolos į skolą, o kainas pirkėjams nulems Nyderlandų ir Lenkijos derlius. Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad sausrai nesibaigiant, šiemet derlius galėtų būti net trečdaliu mažesnis. O tai paveiktų lietuviškos produkcijos kainas. TV3 studijoje žemės ūkio ministras teigė, kad trečdaliu mažesnis derlius atspindi liūdniausias prognozes.

Gegužę nekilnojamojo turto analitikai užfiksavo didžiausią mėnesinį butų kainų augimą šiais metais. „Ober-Haus“ duomenimis, dendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,2 proc. (2018 metų balandį metinis augimas sudarė 2,9 proc.). 2018 metų gegužės mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,4 proc.

Gamtinių dujų kainoms išliekant aukštoms, o produkcijos kainoms esant žemoms, vieno didžiausių koncernų šalyje „Achemos grupė“ valdoma trąšų gamintoja „Achema“ mažina gamybos apimtis ir stabdo dalį įrenginių. „Achemos“ vadovas Ramūnas Miliauskas sako, jog įmonė pirmadienį priėmė sprendimą stabdyti vieną amoniako cechų. „Šiais metais susidarė ypač nepalankios vadinamosios kainų žirklės – sumažėjo pasaulinės trąšų kainos, o gamtinių dujų kainos išliko labai aukštos.

Turizmo informacijos centro duomenimis, Palangoje yra per 100 vietų, kuriose galima pavalgyti. Didžioji dauguma kavinių, barų ir užkandinių įsikūrusios Jono Basanavičiaus gatvėje bei aplink ją. Patiekalų pasirinkimas didelis kaip ir kainų skirtumas: vieni cepelinus siūlo už 2 Eur, kiti – už 7 Eur. Dėl populiariausio deserto žmonėms negaila nei 6.5 Eur, nei laiko, stovėti ilgose eilėse.  Vasarai tik įsibėgėjant, J. Basanavičiaus gatvė jau marga nuo iškabų, siūlančių papietauti.

Per mėnesį Lietuvoje kainos padidėjo 0,4 proc., o per metus – 2,9 proc. Tačiau brango ne viskas. Užfiksuota, kad pigo vaisiai, spirituoti gėrimai, šildymo ir atliekų rinkimo paslaugos.  Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc.

Ar žinote, kokia daržovė dabar karaliauja turguose ir yra pati geidžiamiausia, nors kainuoja brangiau už mėsą? Tai smidrai. Šparagais mūsuose vadinamas žalumynas išpopuliarėjo prieš keletą metų ir jį kerta ne tik gurmanai, tai tampa mada. Ūkininkai pirkėjus ragina nežiopsoti, nes dėl ankstyvo sezono smidrų derlius baigsis jau kitą savaitę. Turgavietės tiesiog žaliuoja nuo šviežių daržovių. Nuo pat ankstyvo ryto vilniečiai graibstyte graibsto salotas, agurkus, įvairiais žoleles.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį sutarė nustatyti didžiausias leistinas skambučių bloko viduje kainas. Europarlamentarai šį sprendimą pavadino Briuselio pergale, tačiau kritikai sako, jog tai yra paprasčiausias populistinis triukas. Praėjusiais metais įsigaliojo sprendimas, pagal kurį kitose ES valstybėse narėse keliaujantiems europiečiams skambučiai, žinutės ar internetas turi kainuoti tiek pat, kiek kainuoja jų gyvenamojoje šalyje.

Tarp Baltijos šalių gyventojų itin paplitęs pirkimas užsienyje, o išleidžiamos sumos pirkiniams užsienyje viršija milijardą eurų. Tokius pasienio prekybos mastus parodė Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ bendrai atliktas Baltijos šalių tyrimas. Ekspertai vardina, kad tokius pirkimo mastus kaimyninėse valstybėse labiausiai lemia mažos pajamos ir skirtingos produktų kainos.

Pirkėją ir pardavėją sieja tamprus ryšys, tačiau šiuo metu galios centras – prekybininkų pusėje. Vis dėlto analitikai pastebi, kad situacija keičiasi, o tai – svarbus signalas mažiesiems prekybininkams. „Retail Zoom Baltics“ vadovas Baltijos šalims Artūras Urbonavičius konferencijoje „Retail 2018” kalbėjo, kad Lietuva – unikali šalis, mat per 28 metus nuo nelaisvos rinkos pereita prie absoliučiai vakarietiškų prekybos standartų.

Europos Komisijai (EK) siūlant uždrausti naudoti vienkartinius plastikinius gaminius, prekybininkai mano, kad naujovės nuguls ant vartotojų pečių, skelbia portalas lrt.lt. Bendrovės „Šviežia kava“ komunikacijos vadybininkas Nerijus Pudžiuvėlis teigia, kad alternatyvos plastiko pakuotėms yra brangesnės. „Jos yra gerokai brangesnės, kainos svyruoja dvigubai, priklausomai nuo kiekių. Ir tai – nevisiškai 100 proc. „žalias“ sprendimas, nes yra dar neišspręstų problemų, kaip kavos dangteliai.

Daugiau nei 1,3 mln. pirkėjų sutaupė virš 8,2 mln. eurų pirkiniams, rinkdamiesi prekes, kurių kainos reguliariai yra tikrinamos didžiuosiuose Lenkijos prekybos centruose, o Lietuvos prekybos tinkle atitinkamai mažinamos. Suskaičiuota, kad tokiu būdu kiekvienas pirkėjas vidutiniškai sutaupė apie 5,6 euro. Tokius rezultatus atskleidžia lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, praėjus metams nuo kampanijos „Mažos kainos garantija. Patikrinta Lenkijoje“ pradžios.

Praėjo beveik du metai, kuomet į Lietuvą žengė naujas žaidėjas prekybos rinkoje – „Lidl“. Ne paslaptis, kad daugelis tikėjosi, jog šis tinklas pasižymės mažesnėmis kainomis bei privers ir kitus prekybos tinklus pasitempti. Tačiau, ar iš tiesų kas pasikeitė per tuos du metus? Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad net trijų didžiųjų prekybos tinklų grynasis pelnas sumažėjo. Kaip rašė naujienų agentūra BNS „Maximos LT“ grynasis pelnas pernai sumažėjo 20 proc. iki 54,1 mln.

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien galima rasti informacijos apie dešimtis tūkstančių parduodamų būstų. Tačiau tik nedidelę dalį skelbimų sudaro informacija apie itin brangų nekilnojamąjį turtą, kurio kainos prasideda nuo 200 tūkst. eurų ir gali perkopti net keletą milijonų. Palyginkime, kiek ir kokių būstų už tokias sumas galima rasti skirtingų šalių sostinėse. Taline, remiantis internetinėmis svetainėmis KV.

Atostogų į tėvynę grįžę emigrantai šokiruoti: tos pačios prekės čia kainuoja kur kas brangiau. Prekybos centrų atstovai atkerta, kad kainų lyginti su užsienio šalimis negalima. Jos esą nustatomos atsižvelgiant į kiekvienos valstybės mokestinę bei konkurencinę aplinką. Airijoje gyvenanti Vita (vardas, pavardė redakcijai žinoma) grįžusi atostogų į Lietuvą nustebo užsukusi į vieną iš lietuvių itin pamėgtų prekybos centrų.

Vilnietis Vitalijus krovinius vežioja po visą Europą. Degalinėje stabtelėjęs vyras sako, kad dyzelino kainos pradėjo kilti kaip ant mielių. Vitalijaus skaičiavimais, nuo metų pradžios jos šoktelėjo 20 centų, todėl vyro pelnas nuolat krenta. Kainų augimą pastebi ne tik Vitalijus, bet ir kiti degalinėse nuolat besilankantys vilniečiai. Vairuotojai teisūs. Degalų kaina išties auga sparčiai. Per praėjusį mėnesį didmeninė benzino litro kaina išaugo 8-iais centais, o dyzelino 9-iais.

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. Stebėtina tai, kad norinčių gyventi individualiame name daugėja, bet kainos lyg ant mielių neauga.

Praėjusiais metais išpopuliarėjęs „Pajūrio ekspresas“ grįžta – jau nuo gegužės 25-osios „Lietuvos geležinkeliai“ į labiausiai pamėgtus kurortus kvies važiuoti patogiais ir šiuolaikiškais traukiniais. Galimybė nemokamai pasiekti stotį „Pajūrio ekspreso“ traukiniai – idealus pasirinkimas keliaujančioms šeimoms. Vykstantiems su vaikais „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo įsigyti sėdimas vietas prie staliukų bei susikurti savo erdvę: bendrauti, piešti, skaityti.

Šį mėnesį visų vairuojančių piniginės galėjo itin patuštėti. Gegužės mėnesį atliktas Pricer.lt degalų kainų tyrimas atskleidė, kad per mėnesį vidutinė A95 benzino kaina Lietuvoje (su PVM ir akcizu) kilo 6 proc., o dyzelinio kuro – 5,7 proc.

Apsipirkimas prieš tai neįvertinus tikrojo produktų ar prekių poreikio, neatidumas vertinant kainas ir kitos priežastys lemia, kiek išleisime užsukę į parduotuvę. Finansų ekspertai sako, jog laikantis kelių pagrindinių taisyklių, apsipirksime greičiau, o sutaupysime daugiau. Ekonominiai veiksniai tikrai turi įtakos kainų pokyčiams, tačiau ne vien tai lemia, kiek išleisime parduotuvėje. „Taisyklę, kad apsipirkimas prasideda namuose, žinome, ko gero, kiekvienas.

Nuo birželio 1-osios keisis Smiltynės perkėlos keltų bilietų kainos. Vienos jų mažėja, kitos – didėja. Didžiausią paslaugų tarifą ketvirtadienį patvirtino Kainų komisija, pranešė Smiltynės perkėla. Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Darius Butvydas sako, jog keltų kainos nesikeitė beveik dešimtmetį. „Tikimės, jog pasikeitusi kainodara bus kur kas patogesnė mūsų klientams, o svarbiausia – leis automatizuoti transporto bilietų pirkimą ateityje.