kainos

Vilniečiai jau sulaukė sausio šildymų sąskaitų, jos kai kuriems dar dešimtadaliu didesnės nei gruodį. Jau aišku, kad brangiau turės mokėti ir kauniečiai, šiauliečiai, tačiau keliems kitiems didiesiems miestams sausio sąskaitos bus mažesnės. Valdantieji žada atgaline data nuo sausio nebetaikyti centriniam šildymui pridėtinės vertės mokesčio, tačiau gyventojai piktinasi, nes išaugusias sąskaitas reikia sumokėti dabar, o kada sulauks kompensacijos – neaišku.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir siaubą varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu valstybė turi būti solidari su savo piliečiais ir jiems padėti. Jis siūlo didinti neapmokestinamų pajamų dydį dirbantiesiems ir išdalyti vienkartines išmokas skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms: pensininkams, daugiavaikėms šeimoms.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už sausio mėnesio šildymo ir karšto vandens paslaugas. Nuo šio šildymo sezono pradžios šilumos kaina Vilniuje augo net tris kartus, tačiau didžiausią kainų smūgį klientai patyrė gruodį, rašoma pranešime spaudai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar anksčiau buvo paskelbusi sausio mėnesio šilumos kainą, kuri Vilniuje siekė 10,07 ct/kWh su PVM, kai pernai metais tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 4,14 ct/kWh su PVM.

Dabar nuolatos kalbama apie sparčiai kylančias kainas. Teiravomės klaipėdiečių, ar jie pastebėjo tai parduotuvėse, kas, jų manymu, pabrango labiausiai, kaip jie ketina suktis esant tokiai situacijai. Judita SIMONAVIČIŪTĖ, miesto Tarybos narė Kadangi šiek tiek esu mokiusis buhalterijos, galiu suvesti savo dienos balansą, suskaičiuoti, kiek man reikia pinigų. Anais laikais, kai dar buvo litas, dienai reikėjo 70 litų, o dabar - 20 eurų.

Šių metų šildymo kainos ir už tai gautos sąskaitos Lietuvoje šokiruoja ne vieną – ypač tuos, kurie uždirba mažiau ir sunkiau pragyvena. Lietuvos valdžia tuo susirūpino tik dabar, tačiau net ir siūlomos kompensacijos ar išmokos gyventojams atrodo per menkos.

Pasaulio energijos kainų padidėjimas vėl kursto diskusijas dėl Italijos branduolinės energijos draudimo. Dešiniosios partijos ragina persvarstyti šalyje esantį ilgalaikį branduolinį draudimą, motyvuodamos būtinybe pasiekti energetinį suverenitetą, kad būtų galima valdyti augančias sąskaitas už energiją ir užpildyti spragą, kurią paliko iškastinis kuras, nes dėl klimato kaitos įsipareigojimų jie palaipsniui jo atsisako, rašo politico.eu.

Nuo vasario Lenkijoje pusmečiui nelikus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maisto produktams, nemaža dalis lietuvių traukia į kaimynę šalį apsipirkti. Prekybos centrai Lietuvoje tikisi išlaikyti tokią pačią apyvartą, tačiau jos kilimo nebesitiki. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis TV3 Žinių „Dienos komentare“ sakė, kad jiems sunku kovoti su Lenkijos rinka dėl skirtingų sąlygų.  Jau kelios dienos, kai Lenkijoje panaikinti PVM maisto produktams.

Ketvirtadienį prezidentūroje politikai ir ekspertai diskutavo, ką daryti su augančiomis kainomis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Lingė po diskusijos savo mintimis pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“. „Prezidentui, kas pasiūlyta Vyriausybės – per mažai. Nepakanka. Opozicija choru atitaria ir siūlo dar daugiau gerovės virš to, ką siūlo prezidentas siūlydamas ir NPD didinimą ir išmokas iš malūnsparnio barstyti.

Smulkusis verslas pasižadėtų metus nekelti kainų, jei gautų valdžios paramą atsiskaityti už brangstančią šilumą ir elektrą, sako Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys.   „Esame paprašę kompensacijų, kad būtų bent kokį pusmetį finansuojama 50 proc. energetinės sąskaitos. Verslas nepaneš tokių padidėjusių išlaidų“, – po prezidento, valdžios ir verslo atstovų susitikimo ketvirtadienį BNS teigė Dalius Serafinas.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir siaubą varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu valstybė turi būti solidari su savo piliečiais ir jiems padėti. Jis siūlo didinti neapmokestinamų pajamų dydį dirbantiesiems ir išdalyti vienkartines išmokas skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms: pensininkams, daugiavaikėms šeimoms.

Tikriausiai kiekvienas pastebėjo Lietuvoje kylančias kainas beveik visose gyvenimo srityse – nuo sąskaitų už komunalines paslaugas, maisto prekių iki pramogų ar grožio procedūrų. Tad natūralu, kad ir šiemet norintiems susituokti už vestuves teks pakloti daugiau nei pernai. Kaip keitėsi vestuvių kainos, naujienų portalas tv3.lt klausė vestuvių planuotojų Teresos Ulozienės, Ingos Šmigelskienės ir Liutauro Galinio.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje bei pasaulyje, daugelio kasdienio vartojimo maisto produktų kainos augo. Mažiausiai kito tik mėsos ir kiaušinių kainos. Pasak Žemės ūkio ministerijos analitikų, prognozuoti, kokio masto pasikeitimai ateityje laukia mūsų vartotojų, sudėtinga, bet tendencijos nėra palankios, rašoma pranešime žiniasklaidai. Penktadalis išlaidų – maistui Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sudaro 19 proc.

Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad finansų ir energetikos ministrų pristatytos priemonės, kaip mažinti augančių kainų šoką šalies gyventojams, yra „pavėluotos ir nepakankamos“, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Bemaž pusę metų konservatoriai su liberalais kartojo, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos yra nesąmonė – girdi, Lietuvoje jos neveiks, netinka. Atmetė visus socialdemokratų siūlymus jas įvesti.

Į aukščiausius per septynerius metus lygius praėjusią savaitę pašokusios naftos kainos pirmadienį juda be aiškios krypties. Kovo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paūgėjo 0,94 JAV dolerio, arba 1,04 proc., iki 90,97 JAV dolerio už barelį. O kovo mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) sumenko 0,01 JAV dolerio, arba 0,01 proc., iki 86,81 JAV dolerio už barelį.

2021-aisiais Lietuva pateko tarp vieną didžiausių infliacijos šuolių patyrusių valstybių Europos Sąjungoje. Šalyje per metus sparčiai brango šildymas, vanduo, elektra, dujos, maisto prekės ir paslaugos. Tai − didžiausias kainų šuolis Lietuvoje per penkerius metus. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius.

Smarkiai pabrangus energijos ištekliams, viešbučių ir sveikatingumo įmonių atstovai skundžiasi iki kelių kartų išaugusiomis sąskaitomis už suvartotą elektrą bei šildymą.   Apgyvendinmo paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad net ir augant sąskaitoms paslaugų kainų neleidžia didinti sezoniškumas ir konkurencija. Tuo metu sporto klubų atstovas teigia, kad nors kainos peržiūrimos, jų didinimą komplikuoja vis dar mažesnis lankytojų skaičius.

Matydami didžiulius kainų skirtumus į Lenkiją patraukia būriai lietuvių, tad didžioji dalis automobilių lenkiškų prekybos centrų aikštelėse puikuojasi su lietuviškais numeriais. Kodėl tautiečiai taip plūsta pas kaimynus, aiškinosi laidos „Karštai su tv3.lt“ komanda. Kaimyninės Lenkijos maisto prekių parduotuvėse – pirkėjų iš Lietuvos apgultis. Tautiečiai šluoja lenkiškas prekes ir džiaugiasi sutaupę įspūdingas pinigų sumas.

Vyriausybės grumiasi ieškodamos sprendimų dėl kylančių kainų, o vietiniai sunkiai įperka kasdienius produktus, rašo politico.eu. Vidurio ir Rytų Europos vyriausybės stengiasi sutramdyti rinkėjų pyktį dėl smarkiai išaugusių maisto kainų, o kai kurie politikai pasisako už priemones, kurias kritikai lygina su komunistinio laikotarpio politika.

Statybines prekes pardavinėjantys Lenkijos verslininkai trina rankomis. Pastaruoju metu dėl susidariusio ryškaus kainų skirtumo lietuviai prekes šluoja tonomis. Statybinių medžiagų kainas Lenkijoje ir Lietuvoje palygino TV3 laida „Karštai su tv3.lt“. Lenkijos lietuvis Petras Černelis yra vienos iš didžiausių Suvalkuose veikiančių statybinių medžiagų parduotuvės savininkas. Lietuviai iš Petro parduotuvės statosi namus – praktiškai nuo pamatų iki rakto.

Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija sausį buvo 12,2  proc. – didžiausia nuo 2008 metų, ekonomistai sako, kad toks rodiklis atitinka prognozes. Pasak jų, vartotojų kainos augs iki pavasario, o vėliau turėtų prasidėti mažėjimo tendencija.

Lietuviai šią žiemą į lenkus gali žiūrėti su pavydu, nes jų valdžia nusprendė reaguoti į kylančias kainas ir sumažino mokesčius už šildymą, dujas ir degalus. Tad vietiniai lenkai sako, kad jiems šildymas nebrangsta, o degalai gali net atpigti. Tačiau mūsų valdžia kaimynų pavyzdžiu sekti neketina. Plačiau apie šildymo, elektros, kuro ir kitas kainas Lenkijoje domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Prezidentui ir Vyriausybei prakalbus apie galimybę stabilizuoti smarkiai išaugusias šildymo, maisto produktų kainas galbūt mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus, ekonomistai sako, kad toks sprendimas norimo efekto neduos, atvirkščiai – tai gali labai pabloginti biudžeto pajamų surinkimą.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai ragina Vyriausybės narius ir valdančiąją Seimo daugumą nebekartoti „nuvalkiotų“ pasiteisinimų ir imtis veiksmų, pirmiausia – svarstyti lengvatas buitiniams dujų ir elektros vartotojams bei šildymui, taip pat maisto produktams.

Šį šildymo sezoną rekordiškai išaugus sąskaitoms už šilumos energiją Vyriausybė svarsto  sumažinti lengvatinį PVM tarifą šildymui nuo 9 iki 5 procentų, remdamasi šaltiniais skelbia „Info TV“. Tai BNS patvirtino ir kitas nesusijęs šaltinis.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Vyriausybė siekia mažinti brangstančių energetinių išteklių kainas, o naujus pasiūlymus žada pristatyti jau netrukus.

Dar vienas pandeminis smūgis į paširdžius – milžiniškos sąskaitos už elektrą ir šildymą kaip reikiant skandina verslą. Viešbučiai ir restoranai sako tokių sąskaitų dar neregėję – vien už gruodžio mėnesio elektrą ir šilumą kai kuriems teko pakloti ir šimtatūkstantines sumas. Tiesa, ekonomistai įspėja, kad tai dar ne riba – mat priešaky laukia krizinis laikotarpis – sausis, vasaris ir netgi kovas. Kai kurie verslai kelia kainas, o kiti sako, kad išsilaikyti ir tai nepadės.

Pigiausių maisto produktų krepšelis per metus išbrango šešiais procentais – skelbia kainų palyginimo portalas „Pricer“. Trigubai pabrango bulvės, kone du kartus aliejus, o kur dar į viršų kopiančios pieno produktų ir duonos kainos. Kai kurie prekybininkai pripažįsta, kad prekės brangsta panašiai tiek, kiek tiekėjai kelia kainas. Ekonomistai įspėja, kad laukia sunkus vasario mėnesis, kai infliacija kils iki 12 procentų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmeta galimybę Lietuvoje taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto prekėms, kaip tai padarė Lenkija. Ministrės teigimu, patirtis rodo, kad bet kokios tokio pobūdžio lengvatos teigiamai atsilieptų ne pirkėjams, o perpardavėjams – prekybos tinklams. Lenkijoje nuo vasario pusmečiui atšaukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Be to, PVM atšaukiamas trąšoms ir mažinamas degalams (nuo 23 iki 8 proc.

Nuo kitos savaitės kaimynystėje esanti Lenkija taps svajonių šalimi – būtent taip ją jau dabar tituluoja čia plūstantys lietuviai. Lenkija smarkiai mažina ne tik maisto ar statybinių medžiagų kainas, bet ir kainas už šildymą, dujas, PVM tarifą degalams. Lenkijoje apsilankę TV3 žurnalistai atliko išsamų kainų tyrimą, todėl šį vakarą žiūrovui dėmesiui – speciali „Karštai su tv3.lt“ laida apie Lenkiją ir jos kainų politiką.

Praėję metai išsiskyrė ryškiu būsto kainų augimu, jis buvo sparčiausias per keturiolika metų. Sumažėjęs būstų įperkamumas klientus atbaidė nuo būsto įsigijimo, tačiau kainos artimiausiu metu vis vien neturėtų ženkliai kristi, prognozuoja specialistai. Ekspertai įspėja, kad suprastėjęs įperkamumas kelia sunkumų pirminės rinkos aktyvumui, situaciją ištaisyti galėtų gyvenamojo NT mokestis.

Žmonės jau nebespėja skaičiuoti dešimtadaliu išsipūtusių maisto ir paslaugų kainų, į nerėgtas aukštumas šoktelėjusių šildymo ir elektros kainų. Kai kurie gyventojai į nenukainotų maisto produktų lentynas sako net nebežiūrintys. Tačiau infliacijos piko, anot ekonomistų, dar nepasiekėme ir jį išvysime vasario-kovo mėnesiais.

Lietuvos pramonės įmonės skaičiuoja per metus išaugusius kaštus. Brango beveik viskas – žaliavos, energetiniai ištekliai, darbo jėga. Nemažai sumaišties sukėlė ir Kinijos sankcijos, teko skaičiuoti nuostolius ir greitai ieškoti naujų rinkų.  „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas tikina, kad pernai įmonės dar bandė kaštus padengti savo sąskaita, tačiau šiemet prekių kainas didins daugelis įmonių. Anot jo, alaus kainos irgi didės.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos praėjusiais metais įspūdingai spurtavo visose trijose Baltijos valstybėse. Mažiausiai šis kainų indeksas išaugo Lietuvoje – beveik šeštadaliu, o jo šuolis Latvijoje ir Estijoje buvo bemaž vienodas – apytikriai ketvirtadaliu. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti 2020-ųjų gruodžiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 16,3 proc., Latvijos – 25,1 proc., Estijos – 24,7 procento.

Kol kartais išaugusios šilumos bei elektros sąskaitos dalį Lietuvos gyventojų ir verslo stumia link finansinės bedugnės, opozicinės partijos socialdemokratai, valstiečiai siūlo pasidairyti į kaimyninę Lenkiją, kopijuoti jos politiką ir mažinti PVM mokestį. Ingridos Šimonytės tokie pasiūlymai nesužavėjo, anot jos, Lietuva jau sumažino aukštų sąskaitų naštą. Premjerę palaiko ir ekonomistai, kurie Lenkijos lengvatas vadina priešrinkiminiu populizmu.

Daržovių kainos Lietuvoje užkopė į naujas aukštumas. Per metus dalis gėrybių: bulvės, kopūstai, burokėliai šalyje pabrango dvigubai. Ūkininkai aiškina, kad tokį kainų šuolį lėmė ir prastas praėjusių metų derlius, o prekybininkai tikina, kad kainos grįžo į priešpandeminį lygį. Ekonomistai perspėja dėl tolesnio brangimo. „Jeigu mažesnės – 30 centų, didesnė su vidutine – 50, o jau rinktinės gražios tinkančios cepelinams po 60-imt centų prekiaujam“, – sako ūkininkė Edita Balčiūnienė.

Vilniuje itin smarkiai pabrangus centralizuotam šildymui miesto socialdemokratai siūlo laikinai paslaugai taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą, taip siekiant sumažinti gyventojų išlaidas. „Valdantieji turėtų mažų mažiausiai grįžti prie ankstesnių socialdemokratų lengvatų siūlymų, o galbūt net eiti dar daugiau – pritaikyti nulinį PVM tarifą šildymui“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis.

Yra viešbučių, kurių sąskaitos už šildymą nuo 5 tūkst. eurų gruodį pakilo iki 48 tūkst. eurų, rašo portalas lrytas.lt. Pasak Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, dar spalį iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos gautas pažadas, kad tiems viešbučiams, kuriems apyvartos smukusios 40 proc. ir daugiau, bus skirta kompensacija už energetines išlaidas.

Valdžia džiugiai gyrėsi, kad nuo metų pradžios neva ji padidino minimalų atlyginimą, pensijas, kitas išmokas. Tačiau atėję į parduotuvę gyventojai įsitikins, kad net ir daugiau pinigų neleis nusipirkti tiek, kiek buvo galima nusipirkti prieš metus, mat gerokai pabrango absoliuti dauguma svarbiausių maisto produktų. Kaip žinoma, nuo šių metų pradžios minimalioji mėnesinė alga padidėjo 13,7 proc., arba apie 50 eurų – iki 730 eurų ant popieriaus arba iki 534 eurų į rankas.

JAV vartotojų kainos (CPI indeksas) praėjusį mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, išaugo 7,0 proc., pranešė Darbo departamentas. Metinė infliacija Jungtinėse Valstijoje – didžiausia nuo 1982-ųjų birželio. Per mėnesį šis infliacijos rodiklis didžiausioje pasaulio ekonomikoje padidėjo 0,2 procentinio punkto – tiek, kiek ir prognozavo analitikai.

Lauke toliau spaudžiant šaltukui ne vienam norisi leisti laiką šiltuose namuose, tačiau elektros kainoms didėjant, šiluma jau tampa prabanga. Kainoms pakilus daugiau nei 30 procentų, ne vienas žymus Lietuvos žmogus išreiškė savo nuomonę. Atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano atskleidžia, kad investavęs į elektromobilį tikėjosi ne tik padėti ekologiškai, bet ir padėti sau finansiškai.

Seimo Darbo partijos frakcija kritikuoja valdančiuosius dėl sprendimų, susijusių su PVM mokesčiu, ir lygina situaciją su kaimynine Lenkija.  Pranešime spaudai teigiama, kad nieko nebestebina lietuvaičiai, tūkstančiais plūstantys į Lenkijos parduotuves apsipirkti. Ten – pigiau.

Artimiausius trejus-ketverius metus atlyginimams Lietuvoje toliau didėsiant, valdžiai nekeičiant imigracijos politikos, po penkerių metų Lietuva taps greičiau brangi nei turtinga šalis, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.   „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, jog dėl nepakankamų Lietuvos verslo investicijų į šalies ekonomiką valstybei gali nepavykti pasivyti turtingų Vakarų šalių. „Greičiau tapsime brangūs, o ne turtingi.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose daugiabučiuose vidutinė kaina per praėjusius metus išaugo 12 proc. iki 902 eurų už kvadratinį metrą, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Pernai butų kainos ūgtelėjo visuose pagrindiniuose Rygos „mėgamuosiuose“ mikrorajonuose, o sparčiausias jų augimas užfiksuotas Bolderajoje. Vien tik per paskutinį praėjusių metų mėnesį senos statybos butai Rygoje brango vidutiniškai 0,6 procento.

Įtempti Lietuvos ir Kinijos santykiai lėmė, kad antra didžiausia pasaulio ekonomika ne tik nebeįsileidžia lietuviškų prekių, bet ir trukdo mūsų įmonėms įsivežti reikalingos kiniškos produkcijos. Verslo atstovai žada, kad be kiniškų prekių Lietuva veikiausia neliks, tačiau už jas teks mokėti daugiau. Tuo metu ekonomistai siūlo prekes vežtis nebe iš Kinijos, bet Taivano. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad Lietuva be kiniškų prekių tikrai neliks.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas maisto kainų indeksas 2021-aisiais, palyginti su 2020 metais, pakilo 28,1 proc. iki 125,7 punkto. Paskutinį praėjusių metų mėnesį maisto kainos pasaulyje kiek sumažėjo po augimo ankstesnius keturis mėnesius iš eilės – šio indekso vertė smuktelėjo 0,9 proc. iki 133,7 punkto, tačiau buvo 23,1 proc. didesnė nei užpernai gruodį, pranešė FAO.

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ją labiausiai lėmė centralizuotos šilumos kainos, ją taip pat didino maisto prekių, aprangos ir avalynės bei paslaugų kainų augimas.  Ekonomisto teigimu, metinės infliacijos pikas turėtų būti pasiektas vasarį. „Kadangi vis tiek jau buvo skelbta preliminari gruodžio mėnesio infliacija, (...) tai čia nėra kažkokia naujiena.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 12 mėnesių iš eilės didėjančios vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje – dar ne pabaiga.  „Sausis ir vasaris bus dar blogesni. Infliacijos tempas dar spartės“, – prognozuoja ekonomistas. Jo teigimu, spartus kainų augimas jau veikia ekonomiką – vartotojų lūkesčiai prastėja, o žmonės dalį ateities santaupų skiria dabartinio gyvenimo lygio išlaikymui.

Lietuvoje 2021 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2020-aisiais, infliacija siekė 10,6 proc., pranešė Statistikos departamentas. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja dvyliktą mėnesį iš eilės. Vidutinė metinė infliacija 2021-aisiais siekė 4,7 proc., o gruodį, palyginti su lapkričiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 procento.

Restoranų, barų, kirpyklų ir grožio salonų atstovai skaičiuoja per pirmuosius karantinus susikaupusias skolas ir net nenori galvoti apie trečiąjį karantiną. Anot jų, dalis verslų uždarymo nebepakeltų, nes jau dabar skęsta skolose. Tuo metu ekonomistai pastebi, kad pasiskolinę pinigų karantiną ištvertume, tačiau didėtų emigracija ir kainos. Šią savaitę Lietuvoje vėl pradėjo sparčiai augti naujai užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius, ketvirtadienį viršijęs 3 tūkst.

Kazachstane per neramumus buvo suimta beveik 6 tūkstančiai žmonių, tarp jų nemažai užsieniečių, sekmadienį pranešė prezidentūra. Per savaitę trunkančius protestus šioje energijos išteklių turtingoje, 19 mln. gyventojų turinčioje didžiausioje Centrinės Azijos valstybėje žuvo dešimtys žmonių.  Iš viso apklausai sulaikyta 5,8 tūkst. asmenų, pareigūnams atliekant 125 atskirus tyrimus dėl neramumų, sakoma prezidentūros pranešime.