kainos

Jei pernai tėvai dėl koronaviruso ir nuotolinio mokymosi savo vaikų į mokyklas ruošti neskubėjo, šiemet, nors iki rugsėjo 1-osios dar kelios savaitės, – žymiai drąsiau perkamos mokyklinės priemonės, užsakinėjamos uniformos vaikams. Ekspertai sako, kad mokyklinių priemonių ir uniformų kainos nekilo, tačiau norint pirmoką suruošti į mokyklą vis vien teks gerokai patuštinti šeimos biudžetą – net ir perkant pigiausias prekes tai kainuos mažiausiai 250 eurų.

Statistikos departamentas skelbia, kad 2021 m. birželio mėn. šalyje atlikta statybos darbų už 322,1 mln. eurų to meto kainomis, tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2,8 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei gegužės mėn. (nepašalinus – 4,5 proc. daugiau). O per mėnesį pastatų statybos darbų atlikta 4,6 proc. mažiau, inžinerinių statinių statybos darbų – 0,3 proc. mažiau (nepašalinus – atitinkamai 1 proc. ir 8,4 proc. daugiau). 2021 m. birželio mėn.

Vis netyla kalbos apie kylančias kainas. Ekspertai teigia, kad kilo tiek būtiniausių prekių, tiek nekilnojamo turto ar paslaugų kainos. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti gatvėje sutiktų vilniečių, ar jie jaučia kainų šuolį. Ne vienas sutiktųjų teigė, kad jaučia pakilusias kainas ir kad dėl to padidėjo jų asmeninės išlaidos.  „Brango praktiškai visi. Neskaičiavau, kiek padidėjo išlaidos, bet tikrai turėjo padidėti apie 10 proc.“, – pasakojo vaikinas.

Nekilnojamojo turto (NT) kainos nenustoja stebinti tautiečių, tačiau finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad prie tokių kainų teks priprasti.  Kainos turėtų stabilizuotis, tačiau kristi – vargu, sakė analitikas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Žaliavų kaina tiesiogiai atsiliepia ir nekilnojamo turto rinkai. Čia irgi matomas tas brangimas, kainos auga.

Kainos Lietuvos kavinėse ir restoranuose per pastaruosius 7 metus išaugo 45 procentais ir tai yra didžiausias augimas Europos Sąjungoje. Ekonomistai sako, kad jei išaugusios maitinimo paslaugų kainos neatspindės kokybės, tai atbaidys ne tik lietuvius, bet ir užsienio šalių turistai Lietuvą kaip brangią valstybę gali išbraukti iš savo žemėlapio. Verslininkai atšauna, kad kainos išaugo dėl vienų didžiausių  mokesčių Europos Sąjungoje ir didėjančio darbo užmokesčio.

Niūrios žinios centrinio šildymo vartotojams – brangsta ne tik elektra ir dujos, bet ir radiatorių šilumos kaina ateinančią žiemą gali išsipūsti net ketvirtadaliu. O tai per sezoną vidutiniam butui sename name sąskaitą išpūstų 80 eurų. Šilumos tiekėjų asociacija aiškina, kad šildymas brangsta dėl aukštų biokuro kainų ir jo stygiaus, nors medienos supirkėjai tikina, kad biokuras tiesiog pūva nesurinktas Lietuvos miškuose. Opozicija valdančiuosius kaltina neūkiškumu.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse liepą šiek tiek pabrango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Liepą, palyginti su birželiu, krepšelis pabrango 0,04 euro, bet buvo 4,39 euro (7,6 proc.) pigesnis nei praeitų metų liepos mėnesį. Tinklu su pigiausiu krepšeliu buvo „Maxima“, jo kainą sumažinusi 3,46 euro iki 48,51 euro, antroje vietoje – „Lidl“, kur kaina augo 0,23 euro iki 51,98 euro.

Kylant kainoms ir infliacijai baiminamasi „pokovidinės“ finansų krizės, tačiau ekonomistai teigia, kad kol kas dar nėra ko išgyventi, nes žmonės pinigų turi.   Tokią mintį tv3.lt naujienų portalo laidoje išsakė finansų analitikas Marius Dubnikovas. Su juo kartu diskutavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.  Kainos auga lyginant su praėjusiais mėnesiais ar metais, matome, kad ta infliacija yra.

Per pastarąjį pusmetį įvairių žaliavų, produktų bei paslaugų kainos kilo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vis dėlto,  kai kurie ekonomistai jau įspėja apie pirmuosius kainų sprogimus didžiosiose rinkose ir garsiai svarsto, kada tai pasieks Lietuvą ir kurios sritys „sprogs“ pirmiausia. Tiesa, nors vieni ekonomistai kainų burbulų sprogimą prognozuoja jau rudenį ar vasaros pabaigoje, kiti, tuo metu, yra kiek kitokios nuomonės ir dalijasi šiek tiek švelnesnėmis prognozėmis.

Lietuva neturėtų skubėti naikinti mokesčių lengvatos žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Tai padarius, lietuvių gaminama produkcija taptų nekonkurencinga. Tokios pozicijos laikosi žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas (51 m.), nepritariantis dabartinei Aplinkos ministerijos, kuriai pats vadovavo ankstesnėje Vyriausybėje, pozicijai, jau nuo kitų metų gerokai branginti žemdirbių naudojamus degalus.

Brangiausių pasaulyje bulvyčių porcijos Gineso rekordą iškovojo vieno prabangaus restorano Niujorke patiekalas, žibantis auksu.  Brangiausių pasaulyje skrudintų bulvyčių porcijai reikės, žinoma, bulvių. Taip pat ir Dom Perignon šampano, kainuojančio beveik 200 eurų. Ir triufelių. „Triufeliai, triufeliai ir dar kartą triufeliai. Trumpai tariant, čia ir triufelių aliejus, ir švieži Juodieji vasaros triufeliai. O sūrio padažas taip pat su triufeliais.

Pastaruoju metu visame pasaulyje, taigi, ir Lietuvoje, kyla įvairių žaliavų, prekių bei kai kurių paslaugų kainos. Panašu, kad kuo toliau, tuo daugiau teks mokėti ir už apsilankymą restorane, mat Lietuvoje kylančias maitinimo paslaugų kainas sparčiausiai augančiomis jau vadina ir Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba. Tokiu įrašu savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Šią vasarą kuro kainos Lietuvoje ne tik pasiekė, bet jau ir viršijo priešpandeminį lygį. Vis dėlto specialistai skuba raminti, kad labai ženkliai kuras brangti toliau nebeturėtų, o iki vasaros pabaigos, jei pandeminė situacija pasaulyje per daug nesikeis, tikėtina, kad kainos nusistovės. Tiesa, dar praėjusių metų pavasarį kuro kainos visame pasaulyje buvo pasiekusios bene istorines žemumas.

Specialistų teigimu, nors karantinas, kėlęs daug iššūkių transporto rinkai, pasibaigė tik birželį, atsigavimas matomas ne tik pastaruoju metu, bet ir visą antrą šių metų ketvirtį. Vis dėlto, jie atkreipia dėmesį, kad didesnį rinkos augimą stabdo maždaug ketvirtadaliu sumažėjusi naudotų automobilių pasiūla didžiosiose Europos rinkose, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai. „Taip pat jose vyrauja šiek tiek pakilusios automobilių kainos. Tai atsiliepia ir mums.

Infliacija vis plačiau šiepia savo nasrus. Ekonomistai jau mato artėjančio maisto kainų šuolio ženklus ir prognozuoja, kad maistas parduotuvėse šiemet gali pabrangti iki 7 procentų. Žmonės skundžiasi, kad kainos išpūstos jau dabar, o gamintojai mėgina teisintis, kad jiems išbrango žaliava ir gamybos sąnaudos. Tiesa, „Norfos" vadovas dar atsargus ir tvirtina nematantis priežasčių ekonomistų prognozuojamam naujam maisto kainų šuoliui.

Nuo liepos pabaigos mažės Juridinių asmenų registro (JAR) paslaugų įkainiai.  Vyriausybė trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui mažinti juos pelno maržos dalimi. Pasak ministerijos, Registrų centras dėl to negaus apie 46 tūkst. eurų pajamų.

Pasibaigus antrajam karantinui būsto nuomos rinka didžiuosiuose šalies miestuose atsigauna, tačiau dar nepasiekė priešpandeminio lygio. Ekspertų teigimu, nors butų nuomos kainų augimas yra paspartėjęs, sparčiai auga ir butų pirkimo kainos, tad nuomos pajamingumas ženkliai nedidėja ir šiuo metu siekia apie 7 procentus. Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, pasibaigus antrajam karantinui trumpalaikė nuoma atsigauna.

Jungtinėje Karalystėje (JK) namų kainos sparčiai auga. Nepaisant šalies apėmusios pandemijos, oficialiais duomenimis, dabartinis būsto kainų augimo tempas yra greičiausias per daugiau nei dešimtmetį. Didžiausia JK nekilnojamo turto paskolas teikianti įmonė „Nationwide“ teigia, kad šalies nekilnojamo turto rinka dabar klesti.

Jau šį mėnesį brangiau kainuoja dujos ir elektra. Energetikai didina kainas aiškindami, kad patys jas perka išaugusiomis pasaulinėmis kainomis. Tačiau gyventojus kylančios kainos piktina. Štai opoziciniai socialdemokratai jau siūlo mažinti dujoms ir elektrai pridėtinės vertės mokestį. Valdančiųjų atstovai tokio projekto neatmeta ir žada svarstyti.

Jungtinėje Karalystėje (JK) nekilnojamo turto kainos per metus išsaugo 13,4 proc. Toks didėjimas yra sparčiausias nuo 2004 m. lapkričio mėnesio, teigia „Nationwide“. „Nationwide“ duomenimis, vidutinė namo kaina išaugo nuo 216 403 svarų (apie 252 400 eurų) 2020 m. birželį, iki 245 432 svarų (apie 286 260 eurų) šiemet. „Nationwide“ vyriausiasis ekonomistas Robertas Gardneris sakė, kad kainos, lyginant su vidutinėmis pajamomis: „Jau artėja prie rekordo.

Pirmadienį smukusios naftos kainos antradienį pasuko aukštyn. Rugsėjo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paaugo 0,19 JAV dolerio, arba 0,25 proc., iki 75,35 JAV dolerio už barelį. O rugpjūčio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) paūgėjo 0,23 JAV dolerio, arba 0,31 proc., iki 74,33 JAV dolerio už barelį. Pirmadienį „Brent“ atpigo 0,39 JAV dolerio, arba 0,5 proc.

Kai kurie vairuotojai, norėdami gatvėje atrodyti išskirtinai ar pradžiuginti savo artimą, ieško ypatingų automobilio numerių. Vieniems reikalingi tam tikri simboliai – raidžių ar skaičių seka, kiti visgi nori turėti vienetinius numerius ir renkasi juos gaminti pagal užsakymą. Tačiau tokios užgaidos gali gerokai paploninti kišenę. „Regitra“ informuoja, kad vardinis numerio ženklas – tai asmens pageidavimu sudaromas registracijos numerio užrašas.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), birželio mėnesį buvo 1,3 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą birželį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė (birželį, palyginti su 2020-ųjų birželio mėnesiu) infliacija buvo 3,5 procento.

Lietuvoje birželį, palyginti su geguže, buvo 0,6 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja šeštą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija (birželį, palyginti su 2020 metų birželio mėnesiu) siekė 3,6 proc., o vidutinė metinė infliacija – 1,4 proc. (gegužę – atitinkamai 3,6 proc. ir 1,2 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2020 metais, būstas Lietuvoje pabrango 12 procentų. Labiau jis brango tik Danijoje (15,3 proc.) ir Liuksemburge (16,7 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 2,8 proc., Estijoje – 6,6 procento.

Gyventojai skundžiasi pabrangusiomis taksi ir pavežėjų paslaugomis – sumokėti už kelionę tenka beveik pusantro karto daugiau. Pakilusias kainas lėmė vairuotojų stygius. Paklausa gerokai viršija pasiūlą – dingus karantino ribojimams, šalies gyventojai pradėjo daugiau keliauti ne tik tarp skirtingų regionų bet ir didmiesčiuose.  Vilnietė Daiva taksi automobilį vairuotoja pusmetį. Anot moters, švelnėjant karantino ribojimams, gyventojai suaktyvėjo, smarkiai išaugo klientų skaičius.

Lietuvoje jau daugiau nei metus veikia rusiškas parduotuvių tinklas „Mere“, tačiau jo pavadinimas daliai lietuvių vis dar nėra žinomas. Ir nors tinklo parduotuvės atidarytos jau 11 Lietuvos miestų, o kai kuriuose jų veikia jau ir po kelias, visgi sostinėje prekybos tinklas veiklos dar nevykdo. Rusijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane veikiantis po „Svetofor“ prekės ženklu parduotuvių tinklas pastaraisiais metais plečiasi ne tik Lietuvoje, bet ir Rumunijoje bei Vokietijoje.

Kauno miesto savivaldybės sprendimas diferencijuoti darželių kainas pagal gyvenamąją vietą yra neteisėtas, penktadienį paskelbė Regionų apygardos administracinis teismas. Pagal Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse teisėjų kolegija sprendė, ar mokesčio už darželį diferenciacija pagal vaiko tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą sudaro skirtingas galimybes lankyti šias ugdymo įstaigas.

Daliai gyventojų pastebint, kad po karantino smarkiai ūgtelėjo grožio paslaugų kainos, grožio specialistus vienijančios asociacijos vadovės Jolantos Mačiulienės teigimu, vienas kitas grožio salonas galbūt ir galėjo pakoreguoti kainodarą, tačiau tai darė dėl objektyvių priežasčių, penktadienį rašo portalas lrt.lt.

Brangstant įvairioms prekėms ir paslaugoms, šią vasarą daugiau kainuos ir atostogos. Brangiau gali būti ne tik išvykti į užsienį, bet ir paatostogauti gimtinėje, pavyzdžiui, pasiplaukiojant baidarėmis. Specialistai sako, kad kai kur ši paslauga šiemet brango ir penktadaliu, tačiau keliaujančių baidarėmis tai neatbaido. Specialistai taip pat fiksuoja ir išaugusią baidarių nuomos vietų paiešką – kai kuriose internetinėse svetainėse lankytojų srautas šiemet bene perpus didesnis nei pernai.

Nuo kitų metų parduotuvių lentynose brangs alkoholis ir cigaretės – dėl akcizų didėjimo kainos palaipsniui kils trejus metus iš eilės. Tam jau pritarė Seimas. Daugiausiai teks pakloti stipriųjų gėrimų mėgėjams ir perkantiems kaitinamąjį tabaką. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolo Majauskas aiškina, kad valstybei akcizų nedidinant, kainas pakels patys prekybininkai.

Seimas patvirtino Vyriausybės siūlymą didinti alkoholio bei tabako gaminių akcizus. Tai reiškia, kad jau nuo Naujųjų pigiausias alus brangs maždaug 2 euro centais, virš 8,5 proc. stiprumo vynas apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų, praneša Finansų ministerija. Brangs ir rūkalai, o visų svaigalų kainos atitinkamai didės iki pat 2025-ųjų.

Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvoje daugumai vartotojų turėtų brangti elektra ir dujos, praneša valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“. Įmonės teigimu, visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo liepos 1 dienos vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Už elektrą – daugmaž euru daugiau Pasak bendrovės, standartinio namų ūkio, kuris per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos padidės apie 1,16 euro.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse šį mėnesį atpigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Birželį, palyginti su geguže, krepšelis atpigo 2,3 proc. (1,29 euro) ir buvo 7,7 proc. (4,48 euro) pigesnis nei pernai gegužę.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones, per šių metų penkis mėnesius buvo 5,364 mlrd. eurų (be PVM) – 13,8 proc. daugiau (palyginamosios kainomis) nei pernai sausį-gegužę. Maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta šiemet siekė 189,832 mln. eurų ir, palyginamosios kainomis, buvo 19,2 proc. mažesnė nei pernai sausį-gegužę, pranešė Statistikos departamentas.

Pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per metus pakilo visose trijose Baltijos valstybėse. Solidžiausiai kainas kilstelėjo Lietuvos, kukliau – Latvijos ir Estijos gamintojai. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai geguže, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas padidino 11,9 proc., Latvijos – 8,3 proc., Estijos – 8,4 procento. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) parduota Lietuvos pramonės produkcija brango 1,1 proc.

Artėjant vidurvasariui – pats gražiausias gamtos žydėjimo metas. Žydi kone daugiausiai augalų, tarp jų ir nuostabiais žiedais apsipilantys bijūnai. O šie purūs žiedai išgyvena tikrą renesansą – žmonės juos  graibsto šventėms, jubiliejams ir vestuvėms. Bijūnai arba pinavijos, tradiciniai lietuviškų sodybų krūmokšniai, nuostabiais žiedais kasmet pasipuošiantys prasidedant vasarai. Bijūnų grožio pakerėtas augintojas Algirdas Gražys vietoje bulvių užsodino jais visą sklypą.

Kartais ir moterys, ir vyrai naudojasi tokiais pačiais arba vienodais daiktas. Tačiau ar atkreipėte dėmesį, kad priklausomai nuo vartotojų lyties, kuriai yra skirtos, kai kurios prekės yra gerokai brangesnės ar pigesnės vienos už kitas? Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija apie moterų ir vyrų skustuvus. Moterys atkreipė dėmesį, kad joms jie atsieina nuo 2 iki 6 eurų brangiau.

45 proc. lietuvių nurodo manantys, kad jų turimo būsto kaina per artimiausius kelerius metus išaugs bent 5 proc. ir daugiau, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. NT kainų augimo besitikinčių gyventojų dalis Lietuvoje yra didesnė, palyginus su Latvija (38 proc.), tačiau mažesnė nei Estijoje (49 proc.), rašoma pranešime spaudai. Remiantis tyrimo rezultatais, atvirkštinio proceso, tai yra, būsto kainų kritimo per ateinančius kelerius metus tikisi 14 proc.

Laisvėjant karantinui žmones ėmė dažniau lankytis svečiuose ar renginiuose. Dažnas jų ten vyksta ne savo automobiliu, bet naudojasi pavežėjų paslaugomis, kurios, anot gyventojų, kai kur pabrango ir dvigubai. O viena vilnietė juokavo, kad kelionė iki geležinkelio stoties kainavo brangiau nei traukinio bilietas. Pavežėjų atstovai pastebi, kad auga keleivių srautai, tačiau trūksta vairuotojų. Vilnietė Jurga portalui tv3.lt skundėsi išaugusiomis pavežėjo Bolt kainomis.

Prekybos tinklui „Lidl“ buvo įsakyta nebepardavinėti džino atnaujinto dizaino buteliuose, kurie yra labai panašūs į aukščiausios klasės varžovo tarą. Kaip pranešė BBC, Jungtinėje Karalystėje teismas nusprendė, kad prekybos tinklo gaminamo „Hamsptead“ džino pakuotės pokyčiai pažeidžia aukščiausios kokybės džiną gaminančios kompanijos „Hendrick‘s“ prekės ženklą.

Savaitės trukmės atostogos Turkijoje septynis kartus pigesnės nei Palangoje, o viešbučių užimtumas – du kartus mažesnis nei anksčiau, teigia turizmo bendrovės pranešime spaudai. „Septynių dienų trukmės atostogos Turkijos kurorte, penkių žvaigždučių viešbutyje, su maitinimu, spa ir kitomis paslaugomis, vienam žmogui nekainuos trijų šimtų eurų.

Anksčiau ne kartą teko girdėti, kad Nida yra viena romantiškiausių vietų, o čia atvykusios poros stebėdamos saulėlydį, mėgaudamiesi ramybe ir pokalbiais po žydru dangumi gali sustiprinti savo santykius ar suklijuoti byrančias santuokos gijas. Tačiau šioje vietoje teks mėgautis ne tik malonumais, bet ir plačiai atverti pinigines. Jau ir ankstesniais metais atostogų kainos čia buvo kur kas aukštesnės nei kituose šalies kurortuose, tačiau šiemet atostogos Neringoje dar labiau pabrango.

Prekybininkai teisinasi, kad pastaruoju metu įvairios prekės brangsta dėl išaugusių jų žaliavų ir transportavimo kaštų. Ne išimtis ir palapinių pardavėjai. Jų teigimu, palapinių kainos šį sezoną – taip pat didesnės, bet kaina esą kišenės draskyti neturėtų. Pardavėjai sako, kad kainų kilimas – tai pandemijos pasekmė, nes pastaruosius metus brango bene visų sričių produkcija.

Nuo liepos 1 dienos keičiantis smulkių (iki 22 eurų vertės) siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimo tvarkai, iš Kinijos ir kitų ne Europos Sąjungos (ES) valstybių atkeliaujančios siuntos brangs, taip pat gali ilgėti pristatymo laikas. Valstybės bendrovės Lietuvos paštas vadovė Asta Sungailienė sako, kad siuntos pabrangs 21 proc.

Formuodamas infliacijos prognozes Lietuvos bankas (LB) dar nėra įvertinęs nuo liepos brangsiančios elektros ir dujų, sako LB atstovė Kotryna Tamoševičienė. „Nėra į šią (infliacijos – BNS) prognozę dar įtraukta elektros ir dujų kainų peržiūra, ją įtraukus, prognozės padidėtų apie 0,2 procentinio punkto“, –  trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB Ekonomikos departamento direktorė. „Kitoje peržiūroje infliacijos norma bus didinama“, – pridūrė ji.

Daugelis šalies degalinių tinklų didmeninėje rinkoje degalus perka iš tos pačios Mažeikių gamyklos „Orlen Lietuva“. Tačiau vairuotojams tų pačių degalų kaina gerokai skiriasi. Tai rodo 2021 m. birželio 14 d. Pricer.lt atliktas degalų kainų tyrimą populiariausiose degalinėse. Pigiausi ir brangiausi degalai Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, pigiausias A95 benzinas Vilniuje ir Kaune buvo degalinėje „Jozita“ – 1,19 euro.

Pieno supirkimo kainos Lietuvoje per metus išaugo drastiškai ir pasiekė pastarųjų šešerių metų rekordą. Kaina stambiesiems pieno tiekėjams Lietuvoje susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, praneša asociacija „Pieno centras“. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina gegužę sudarė 312 eurų už toną – 23 proc. daugiau nei prieš metus. Per šių metų sausį–gegužę natūralaus pieno supirkimo kainų vidurkis siekė 317 eurų už toną.

Ant prekystalių jau pasirodžiusios pirmosios lietuviškos braškės dalį tautiečių piktina kainomis. Jos kone dvigubai brangesnės nei graikiškos ar lenkiškos, tačiau dažnam lietuviui tai nė motais – už kilogramą jie pasiryžę sumokėti ir 7 eurus – žmonės įsitikinę – lietuviška braškė ir skanesnė, ir saldesnė. O štai Lenkiškos braškės nors ir pigesnės už lietuviškas, vis tiek mūsų turguose kainuoja tris kart daugiau nei braškės Lenkijoje čia pat už mūsų šalies sienos.