kainos

Į aukščiausius per septynerius metus lygius praėjusią savaitę pašokusios naftos kainos pirmadienį juda be aiškios krypties. Kovo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paūgėjo 0,94 JAV dolerio, arba 1,04 proc., iki 90,97 JAV dolerio už barelį. O kovo mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) sumenko 0,01 JAV dolerio, arba 0,01 proc., iki 86,81 JAV dolerio už barelį.

2021-aisiais Lietuva pateko tarp vieną didžiausių infliacijos šuolių patyrusių valstybių Europos Sąjungoje. Šalyje per metus sparčiai brango šildymas, vanduo, elektra, dujos, maisto prekės ir paslaugos. Tai − didžiausias kainų šuolis Lietuvoje per penkerius metus. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius.

Smarkiai pabrangus energijos ištekliams, viešbučių ir sveikatingumo įmonių atstovai skundžiasi iki kelių kartų išaugusiomis sąskaitomis už suvartotą elektrą bei šildymą.   Apgyvendinmo paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad net ir augant sąskaitoms paslaugų kainų neleidžia didinti sezoniškumas ir konkurencija. Tuo metu sporto klubų atstovas teigia, kad nors kainos peržiūrimos, jų didinimą komplikuoja vis dar mažesnis lankytojų skaičius.

Matydami didžiulius kainų skirtumus į Lenkiją patraukia būriai lietuvių, tad didžioji dalis automobilių lenkiškų prekybos centrų aikštelėse puikuojasi su lietuviškais numeriais. Kodėl tautiečiai taip plūsta pas kaimynus, aiškinosi laidos „Karštai su tv3.lt“ komanda. Kaimyninės Lenkijos maisto prekių parduotuvėse – pirkėjų iš Lietuvos apgultis. Tautiečiai šluoja lenkiškas prekes ir džiaugiasi sutaupę įspūdingas pinigų sumas.

Vyriausybės grumiasi ieškodamos sprendimų dėl kylančių kainų, o vietiniai sunkiai įperka kasdienius produktus, rašo politico.eu. Vidurio ir Rytų Europos vyriausybės stengiasi sutramdyti rinkėjų pyktį dėl smarkiai išaugusių maisto kainų, o kai kurie politikai pasisako už priemones, kurias kritikai lygina su komunistinio laikotarpio politika.

Statybines prekes pardavinėjantys Lenkijos verslininkai trina rankomis. Pastaruoju metu dėl susidariusio ryškaus kainų skirtumo lietuviai prekes šluoja tonomis. Statybinių medžiagų kainas Lenkijoje ir Lietuvoje palygino TV3 laida „Karštai su tv3.lt“. Lenkijos lietuvis Petras Černelis yra vienos iš didžiausių Suvalkuose veikiančių statybinių medžiagų parduotuvės savininkas. Lietuviai iš Petro parduotuvės statosi namus – praktiškai nuo pamatų iki rakto.

Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija sausį buvo 12,2  proc. – didžiausia nuo 2008 metų, ekonomistai sako, kad toks rodiklis atitinka prognozes. Pasak jų, vartotojų kainos augs iki pavasario, o vėliau turėtų prasidėti mažėjimo tendencija.

Lietuviai šią žiemą į lenkus gali žiūrėti su pavydu, nes jų valdžia nusprendė reaguoti į kylančias kainas ir sumažino mokesčius už šildymą, dujas ir degalus. Tad vietiniai lenkai sako, kad jiems šildymas nebrangsta, o degalai gali net atpigti. Tačiau mūsų valdžia kaimynų pavyzdžiu sekti neketina. Plačiau apie šildymo, elektros, kuro ir kitas kainas Lenkijoje domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Prezidentui ir Vyriausybei prakalbus apie galimybę stabilizuoti smarkiai išaugusias šildymo, maisto produktų kainas galbūt mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus, ekonomistai sako, kad toks sprendimas norimo efekto neduos, atvirkščiai – tai gali labai pabloginti biudžeto pajamų surinkimą.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai ragina Vyriausybės narius ir valdančiąją Seimo daugumą nebekartoti „nuvalkiotų“ pasiteisinimų ir imtis veiksmų, pirmiausia – svarstyti lengvatas buitiniams dujų ir elektros vartotojams bei šildymui, taip pat maisto produktams.

Šį šildymo sezoną rekordiškai išaugus sąskaitoms už šilumos energiją Vyriausybė svarsto  sumažinti lengvatinį PVM tarifą šildymui nuo 9 iki 5 procentų, remdamasi šaltiniais skelbia „Info TV“. Tai BNS patvirtino ir kitas nesusijęs šaltinis.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Vyriausybė siekia mažinti brangstančių energetinių išteklių kainas, o naujus pasiūlymus žada pristatyti jau netrukus.

Dar vienas pandeminis smūgis į paširdžius – milžiniškos sąskaitos už elektrą ir šildymą kaip reikiant skandina verslą. Viešbučiai ir restoranai sako tokių sąskaitų dar neregėję – vien už gruodžio mėnesio elektrą ir šilumą kai kuriems teko pakloti ir šimtatūkstantines sumas. Tiesa, ekonomistai įspėja, kad tai dar ne riba – mat priešaky laukia krizinis laikotarpis – sausis, vasaris ir netgi kovas. Kai kurie verslai kelia kainas, o kiti sako, kad išsilaikyti ir tai nepadės.

Pigiausių maisto produktų krepšelis per metus išbrango šešiais procentais – skelbia kainų palyginimo portalas „Pricer“. Trigubai pabrango bulvės, kone du kartus aliejus, o kur dar į viršų kopiančios pieno produktų ir duonos kainos. Kai kurie prekybininkai pripažįsta, kad prekės brangsta panašiai tiek, kiek tiekėjai kelia kainas. Ekonomistai įspėja, kad laukia sunkus vasario mėnesis, kai infliacija kils iki 12 procentų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmeta galimybę Lietuvoje taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto prekėms, kaip tai padarė Lenkija. Ministrės teigimu, patirtis rodo, kad bet kokios tokio pobūdžio lengvatos teigiamai atsilieptų ne pirkėjams, o perpardavėjams – prekybos tinklams. Lenkijoje nuo vasario pusmečiui atšaukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Be to, PVM atšaukiamas trąšoms ir mažinamas degalams (nuo 23 iki 8 proc.

Nuo kitos savaitės kaimynystėje esanti Lenkija taps svajonių šalimi – būtent taip ją jau dabar tituluoja čia plūstantys lietuviai. Lenkija smarkiai mažina ne tik maisto ar statybinių medžiagų kainas, bet ir kainas už šildymą, dujas, PVM tarifą degalams. Lenkijoje apsilankę TV3 žurnalistai atliko išsamų kainų tyrimą, todėl šį vakarą žiūrovui dėmesiui – speciali „Karštai su tv3.lt“ laida apie Lenkiją ir jos kainų politiką.

Praėję metai išsiskyrė ryškiu būsto kainų augimu, jis buvo sparčiausias per keturiolika metų. Sumažėjęs būstų įperkamumas klientus atbaidė nuo būsto įsigijimo, tačiau kainos artimiausiu metu vis vien neturėtų ženkliai kristi, prognozuoja specialistai. Ekspertai įspėja, kad suprastėjęs įperkamumas kelia sunkumų pirminės rinkos aktyvumui, situaciją ištaisyti galėtų gyvenamojo NT mokestis.

Žmonės jau nebespėja skaičiuoti dešimtadaliu išsipūtusių maisto ir paslaugų kainų, į nerėgtas aukštumas šoktelėjusių šildymo ir elektros kainų. Kai kurie gyventojai į nenukainotų maisto produktų lentynas sako net nebežiūrintys. Tačiau infliacijos piko, anot ekonomistų, dar nepasiekėme ir jį išvysime vasario-kovo mėnesiais.

Lietuvos pramonės įmonės skaičiuoja per metus išaugusius kaštus. Brango beveik viskas – žaliavos, energetiniai ištekliai, darbo jėga. Nemažai sumaišties sukėlė ir Kinijos sankcijos, teko skaičiuoti nuostolius ir greitai ieškoti naujų rinkų.  „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas tikina, kad pernai įmonės dar bandė kaštus padengti savo sąskaita, tačiau šiemet prekių kainas didins daugelis įmonių. Anot jo, alaus kainos irgi didės.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos praėjusiais metais įspūdingai spurtavo visose trijose Baltijos valstybėse. Mažiausiai šis kainų indeksas išaugo Lietuvoje – beveik šeštadaliu, o jo šuolis Latvijoje ir Estijoje buvo bemaž vienodas – apytikriai ketvirtadaliu. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti 2020-ųjų gruodžiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 16,3 proc., Latvijos – 25,1 proc., Estijos – 24,7 procento.

Kol kartais išaugusios šilumos bei elektros sąskaitos dalį Lietuvos gyventojų ir verslo stumia link finansinės bedugnės, opozicinės partijos socialdemokratai, valstiečiai siūlo pasidairyti į kaimyninę Lenkiją, kopijuoti jos politiką ir mažinti PVM mokestį. Ingridos Šimonytės tokie pasiūlymai nesužavėjo, anot jos, Lietuva jau sumažino aukštų sąskaitų naštą. Premjerę palaiko ir ekonomistai, kurie Lenkijos lengvatas vadina priešrinkiminiu populizmu.

Daržovių kainos Lietuvoje užkopė į naujas aukštumas. Per metus dalis gėrybių: bulvės, kopūstai, burokėliai šalyje pabrango dvigubai. Ūkininkai aiškina, kad tokį kainų šuolį lėmė ir prastas praėjusių metų derlius, o prekybininkai tikina, kad kainos grįžo į priešpandeminį lygį. Ekonomistai perspėja dėl tolesnio brangimo. „Jeigu mažesnės – 30 centų, didesnė su vidutine – 50, o jau rinktinės gražios tinkančios cepelinams po 60-imt centų prekiaujam“, – sako ūkininkė Edita Balčiūnienė.

Vilniuje itin smarkiai pabrangus centralizuotam šildymui miesto socialdemokratai siūlo laikinai paslaugai taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą, taip siekiant sumažinti gyventojų išlaidas. „Valdantieji turėtų mažų mažiausiai grįžti prie ankstesnių socialdemokratų lengvatų siūlymų, o galbūt net eiti dar daugiau – pritaikyti nulinį PVM tarifą šildymui“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis.

Yra viešbučių, kurių sąskaitos už šildymą nuo 5 tūkst. eurų gruodį pakilo iki 48 tūkst. eurų, rašo portalas lrytas.lt. Pasak Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, dar spalį iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos gautas pažadas, kad tiems viešbučiams, kuriems apyvartos smukusios 40 proc. ir daugiau, bus skirta kompensacija už energetines išlaidas.

Valdžia džiugiai gyrėsi, kad nuo metų pradžios neva ji padidino minimalų atlyginimą, pensijas, kitas išmokas. Tačiau atėję į parduotuvę gyventojai įsitikins, kad net ir daugiau pinigų neleis nusipirkti tiek, kiek buvo galima nusipirkti prieš metus, mat gerokai pabrango absoliuti dauguma svarbiausių maisto produktų. Kaip žinoma, nuo šių metų pradžios minimalioji mėnesinė alga padidėjo 13,7 proc., arba apie 50 eurų – iki 730 eurų ant popieriaus arba iki 534 eurų į rankas.

JAV vartotojų kainos (CPI indeksas) praėjusį mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, išaugo 7,0 proc., pranešė Darbo departamentas. Metinė infliacija Jungtinėse Valstijoje – didžiausia nuo 1982-ųjų birželio. Per mėnesį šis infliacijos rodiklis didžiausioje pasaulio ekonomikoje padidėjo 0,2 procentinio punkto – tiek, kiek ir prognozavo analitikai.

Lauke toliau spaudžiant šaltukui ne vienam norisi leisti laiką šiltuose namuose, tačiau elektros kainoms didėjant, šiluma jau tampa prabanga. Kainoms pakilus daugiau nei 30 procentų, ne vienas žymus Lietuvos žmogus išreiškė savo nuomonę. Atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano atskleidžia, kad investavęs į elektromobilį tikėjosi ne tik padėti ekologiškai, bet ir padėti sau finansiškai.

Seimo Darbo partijos frakcija kritikuoja valdančiuosius dėl sprendimų, susijusių su PVM mokesčiu, ir lygina situaciją su kaimynine Lenkija.  Pranešime spaudai teigiama, kad nieko nebestebina lietuvaičiai, tūkstančiais plūstantys į Lenkijos parduotuves apsipirkti. Ten – pigiau.

Artimiausius trejus-ketverius metus atlyginimams Lietuvoje toliau didėsiant, valdžiai nekeičiant imigracijos politikos, po penkerių metų Lietuva taps greičiau brangi nei turtinga šalis, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.   „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, jog dėl nepakankamų Lietuvos verslo investicijų į šalies ekonomiką valstybei gali nepavykti pasivyti turtingų Vakarų šalių. „Greičiau tapsime brangūs, o ne turtingi.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose daugiabučiuose vidutinė kaina per praėjusius metus išaugo 12 proc. iki 902 eurų už kvadratinį metrą, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Pernai butų kainos ūgtelėjo visuose pagrindiniuose Rygos „mėgamuosiuose“ mikrorajonuose, o sparčiausias jų augimas užfiksuotas Bolderajoje. Vien tik per paskutinį praėjusių metų mėnesį senos statybos butai Rygoje brango vidutiniškai 0,6 procento.

Įtempti Lietuvos ir Kinijos santykiai lėmė, kad antra didžiausia pasaulio ekonomika ne tik nebeįsileidžia lietuviškų prekių, bet ir trukdo mūsų įmonėms įsivežti reikalingos kiniškos produkcijos. Verslo atstovai žada, kad be kiniškų prekių Lietuva veikiausia neliks, tačiau už jas teks mokėti daugiau. Tuo metu ekonomistai siūlo prekes vežtis nebe iš Kinijos, bet Taivano. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad Lietuva be kiniškų prekių tikrai neliks.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas maisto kainų indeksas 2021-aisiais, palyginti su 2020 metais, pakilo 28,1 proc. iki 125,7 punkto. Paskutinį praėjusių metų mėnesį maisto kainos pasaulyje kiek sumažėjo po augimo ankstesnius keturis mėnesius iš eilės – šio indekso vertė smuktelėjo 0,9 proc. iki 133,7 punkto, tačiau buvo 23,1 proc. didesnė nei užpernai gruodį, pranešė FAO.

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ją labiausiai lėmė centralizuotos šilumos kainos, ją taip pat didino maisto prekių, aprangos ir avalynės bei paslaugų kainų augimas.  Ekonomisto teigimu, metinės infliacijos pikas turėtų būti pasiektas vasarį. „Kadangi vis tiek jau buvo skelbta preliminari gruodžio mėnesio infliacija, (...) tai čia nėra kažkokia naujiena.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 12 mėnesių iš eilės didėjančios vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje – dar ne pabaiga.  „Sausis ir vasaris bus dar blogesni. Infliacijos tempas dar spartės“, – prognozuoja ekonomistas. Jo teigimu, spartus kainų augimas jau veikia ekonomiką – vartotojų lūkesčiai prastėja, o žmonės dalį ateities santaupų skiria dabartinio gyvenimo lygio išlaikymui.

Lietuvoje 2021 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2020-aisiais, infliacija siekė 10,6 proc., pranešė Statistikos departamentas. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja dvyliktą mėnesį iš eilės. Vidutinė metinė infliacija 2021-aisiais siekė 4,7 proc., o gruodį, palyginti su lapkričiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 procento.

Restoranų, barų, kirpyklų ir grožio salonų atstovai skaičiuoja per pirmuosius karantinus susikaupusias skolas ir net nenori galvoti apie trečiąjį karantiną. Anot jų, dalis verslų uždarymo nebepakeltų, nes jau dabar skęsta skolose. Tuo metu ekonomistai pastebi, kad pasiskolinę pinigų karantiną ištvertume, tačiau didėtų emigracija ir kainos. Šią savaitę Lietuvoje vėl pradėjo sparčiai augti naujai užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius, ketvirtadienį viršijęs 3 tūkst.

Kazachstane per neramumus buvo suimta beveik 6 tūkstančiai žmonių, tarp jų nemažai užsieniečių, sekmadienį pranešė prezidentūra. Per savaitę trunkančius protestus šioje energijos išteklių turtingoje, 19 mln. gyventojų turinčioje didžiausioje Centrinės Azijos valstybėje žuvo dešimtys žmonių.  Iš viso apklausai sulaikyta 5,8 tūkst. asmenų, pareigūnams atliekant 125 atskirus tyrimus dėl neramumų, sakoma prezidentūros pranešime.

Siekdami sutaupyti, gyventojai dažnai renkasi paskutinės minutės kelionių pasiūlymus ir ne visada pagalvoja apie galimas rizikas. Pasirinkus pigesnį variantą gali tekti tenkintis atostogos ne tik nenorimame viešbutyje, bet ir šalyje. Ekspertai siūlo keliones užsisakyti iš anksto, nes taip esą išvengsite ribotų pasiūlymų ir nusivylimo. Tačiau tiems, kas gali nesunkiai prisitaikyti, paskutinės minutės kelionė gali būti patraukli pinigine prasme.

Ekonomistai prognozuoja, kad šventinis gruodis bus rekordinis – per jį lietuviai išleido gerokai daugiau nei per dvejus metus prieš tai. Pinigais tautiečiai švaistėsi ir maisto prekių parduotuvėse, ir pirkdami dovanas, ir interneto platybėse. Negailėjo nei maistui, nei prabangos prekėms, nei pramogom. Visgi dalis kalbintų žmonių sako, kad taip išsileidus per šventes – dabar laikas pataupyti. Šventinės prekybos centrų apgulties neliko nė kvapo.

Kazachastane pradėtas tirti galimas kartelinis susitarimas dėl suskystintų dujų automobiliams kainų nepagrįsto didinimo, o tarp įtariamųjų – taip pat ir valstybinės įmonės. „Pradėtas ​​tyrimas dėl šešių suskystintųjų dujų didmenininkų veiksmų. Jie įtariami neteisėto susitarimo dėl kainų padidinimo sudarymu bei piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi rinkoje.

Nuo praėjusių metų pradžios trąšų kainoms kylant ir jau siekiant aukštumas, ekspertai sako, kad tai neabejotinai didins žemdirbių sąnaudas, todėl brangs ir jų užauginta produkcija, o kartu ir maistas. Be to, Lietuvos Vyriausybei siekiant stabdyti Baltarusijos kalio trąšų milžinės „Belaruskalij“ tranzitą per Lietuvą, trąšų naudojimas pasaulyje gali sumažėti, tačiau mokslininkai joms turi alternatyvų.

2021 metais pasaulinės maisto kainos pasiekė aukščiausią lygį per 10 metų ir, palyginti su ankstesniais metais, augo vidutiniškai 28 proc., ketvirtadienį pranešė JT maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Organizacijos maisto kainų indeksas, stebintis mėnesinius penkių maisto produktų grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus kainų pokyčius tarptautinėse rinkose – gruodį šiek tiek sumažėjo.

Šie metai bus ne Tigro, o augančių kainų. Nors atlyginimai auga ir turėtume būti vis turtingesni, dauguma šiemet gyvens blogiau, mat iš piniginių reikės traukti vis didesnes kupiūras. Metinė infliacija lapkritį Lietuvoje buvo didžiausia Europos Sąjungoje ir siekė beveik 10 proc. Maisto produktai pernai jau ir taip gerokai brango, bet šiemet laukia dar ne viena nemaloni staigmena. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Kazachstano prezidentas trečiadienį priėmė šalies vyriausybės atsistatydinimą, stengdamasis sustabdyti precedento neturinčius neramumus dėl energijos kainų kilimo. Prezidentūros interneto svetainėje paskelbtame įsake teigiama, kad Kassymas-Jomartas Tokayevas priėmė ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamo kabineto atsistatydinimą. Ministro pirmininko pavaduotojas Alichanas Smailovas eis premjero pareigas laikinai, kol bus suformuotas naujas kabinetas, teigiama įsake.

Dėl brangstančių žaliavų ir augančių gamybos kaštų prekybos tinklai prognozuoja, kad maisto kainų augimas 2022 metais turėtų išlikti, trečiadienį skelbia naujienų portalas lrt.lt. Šalyje veikiančių didžiųjų prekybos centrų atstovai pabrėžė sunkias derybas su tiekėjais, kurie kai kurių prekių kategorijų kainas didino daugiau nei dukart. „Jau kuris laikas girdime iš tiekėjų nuogąstavimų dėl išaugusių žaliavų kainų ir gamybos kaštų.

2022-ieji metai Lietuvos gyventojus pasitiko pakilusiomis elektros ir dujų kainomis. Nuo naujųjų dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu. Tai kaip reikiant patuštins kai kurių gyventojų pinigines ir kai kuriems gali tekti sukti galvas, kaip išgyventi. Bet gal valdžia imsis mažinti kainas? Ko tikėtis lietuviams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuva ateityje galėtų svarstyti apie nedidelio pajėgumo branduolines jėgaines, sako prezidentas. Gitanas Nausėda, be kita ko, teigia, kad šalis turi sparčiau pertvarkyti energetikos sektoriaus struktūrą, kad ji būtų atsparesnė kainų šuoliams.

Pernai aktyvumu išsiskyrusi Lietuvos būsto rinka šiemet taip pat turėtų išlaikyti aktyvumą. Didžiausiu iššūkiu išliks plėtotojų galimybės padidinti būsto pasiūlą, o augančios kainos taps stabdžiu rinkos kaitimui, sako rinkos ekspertai. Anot jų, 2022 metais reikėtų tikėtis ir didesnės nišinių projektų, privačios nuomos segmento plėtros. Prognozuojama, kad būsto kainų augimo tempas savo piką gali pasiekti šių metų pradžioje.

Pernykščius metus užbaigėme kaip niekada aukštomis prekių ir energetinių išteklių kainomis, kurios šiemet dar didės, pastebi ekonomistai ir viliasi, kad vis tik atlyginimai augs sparčiau. Jie prognozuoja, kad pernai visko prisipirkę, šiemet vartosime mažiau. Tačiau įspėja, kad daugiausiai grėsmių galime patirti dėl Kinijos sankcijų.

Nuo sausio 1-osios didėja alkoholio ir rūkalų akcizai. Dėl to pabrangs visi stiprieji gėrimai bei tabako gaminiai.  Nauji akcizai bus taikomi alui, vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams bei cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, elektroninių cigarečių skysčiui ir neapdorotam tabakui.