kainos

Mėsos, išskyrus paukštieną, gamyba per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje augo. Sausio–rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje buvo pagaminta 68,8 tūkst. tonų mėsos – 2,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, nurodo žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Kiaulienos šiemet pagaminta 41,9 tūkst. tonų – 5,8 proc. daugiau nei pernai. Tačiau mažėjo galvijų ir avių mėsos gamyba: galvijienos pagaminta 26,8 tūkst. tonų – 1,2 proc. mažiau, avienos – 79,9 tūkst. tonų – 6,7 proc. mažiau.

Viešojoje erdvėje nuolat girdimi skundai apie mažas senatvės pensijas ne juokais gąsdina ne tik netrukus į pensinį amžių įkopsiančius žmones, bet ir jaunimą. Vieni puola kaupti pinigus draudimo bendrovėse, kiti rezga mintį prieš pensiją emigruoti ir užsidirbti, kiti planuoja pirkti nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto elektroninėje „Sodros“ paskyroje vartotojus pasitinkanti skaičiuoklė pateikia gana viltingas senatvės pensijos prognozes - po trisdešimties metų jos didės bent dvigubai.

Kaniūkų turguje šeštadienio rytą tekant saulei užsimaniau Bobų vasaros: regis ir prisirengiau storai, o vos pastovėjus apėmęs drebulys pradėjo skaičiuoti šonkaulius. Kol rinkosi pirkėjai, tryniau rankas ir leidau Kaniūkų turgų apžvelgti Nemunaičio triušiams. Jų atvežė smagus vyrukus, už vieną ilgaausį dar patamsyje susigrūdęs į kišenę 20 eurų.

Registrų centro duomenimis šį rudenį butų kainos mažėjo. Vidutinė per 2018 m. III ketvirtį įsigyto būsto kaina šalyje siekė 756 eurus už kvadratinį metrą, t. y. 4,2 proc. mažiau negu praėjusio ketvirčio vidurkis. Lyginant š. m. III ketvirčio kainų vidurkį su pernai metais, būstas brango apie 5,4 proc., rašoma pranešime spaudai.  Senos statybos butai Senų butų kaina šalyje per III ketvirtį buvo 829 eurai už kvadratinį metrą – 1,6 proc. mažiau negu II ketvirtį, tačiau 6,7 proc.

Atliekų vežėjams pabranginus pakuočių atliekų surinkimą, trys Lietuvoje veikiančios pakuočių tvarkymo organizacijos nusprendė padidinti paslaugos įkainius savo nariams – keliems tūkstančiams įmonių. Gamintojai ir importuotojai teigia dar skaičiuojantys, kaip tai paveiks jų prekių kainas.

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos centrų užmojai – daržovės sparčiai brango dėl įmantrių pakuočių. Per metus daugelio populiariausių lietuviškų daržovių kainos kaip reikiant šoktelėjo į viršų, rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

Ar žinote, kad kainos Lietuvoje nuo 2000 m. iki 2017 m. pakilo 52 proc.? Tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis (36,5 proc.), bet daug mažiau nei kainų skrydis Rumunijoje (257 proc.), skelbia „Eurostat“. Labiausiai per 17 metų brango alkoholis ir tabakas (118 proc.), sveikatos apsauga (107 proc.) ir būstas bei komunaliniai mokesčiai (104 proc.). Maistas ir nealkoholiniai gėrimai brango 73 proc., transportas – 45 proc. Bet yra ir dalykų, kurių kainos krito: drabužiai pigo 30 proc.

Naftos kainos antradienį toliau kopia aukštyn, o „Brent“ kaina pirmą kartą nuo 2014 metų lapkričio perkopė 85 JAV dolerių už barelį kartelę. Gruodžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paūgėjo 0,03 JAV dolerio, arba 0,04 proc., iki 85,01 JAV dolerio už barelį. O lapkričio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) ūgtelėjo 0,25 JAV dolerio, arba 0,33 proc.

Vyriausybė trečiadienį svarsto priemones, kaip padidinti konkurenciją prekyboje maisto produktais ir geriau apsaugoti žmonių perkamąją galią. Be to, numatoma iki 2019-ųjų sausio išanalizuoti maisto kainų tendencijas ir jų priežastis bei kitų metų vasarį pateikti išvadas. BNS pateikia pagrindines siūlomas priemones. Ministerijos vertinimą ir būtinus teisės aktų pakeitimus Vyriausybei turėtų pateikti iki lapkričio 1 dienos.

Pirmadienį BRENT naftos, kurią mes naudojame Lietuvoje, kaina pakilo virš 80 JAV dolerių už barelį. Kainos augimas buvo paskatintas praėjusią savaitę vykusio naftą eksportuojančių šalių kartelio OPEC susirinkimo, kur, nepaisant JAV prezidento D.Trump prašymo, nebuvo suteikta vilčių didinti naftos gavybą. Tokia kaina nafta buvo prekiaujama tik prieš keturis metus, kai prasidėjo staigus naftos kainos kritimas.

Gyventojams piktinantis augančiomis maisto kainomis, o premjerui į Lietuvą kviečiant užsienio prekybos tinklus, prezidentė Dalia Grybauskaitė su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku pirmadienį aptarė augančių kainų ir konkurencijos stiprinimo klausimus. Savo ruožtu prezidentė ketina Seimui dar rudens sesijoje teikti keturių įstatymų paketą, kuris padėtų pažaboti nesąžiningą prekybininkų reklamą ir konkurenciją.

Premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pažadėjo skatinti smulkųjį verslą, didinti konkurenciją prekyboje bei stabilizuoti kainų augimą. Jis teigė nesutinkantis su prekybininkų nuomone, jog Lietuva – mažiausių kainų šalis, ir žadėjo, jog Vyriausybė kitą savaitę svarstys kai kurias priemones. „Išgirdau, kad viskas pas mus yra tvarkoje, esame mažiausių kainų šalis, niekuo neišsiskiriame iš kitų, nėra jokių esminių problemų.

Rugsėjį į popamokines veiklas vaikus registruojantys tėvai stebisi kainomis. Šios kasmet vis didesnės. Esą savivaldybių 15 Eur siekiančių kompensacijų būreliams nė nesijaučia. Tėvai taip pat pabrėžia, kad nors ir kompensuojamų veiklų pasiūla didelė, jomis vaikams tenka nusivilti. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui skiriamas finansavimas 2018 m. išaugo: 2017 m. buvo skirta 8,2 mln. Eur, 2018 m. – 11 mln. Eur.

Elektra buitiniams vartotojams, pastaruosius kelerius metus pigusi, kitąmet neišvengiamai brangs bent keliais procentais, prognozuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, žmonės šią žinią neabejotinai sutiks neigiamai. Dauguma vartotojų, pasirinkę ESO siūlomą standartinį planą, už elektrą šiemet moka 11,3 cento už kilovatvalandę, iš jų trečdalis, arba 3,4 cento, yra didmeninės kainos dalis.

Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio traukinio reisai, kuriais keleiviai rugsėjo 29 d. iš Vilniaus ar Šiaulių geležinkelio stočių galės vykti į Rygą, Minską arba Kijevą.

Praūžus mokslo metų šventei gėlių turgelius nuspalvina įvairiausių kombinacijų ir rūšių gėlės. Daugybė vaikų ir jų tėvų suskuba pirkti gėlių mylimoms mokytojoms ar darželio auklėtojoms. Kokios gėlių kombinacijos populiariausios ir perkamiausios pasakojo Kaune esančio gėlių salono „Studio flores“ savininkė Kristina Rimienė ir Simono Konarskio gėlių turgelio prekybininkai Vilniuje.

Praėjusiais metais 3000 sezono klubo narysčių pardavimo rekordą pasiekęs Vilniaus „Rytas“ yra arti to, kad dar kartą pakartotų šį pasiekimą. Tiesa, šį kartą kainos vidurkis – 85 eurai. „Pernai vilniečiai „Ryto“ narystes rinkosi už vidutiniškai 35 eurus, o šiemet šis rodiklis išaugo iki 85 eurų, – atskleidė klubo rinkodaros vadovė Loreta Stakauskaitė. – Manome, kad taip fanai išreiškia savo palaikymą mylimai komandai ir prisideda prie jos išlaikymo.

Atotrūkis tarp prekių ir paslaugų kainų vidurkio Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse per 17 metų sumažėjo, tačiau jos vis dar išlieka vienos mažiausių ES, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, Lietuvoje kainų lygis pernai sudarė 60 proc. ES vidurkio – 15 punktų daugiau nei 2000-aisiais. BNS kalbinti ekonomistai sutinka, kad bendrą kainų lygį Lietuvoje mažina pigios viešosios paslaugos.

Vasaros sezono pabaigos Palangos verslininkai skelbti neskuba. Tikisi turistų sulakti iki pat spalio vidurio. Atostogas rudenėjančiame kurorte renkasi ramaus poilsio mėgėjai bei tie, kurie nori sutaupyti. Verslininkai tikina, jog apgyvendinimo paslaugų kainos rudeniop krenta kone pusiau. Šią vasarą Palangos verslininkai vadina „turkiška“. Esą tiek oru, tiek ir žmonių srautu į Turkiją Palanga galėjo lygiuotis.

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sukėlė tikrą audrą socialiniame tinkle, palyginęs to paties sūrelio kainą Latvijoje bei Lietuvoje ir padaręs išvadą, kad kaimyninėje šalyje už lietuvių produkciją mokama mažiau. Tačiau ekspertai kategoriški – toks palyginimas jokios realios situacijos neatvaizduoja.

Naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys parodė, kad per atlyginimai Lietuvoje ir toliau augo, o vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, pagaliau perkopė 900 eurų ribą. Ekonomistai sako, kad tai neabejotinai turės įtakos ir kainų lygiui šalyje. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. antrąjį ketvirtį sudarė 926,7 eurų: viešajame sektoriuje – 932,9 EUR, privačiajame sektoriuje – 923,8 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Lyginant Lietuvos ir kitų šalių kainas, neretai išlenda mažos rinkos argumentas. Būtent mažas šalies dydis lemia, kad kai kurios prekės čia brangesnės. Bent jau taip sako patys prekybininkai. Kiti tuo tarpu ginčija, kad tai tik „sena prekybininkų dainelė“ ir net mažesnėse šalyse galima rasti pigesnių prekių nei Lietuvoje.

Valdantiesiems ruošiantis pažaboti augančias kainas, vėl svarstoma apie lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymą maisto produktams. Daugumoje Europos Sąjungos šalių tai įprasta praktika, tačiau Lietuvoje šios priemonės  veiksmingumu abejojama. Nors bet kokie ankstesni siūlymai taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams buvo atmesti, dabar „valstiečiai“ patys ieškodami būdų suvaldyti kainų augimą, gręžiasi link senų idėjų.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis svarsto, jog siekiant sumažinti arba stabilizuoti kainas, galėtų būti išbandytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas tam tikriems būtiniausiems maisto produktams. „Mes lygtai ir esame pamiršę tokį dalyką, kad PVM tarifas galėtų galbūt keliems produktams būti sumažintas kuriam tai laikotarpiui ir pažiūrėti, ar tai turės įtakos kainoms. (...) Tai kol kas būtų nauja iniciatyva“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė Seimo vadovas.

Jau šią savaitę studentai pradeda keltis į gautus kambarius bendrabučiuose. Tuo tarpu kambarį norintys išsinuomoti, jau vėluoja. Eksperto teigimo, nuomos pasiūla šiemet kaip niekad maža, o tai turi įtakos ir kainai. „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška tv3.lt pasakoja, kad šiuo metu senos statybos daugiabutyje būstą galima išsinuomoti už maždaug 9 eurus per kvadratinį metrą, o naujos statybos –11–12 Eur/kv. metrą.

8 mėnesius iš eilės mažėjusi, liepą mėnesio vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su birželiu, padidėjo 0,7 proc. iki 257,7 eurų už toną. Lietuvos stambiems pieno ūkiams, iš kurių superkama apie 60 proc. viso pieno šalyje, perdirbimo įmonės liepą už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 303,8 eurus už toną. Per mėnesį ši kaina ūgtelėjo 0,9 proc.

Rusijos gyventojų realiosios finansinės pajamos (išskaičius privalomus mokesčius bei įvertinus infliaciją) sausio-liepos mėnesiais buvo 1,7 proc. didesnės nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa, jos paaugo 2 procentais. Nominaliai pajamos padidėjo 5,1 proc. iki 32,3 tūkst. rublių (425 eurų) žmogui per mėnesį.

Pastaruoju metu pagrindinė tema užvaldžiusi diskusijų lauką – kainos Lietuvoje. Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, kainos Lietuvoje tikrai didelės, tačiau dėl to kalta šalies konkurencinė aplinka. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda mano, kad diskusija įsiplieskė verslininkams pardėjus kalbėti apie galimą kainų didinimą, dėl prastesnio žemės ūkio derliaus.

Augant atlyginimams auga ir kainos, o naujesnės Europos Sąjungos narės po truputį vejasi senųjų šalių narių kainas. Štai paskutiniu metu vienas didžiausių kainų augimų fiksuotas Bulgarijoje, tačiau čia kainos vis dar mažesnės nei Lietuvoje.  Eurostato duomenimis, liepą Bulgarijoje kainos, palyginus su 2017 metų liepa, paaugo 3,6 proc. Tai antras didžiausias dydis, po Rumunijos. Lietuva atsidūrė dvyliktoje vietoje su 2,3 proc.

Populiariųjų flagmanų kainos, kartais siekiančios 1000 eurų, jau nebestebina, tačiau naujausiomis technologijomis galima naudotis ir pigiau. Technologijų lyderė „Tele2“ pastebi, kad labiausiai pasiteisinusios inovacijos netrukus yra įdiegiamos ir naujuose vidutinės klasės telefonuose, kainuojančiuose kelis kartus mažiau. Jūsų dėmesiui – „Tele2 Inovacijų biuras“ pateikia 3 šiais metais pristatytų ir iki 300 eurų kainuojančių išmaniųjų apžvalgas.

Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atliko tyrimą, kurio metu lygino tų pačių drabužių, avalynės, buitinės technikos kainas to paties prekės ženklo parduotuvėse skirtingose Europos Sąjungos šalyse. Rezultatai parodė, kad kai kurios prekės pigesnės net kaimyninėje Latvijoje. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje dalis prekių 10 ir daugiau eurų yra brangesnės nei identiškos prekės kitose šalyse.

Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio kalbos, jog reikėtų riboti prekybos centrų darbo laiką sekmadieniais ir taip didinti konkurenciją bei mažinti kainas, šypsnį sukėlė net ir smulkiesiems prekybininkams. Jie įsitikinę, kad tokie metodai smulkiesiems išlikti nepadės. Premjeras Saulius Skvernelis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis paskelbė, kad sieks suvaldyti kylančias kainas Lietuvoje.

Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atliko tyrimą apie drabužių, avalynės, buitinės technikos kainas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Per šį tyrimą lygintos prekių kainos tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Tyrimas atskleidė, kad identiški drabužiai Lietuvoje kainuoja maždaug 15 proc. brangiau nei Ispanijoje.

Prekių ir paslaugų kainų augimą gali pažaboti didesnė konkurencija, kurios mažmeninėje rinkoje šiuo metu trūksta, teigia premjeras. Anot Sauliaus Skvernelio, svarstoma palengvinti naujų mažesnių parduotuvių steigimą, ūkininkų produkcijos pardavimą, taip pat mažinti didžiųjų prekybos tinklų įtaką, galbūt ribojant jų darbo laiką savaitgaliais.

Keliaujant po įvairiais šalis nejučiomis imama lyginti savos šalies ir kitos kainas. To geriau nedaryti nuvykus į Ukrainą, nes nuotaika gali subjurti, pamačius, kaip ten pigu. Tiesa, omeny reikėtų turėti ir Ukrainos gyventojų gaunamos atlyginimus.  Minimali alga Ukrainoje siekia apie 91 eurą per mėnesį „į rankas“, o vidutinė – apie 236 eurus, atskaičius mokesčius. Vidutinė alga Kijeve yra kiek didesnė – siekia virš 300 eurų.

Šilti ir sausi orai praeitą savaitę toliau didino elektros kainą Baltijos šalyse, šiek tiek augo vėjo energijos gamyba, pranešė nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Liepos 23–29 dienomis Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina išaugo 2,9 proc. iki 56,08 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje – 2,3 proc. iki 55,37 euro už MWh. Palyginti su ankstesne savaite, Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas augo 2,3 proc.

Lietuvoje liepos mėnesį, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekė 0,5 procento. Suderinta išankstinė metinė (liepą, palyginti su 2017-ųjų liepos mėnesiu) infliacija buvo 2,2 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Birželio mėnesį Lietuvoje buvo 0,1 proc. suderinta mėnesio defliacija, o suderinta metinė infliacija siekė 2,6 procento.

Benzinas ir dyzelinas degalinėse Lietuvoje išlieka pigiausias Baltijos valstybėse. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje buvo 1,209 euro, Rygoje - 1,332 euro, Taline - 1,369 euro, dyzelino - atitinkamai 1,124 euro, 1,262 euro ir 1,309 euro. Litras suskystintų dujų Vilniuje ir Rygoje kainavo tiek pat - vidutiniškai 0,569 euro, Taline - 0,649 euro.

  Didžiausiame vasaros kurorte – Palangoje, turgus dirba kur kas ilgiau negu skelbiama. Prekeivių galima rasti ir vėlyvą vakarą. Ir nors kai kurių produktų kainos čia ženkliai didesnės nei prekybos centruose, pirkėjų netrūksta. Šie ieško uogų, daržovių, vaisių bei rūkytos žuvies. Palangos turgų administruojančios įmonės „Palangos klevas“ vadovas Andrejus Byčkovas teigia, kad prekeivių vasarą netrūksta, kaip ir pirkėjų.

Vilniaus prekybos ir pramogų centruose neretai galima sutikti apsiperkančius baltarusius, tačiau lietuviui, apsilankiusiui Minske, tai gali iškelti klausimų. Mat kainos maisto prekių parduotuvėje – lietuviškoms neprilygsta.

Europos Sąjungos (ES) antimonopolinė tarnyba antradienį už neleistiną kainų nustatinėjimą pritaikė milijonines baudas elektronikos prietaisų gamintojams iš Japonijos, Taivano ir Nyderlandų. Europos Komisija (EK) Taivano bendrovei „Asus“, Nyderlandų „Philips“ bei japonų įmonėms „Pioneer“ ir „Denon & Marantz“ pritaikė baudų, kurių bendra suma sudaro daugiau nei 111 mln. eurų.

Šeštadienį Palangoje 19-ą kartą startavo tradicinės „Aurum 1006 km lenktynės“. Šiemet prie starto linijos išsirikiavo 37 automobiliai, nors jų ir turėjo būti vienu daugiau. Penktadienį kvalifikacijoje trečią starto poziciją iškovojusi „Skuba Racing Team“ šiandienos lenktynėse nestartavo. Kvalifikacijos pabaigoje šios komandos BMW M3 V8 „BigDaddy“ automobilyje sugedo kuro siurblys.

Gamintojai Jungtinėse Valstijose nerimauja dėl prezidento Donaldo Trumpo prekybos politikos, kurią kaltina dėl aukštesnių kainų ir tiekimo sutrikimų, teigiama JAV Federalinio rezervo sistemos (FSR) trečiadienį paskelbtoje apklausoje. Šiuo metu muitų įtaka kainoms, kurias už prekes sumoka vartotojai, galima vertinti „nuo menkos iki vidutiniškos“, teigiama FSR apklausoje, tačiau ši įtaka kai kuriuose sektoriuose artimiausiu metu gali padidėti.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) informuoja, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsigalios nauji AB Lietuvos pašto teikiamos vidaus universaliosios pašto paslaugos tarifai. Pranešime spaudai aiškinama, kad nauji tarifai tvirtinami įvertinus AB Lietuvos pašto prašymą dėl vidaus universaliosios pašto paslaugos tarifų keitimo ir atsižvelgiant į tokios paslaugos teikimo sąnaudas. Nauji tarifai bus taikomi Lietuvoje siunčiamoms mažosios ir didžiosios korespondencijos siuntoms.

Verslininkė Inga Stumbrienė įsitikinusi: norint išties gerai pailsėti, reikia bent trumpam pakeisti aplinką. Todėl siekdama atsipalaiduoti ir pravėdinti mintis nuo kasdienės rutinos, žinoma moteris kartu su šeima reguliariai leidžiasi į keliones. Bent kartą per metus Stumbrų šeimyna randa laiko egzotiškoms atostogoms tolimuose kraštuose, tačiau neatsisako ir poilsio Lietuvoje – nesvarbu, vasara ar žiema už lango, reguliariai užsuka pailsėti į Šventąją.

Lietuviai išvykę į kitus miestus dažnai mėgsta palyginti kainas savoje šalyje ir svetimose. Šį kartą tv3.lt redakciją pasiekė nuotraukos su užfiksuotomis kainomis Miunchene, Vokietijoje. Miunchenas savo kainomis išsiskiria ir iš likusių Vokietijos miestų. Mat ten ypač didelės nuomos ir nekilnojamojo turto kainos, o tai bendrai kelia pragyvenimo lygio kainą. Tai reiškia, kad ir atlyginimai ten dėl to turi būti mokami didesni. 2016 metais, perkamoji galia Miunchene buvo 37 proc.

Vykdant kompensuojamų vaistų sistemos pertvarką, viešojoje erdvėje jau kilo ažiotažas. Žmonės tikina, kad nebegauna tų vaistų, prie kurių yra pripratę, o vietoje jų pasiūlyti kiti. Tuo tarpu Aurelijus Veryga tikina, kad tai tik psichologinis prisirišimas prie vaisto, mat veiklioji medžiaga kitų vaistų – tokia pati. Tiesa, kartais gydytojai sąmoningai gali išrašyti vaistus su kita veikliąja medžiaga, mat yra suinteresuoti tam tikros vaistų bendrovės gerove.

Dėl Lietuvos žemdirbius alinusios sausros šiemet derlius bus mažesnis nei pernai, tačiau ar dėl to kils produktų kainos, nėra vieningos nuomonės. Mokslininkai mano, jog grūdų produktų kainos kilti neturėtų, nes Lietuvos rinką veikia pasaulinės tendencijos, tuo metu maisto pramonės atstovai sako, jog šios kainos neabejotinai augs. Pasak Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininko Mindaugo Snarskio, natūralu, kad mažėjant pasiūlai, o paklausai išliekant stabiliai, kainos kyla.

Norite į Lietuvos pajūrį, bet atsibodo Palanga ir gąsdina Kuršių nerijos kainos? Netrukus sužinosite, kiek kainuoja nakvynė Šventosios vizitine kortele tapusiuose mediniuose nameliuose ir kokios pramogos šią vasarą čia poilsiautojų mėgiamiausios.   Vos įvažiavus į Šventąją, pasitinka keistai besielgiantys namelių nuomotojai. Tik išvydę filmavimo kamerą, vyrai neria į mišką. Drąsiausias – 80-metis Valdemaras. Senjoras atviras: namelių nuoma padeda išgyventi.