kainos

9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) už centralizuotai tiekiamą šildymą gyventojams laikinai bus kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.    Už tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 112 Seimo narių, prieš nebuvo, o 9 susilaikė.  Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pripažino, kad PVM lengvatos dengimas iš biudžeto nėra „pats elegantiškiausias“ sprendimas siekiant sušvelninti infliacijos padarinius.

Prezidentūra tęsia Vyriausybės kritiką dėl abejingumo infliacijai ir pabrėžia, jog šalies vadovas Gitanas Nausėda mato tiek vidaus, tiek užsienio politikos problemas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį per susitikimus su Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vadovais pradeda lobistines pastangas, kad šios Persijos įlankos regiono šalys išgautų daugiau naftos ir nuramintų Rusijos karo Ukrainoje supurtytas rinkas.

Devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad institucijų veiksmai kovojant su kainų augimu yra nepakankami, rodo Prezidentūros užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa.  Ją BNS trečiadienį perdavė prezidento Gitano Nausėdos Komunikacijos grupė. 53 proc. respondentų nurodė, kad dabartiniai valstybės institucijų veiksmai kovojant su kainų augimu yra visiškai nepakankami. Dar 37 proc. apklaustųjų teigė, jog veiksmai yra greičiau nepakankami.

Gamtinių dujų ir elektros kainoms toliau augant, elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ gali būti nepajėgi subalansuoti pinigų srautus, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas. Seimo ir Vyriausybės nariai svarsto, kaip sušvelninti elektros ir dujų kainų augimą gyventojams nuo šių metų liepos.  „Jeigu vis tik būtų tokia situacija (elektros – BNS) kainos dar vis tik kiltų į viršų ar nemažėtų yra, matyt, rimta rizika, kad įmonė finansiškai negalės 100 proc.

Tęsdama karą Ukrainoje Rusija grasina pasauliui badu. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius perspėja apie artėjantį bado uraganą, ypač skurdžioms Afrikos valstybėms. Lietuvos vyriausybė ir ūkininkai ramina, esą Lietuva grūdų nepritrūks, mat mūsų šalies ūkininkai jų priaugina daugiau nei pakankamai ir gali daugiau kaip pusę eksportuoti.

Lietuvoje brangstant kurui, šildymui ir daugeliui prekių bei paslaugų, prezidento patarėja Irena Segalovičienė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuomone, kad Lietuvos valdantieji su priemonėmis kainoms valdyti juda per lėtai.  Pasak I. Segalovičienės, reikėtų imti pavyzdį iš kitų Europos šalių, kurios nieko nelaukdamos priima sprendimus, padėsiančius gyventojams vis didėjant kainoms.  „Vieni sako – dar anksti, nesvarstykime. Kiti – reikia dar skaičiuoti.

Seimas svarstys, ar elektroninėms ir audio knygoms bei vadovėliams nuo 2023 metų taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Dabar joms taikomas 21 proc. PVM.    Tokiai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai antradienį Seimas po pateikimo pritarė: už balsavo 110 Seimo narių, o trys susilaikė. Toliau pataisą Seimas svarstys balandžio 26-ąją, jeigu iki to laiko gaus Vyriausybės išvadą.

Šildymo, maisto ir degalų kainoms kopiant aukštyn, Seimas svarsto projektus, kaip palengvinti gyventojams infliacijos naštą. Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad laikinai, keturiems mėnesiams panaikintų pridėtinės vertės mokestį šildymui. Tačiau sako, kad to negana ir toliau ragina padėti sunkiausiai besiverčiantiems – padalinti po 100 eurų pensijų gavėjams ir remtiniems vaikams.

Būsto kainos Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2020 metais, padidėjo 19,8 proc. Naujos statybos būstai pabrango 17 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 17,2 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 16,4 proc. Ankstesnės statybos būstai pabrango 21,6 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose – 22 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 20,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Rusijos karas Ukrainoje – brangesnė duona mūsų lentynose. Duonos gamintojai neslepia – produkcija tikrai brangs ir jau greitai, nes vien kviečių kaina tarptautinėje rinkoje jau išsipūtė daugiau nei trečdaliu, o kur dar dujų, elektros kainų šuoliai. Ir viskas – nepaisant to, kad Lietuva užsiaugina gerokai daugiau grūdų nei suvartoja. Vietinius javus augintojai eksportuoja ir iš to, panašu, šįkart neblogai uždirbs.

Pigiausias prekių krepšelis jau pabrango 14 proc., makaronai, saulėgrąžų aliejus ir duona vidutiniškai pabrango 50 proc., teigė Petras Čepkauskas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas įvardino ir daugiau prekių, kurių kaina pakilo penktadaliu, o ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad kainų augimas nesustos.

Lietuvos gyventojai jau griebiasi už galvų – kaip ant mielių didėja ne tik kuro kainos, bet po truputį brangsta ir maisto produktai. Pavyzdžiui, kai kurie duonos gamintojai kainas jau pakėlė 20 procentų, o kiti jas žada kelti greitu metu. Tad ko tikėtis toliau? Kas laukia Lietuvos gyventojų? Ar Lietuvai gresia ekonominė krizė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovu Petru Čepkausku.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį toliau brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Vasarį, palyginti su sausiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 3,9 proc. (2,25 euro), o palyginti su pernai vasariu – 10,6 proc. (5,76 euro) brangesnis.

Ekonomistai sako, kad ekonominius karo padarinius jau matome ir Lietuvoje – auga prekių, ypač maisto, kainos. Tad siūlo ieškoti būdų, kaip jas sumažinti, vienas iš jų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Tuo metu prekybininkai tikina, kad šiandien yra svarbesnių problemų nei PVM. O finansų ministerija teigia, kad infliacija jau buvo numatyta, todėl gyventojams buvo padidintos jų pajamos.

„Dirbu Vilniaus centre, todėl penktadienį po darbo užsukau į Kaziuko mugę. Prisipažinsiu, šito reginio negaliu pakęsti, bet kai vaikas paprašė parnešti riestainių, išsisukti nepavyko. Deja, vos užėjusi, nusivyliau“, – tv3.lt atsiųstame laiške rašo Jurgita iš Vilniaus. Eilę metų, dirbdama netoli Gedimino prospekto, matydavau, kaip atrodo Kaziuko mugė.

Paslaugos Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus brango sparčiausiai Europoje. Ekonomistai pastebi, kad dabar, nuvykę atostogų į Graikiją, kavos galime išgerti už tokią pat kainą kaip prieš penkmetį. Kai mūsų šalyje kaina pakilo kone 40 procentų. Užsienyje gyvenantys tautiečiai tikina nebejaučiantys kainų skirtumo – ar užsuktų į kavinę Italijoje, ar gimtinėje.

Infliacija Lietuvoje toliau muša šio tūkstantmečio rekordus. Kainos jau 14 proc. didesnės nei prieš metus. Lietuvos banko vadovas ir ekonomistai perspėja, kad kainos tokiu tempu augs ir toliau. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą toliau gali brangti kone viskas – degalai, dujos, maistas. Sunkūs laikai artėja ir būsto statytojams – jau trūksta žaliavų, įmonės skundžiasi kad vien metalo kaina per savaitę šoko 15 procentų. Tad ekonomistai sako, kad dėl karo statybos gali pradėti strigti.

Vilniaus valdantieji užsimojo perimti baigiamą statyti Vilniaus kogeneracinę jėgainę sostinės žinion. Jos savininkė, valstybinė „Ignitis“ grupė, tokią galimybę atmeta. Finansų ministrė taip pat tokio prašymo nesvarsto. O pigesnės šilumos laukiantiems gyventojams ekspertai gerų žinių neturi. Aukštos šilumos kainos išsilaikys ne tik pavasarį, bet gali tęstis ir kitą šildymo sezoną.

Litras degalų šiandien kai kur perkopė 1,6 euro, nors dar prieš savaitę, prieš pat Rusijai užpuolus Ukrainą, kainos buvo net keliolika centų žemesnės. Vairuotojai ironizuoja, kad benzinas ir dyzelinas pradės brangti jau ne dienomis, o valandomis. Skaičiai švieslentėse užkliuvo ir energetikos ministrui. Dainius Kreivys mano, kad degalinės piktnaudžiauja padėtimi ir lupikauja, esą kainas didinti jos pradėjo nė neišpardavusios dar iki karo mažesne kaina nusipirktų degalų rezervų.

Nors kaip keisis ekonominė situacija Lietuvoje prognozuoti dar sunku, tai mažiausias galvos skausmas, teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis. TV3 žinių „Dienos komentare“ N. Mačiulis sakė, kad, jo nuomone, lietuviai pasiryžę daug kam, kad tik nejaustų pašonėje esančios agresijos.  Kas laukia Lietuvos ekonomikos artimiausiu metu? Reikia pripažinti, kad niekas šiuo metu negali prognozuoti, kaip vystysis scenarijai artimiausiomis keliomis dienomis, savaitėmis.

Ekonomistai jau skaičiuoja, kaip autų kainos dėl brangusių žaliavų, o tai visada augina ir maisto kainas. Karo veiksmai stabdytų verslininkų investicinius planus ir galimai lėtintų ir visos Lietuvos ekonomikos augimą, taip pat – ir algų šuolius. Vienas svarbesnių klausimų – ar gali būti, kad užsivertų ir Lietuvos siena su Baltarusija. Tai reikštų visiškai stojusį krovinių tranzitą į Rytus ir šimtamilijoninius nuostolius. Savo kasdienybę įamžina vilkikų vairuotojai.

Pasaulį supurčiusi žinia apie karą Ukrainoje kelia nerimą ne tik dėl saugumo, bet ir kainų šuolio. Naftos kainos penktadienį toliau kyla Rusijos agresijos prieš Ukrainą fone ir jau pasiekė beveik 100 dolerių už barelį. Tad kaip karas Ukrainoje paveiks Lietuvos energetiką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su energetikos ekspertu Vidmantu Jankausku ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu. Naujausią informaciją apie įvykius Ukrainoje rasite čia.

Rusijai įplieskus karą Ukrainoje – smūgis pasaulio ekonomikai. Naftos kainai perkopus 100 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių už barelį ribą, ekonomistai ragina ruoštis kainų šuoliui – sako, kad brangs viskas. Esą ant degalinių švieslenčių matysis ūgtelėję skaičiai už degalus, o kalbinti ekspertai sako, kad neišvengiamai kiek daugiau teks pakloti už paslaugas ir maisto prekes.

Lenkijai įvedus vadinamąjį antiinfliacinį skydą, t. y. sumažinus akcizą ir PVM kurui, degalų kainos šioje kaimyninėje šalyje smarkiai atpigo. Degalinės Lietuvoje praneša apie staiga sumenkusias kuro pylimo apyvartas. Lenkijos degalinės dalina vežėjams ir lojalumo korteles, kad kuro pylimasis Lenkijoje taptų ilgalaikiu įpročiu.

Sigita norėdama gyventi arčiau šeimos ir tėvų iš Didžiosios Britanijos sostinės grįžo į Joniškio rajoną, Jurdaičių kaimą, tačiau moterį nustebino lietuviškos kainos už šildymą, todėl ji kreipėsi į TV3 laidą „Prieš srovę“. Moteris pasakojo, kad už 60 kvadratų butą jai teko susimokėti 300 eurų.  „Londone mes gyvenome name ir mėnesiui mums šildymas kainuodavo 120 svarų. Tai buvo gan didelis namas, šildomas dujomis ir turėjo 23 laipsnių temperatūrą“, – teigė Sigita.

Naftos kainos aktyviai kyla prasidėjus prekybos sesijai antradienį, atnaujindamos septynerių metų aukštumas neblėstančiame Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pavojus fone, rašo „MarketWatch“. Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ antradienį ryte padidėjo 1,41 JAV dolerio, arba 1,48 proc., iki 96,80 JAV dolerio už barelį. Pirmadienį šių sandorių vertė išaugo 2 proc. iki 95,39 JAV dolerio už barelį.

Lenkija kaltina ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) dėl sparčiai augančių energijos kainų Lenkijoje, tačiau Komisija su kaltinimu nesutinka. Lenkijos valstybės kontroliuojamos komunalinės įmonės teigia žinančios, kas kaltas dėl didelių energijos kainų – Briuselis.

Automobilių degalų kainos vasario mėnesį, palyginti su sausiu, toliau augo, nurodo portalas pricer.lt  Pricer.lt atstovas Petras Čepkauskas teigia, kad veikiama geopolitinių įtampų, augančio vartojimo bei gavybos ribojimų, naftos kaina verčia rinkos ekspertus diskutuoti apie 100 JAV dolerių už barelį ar dar aukštesnį kainų lygį, todėl neprognozuojama, kad kaina mažėtų ir mažmeninėje prekyboje. „Pricer.

Nepaisant Rusijos, energijos kainų ir klimato nelaimės, ES vis dar myli gamtines dujas, rašo politico.eu. Europos Sąjungai vis dar reikia, kad jos gyslomis tekėtų gamtinės dujos, nors ir žino, kad tai jai kenkia.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų sausio mėnesio reikšmė išaugo 1,6 proc. (2021 metų gruodį buvo fiksuojamas 1,1 proc/ augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,6 proc. (2021 metų gruodį metinis augimas siekė 22,4 proc.), rašoma pranešime spaudai.

Per metus kainos Lietuvoje pakilo 12,5 procento. Tai 25 metų infliacijos rekordas. Nors Vyriausybė mėgina guosti, esą pavasarį atšilus orams, kris ir energijos kainos, kai kurie ekonomistai ragina ruoštis dar sunkesniems laikams. O jei Ukrainoje kils karinis konfliktas, tuomet nafta ir dujos brangs dar labiau ir dar labiau įsuks kainų kilimą. Panevėžiečiai senojorai Danutė Ir Zenonas name turi įvestą dujinį šildymą, tačiau išbrangus dujoms šiemet jų nenaudoja – kūrenasi malkomis.

Slūgstant įtampai tarp Ukrainos ir Rusijos, antradienį ėmė brangti kriptovaliutos ir kitų rūšių rizikingesnis turtas. Bitkoinas 15 val. 45 min. Lietuvos laiku kainavo 44,209 tūkst. JAV dolerių ir jo kaina per pastarąsias 24 valandas pakilo 4,62 procento. Eteris („Ethereum“) pabrango 6,73 proc. iki 3,112 tūkst. JAV dolerių. Antradienį augimas stebimas beveik visų kriptovaliutų rinkoje, rašo CNBC portalas.

Šis rekordinių kainų šildymo sezonas keičia per amžių amžius nusistovėjusias mandagumo tradicijas Lietuvoje. Susitikę kaimynai kolegos ar giminaičiai vietoje „laba diena“ taria: kokią sąskaitą gavai už šildymą? Nes jau pas daugelį centralizuotą šilumą naudojančių Lietuvos gyventojų ėmė skristi naujos ir visus gąsdinančios sąskaitos už sausio mėnesį. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Išaugusios šilumos, dujų ir elektros kainos jau smogė patiems neturtingiausiems: šilumos išlaidų kompensacijų už gruodžio mėnesį gavo 34,7 proc. daugiau žmonių nei tuo pačiu laiku prieš metus, tačiau tai dar ne pabaiga, nes sausio mėnesį kainos dar labiau augo.

Žmonės lieja ašaras dėl išaugusių kainų, bet valstybinių institucijų atsovai aiškina, kad nereikėtų dramatizuoti situacijos. „Sodros“ vadovė sako, kad žmonių bankų sąskaitų skaičiai rodo priešingą padėtį nei žmonių kalbos.  Vyriausybė toliau kloja argumentus, kodėl prezidento siūlomų šimto eurų išmokų nereikia. Pernai algos vidutiniškai didėjo šimtu eurų „į rankas“, o skurstantiesiems esą užtenka kompensacijų šildymui. Vien sostinėje jų poreikis išaugo tris kartus.

Daugelis pirkėjų yra labiau linkę parduotuvėse rinktis kai kuriuos vietinius maisto produktus. Pavyzdžiui, daržoves, vaisius ar mėsą. Žinodami tai, pardavėjai tyčia arba per aplaidumą užsienietiškas prekes pateikia kaip vietines – taip jų parduoda daugiau. Priežiūros institucijos pripažįsta problemą ir fiksuoja nemažai pažeidimų, kai pirkėjams nurodoma klaidinga prekių kilmė. Prekybininkai teisinasi nespėjantys keisti etikečių ir susitvarkyti su gausiu prekių kiekiu.

Vilniečiai jau sulaukė sausio šildymų sąskaitų, jos kai kuriems dar dešimtadaliu didesnės nei gruodį. Jau aišku, kad brangiau turės mokėti ir kauniečiai, šiauliečiai, tačiau keliems kitiems didiesiems miestams sausio sąskaitos bus mažesnės. Valdantieji žada atgaline data nuo sausio nebetaikyti centriniam šildymui pridėtinės vertės mokesčio, tačiau gyventojai piktinasi, nes išaugusias sąskaitas reikia sumokėti dabar, o kada sulauks kompensacijos – neaišku.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir siaubą varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu valstybė turi būti solidari su savo piliečiais ir jiems padėti. Jis siūlo didinti neapmokestinamų pajamų dydį dirbantiesiems ir išdalyti vienkartines išmokas skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms: pensininkams, daugiavaikėms šeimoms.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už sausio mėnesio šildymo ir karšto vandens paslaugas. Nuo šio šildymo sezono pradžios šilumos kaina Vilniuje augo net tris kartus, tačiau didžiausią kainų smūgį klientai patyrė gruodį, rašoma pranešime spaudai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar anksčiau buvo paskelbusi sausio mėnesio šilumos kainą, kuri Vilniuje siekė 10,07 ct/kWh su PVM, kai pernai metais tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 4,14 ct/kWh su PVM.

Dabar nuolatos kalbama apie sparčiai kylančias kainas. Teiravomės klaipėdiečių, ar jie pastebėjo tai parduotuvėse, kas, jų manymu, pabrango labiausiai, kaip jie ketina suktis esant tokiai situacijai. Judita SIMONAVIČIŪTĖ, miesto Tarybos narė Kadangi šiek tiek esu mokiusis buhalterijos, galiu suvesti savo dienos balansą, suskaičiuoti, kiek man reikia pinigų. Anais laikais, kai dar buvo litas, dienai reikėjo 70 litų, o dabar - 20 eurų.

Šių metų šildymo kainos ir už tai gautos sąskaitos Lietuvoje šokiruoja ne vieną – ypač tuos, kurie uždirba mažiau ir sunkiau pragyvena. Lietuvos valdžia tuo susirūpino tik dabar, tačiau net ir siūlomos kompensacijos ar išmokos gyventojams atrodo per menkos.

Pasaulio energijos kainų padidėjimas vėl kursto diskusijas dėl Italijos branduolinės energijos draudimo. Dešiniosios partijos ragina persvarstyti šalyje esantį ilgalaikį branduolinį draudimą, motyvuodamos būtinybe pasiekti energetinį suverenitetą, kad būtų galima valdyti augančias sąskaitas už energiją ir užpildyti spragą, kurią paliko iškastinis kuras, nes dėl klimato kaitos įsipareigojimų jie palaipsniui jo atsisako, rašo politico.eu.

Nuo vasario Lenkijoje pusmečiui nelikus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maisto produktams, nemaža dalis lietuvių traukia į kaimynę šalį apsipirkti. Prekybos centrai Lietuvoje tikisi išlaikyti tokią pačią apyvartą, tačiau jos kilimo nebesitiki. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis TV3 Žinių „Dienos komentare“ sakė, kad jiems sunku kovoti su Lenkijos rinka dėl skirtingų sąlygų.  Jau kelios dienos, kai Lenkijoje panaikinti PVM maisto produktams.

Ketvirtadienį prezidentūroje politikai ir ekspertai diskutavo, ką daryti su augančiomis kainomis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Lingė po diskusijos savo mintimis pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“. „Prezidentui, kas pasiūlyta Vyriausybės – per mažai. Nepakanka. Opozicija choru atitaria ir siūlo dar daugiau gerovės virš to, ką siūlo prezidentas siūlydamas ir NPD didinimą ir išmokas iš malūnsparnio barstyti.

Smulkusis verslas pasižadėtų metus nekelti kainų, jei gautų valdžios paramą atsiskaityti už brangstančią šilumą ir elektrą, sako Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys.   „Esame paprašę kompensacijų, kad būtų bent kokį pusmetį finansuojama 50 proc. energetinės sąskaitos. Verslas nepaneš tokių padidėjusių išlaidų“, – po prezidento, valdžios ir verslo atstovų susitikimo ketvirtadienį BNS teigė Dalius Serafinas.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir siaubą varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu valstybė turi būti solidari su savo piliečiais ir jiems padėti. Jis siūlo didinti neapmokestinamų pajamų dydį dirbantiesiems ir išdalyti vienkartines išmokas skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms: pensininkams, daugiavaikėms šeimoms.

Tikriausiai kiekvienas pastebėjo Lietuvoje kylančias kainas beveik visose gyvenimo srityse – nuo sąskaitų už komunalines paslaugas, maisto prekių iki pramogų ar grožio procedūrų. Tad natūralu, kad ir šiemet norintiems susituokti už vestuves teks pakloti daugiau nei pernai. Kaip keitėsi vestuvių kainos, naujienų portalas tv3.lt klausė vestuvių planuotojų Teresos Ulozienės, Ingos Šmigelskienės ir Liutauro Galinio.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje bei pasaulyje, daugelio kasdienio vartojimo maisto produktų kainos augo. Mažiausiai kito tik mėsos ir kiaušinių kainos. Pasak Žemės ūkio ministerijos analitikų, prognozuoti, kokio masto pasikeitimai ateityje laukia mūsų vartotojų, sudėtinga, bet tendencijos nėra palankios, rašoma pranešime žiniasklaidai. Penktadalis išlaidų – maistui Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojų išlaidos maistui sudaro 19 proc.