kainos

Nuo kitų metų sausio pabaigos SEB bankas planuoja didinti kai kuriuos banko paslaugų mokesčius. Turėtų didėti minimalus pagrindinių banko paslaugų mokestis (už banko sąskaitos atidarymą, tvarkymą, uždarymą, lėšų į sąskaitą įskaitymą), slaptažodžių generatoriaus išdavimas.

Infliacija jau muša seniai matytus rekordus. Per metus kainos pakilo daugiau kaip 8 proc. ir jau primena prieš praėjusią finansų krizę buvusį kainų burbulą. Ekonomistai mėgina raminti, kad kitais metais infliacija turėtų atslūgti, tačiau pripažįsta, kad numatyti milijardai europinės paramos kainas ir toliau pūs. Tad žmonės skundžiasi, kad  pensijų ir algų didinimas – nepakankamas. Šiaulietė Skimutė su didžiuliu nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi artėjančią žiemą.

Šiuo metu įsirengti arba susiremontuoti butą ar namą – tikras galvos skausmas. Meistrai pasakoja, kad turi tiek darbo ir užsakymų, kad žmonėms tenka laukti eilėse ir metus. Tad radę specialistą klientai pirmiausia teiraujasi, ne kiek kainuos būsto įrengimo paslaugos, bet kiek teks laukti eilėje. Kai kurie pasiryžę sumokėti netgi daugiau, kad tik nereiktų laukti.

Šeštadienį TV3 Žinios kviečia nepraleisti svarbiausių Lietuvos ir pasaulio įvykių. Plinta vaizdo įrašas, kaip Panevėžio policijos pareigūnas, sulaikydamas agresyvų vyrą, paleidžia į darbą kumščius, po smūgio vyras paplūdo krauju. Policija pradeda tarnybinį patikrinimą. Šalyje pabrango pienas, varškė, grietinė. Pieno produktų kainos kils ir toliau? Gyvūnai kankinami toliau. Šalia Kėdainių iš moters namų išgelbėti šeši šunys, gyvenę purvyne ir kankinti.

Lietuvos gyventojai pastebi, kad šiuo metu sparčiai brangsta daugelis prekių ir paslaugų. Oficialūs duomenys rodo, kad iš visų trijų Baltijos šalių Lietuvoje kainos auga sparčiausiai. Ekonomistai pastebi, kad tą lėmė spartus Lietuvos atsigavimas pandemijos metu ir augantys atlyginimai. Tačiau įspėja, kad jei kainų augimas aplenks atlyginimų augimą, išpūsime kainų burbulą. „Eurostat“ duomenimis, spalį prognozuojamas kainų augimas Lietuvoje sudarė 8,2 proc.

Aiškėja, kiek gi nuo Naujųjų metų mokėsime už elektrą ir dujas. Energetikos reguliavimo taryba svarsto buitiniams vartotojams elektrą branginti dešimtadaliu apie 10 proc., o gamtinės dujos pabrangs skaudžiau – apie 30 proc. Tai reiškia, kad ketvirtadienį Seimo priimtas kainų mažinimo planas elektros kainoms nebus pritaikytas. Tačiau dujos be jo brangtų dvigubai. „Aš kaip tremtinė, pripratusi prie šalčio, taigoj užaugus, galima ir sumažinti šilumą.

Dujos gyventojams nuo sausio turėtų brangti 29-34 proc., o elektros kaina reguliuojamiems vartotojams, pasirinkusiems standartinį planą, – kiltų 10 proc., sako rinkos reguliuotojo vadovas, pateikęs preliminarius skaičiavimus.

Seimas apsispręs dėl Vyriausybės plano nuo kitų metų pradžios amortizuoti smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Seimas balsuos dėl penkių įstatymų pakeitimų, kurie leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant. Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų. Šilumos gamintojams siūloma leisti didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo.

Šiuo metu rekordiškai išaugus trąšų kainoms, ūkininkai skaičiuoja, kad kitas derlius bus gerokai mažesnis. Anot jų, ims trūkti maisto žaliavų, jos gali tapti brangesnės. Tai paveiks ir maisto kainas parduotuvėse, jos ims didėti. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad pabrangus trąšoms ūkininkai naudos jų tik tiek, kiek ekonomiškai dar apsimokės jas pirkti ir naudoti.

Lietuvoje kainų augimo pikas turėtų būti pasiektas gruodį arba metų sandūroje, o paskui prasidės lėtėjimas, prognozuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas.  „Į metų pabaigą, tiek euro zonoje, tiek ir Lietuvoje turėtų būti pasiektas kainų augimo pikas (...) Mes neturime dabar tokio trumpojo laikotarpio prognozės.

Statybos sąnaudų elementų kainos rugsėjį, palyginti su praėjusių metų rugsėjo mėnesiu, padidėjo 8,6 procento. Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (10,7 proc.) vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (5,7 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (1,8 proc.) padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas.  Iš statinių per metus daugiausia – 12 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 9 proc.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dujų skirstymo pajamų viršutinė riba kitiems metams gali augti 12,5 proc. Tai lemtų ir galutinį tarifą vartotojams.  Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) ketvirtadienį spręs dėl bendrovės 44,612 mln. eurų pajamų 2022-iesiems metams (šiemet nustatyta 39,662 mln.

Dėl išaugusių dujų kainų gamybą sumažinusi Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ lapkritį planuoja dirbti panašiu pajėgumu, kaip ir spalio mėnesį, – veiks vienas iš dviejų amoniako gamybos cechų, bet veiklą atnaujins salietros cechas. Be to, bus stabdoma kogeneracinė jėgainė.  Į prastovas ir toliau bus išleista apie 60 darbuotojų, teigia bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė.

Europoje rekordiškai pakilus energijos kainoms, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad reikalinga ilgalaikė Europos Sąjungos (ES) politika, siekiant išvengti tokių šuolių.  „ES šalys vieningai sutaria, jog siekiant suvaldyti pasaulinę energijos kainų krizę svarbiausia apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir sumažinti jų gaunamas sąskaitas, tačiau būtini ES mechanizmai ir nuosekli, ilgalaikė ES politika, kuri padėtų išvengti panašių kainų šuolių,“ – pranešime sakė D. Kreivys.

Didžiosios Britanijos degalinėse benzino kainos pasiekė rekordines aukštumas – 149,94 penso (1,78 euro) už litrą, pirmadienį pranešė automobilininkų organizacija RAC. Ankstesnis benzino kainų deglinėse rekordas, pasiektas 2012 metų balandį, buvo sumuštas sekmadienį, smarkiai išaugusių pasaulinių naftos kainos fone, kurios šiuo metu siekia apie 86 JAV dolerius už barelį. Dyzelinio kuro kaina Didžiojoje Britanijoje – 146,5 penso už litrą – taip pat artėja prie 2012 metais pasiekto rekordo.

Lietuvoje padaugėjo gyventojų, kurie savo dabartinę finansinę padėtį vertina blogai, tačiau didžioji dalis vis dar vertino ją vidutiniškai ar gerai, o ateities perspektyvos pagerėjo. Nekilnojamasis turtas ir toliau yra populiariausia investicija, o daugiausia nerimo dėl ateities kelia komunalinių paslaugų kainos, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta gyventojų apklausa.

Lietuvius vis labiau baugina ne tik sparčiai kylančios maisto, degalų, bet ir įvairių paslaugų kainos. Kišenes teks patuštinti ne tik norintiems gražesnės šukuosenos ar dailesnės suknelės, bet ir kenčiantiems dantų skausmą. Kainų šuolio priežastis savo sričių specialistai aiškino laidoje „Karštai su tv3.lt“. Brangsta odontologų paslaugos Vilnietė Sidonija jau eilę metų gyvena be vieno priekinio danties ir dėl to vengia plačiai šypsotis.

Kylančios trąšų kainos turėtų pakelti maisto kainas. Dėl Europos energetikos krizės kyla pavojus ne tik jūsų šildymo sąskaitai – ES ministrai perspėja, kad elektros energijos kainų šuolis reiškia, jog ateinančiais mėnesiais ir jūsų maistas bus brangesnis. Liuksemburge vykusiame Europos žemės ūkio ministrų susitikime buvo sutarta, kad aukšta gamtinių dujų kaina padidins ir trąšų kainą, ir kad šis padidėjimas greičiausiai atsidurs vartotojų lėkštėse.

Lietuvos maisto prekių parduotuvėse – tragikomiška situacija. Daugelis mažesnes pajamas gaunančių pirkėjų čia vaikščioja kaip muziejuje, nes akyse brangstančios maisto prekės – sunkiai nebeįkandami eksponatai. O ekspertai geresnių laikų kol kas nežada. Panašu, kad maisto kainos rekordiškai kils iki pat naujų metų. Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Beveik kasdien brangstant kurui, degalinių atstovai pastebi, kad gyventojai ėmė pirkti daugiau degalų. Anot jų, žmonės bijo, kad po dienos ar dvejų kuro kaina bus dar didesnė, tad jo prisipila kiek galima daugiau. Ekonomistai prognozuoja, kad naftos kaina iki kitų metų nemažės, o daugiausiai už degalų litrą gali tekti mokėti 1,6 euro.

Elektra nuo sausio brangs ne daugiau kaip 20 proc., o jos kaina reguliuojamiems vartotojams nebus išdėstoma per kelerius metus, žada energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Elektros kainos nesieks užsiduoto 20 proc. lubų rodiklio. (...) Bus turbūt gerokai žemesnės, ką dabar jau VERT prognozuoja“, – trečiadienį „darbiečių“ frakcijoje teigė ministras.  „Elektros kainos nebus išdėstomos į ateitį“, – tvirtino D. Kreivys.

Daugiau nei pusantrų metų su pandemija atsiliepė įvairių prekių ir paslaugų kainoms Lietuvoje. Valstybės kontrolė fiksuoja, kad kai kurių paslaugų kainos Lietuvoje per pandemiją 2020–2021 metais augo dešimtimis procentų. „Kalbant apie infliaciją, išskyrėme sritis, kuriose fiksavome didžiausią prekių ir produktų kainų augimą vienais ar kitais metais.

Seimas linkęs pritarti Vyriausybės planui amortizuoti nuo kitų metų smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Seimas antradienį po svarstymo pritarė penkių įstatymų pakeitimams, kurie leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant. Už balsavo 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė 50.  Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų.

Seimas antradienį svarstys Vyriausybės planą, kaip amortizuoti nuo kitų metų smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Penkių įstatymų pakeitimai leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant. Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų. Šilumos gamintojams siūloma leisti didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo.

Prezidentas Gitanas Nausėda parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje aptarė energijos kainas, migraciją ir pandemijos valdymą. Pirmadienį vykusioje nuotolinėje sesijoje su EVT pirmininku Charles‘iu Micheliu taip pat dalyvavo Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Rumunijos atstovai, pranešė Prezidentūra.

Dantis šiepianti infliacija gąsdina tautiečius – kai kurios paslaugos brangsta ne keliais, o keliolika ar keliasdešimt eurų.  Brangiau jau tenka pakloti apsilankius kirpyklose, batsiuvių dirbtuvėse, galanterijos salonuose.  Kai kurios įmonės neslepia, kad kainos ką tik pakėlę jas tuoj vėl didins.  Grožio specialistai nevynioja žodžių į vatą ir tikina, kad brangstantys energijos ištekliai, degalai, žaliavos, stringantis tiekimas atsiliepia ir kliento piniginei.

Šiuo metu esame ant didelės ekonominės pakilimo bangos – anot ekspertų, geriau nesame gyvenę. Tačiau visa tai neateina be pasekmių – kainos kone kasdien kyla į kosmines aukštumas ir tai, panašu, dar nėra pabaiga. TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinasi, ar dabar išgyvename ekonominę karštinę? O gal jau matome pirmuosius krizės ženklus?  Savo nuomonėmis studijoje dalinasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Nauja kirpykla Vilniuje nusprendė, kad pirmąjį jų darbo mėnesį kainas nustatys patys klientai. Kirpykla kvietė gyventojus išbandyti paslaugas ir mokėti tiek, kiek jie nori. Kirpyklos vadovė džiaugėsi žmonių susidomėjimu ir sakė, kad dauguma jų už kirpimą mokėjo 5–25 eurus. Marketingo ir kainodaros ekspertai šią kainų akciją įvertino skirtingai. Anot jų, tai puiki priemonė įeiti į rinką, tačiau pasibaigus akcijai, ne visi klientai grįš.

Brangstant degalams, vyriausybė nesvarsto, kaip juos gyventojams atpiginti, o atvirkščiai, jau parengė planą, kaip užkrauti papildomų mokesčių. Dėl siūlomų didesnių akcizų ir taršos mokesčių, degalai dar labiau pabrangs, o dyzelino kaina šoktelės net 30–40 centų. Šiaulietis Stasys jau ketvirtį amžiaus važinėja tik dyzeliniais automobiliais ir neketina šios tradicijos keisti. Sako, vairuoti tokią mašiną labiausiai apsimoka – už kokius 5 tūkst.

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas neatmeta galimybės, jog naftos kaina pasaulio rinkoje iki metų pabaigos galėtų pasiekti 100 JAV dolerių už barelį lygį. „Atsižvelgdami į padėtį energetikos rinkoje, dabar negalime svarstyti kokių nors scenarijų“, – pareiškė jis interviu televizijai CNBC. Vicepremjero teigimu, „prieš metus niekas negalėjo numatyti, kad dujų kaina pakils iki 2 tūkst.

Vis garsiau žmonėms kalbant apie kylančias kainas, TV3 Žinios atliko eksperimentą. Surinkę aštuonerių metų senumo čekius, apsilankėme skirtingose parduotuvėse ir, pirkdami tuos pačius produktus, lyginome jų kainas. Kai kas brango kone dvigubai, kai kas pigo, o kai kur gamintojai gudrauja – už tą pačią kainą sumažino produkto svorį.  Palyginti kainas visuomet įdomu, tačiau retai tą darome ilgalaikėje perspektyvoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kylančios degalų kainos – visiškai normalus dalykas atsigaunant pasaulio ekonomikai ir augant naftos kainai. Vyriausybės vadovė taip pat ramino, kad Finansų ministerijos parengti akcizų pakeitimai laukia tikrai ne nuo sausio 1-osios. „Turbūt reikia mažiau „nervuotis“, nes reikia suprasti, kokios yra fundamentalios priežastys. Naftos kainos kritimas ar augimas paprastai visada seka pasaulio ekonomikos konjunktūrą.

Energetikos taryba skelbia spalio mėnesio centrinio šildymo kainas – vos prasidėjęs šildymo sezonas jau 40 proc. brangesnis nei pernai. Nors daug kalbėta, kad rekordinės kainos liūdins vilniečius, tačiau už sostinės gyventojus dar brangiau mokės biržiečiai. Vyriausybė planuoja, kad kompensacijoms gyventojams teks dvigubai daugiau lėšų nei praėjusį šildymo sezoną. Kas į tokias išmokas gali pretenduoti, reportaže pasakoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Finansų ministerija registravo Akcizų įstatymo pataisas, kurias priėmus, Lietuvoje parduodamas dyzelinas, benzinas, kitas iškastinis kuras gerokai pabrangs. Taip nutiks dėl numatomo paties akcizo didinimo ir naujos jo kintamos dedamosios, susietos su CO2. Be to, gerokai mažiau pigesnio dyzelino galės nusipirkti ir ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės.

Maistas, kuras, dujos, elektra ir net malkos – tai tik dalis to, kas brangsta Lietuvoje. Anot ekspertų, numatomas energijos kainų šuolis nuo 2022 metų paveiks gyventojų perkamąją galią, nepaisant Vyriausybės planuojamų amortizacinių priemonių ir augsiančių atlyginimų bei išmokų. Tad kokia žiema mūsų laukia? Ar užteks pinigų sąskaitoms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Pricer.

Naftos kainoms pakilus iki aukščiausio per kelerius metus lygio, ekspertai sako, kad degalų brangimo tendencijos kol kas išlieka. Tačiau kitąmet tikimasi jų smukimo. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas sako, kad brangstant visiems energetikos resursams ir didėjant žaliavinės naftos paklausai, degalai brangs toliau.  „Tai yra tiesioginė koreliacija su žaliavinės naftos kaina.

Brangstantis šildymas ir augančios elektros bei degalų kainos pranašauja finansiškai įtemptą laikotarpį šalies gyventojams. Prognozuojama, kad sostinėje Vilniuje namų šiluma kainuos apie 60 proc. brangiau nei pernai, kituose šalies miestuose išlaidos šildymui taip pat augs. Kokios įtakos tai turės namų ūkių biudžetams ir kaip tam pasirengti finansiškai? Nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 m. pavasarį gyventojų finansinis elgesys primena amerikietiškų atrakcionų kalnelius.

Etaloninių rūšių naftos kainos pirmadienį užtikrintai auga, pasiekdamos aukščiausią lygį per kelerius metus. Gruodžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios ūgtelėjo 1,34 JAV dolerio, arba 1,63 proc., iki 83,73 JAV dolerio už barelį. Tai yra aukščiausias lygis per trejus metus. Penktadienį šie sandoriai pabrango 0,44 JAV dolerio, arba 0,5 proc., iki 82,39 JAV dolerio už barelį.

Rekordinių kainų šildymo sezonas įsibėgėjant, kai kurios savivaldybės giriasi, kad padės gyventojams mokėti mažiau. Vilniaus politikai žada, kad gyventojai galės už šilumą nemokėti visos kainos iš karto, o skolas be palūkanų išsimokėti per metus. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos politikai nusprendė gyventojams padalinti šilumininkų pelną ir nekilnojamojo turto mokesčius. O vyriausybė toliau derina planą, kad šiluma gyventojams šiemet būtų ne daugiau kaip 30 proc. brangesnė nei pernai.

Išparduotuvės arba outletai, atsiradę JAV Didžiosios depresijos laikais, per beveik šimtmetį pasikeitė neatpažįstamai. Jie evoliucionavo nuo nedidelių priestatų prie sandėlių ar gamyklų iki pramogų parkų, tapusių traukos taškais, viliojančiais ne tik vietinius, bet ir pasiturinčius turistus iš užsienio, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pavyzdžiui, Kinijoje gana populiarios yra grupinės apsipirkimo kelionės į Jungtinės Karalystės (JK), Italijos ar Prancūzijos outlet tipo prekybos centrus.

Brangesnė žiema šiemet bus ne tik tiems, kas šildosi dujomis ar naudoja centralizuotą šilumą. Į viršų šoktelėjo ir malkų kaina. Kaip teigia malkininkai, malkinės medienos kaina išaugo iki 35 procentų. Skaičiuojama, kad vienam šeimos ūkiui šildymas malkomis bus brangesnis apie 150 eurų. Ir tai kūrenant pigiausias malkas.

Lietuvos ekonomika įgavo atsparumo pandemijai ir, užglaisčiusi pernykščius praradimus, sėkmingai tęsia plėtros distanciją. Auga ir kitais metais dar kils atlyginimai. Tačiau problemų gali kelti žaliavų trūkumas, nes auga kone visų prekių kainos. Taip prognozuoja bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė- Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas, paliko galioti gegužę skelbtą BVP prognozę.

Rusija neturi nieko bendro su gamtinių dujų kainų augimu Europoje, pareiškė  Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Trečiadienį per pokalbį su žurnalistais D. Peskovo buvo pasiteirauta dėl padėties Europos dujų rinkoje. Jo buvo paklausta, ką Kremlius laiko priežastimi, dėl kurios įvyko kainų šuolis, ir koks „Rusijos bei jos partnerių dujų rinkoje vaidmuo“ tame.

Energijos išteklių kainos Europos Sąjungoje artėjančią žiemą išliks aukštos, o pavasarį sumažės, pareiškė ES energetikos komisarė Kadri Simson. „Per pastarąjį dešimtmetį kainos sumažėjo. Dabar kainos kyla. Jos išliks aukštos visą žiemą ir sumažės pavasarį“, – K. Simson cituoja Italijos televizija „TGcom24“. „Toks šokas kenkia ekonomikai ir gali sulėtinti ES ekonomikos atsigavimą“, – pridūrė komisarė, trečiadienį kalbėdama Europos Parlamente.

Pastaruoju metu energijos ištekliai pabrango visame pasaulyje ir ypač Europoje. Dėl to už dujas ar elektrą turėtume mokėti gerokai daugiau. Vyriausybė sako radusi būdą, kaip išvengti dabartinio kainų šoko – leisti mokėti vėliau. Tačiau kas galų gale mokės tikrąją kainą? Ekonomistai nesutaria, kaip vertinti Vyriausybės pasirinktą sprendimą. Viena vertus, ateityje daugiau gali tekti mokėti tiems, kurie net nenaudojo brangesnių dujų ar elektros.

Politikai dažnai apie savo darbus kalba pagražintai, tačiau stengiasi išlaikyti vieningą komunikacijos liniją: bent jau neprieštarauti tam, ką pasakė anksčiau. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė kalbėdama apie Vyriausybės galimybes daryti įtaką energijos išteklių kainoms vartotojams tokios taisyklės nepritaikė.

Gamtinių dujų rekordinis brangimas Europoje kilstelėjo anglies dvideginio emisijos kvotų kainas žemyne į naujas rekordines aukštumas – 65 eurai už toną. Naujas šių kainų rekordas užfiksuotas elektros gamintojams siekiant naudoti pigesnį, bet gerokai labiau taršų kurą – akmens anglis, pažymi „Financial Times“. Iš Europos Sąjungos pasitraukusios Jungtinės Karalystės rinkoje CO2 emisijos kvotų kainos pakilo dar aukščiau – iki 76 svarų sterlingų, arba 88 eurų, už toną.

Iki didžiųjų metų švenčių liko vos kiek daugiau nei septynios savaitės. Ekonomistai įspėja, kad populiariausi dovanų pirkiniai šiemet bus gerokai brangesni nei ankstesniais metais, be to, jų iš viso gali ir nebūti parduotuvių lentynose. Dėl to siūloma pagalvoti apie alternatyvas: leisti pinigus ne daiktams, o paslaugoms. „Luminor“ vyriausiasis Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad elektroninės prekės ne tik brangsta, bet kad kai kurių tiesiog nėra.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje rugsėjį išliko aukšta ir palyginti su šių metų rugpjūčiu išaugo 41 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, elektros kainų lygį lėmė sumažėjusi atsinaujinančių išteklių gamyba ir išaugusi brangstančias dujas naudojančių šiluminių elektrinių generacija.