kainos

Per pastarąją savaitę degalų kainos Baltijos valstybėse beveik nepakito – Lietuvoje kukliai atpigo tik benzinas, o Latvijoje nedaug sumažėjo dyzelino kainos, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje, benzinas – Estijoje.

Lapkritį sumažėjusią centralizuoto šildymo kainą lėmė atpigęs kuras bei rugsėjį pakeista jos skaičiavimo metodika, sako BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, šilumos kainas šildymo sezono metu lems kuro kainos, orai bei jų nulemta iškastinio kuro dalis tiekėjų kuro struktūroje. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 5,6 proc.

Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus. Ne tik jie, bet ir ekonomistai jau abejoja, ar kosminėms kainoms yra logiškas paaiškinimas – dalis verslų tiesiog ieško patiklių ir į kainas nežiūrinčių pirkėjų.

Lietuvoje nuo lapkričio 1 dienos atsiskaityti grynaisiais pinigais galima tik iki 5 tūkst. eurų ribos. Valstybinė mokesčių inspekcija tikina, kad didesnių sandorių dirbtinai skaidyti nebus galima. Kitaip sakant, sandorio už didesnę sumą „suforminti“ dalimis nebus leidžiama. Tokia nuostata galioja tiek verslui, tiek gyventojams.

Ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės ar kils? Ar būstą įsigyti norintiems gyventojams verta tą daryti dabar, o gal šiek tiek palūkėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Spalio mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 47 proc. mažesnė nei rugsėjį ir siekė 189,33 Eur/MWh. Elektra pigo ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – 46 proc. iki 189,28 Eur/MWh, o Estijoje – 24 proc. iki 174,29 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Spalį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 0,08 Eur/MWh iki 530,67 Eur/MWh. „Elektros energijos kainų augimui praėjusį mėnesį įtakos turėjo keli veiksniai.

Lietuvos eksportui toliau augant, ekonomistai sako, kad tam didelės įtakos turi ne tik išaugusios kainos, bet ir didėjantis reeksportas į Rytus. Pasak jų, šalies eksportuotojai vis dar laikosi gerai, jiems pavyko greitai persiorientuoti netekus žaliavų iš Rusijos ir Baltarusijos.  „Užsienio prekybos duomenys yra to meto kainomis, o ne palyginamosiomis.

Paskui brangstantį maistą brangsta ir alkoholiniai gėrimai. Per metus svaigalų kainos pakilo jau apie 13 proc., o kai kurių gėrimų – net trečdaliu. Išbrangus stipriesiems gėrimams, lietuviai atsigręžia į alų. O gamintojai ir importuotojai teisinasi, neva produkciją brangina ne naudodamiesi gera proga papildomai uždirbti, o dėl pabrangusių žaliavų, energijos ir didesnių mokesčių.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse spalį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugsėju, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis spalį brango 0,7 proc. (0,5 euro), o palyginti su praėjusių metų spaliu buvo 33,4 proc. (18,42 euro) brangesnis.

Šiemet lietuviams teks atiduoti gerokai daugiau pinigų už paskolas, mat jų palūkanos gerokai išaugo. Daugelis pastebi ir tai, kad metus laiko pro pirštus buvo žiūrima į didžiulę infliaciją ir augančias kainas, kurios sugraužė pensininkų indėlius, algų didinimą ir uždirbtus pinigus.

Vieno iš didžiausių prekybos tinklų vadovė prisipažįsta visiškai neperkanti kai kurių produktų. Bet ne dėl to, kad Lietuvos parduotuvėse jie būtų prastos kokybės – ji tiesiog yra vegetarė. N. Kvietkauskaitė tikina, kad maisto produktai Lietuvoje yra geresnės kokybės nei Lenkijoje. Tačiau mažesnių kainų mūsų gamintojai negali pasiūlyti dėl mažesnės rinkos. Vis dėlto akcijų metu lietuviams esą nebūtina važiuoti apsipirkti pas kaimynus.

Lietuvos gyventojų pinigines plonina ne tik prasidėjęs šildymo sezonas ir šokiruojančios sąskaitos už elektrą. Šluostytis šaltą baimės prakaitą dažną verčia ir kiekviena kelionė į prekybos centrą. Deja, kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas optimizmu netrykšta ir maisto prekių atpigimo artimiausiu metu nesitiki, tad ragina žmones racionaliau organizuoti savo apsipirkimus.

Infliacija kyla, o valstybė ieško būdų, kaip kompensuoti elektros ir šildymo kainas. Tuo metu ekonomistai žada, kad infliacija nustos augti, tačiau kainos nesumažės. Jos ir liks pakilusios, todėl būtina didinti atlyginimus, ne tik paprastiems gyventojams, bet ir politikams. Ekonomistas Marius Dubnikovas siūlo politikams algas kelti dvigubai. Apie tokio sprendimo naudą, infliacijos prognozes ir kompensacijas už elektrą interviu su ekonomistu.

Lietuvoje infliacija – viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau lietuvių galvose, anot ekspertų, kainos išsipūtė dar labiau – dvigubai daugiau nei realybėje. Žmonės infliacijos, anot ekspertų, bijo labiau nei reikėtų, dėl to vėl masiškai kiša pinigus į kojines. Ekonomistai sako, kad labai nerimaudami dėl infliacijos lietuviai per daug pesimistiškai vertina tiek savo, tiek visos šalies ekonominę padėtį.

Vokietijos automobilių gamintoja „Bayerische Motoren Werke AG“ (BMW) pranešė apie 23 proc. išaugusį trečiojo ketvirčio pelną dėl sėkmingos kainų politikos, kuri padėjo kompensuoti šiek tiek sumažėjusius automobilių pardavimus. Pasak pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas padidėjo nuo 2,58 mlrd. iki 3,18 mlrd. eurų, EBIT (pelnas iki mokesčių ir palūkanų atskaičiavimų) – nuo 2,88 mlrd. iki 3,68 mlrd. eurų, įplaukos – 35,2 proc. iki 37,18 mlrd. eurų.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugsėjį pakilo iki 10,5 proc. nuo 10,3 proc. rugpjūtį, tuo tarpu infliacinis spaudimas daugelyje šalių apima ne tik maistą ir energiją, ketvirtadienį skelbia organizacija. Dviženklė metų infliacija rugsėjo mėnesį užfiksuota 19 iš 38 EBPO valstybių narių, o didžiausia – Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.

Šalies ligoninės aktyviai ir sėkmingai ieško priemonių, kaip sumažinti sunaudojamus energijos kiekius, ir taip apkarpant sąskaitas už paslaugas. Kai kurios ligoninės, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), jau gali pasigirti įspūdingais rezultatais – sąskaitos už elektros energiją sumažėjo ir 50 tūkst. eurų. Tokie rezultatai pasiekiami, netaupant medikų ir pacientų sąskaita, praneša ministerija.

Metinė infliacija pagaliau parodė ilgai lauktą pokytį – pakrypo žemyn. Tiesa, vos puse procento. Spalį metinė infliacija pasiekė 22 procentus, o nežymų sumažėjimą dalis ekonomistų vadina paprasčiausia sėkme – tiesiog pasitaikė šiltas ruduo. Pasak analitikų, džiaugtis anksti – infliacijos pikas visai nereiškia, kad kainos nuo šiol augs tik lėčiau. Šuolių esą gali būti dar ne vienas. Gerų žinių kol kas mažai – tikriausiai dar labiau brangs ir maisto produktai.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dujų skirstymo pajamų viršutinė riba kitiems metams auga 65,2 proc. Tai lems ir galutinį tarifą vartotojams.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį nustatė šių pajamų viršutinę ribą –  73,674 mln. eurų (šiemet nustatyta 44,611 mln. eurų).  Galutiniai tarifai buitiniams vartotojams bus patvirtinti ir paskelbti iki lapkričio pabaigos.

Gyventojams dažniau ir greičiau brangs vanduo. Seimas uždegė žalią šviesą reformai, kuri leis bendrovėms dažniau nei vieną kartą per metus kelti geriamojo vandens kainą ir pradėti tai daryti jau gruodį. Kokios kainos bus, priklausys nuo dujų, elektros kainų ir nuo to, kiek bendrovės išleis pinigų savo infrastruktūrai gerinti, vamzdynams atnaujinti ir kitiems darbams.

Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad valstybė elektros ir dujų kainų kompensacijoms 2023 metais gali išleisti maždaug 550 mln. eurų mažiau nei planuoja, todėl infliacija mažėtų ne taip sparčiai.  LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiojo ekonomistas Vaidotas Tuzikas sako, kad pagal dabartines elektros kainas rinkoje kompensacijoms per metus prireiktų mažiau lėšų: gyventojams – 313 mln.

Dujų kainos rinkose pastaruoju metu sumažėjo dėl Europoje užpildytų dujų saugyklų bei mažesnio jų vartojimo esant nešaltiems orams, sako BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, artimiausiais mėnesiais dujų kainos turėtų augti, tačiau neturėtų pasiekti rugpjūčio lygio, kai sandorių kaina viršijo 300 eurų.    „Pagrindinė to priežastis yra užpildytos Europos dujų saugyklos.

Išaugusios elektros ir dujų kainos – galvos skausmas ne tik Lietuvos, bet ir Belgijos verslininkams. Tūkstantinės sąskaitos už energijos išteklius jau privertė dalį smulkių Belgijos verslų visam laikui užverti duris. O kol vieni dar tikisi ir laukia valdžios pagalbos, kiti taupo iš paskutiniųjų ir tikina, kad turės kelti kainas – antraip neišgyvens. Tiesa, pastarosiomis dienomis į dvejų metų žemumas nusiritusios dujų kainos suteikia verslams vilties, kad situacija pasitaisys.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino subsidijų verslui už elektrą mokėjimo tvarką, pagal kurią iš valstybės biudžeto įmonėms bus kompensuojama pusė elektros kainos, šių metų ketvirtąjį ketvirtį viršijančios 24 centus už kilovatvalandę, o kitų metų pirmąjį ketvirtį – 28 centus. „Siūlomas kompensavimo dydis nustatytas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes“, – posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad aukštų energijos kainų šokas po truputį slopsta ir kainos stabilizuojasi. „Gera žinia yra ta, kad gamtinių dujų saugyklos Europos Sąjungos valstybėse jau pasiekė 96 proc. užpildymo lygį ir tas šokas, kuris buvo vasarą, rugpjūtį, rugsėjį, kai buvo aukštos energijos kainos gamtinių dujų rinkose, jau šiek tiek slopsta“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė viceministrė.

Kylant kainoms ir artėjant žiemai blogėja lietuvių nuotaika. Socialinės apklausos rodo, kad didelė dalis apklaustųjų ateitį vertina niūriai, o nežymiai, bet didėjanti emigracija leidžia manyti, kad dalis tautiečių artėjant žiemai gali priimti sprendimą išvykti iš Lietuvos. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip dramatiškai, kaip kalbama, o emigracijos bangos galime sulaukti tik didelio nedarbo akivaizdoje. O ir emigruoti dabar sunkiau, nes kainos kyla visur.

Visos pramonės produkcijos vertė rugsėjį Lietuvoje siekė 3,3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su rugpjūčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 8,2 proc. (nepašalinus – 4,3 proc.). Per mėnesį sumažėjo rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 29 proc. (nepašalinus – 24,7 proc.), pagrindinių metalų gamybos – 20,7 proc. (nepašalinus – 27,6 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 9 proc. (nepašalinus – taip pat 9 proc.

Ramūno Karbauskio valdoma žemės ūkio ir didmeninės prekybos įmonių grupė „Agrokoncernas“ 2021–2022 finansiniais metais uždirbo 630 mln. eurų – 26 proc. daugiau nei ankstesniais finansiniais metais, pranešė grupė.  „Rusijai užpuolus Ukrainą nutraukėme visus verslo ryšius su šalimis agresorėmis ir sėkmingai radome naujus tiekėjus iš Vakarų šalių. Nors trąšų kainos augo, jų poreikis sumažėjo neženkliai.

Pirminės rinkos butų pardavimai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, toliau menko, tuo metu bendri rinkos pardavimai mažėjo tik Kaune. Tuo metu butų kainos didmiesčiuose nemažėjo, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, rugsėjį Lietuvoje parduotų butų skaičius augo 4,4 proc. iki 2988, o per metus smuko 7,1 procento. Vilniuje rugsėjį parduotas 941 butas – 9,7 proc. daugiau nei rugpjūtį, tačiau 5,2 proc.

Artėjančios Vėlinės tautiečius verčia pinigines praverti plačiau: šiemet brangiau teks mokėti už vieną pagrindinių Vėlinių simbolių – žvakutę. Per metus ir stiklinės, ir plastiko žvakės pabrango dvidešimčia, penkiasdešimčia centų, o kai kurios – ir visu euru. Žmonės ieško išeičių –  kai kas rinksis žvakių įdėklus, tačiau pirkti mažiau ar grįžti prie draugiškos aplinkai senovinės vaškinės žvakutės – nori grįžti retas. Vilnietis Aleksandras dega žvakutę ant uošvės kapo.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje prekių ir paslaugų kainos auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, tačiau ekonomistai turi ir gerų naujienų: jie mano, kad infliacijos viršūnę Lietuva jau pasiekė ir, jei žiema nebus labai šalta, kainų augimas sulėtės. Mat dujų ir elektros kainos sparčiai leidžiasi. Lietuvoje ateityje neturėtų sustoti ir atlyginimų augimas.

Dalis lietuvaičių į rekordinę infliaciją nekreipia dėmesio: toliau sėkmingai taško pinigus atostogoms – ilgąjį Vėlinių savaitgalį kartu su šeimomis planuoja ir keliones į užsienį, ir išvykas į Lietuvos kurortinius miestus. Anot verslo, dauguma SPA ir kitų sveikatinimo paslaugų vietų jau išgraibstytos. Kelialapiai į Turkiją, Egiptą ar Kanarų salas beveik ištirpę. Tautiečiai ilgąjį savaitgalį poilsiui ir pramogoms Lietuvoje žada plačiai atverti pinigines – išleis tūkstančius eurų.

Per pastarąją savaitę visose trijose Baltijos valstybėse pabrango dyzelinas, benzinas – tik Latvijoje, tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje jo kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausiais tiek benzinas, tiek ir dyzelinas – Lietuvoje, aukščiausios benzino kainos išliko Estijoje, o brangiausias dyzelinas tapo Latvijoje.

Statybų kainų indeksas Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, išaugo 17,4 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Du trečdalius prieaugio suformavo statybinių medžiagų brangimas. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju) statybos Estijoje pabrango 3,8 procento. Statybinės medžiagos brango 4,4 proc., darbo jėga – 2,9 proc., išlaidos mechanizmams padidėjo 2,1 procento.

Estijos pramonės šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos gamintojų kainų indeksas rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nukrito 1,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukį nulėmė kainų sumažėjimas elektros energijos gamyboje, medienos apdirbime ir gaminių iš jos gamyboje. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugsėju) Estijos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo vidutiniškai 23,2 procento.

Šveicarijos maisto milžinės „Nestle“ pardavimai išaugo per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, kavos kapsulių „Nespresso“, naminių gyvūnėlių ėdalo „Purina“ ir ledų „Haagen-Dazs“ gamintojai padidinus kainas dėl sparčiai augančios infliacijos.  Bendrovė trečiadienį pranešė, kad bendrieji pardavimai sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 69,1 mlrd. Šveicarijos frankų (69,1 mlrd. JAV dolerių), arba 9,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.  Kainos per tą laikotarpį padidėjo 7,5 proc.

Tauragės ketvertuko namuose veiksmo niekada netrūksta, kai juose sukasi Milana, Lėja, Luknė ir Luka. Ir jų mamai Linai Strangienei nuobodžiauti nėra kada, nes įvairių darbų – apstu. Garsiojo ketvertuko mama naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip mergaitėms sekasi mokykloje bei kokiomis nuotaikomis gyvena. Lina atvirauja, kad reikalų niekad netrūksta – dukras reikia suruošti į mokyklą, pasirūpinti namais, maistu, o dabar su viena iš dukrų tenka lankytis reabilitacijose.

Prasidedant šildymo sezonui, į Lietuvą ateina maksimalių išbandymų metas. Tiesa, žadama, kad jis bus lengvesnis – valdžia skolinasi milijardus, kuriais kompensuos dujų ir elektros kainas. Ir vis dėlto, ar tai, kad šalis užliejama milijardais, iš tiesų yra geras sprendimas? Kas iš to išloš daugiausiai? Šio vakaro TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ į šią temą kviečia pasigilinti daugiau.

Energijos kainų šuolis ir infliacija ieškotis gelbėjimo plano privertė ir gydymo įstaigas. Nors per pandemiją ir turėjo progą pasiauginti „storesnius lašinius“, privatininkai neslepia, kad dėl to gali laukti kainų kilimas. Tiesa, primenama, kad kai kurias nemokamas paslaugas privačioje įstaigoje galima gauti greičiau.

Turgavietėse per metus brango viskas, išskyrus obuolius, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) kainų palyginimo sąraše. Sparčiausiai augo duonos bei pieno ir pieno gaminių kainos. ŽŪIKVC sudarytame produktų vidutinių kainų palyginimo sąraše akivaizdžiai matoma, kad iš visų sąraše esančių produktų vieninteliai obuoliai šiemet rugsėjo mėnesį kainavo mažiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Kainų skirtumas nedidelis – siekia apie 2,5 proc.

Rekordiškai kylant maisto, degalų ir paslaugų kainoms Lietuvoje, tautiečiai ne atsisako kelionių ir atostogų, bet ieško būdų, kaip sutaupyti jų metu. O jų keliai veda ne tik į Lenkiją ar Turkiją. Naujienų portalas tv3.lt dalijasi skaitytojos Ugnės istorija, kuri kartu su draugų kompanija rugsėjo pabaigoje lankėsi pietų Prancūzijoje, kurortiniame Žydrosios pakrantės regione.

Išaugo srautai važiuojančių į Lenkiją apsipirkti. Taip skelbia statistika, o ir patys Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus. Lenkijos vyriausybei nusprendus pratęsti mokestines lengvatas verslui, kainos tiek maisto produktams, tiek kitoms prekėms bei degalams ženkliai skiriasi nuo lietuviškų kainų. Per pusę metų lietuviai Lenkijoje jau išleido beveik 130 milijonų eurų.

Apsipirkti rečiau, bet gausiau yra vienas iš dažniausių patarimų žmonėms, norintiems išmokti racionaliau bei taupiau valdyti savo kasdienes išlaidas. Norint aprūpinti šeimą produktais visai savaitei, prireiks detalaus planavimo, kad nepritrūktų nei duonos riekės šalia šildančios rudeniškos sriubos, nei saldaus kąsnelio, gardžiuojantis kava. Išplatintame pranešime žiniasklaidai „Lidl“ tikina, kad norintys sutaupyti vos už 17,39 euro galės sudėlioti šeimos savaitės meniu.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nekeičia balandžio mėnesį skelbtos prognozės ir mano, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,8 proc., tačiau kitų metų prognozė sumažinta nuo 2,6 proc. iki 1,1 procento. Vangesnį augimą daugiausia lems lėtėjantis vartojimas, kurį neigiamai veikia dėl infliacijos mažėjanti gyventojų perkamoji galia.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 0,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – 1,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos kainų padidėjimas (14,5 proc.) bei rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas (2,9 proc.). Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 2,5 proc.

Maisto produktų kainos nenustoja augti, o nuo naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Marius Dubnikovas atsakė, kaip vertinti siūlomą kitų metų biudžetą tokių prognozių akivaizdoje. Kiek infliacija dar gali kilti ir kodėl ji perkopė jau 24 proc.? Lengviau atsakyti, kodėl ji pakilo. Taip nutiko dėl to, nes rugpjūčio mėnesį mes turėjome aukščiausias elektros, dujų, žaliavų kainas – visos kortos buvo blogos.

Viltys, kad infliacijai pasiekus 20 procentų, ji jau rudenį ims slūgti, dužo į šipulius. Bendras kainų augimas šalyje rugsėjį perkopė 24 procentus. Energijos išteklių – dujų, elektros – kaina per metus augo kone 70 procentų, o maisto produktų kainos padidėjo trečdaliu. Kai kurie ekonomistai tokį kainų kilimą vadina nekontroliuojamu ir tvirtina – artimiausiai mėnesiais kainos tik augs.

Artėjanti žiema taps iššūkiu ligoninėms, todėl, šuoliuojant elektros ir šildymo kainoms, sveikatos įstaigos ruošiasi ir kuria energijos taupymo planus. To nepadariusiems žiema bus nerami, nes jau dabar skaičiuojama, kiek teks mokėti už elektros energiją – sąskaitos išsipūtusios kelis kartus.

Lietuvoje šių metų rugsėjo pabaigoje didėjo rapsų ir daugumos grūdų supirkimo kainos. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugsėjo 26– spalio 2 dienomis rapsai buvo superkami vidutiniškai po 631,4 euro už toną – 9,6 proc. brangiau nei prieš savaitę ir 14,4 proc. brangiau negu prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę augo 6,1 proc. iki 295,3 euro bei buvo 41,1 proc. didesnė neguprieš metus.