kainos

Maistas pastaruoju metu brangsta tokia sparta, kokios pasaulis neregėjo mažiausiai 50 metų. Be akivaizdžių pandemijos sukeltų priežasčių prie to galėjo prisidėti ir Kinijos vykdoma maisto supirkimo politika – kinai savo rezervuose turi sukaupę milžiniškas kai kurių maisto žaliavų ar produktų atsargas. Kinijos valstybės rezerve šiuo metu yra tokios grūdų atsargos, kurios viršija kitų šalių kartu sudėjus. Šalis aktyviai supirkinėja žaliavą, per metus padidinusi savo importą 22 proc.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje itin sparčiai brango daugelis prekių ir paslaugų. Prognozuojama, kad kai kurios iš jų šiemet gali brangti dar greičiau. Taigi, net jeigu kai kurie atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos pakils, gyventojams teks susiveržti diržus. Naujausiais duomenimis, 2021 m. gruodžio metinė infliacija Lietuvoje pasiekė daugiau kaip dešimtmetį nematytą dviženklį skaičių – 10,7 proc. Tiek per metus pabrango vidutinio lietuvio vidutinis prekių ir paslaugų krepšelis.

Gruodžio 31 d. paskutinė diena deklaruoti šiemet sunaudotą elektrą ir dujas, o nuo rytojaus tai kainuos žymiai brangiau. Nesuspėjusiems teks ir susimokėti brangiau – energijos tiekėjai pateiks sąskaitas su didesniais kitų metų tarifais. Dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu.

Sušvelninus pandemijos reikalavimus, vis daugiau žmonių pasirenka šventes sutikti artimųjų rate. Naujųjų sutikimo kulminacija dažnai tampa fejerverkų šou, tačiau juos naudojant netinkamai galima sugadinti ne tik turtą, bet ir sukelti riziką sveikatai. Ekspertai įspėja naudoti tik patikrintos kokybės pirotechniką ir atsakingai žiūrėti į fejerverkų naudojimo taisykles. Fejerverkų pardavimas išaugo daugiau nei 100 proc. „Pigu.

Lietuvoje gruodį, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 1,3 procento. Suderinta išankstinė metinė (gruodį, palyginti su 2020-ųjų gruodžio mėnesiu) infliacija buvo 10,7 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Šiais metais tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje buvo fiksuotas ryškus energijos produktų kainų didėjimas. Gamtinių dujų ir elektros kainos gruodį mušė rekordus, brango ir žaliavinė nafta ir iš jos gaminami degalai. Prognozuojama, kad kitais metais energijos produktai gali pabrangti dar labiau, tačiau metų pabaigoje kainos turėtų sumažėti. Ekspertai teigia, kad per pandemiją padidėjusios kainos artimiausiu metu kris nežymiai, labiausiai brangs elektra ir gamtinės dujos.

Apsipirkimas lietuviams tampa vis didesniu galvos skausmu. Dešimtimis centų, o kartais net ir eurais ima augti kepinių, miltų, makaronų bei kruopų kainos. Grūdų augintojai geresnių laikų nežada, o kainų analitikai sako, kad po Naujųjų kainos dar gali augti. Tarpušvenčiu prekybos centrai neatsigina pirkėjų.

Šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje augo apie 10 proc. Ekonomistai nesutaria, kokių algų galime tikėtis kitais metais. Vieni prognozuoja, kad ir kitais metais darbo užmokestis sparčiai augs. Kiti įspėja, kad algos kitais metais didės dvigubai ar trigubai mažiau nei šiemet. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad atlyginimų augimas mūsų šalyje nesustos ir kitais metais. „Jau minimalioji mėnesinė alga kitais metais auga 14 proc., tad kils visų atlyginimų vidurkiai.

Prastos žinios dėl prekių, paslaugų kainų. Jos Lietuvoje ir toliau sparčiai augs. Artimiausią pusmetį smarkiai brangs būsto priežiūra, remonto, santechnikos, elektrikų paslaugos, į viršų stiebsis ir maitinimo, apgyvendinimo paslaugų kainos. Lietuvos bankas skelbia, kad vidutinė metinė infliacija kitąmet sieks daugiau nei 5 procentus. Tai yra dvigubai daugiau nei prognozuota rugsėjį. „Daug, turim daug darbo, viskas buvo iš anksto rezervuota.

Pastaruoju metu kainos Lietuvoje augo sparčiausiai tarp visų ES šalių. Gana greitai didėjo ir darbo užmokestis. Tačiau ko galima tikėtis kitais metais? Kiek bus padidinti esami mokesčiai ar kokie nauji bus įvesti, ar išmokų ir algų augimas atsvers infliaciją? Pristatydama naujausias ekonomines prognozes trečiadienį tai aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Lietuvoje viskas bus geriau? Ministrės teigimu, šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,8 proc.

Ne pirmą kartą parduodami butai Lietuvoje lapkritį kainavo 22,4 proc. daugiau nei prieš metus, rodo Lietuvos banko (LB) skaičiuojamas šalies pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas (PSBKI).  Anot LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Dovydo Poderio, metinio kainų augimo tempo spartėjimas pastebimas visoje Lietuvoje, o didesnis jų augimas paskutinį kartą fiksuotas 2008 metų balandį.

Į Europą plūstanti šaltų orų banga veikiausiai dar labiau paaštrins energetikos krizę žemyne – auganti energijos išteklių paklausa nepakankamo tiekimo sąlygomis kainas kelia į naujas aukštumas. Prognozuojama, kad šią savaitę daugelyje Europos sostinių oro temperatūra kris žemiau nulio, o tai formuos papildomą spaudimą elektros tiekėjams, kurie jau dabar patiria rimtų sunkumų dėl mažos vėjo energetikos generacijos, taip pat dėl ​​kelių Prancūzijos atominių elektrinių reaktorių sustabdymo.

Šalies centrinis bankas prognozuoja, kad artimiausius mėnesius toliau matysime brangstant prekes ir paslaugas. Tačiau ramina, kad vidutinis darbo užmokestis auga dar sparčiau, tad gyventojų perkamoji galia neturėtų sumažėti. Kitąmet vidutinė metinė infliacija bus net didesnė nei šiemet ir pasieks 5,1 proc. Lietuvos bankas (LB) taip pat įspėja valdžią nepriimti sprendimų, kurie galėtų dar labiau kaitinti ekonomiką.

Lietuvoje NT rinka šiuo metu įkaitusi. Dažnas gyventojas nebeįperka didesnių būstų, tad perka mažesnius ir pigesnius. Tačiau ir 25 kvadratinių metrų ploto būsto kaina siekia beveik 140 tūkst. eurų. NT specialistai pataria žmonėms neskubėti ir nepirkti bet ko, įvertinti tiek būsto kainą, tiek kokybę. NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad šiuo metu NT pardavėjai bando parduoti bet ką už itin dideles sumas.

Japonijos automobilių gamintojo „Honda“ atstovybė paskelbė naujojo hibridinio „Honda HR-V“ miesto visureigio kainas Baltijos šalyse. Lietuvoje naujasis „HR-V“ kainuos nuo 31 280 eurų. Europoje bus siūlomos trys „Honda HR-V“ versijos. Šiuo metu jau priimami išankstiniai „Honda HR-V“ užsakymai, o automobilį Lietuvoje bus galima išbandyti nuo 2022–ųjų sausio. Planuojama, jog pirmieji užsakyti automobiliai klientams bus pristatyti pavasarį.

Europos Sąjungos valstybių narių vadovai išsamiai aptarė didelių energijos išteklių kainų problemą, tačiau dėl nuomonių išsiskyrimo negalėjo suformuluoti galutinio pareiškimo šia tema, pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. „Mes gana ilgai diskutavome apie energetiką. Tai labai rimta tema, ji turi įtakos namų ūkiams, perkamajai galiai, taip pat Europos verslo konkurencingumui“, – sakė Ch.

Vairuotojai stebisi, kodėl Lietuvoje kainos degalinėse tokios skirtingos. Štai Šiauliuose žmonės šiuo metu litrą degalų perka net iki 20 centų pigiau nei kituose miestuose. Degalinių atstovai aiškina, esą kainas lemia konkurencija. Jei kažkur jos yra itin žemos, reiškia, ten vyksta arši konkurencija, o jei kažkur didelės, reiškia, arba konkurentų nėra, arba kainas diktuoja brangūs tinklai.

Jei Kalėdoms jau apsipirkote, tikrai nusipelnote pagyrimo! Bet prieš pakuojant Kalėdines dovanas reikia nepamiršti nuimti etikečių su kainomis, o jas nukrapštyti kartais būna sunkoka. Per stipriai plėšiant gali nusiplėšti visa etiketė ar kartoninis įpakavimas, bet plėšiant per silpnai liks negraži klijų ir popieriaus dėmė.

Aplinkos ministerijai paskelbus apie planuojamą keisti automobilių taršos mokestį visuomenėje iškart kilo pasipiktinimas ir pradėta skaičiuoti, kam jis bus skaudžiausias. Pasiskaičiavę žmonės piktinasi, kad labiausiai nukentės vargingiausi provincijoje gyvenantys vairuotojai, kurie neišgali nusipirkti naujesnių ir mažiau taršių automobilių. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Gyvenimas toliau brangsta. Per metus kainos pakilo jau daugiau kaip 9 proc., ir galo brangimui dar nematyti. Brangsta ir maistas, ir šildymas. Tačiau yra, kas iš pakilusių kainų sau kraunasi padidintą pelną. Štai didmeninės degalų kainos ženkliai krenta jau antrą savaitę, tačiau degalinių švieslentėse didžiausios kainos įstrigo. Vairuotojai piktinasi verslininkų godumu. Panevėžietis Antanas su nerimu iš pašto dėžutės traukia komunalinių mokesčių sąskaitas.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijas nuo sausio gaus daugiau žmonių – taip siekiama palengvinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl augančių šilumos kainų.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 117 Seimo narių, o vienas susilaikė.

Dažnas be automobilio neįsivaizduoja gyvenimo, tačiau gali būti, kad netrukus turėti automobilį taps prabanga. Vyriausybei apsisprendus žmonėms taikyti automobilių taršos mokestį, ne vienam teks pakratyti piniginę. O kur dar rekordinės degalų kainos, kurios kyla tarsi ant mielių.

Gyventojams nespėjant reaguoti į kasdien kylančias kainas, socialdemokratai toliau siūlo keisti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymą, kad būtiniausių maisto produktų krepšelis atpigtų. Seimas svarstys pasiūlymą šį ketvirtadienį, rašoma LSDP pranešime.  „Pagal kainų šuolį Lietuva – Europos lyderė. Ir artimiausiu metu kainos nežada sustoti. Lietuvos prekybos tinkluose per metus brango 20 maisto produktų iš 52, esančių pigiausių maisto produktų krepšelyje.

Besibaigiančių metų šventės – tai metas, kai plačiau atveriame pinigines, kad Kalėdas ir Naujuosius pasitiktume nukrautais stalais ir dovanomis po egle. TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ domėjosi, ar dėl kylančių kainų užteks pinigų dovanoms, Kalėdų puošmenoms ir šventinei vakarienei.  Švenčių dvasią pradedame kurti nuo Kalėdinės eglutės, tačiau šiais metai šventinių medžių pardavėjai pirkėjus pasitinka didesnėmis kainomis.

Nuo kitų metų augančios darbuotojų pajamos ir pensijos turėtų didinti žmonių perkamąją galią ir kompensuoti sparčiai kylančias vartojimo kainas, tačiau ne visiems žmonėms, sako BNS kalbinti ekonomistai.  Finansų analitikas Marius Dubnikovas teigia, jog minimalią algą uždirbančių žmonių pajamos turėtų visiškai kompensuoti infliacijos augimą, kadangi jų alga kils 14 proc. Tačiau jis mano, kad viduriniosios klasės pajamas, tikėtina, „suvalgys“ infliacija.

Elektra daugumai reguliuojamų vartotojų nuo sausio brangs apie 10 proc. Naujos kainos bus taikomos maždaug milijonui buitinių vartotojų.   Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį patvirtino galutines visuomeninės elektros kainas gyventojams. Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas sieks 16,7 cento už kilovatvalandę (su PVM) – 9,9 proc. (1,5 cento) daugiau negu šiuo metu (15,2 cento). Dviejų laiko zonų dienos tarifas augs 6,8 proc.

Dažno vartojimo prekės – daugelio pirkėjų pirkinių krepšelio favoritės. Dažnai perkamus produktus tikimasi įsigyti kuo pigiau, specialiai nesekant skelbiamų akcijų ir nuolaidų. Slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra SeeNext atliko kainų palyginimo tyrimą didžiausiuose šalies prekybos tinkluose ir įvertino, kur pirkėjų mėgstamos prekės parduodamos žemiausiomis kainomis, rašoma pranešime spaudai.

Kainos Lietuvoje ir toliau auga. Lapkritį infliacija padidėjo dar beveik procentu ir jau viršija 9 procentus. Ekonomistai šį skaičių vadina gąsdinančiu. Be to, pinga ir euras dolerio atžvilgiu. Tikėtina, kad viso to pasekmes žmonės pajus ir dar vienu pabrangimu – gali būti, kad mažindamas pinigų nuvertėjimą Europos Centrinis Bankas imsis didinti palūkanų normą. Degalai, šildymas, elektra dujos, maisto produktai – visa, kas reikalingiausia žmonėms ir visa, kas labiausiai brangsta.

Nuo gruodžio 1 d. už COVID-19 testus turės mokėti patys darbuotojai. Kai kurie darbdaviai žada kompensuoti šias darbuotojų išlaidas, tačiau net neabejoja, kad privačios klinikos pasinaudos proga pakelti testų kainas. Šios tikina, kad eilės testams ilgėja, tačiau jų kainų kelti nežada. Tuo metu darbuotojų atstovai kritikuoja valdžios komunikaciją. Anot jų, kai kure darbuotojai nežino kur ir kokius testus darytis.

Parduotuvių lentynose šiemet už kai kurias daržoves tenka mokėti kone dvigubai daugiau nei pernai tokiu pačiu metu. Daržovių augintojai tikina, kad tokį kainų šuolį lėmė mažesnis derlius. O žiemą, pasak jų, daržovių gali imti trūkti, tad, tikėtina, kad jų kainos dar didės. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai tokiu pačiu metu už bene populiariausių Lietuvoje daržovių bulvių kilogramą mokėjome 0,29 euro, o šiemet jau beveik dvigubai daugiau – 0,57 euro.

Ne tik elektra, šildymas, degalai, bet ir maisto produktai, avalynė ir drabužiai – spalį Lietuvoje brango kone visų kategorijų prekės ir paslaugos. Ekspertai teigia, kad brangimas nesustos ir iki metų pabaigos.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sakė, kad kainos nukris tik pradėjus šilti orams.

Vokietijos pramonės produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu, pakilo 18,4 proc., pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“). Šio Vokietijos kainų indekso metinis prieaugis – solidžiausias nuo 1951-ųjų lapkričio. Analitikų prognozių vidurkis buvo kuklesnis – 16,2 proc., pažymi „Trading Economics“. Anot „Destatis“, šalies gamintojų kainų šuolį per metus nulėmė 48,2 proc. brangę energijos ištekliai, o vien tik gamtinės dujos – 81,4 proc.

Šiųmetė žiema brangesnė bus ne tik tiems, kas šildosi dujomis, bet ir tiems, kurie kūrena krosnis – į viršų šoktelėjo ir malkų kainos, praneša Panevėžio rajono laikraštis „Tėvynė“. Kaip teigia malkininkai, malkinės medienos kaina išaugo beveik iki 35 proc. Skaičiuojama, kad vienam šeimos ūkiui šildymas malkomis bus brangesnis apie 150 eurų.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ ir „Tele2“, skirtingai nei „Bitė Lietuva“, kol kas neplanuoja didinti paslaugų kainų. Tuo metu „Bitė Lietuva“ jas didins jau nuo sausio.  „Jokio masinio paslaugų kainų indeksavimo ar movimo ant vieno infliacinio kurpalio šiomis aplinkybėmis nesiruošiame daryti“, – BNS teigė „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

Beveik 10 proc. siekianti infliacija Lietuvoje neįprastai išaugino „Bitės“ kaštus. Dėl ženkliai pabrangusios tinklo įrangos, elektros, įvairių įrenginių, kitų prekių ir paslaugų kainų bei ypač sparčiai augusių darbuotojų atlyginimų, „Bitė“ kitąmet nežymiai keis ir paslaugų kainas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nurodoma, kad nuo sausio 1 dienos bendrovės balso ar mobilaus interneto paslaugų plano kaina didės po 1,30 eurų per mėnesį, besinaudojantiems daiktų internetu – po 0,5 euro.

Kainų augimas Lietuvoje vis dar nesustoja, kas mėnesį prekes ir paslaugas Lietuviai perka vis brangesnes. Ekonomistas pastebi, kad dėl šios priežasties nebeauga ir Lietuvos ekonomika, nes augimą suvalgo augančios kainos. Jeigu ir toliau tai tęsis Lietuva taps ne turtinga, bet brangi šalis.

Ne tik elektra, šildymas, degalai, bet ir maisto produktai, avalynė ir drabužiai – spalį Lietuvoje brango kone visų kategorijų prekės ir paslaugos. Lyginant su praėjusių metų spaliu, kainos išaugo net 8 procentais. Spalį brango ir vaisiai bei daržovės. Labiausiai – trumpavaisiai agurkai, avokadai, pomidorai, bananai. Daugiau mokėti tenka ir už makaronus, kavą, šokoladą. Ir tai, panašu, dar nėra pabaiga.

Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę pagerinome nuo 4,3 iki 4,9 proc., tačiau ūkio plėtros per ateinančius dvejus metus prognozės nekeičiame – tikimės 3,6 ir 3,3 proc. augimo. Manome, kad ūgtelėjusi infliacija didžiausią neigiamą įtaką vidaus vartojimui turės ne šių metų pabaigoje, o 2022 metų pirmą ketvirtį. Išlaikome prielaidą, kad tiekimo trikdžių ir žaliavų kainų pikas bus pasiektas žiemą.

Besitęsianti pandemija visai nebeslopina daugelio šalių ir ūkio sektorių augimo – ekonomikos augimas įsibėgėjo ir viršijo daugelį prognozių. Specialistai pastebi, kad vis dažniau ekonomikos augimą pristabdo ne paklausos trūkumas, bet vartotojų norų nesugebanti pasivyti pasiūla. Anot jų, trūksta ne tik medžiagų, komponentų, logistikos sandėlių, bet ir darbuotojų.

Pastaruoju metu smarkiai išbrangus popieriui, kyla knygų, kitų leidinių ir pakuočių kainos, praneša LRT.  Spaustuvininkų asociacijos tarybos narys Saulius Mudėnas sako, kad popieriaus kaina per pastaruosius tris mėnesius pakilo beveik 40 proc. Pasak jo, toks kilimas nebuvo fiksuotas visą nepriklausomybės laikotarpį. Tam įtakos esą turi popieriaus gamybos pajėgumų sumažėjimas ir padidėjęs žaliavos poreikis. Galutinė knygų kaina pirkėjui gali kilti dešimtadaliu.

Ne tik elektra, šildymas, degalai, bet ir maisto produktai, avalynė ir drabužiai – spalį Lietuvoje brango kone visų kategorijų prekės ir paslaugos. Lyginant su praėjusių metų spaliu, kainos išaugo net 8 procentais. Šis rekordinis šuolis jau kelia nerimą ekonomistams. Baimė dėl tuštėjančių piniginių jau atsispindi ir pačių gyventojų apklausose. Gali būti, kad tai – ne riba, o pagal infliacijos šuolį metų pabaigoje rizikuojame būti vieni pirmųjų Europoje.

Jei senas jūsų automobilis sugedo ir reikia naujo, teks nusiteikti už pirkinį pakloti net trečdaliu brangiau. Brangsta ir nauji, tačiau, užuot nuvertėję, brangiau kainuoja ir naudoti automobiliai. Rinkoje mašinų trūksta, nes visame pasaulyje stinga žaliavų ir elektronikos komponentų. Ištuštėjus sandėliams salonai nebetaiko ir anksčiau įprastų nuolaidų.

Lietuvoje brangsta ir pienas. Vien per spalį parduotuvėse dalis iš pieno gaminamų produktų brango dešimtadaliu, ir tai tik pradžia. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai pateIkia liūdnas prognozes ir įspėja gyventojus. Esą per artimiausius mėnesius kainos toliau tik kils. Pienas ir iš jo gaminama grietinė, varškė, sūris, sviestas ir kiti produktai gali brangti ir dešimtimis procentų. Jonavos rajone įsikūrusi Pauliukų žemės ūkio bendrovė turi 2 tūkst.

Lietuvos regionai vystosi nevienodai, savivaldybėms trūksta savarankiškumo, o darbdaviams – paskatų investicijoms ir naujų darbuotojų iš „kultūriškai artimų“ šalių. Penktadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda apie tai diskutavo su didžiausių verslo organizacijų atstovais. Prezidento vyriausioji patarėja Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė po susitikimo žurnalistams pasakojo, kad susitikime aptartos trys pagrindinės temos.

Vengrija ketvirtadienį pranešė įvedanti degalų kainų degalinėse „lubas“, infliacijai pasiekus devynerių metų aukštumas. Benzino ir dyzelino kainos per pastarąsias savaites daugelyje Vengrijos degalinių perkopė 500 forintų (1,37 euro) už litrą ribą. Benzino taip pat pasiekė rekordines aukštumas kitose Europos šalyse, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę.

Lietuvoje kas mėnesį auga prekių ir paslaugų kainos. Auga ir atlyginimai, tačiau, anot darbdavių, gyventojai vietoje jų renkasi nedarbo išmokas ir dirbti nenori. Vis dėlto sociologai ir ekonomistai su tuo nesutinka. Pasak jų, nedarbo išmokos Lietuvoje yra per mažos. Tačiau jų mokėjimo tvarką esą keisti reikėtų.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 16,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 9 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Lietuvos rinkoje kainos per metus padidėjo 22,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 14,1 procento. Ne Lietuvos rinkoje kainos augo atitinkamai 11,7 proc. ir 5,1 procento. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 1,3 proc.

JAV vartotojų kainos (CPI indeksas) praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų spaliu, išaugo 6,2 proc., pranešė Darbo departamentas. Metinė infliacija Jungtinėse Valstijoje – didžiausia nuo 1990-ųjų lapkričio. Per mėnesį šis infliacijos rodiklis didžiausioje pasaulio ekonomika padidėjo 0,8 procentinio punkto. Energijos ištekliai per metus brango 30 proc., maisto produktai – 5,3 procento. Mėnesio infliacija JAV spalį siekė 0,9 procento.

Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, buvo 1,7 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja dešimtą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija – spalį, palyginti su 2020 metų spalio mėnesiu – siekė 8 proc., o vidutinė metinė infliacija – 2 proc. (spalį – atitinkamai 6,3 proc. ir 2 proc.), pranešė Statistikos departamentas.