kainos

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Lietuva susiduria su dideliu skurdu energetikos srityje, pirmadienį vykusioje Lietuvos statistikos departamento konferencijoje kalbėjo Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys. Jis įvardijo, kokios to priežastys ir išskyrė keturis didžiausią įtaką turinčius veiksnius. Anot K. Kupšio, energetinį skurdą Lietuvoje lėmė ne vien tik karas, o kur kas daugiau įvairių veiksnių.

Smarkiai išaugus kainoms, pajamų gyventojams užtenka vis mažesniam kiekiui prekių ar produktų, o mažmeninė prekyba Lietuvoje traukiasi, rodo oficiali statistika. Tiesa, prekybininkai regi skirtingus pirkėjų įpročius. Vieni pripažįsta, kad gyventojai perka mažiau, ieško pigesnių prekių su akcija. Kiti priešingai – tikina, kad žmonės kaip leido pinigus, taip ir leidžia toliau, nepaisant to, kad vis garsiau kalbama apie ekonominę krizę.

Greitojo maisto užkandinėse kainos kyla ir greičiausiai kils toliau dėl kelis kartus pabrangusios elektros, nuomos ir maisto produktų. Gyventojai kainų pokyčius pastebi: kai kur kebabai, fri bulvytės ir kiti patiekalai pabrango euru ir net daugiau. Užkandinių atstovai sako, kad, nesulaukus pagalbos iš valstybės, kainos augs dar labiau, kitaip teks užsidaryti.

Karas, infliacija, elektros ir maisto produktų brangimas neaplenkė ir kava prekiaujančių kavinių – gyventojai pastebėjo, kad kuo toliau, tuo kainos tampa neįkandamesnės: „Už tokią sumą kitur galima ir pavalgyti, ir atsigerti“. Populiariausiose kavinėse didžiausi puodeliai kavos kainuoja nuo 3,20 iki 4,20 euro, tačiau už augalinį pieną, plaktą grietinėlę, sirupą ar kitus priedus reikia mokėti papildomai.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę sumažėjo 23 proc., dujos Europoje pigo 9 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MW) Lietuvoje rugsėjo 16–22 dienomis vidutiniškai kainavo 306 eurus, arba 23 proc. mažiau nei savaite anksčiau: rugsėjo 9–15 dienomis vidutinė jos kaina siekė 395,6 euro, teigiama agentūros pranešime.  Latvijoje elektros kaina taip pat mažėjo 23 proc. iki 303,3 euro, Estijoje – augo 1 proc., iki 195,6 euro.

2022 m. Lietuvos ekonomika pradėjo didžiausią vargą patiriančių valstybių penketuke, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  2022 m. I ketv. duomenimis, Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pasikeitė: šalis atsidūrė penktoje didžiausią ekonominį vargą patiriančių valstybių sąrašo vietoje.

Šiemet rugpjūtį visos pramonės produkcijos vertė siekė 3,4 mlrd. eurų to meto kainomis – palyginti su liepa, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,1 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 8,2 proc.). Per mėnesį augo vaistų pramonės ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 73,4 proc. (nepašalinus – 98,8 proc.), mašinų ir įrangos – 18,9 proc. (nepašalinus – 15,9 proc.), rafinuotų naftos produktų – 10 proc. (nepašalinus – 5,4 proc.

Dėl brangstančios elektros jos vartojimą smarkiai sumažino 16 proc. Lietuvos gyventojų, o  mažiau taupo 48 proc., rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Kol kas elektros vartojimo įpročių nepakeitė, bet planuoja pradėti ją taupyti 19 proc. respondentų, o dar 16 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad konkretus lėšų poreikis, kuris reikalingas kompensuoti dujų ir elektros kainų augimą, paaiškės vėliau, kai biudžetas grįš antrą kartą į Vyriausybę. Pasak jos, rengiant kitų metų biudžetą, vis dar neapibrėžtumo dėl lėšų kurios, bus reikalingos energetikos kainų didėjimo kompensacijoms gyventojams, nes situacija rinkoje nestabili. „Per paskutinį mėnesį dujų kainos buvo pakilusios iki 350 eurų, o dabar yra maždaug per pusę mažesnės ir laikosi šitame lygmenyje.

Vokietijos pramonės produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu, pakilo 45,8 proc., pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“). Tai – didžiausias šio kainų indekso metinis prieaugis nuo jo skaičiavimo pradžios 1949-aisiais, o jo augimo rekordai beveik kas mėnesį buvo gerinami nuo pernai gruodžio, pažymi „Trading Economics“. Tuo tarpu analitikai pranašavo augimo sulėtėjimą vidutiniškai iki 37,1 proc. nuo liepą užfiksuotų 37,2 procento.

Laukia brangus šildymo sezonas, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pirmininkas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, šildymo kainos gali augti kartais, o kompensacijų už šildymą šiemet gali siekti kur kas daugiau gyventojų nei ankstesniais metais. Vis dėlto Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad kainos išliks panašios kaip ankstesniais metais, o ministrė Monika Navickienė ramina, kad lėšų kompensacijoms gyventojams pakaks.

Prieš 13 metų savo restoraną Prienuose įkūręs Jaunius Mališauskas sako, kad savo veiklos metų neapibūdintų kaip sėkmės istorijos. „Kartais atrodo, kad Danijoj skinant agurkus gali uždirbti daugiau“, – juokiasi verslininkas. Populiariausio Prienų restorano savininkas prakalbo apie darbo užkulisius ir papasakojo su kokiais kasdieniais sunkumais jis susiduria. Pašnekovas pasakoja, kad provincijoje nėra daug galimybių gerai uždirbti nesukuriant verslo, dėl to nusprendė atidaryti restoraną.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas. Dėl šių prižasčių kaip ant mielių auga ir maisto kainos. O kada mes pasieksime maisto kainų piką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Įsibėgėjus mokslo metams tiek tėveliams, tiek patiems vaikams itin aktuali tampa popamokinė veikla. Vis dėlto kylančios kainos būrelių neaplenkė – užsiėmimai pabrango 20–30 proc., kai kurie ir daugiau. Anot pašnekovų, po karantino bandoma atgaivinti veiklas ir pritraukti daugiau vaikų, todėl atsirado nemažai naujovių, pastebimos naujos tendencijos. Yra vaikų, kurie renkasi „Anime“ ar „Superherojų“ būrelius, gilina matematikos ar anglų kalbos įgūdžius.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vis kartojant, kad nuo rugsėjo 1 d. visos gydymo įstaigos turi būti prisijungusios prie e.sveikatos, medikai nepaliauja stebėtis, kodėl viskas, panašu, daroma tik dėl pliusiuko. Odontologai pažymi, kad e.sveikata ne tik gadina nervus dėl nuolatinio strigimo, bet yra visiškai nepritaikyta jų įrašams. Negana to, dėl tokios prievolės ne tik trumpės pacientui skiriamas laikas, bet ir gali tapti dar viena priežastimi paslaugoms brangti.

Užimtumo tarnyba jau gauna dešimtis pranešimų apie įmonių ketinimus atleisti grupes darbuotojų, o įmonės, savo ruožtu, kalba apie verslo perkėlimą į Lenkiją, kuri gali užimti didžiąją dalį rinkos. Taip yra ne iš gero gyvenimo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas. Jei verslas negaus paramos, kokias išeitis matote? Kai kurie verslininkai sako, kad kelsis į Lenkiją.

Kiek šeimoms kainuoja vaiko pasiruošimas Eucharistijos Sakramentui arba kitaip – pirmajai šventai Komunijai? Ar tiesa, kad už pamokas Vilniuje, trunkančias nuo spalio iki gegužės, reikia pakloti daugiau nei 100 eurų? Naujienų portalo tv3.lt kalbintas vienos Vilniaus parapijos klebonas bei katechetė teigė, kad šeimos finansinė padėtis ir pinigų trūkumas nėra kliūtis leisti vaiką priimti Eucharistijos (pirmosios komunijos) Sakramentą.

Kylant daugeliui kainų Lietuvoje, brangsta ir dienos pietūs – kavinių atstovai pripažįsta, kad kainos pakilo apie 20 proc. Jei anksčiau galėdavo pasiūlyti pietus už 3 eurus, dabar pigiausias pasirinkimas – 4,50 euro. Nors mažesniuose miesteliuose galima rasti ir pigesnių variantų, pavyzdžiui, už 3,40 euro, ten pietūs vis tiek vidutiniškai kainuoja 5–6 eurus. Pastarąjį pusmetį dienos pietūs kavinėse įvairiuose Lietuvos miestuose pabrango nuo keliasdešimt centų iki euro ir 20 ct.

Nuo šių mokslo metų pabrango daugelis būrelių: savivaldybės pripažįsta pakėlusios 5 ar 10 metų nekeistas kainas. Nors jos tikina, kad kainos pakilo nežymiai, vis dėlto už kai kuriuos užsiėmimus teks pakloti ir 6, ir 11, ir 25 eurais daugiau. Daugiausia pokyčių įvyko Kaune, kur užsiėmimai suaugusiems pabrango net iki 25 eurų, dailės mokyklos už 7–16 eurų dabar kainuoja 17 eurų, o sporto mokyklų minimalūs įkainiai pakelti nuo 6 iki 20 eurų.

Lietuvoje maisto ir kitų prekių kainoms rekordiškai kylant į viršų, lietuviai maršruto nekeičia ir traukia apsipirkti į Lenkijos parduotuves. Sako, ten vis dar pigiau. Tačiau patys lenkai imasi už galvų ir taip pat su siaubu laukia žiemos. Kaip ant mielių kyla maisto kainos, elektra nuo Naujųjų metų turėtų brangti kelis kartus, žmonės nebeįperka net anglių. Tona kainuoja ir 700 eurų. O verslininkai neatmeta bankrotų bangos.

Elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 13,8 proc., dujos pigo 6,8 proc., o degalų kainos išliko panašios ir buvo mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina rugsėjo 9-12 dienomis buvo 395,5 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 392,4 euro, arba 18,4 proc. didesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje atpigo beveik trečdaliu – 32,3 proc. iki 193,5 euro. Elektros gamyba Lietuvoje didėjo 16,3 proc.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako, jog sprendžiant energijos kainų krizę nėra energetikos ministro Dainiaus Kreivio plano šiai dienai.

Ukrainą užpuolusiai Rusijai buvo įvestos sankcijos, o agresorei apribojus dujų tiekimą Europoje itin išaugo dujų kainos. Dėl šios priežasties chemijos pramonės bendrovė „Achema“ sustabdė savo veiklą. Tai lėmė, kad gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 80 proc., o alternatyvaus kuro šilumai kainos dėl didelės paklausos irgi kyla į aukštumas.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pateikė naujų paisūlymų dėl kylančių energijos kainų. Vienas iš jų siūlymų – greičiau koreguoti mažmeninio elektros tiekimo sistemą, įsigyti elektrą ne vien per biržą. „Padėtis Lietuvos elektros ir šilumos energetikoje yra kritiška. Ministrai svarsto tolimus, vos ne penkmečio planus, bet sprendimų reikia šiandien.

Opozicijos esanti Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ teikia pasiūlymus, kaip palengvinti gyventojams išaugusių kainų naštą. Demokratai siūlo įtvirtinti mechanizmą, kuriuo būtų kompensuoja iki 100 kW žmogui per mėnesį ir įpareigoti darbdavius padengti iš namų dirbančių darbuotojų išlaidas elektrai, šildymui. Tokius siūlymus Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai pateikė spaudos konferencijos „Energetikos kainų krizė: Kaip gelbėti pažeidžiamiausius?“ metu.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia dėmesį, kad nepaisant kylančių energijos kainų ir didėjančio poreikio taupyti, būtina laikytis maisto saugos reikalavimų bei užtikrinti tinkamus temperatūros režimus visoje maisto produktų tiekimo grandinėje. „Kiekvienais metais fiksuojame apie šešis procentus pažeidimų, kuomet maisto tvarkymo subjektai, pavyzdžiui – kavinės – žaliavas laiko netinkamomis, ne gamintojo nurodytomis sąlygomis.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms  ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kitąmet reikšmingo kainų sumažėjimo nesitikima. „Kai kuriuose segmentuose gali būti kritimas. Kainų augimo spartaus nebus, bet didelio kritimo irgi neturtų būti, nes fundamentaliai pajamų lygis yra pakilęs pakankamai ženkliai“, – naujausių „Luminor“ ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas.

Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs – jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės. Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.

Elektros ir dujų kainoms šovus į kosmines aukštumas, visi ėmė laužyti galvas – kaip išgyvensime šį rudenį ir žiemą? Lietuvos Vyriausybė kol kas konkretaus plano dar nepateikė, o štai didesnės Europos šalys savo gyventojus apipila kompensacijomis. Ypač glumina Lenkijos pavyzdys – čia kilovatvalandė žmonėms tekainuoja vos 10 euro centų! Šio vakaro TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia ieškoti atsakymų, kodėl mūsų šalis negalėtų pasekti tokiu pat pavyzdžiu.

Valstybės galimybės mokėti subsidijas verslui dėl aukštų energijos kainų priklausys nuo 2023 metų biudžeto galimybių, tačiau jos tik laikinai pristabdytų krizę ir neišspręstų augančių elektros ir dujų kainų problemos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Mums reikia daugiau elektros generacijos. Subsidijomis mes tik laikinai pristabdytume krizinę situaciją ir elektros energijos generavimo mes negautume iš to“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Itin smarkiai augančios energijos kainos geriamojo vandens tiekimą bragins kartais, teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (LVTA). Smarkiai didėjančios sąnaudos ir augantys įmonių nuostoliai kelia nerimą, ypač savivaldybių valdomoms įmonėms, nes dėl veiklos specifikos jos negali bankrutuoti, tačiau nuostoliai prislėgs regionus. „Didžiausi vandens kainų šuoliai prognozuojami mažose savivaldybėse, kur nėra daug vartotojų, mažiausi – didmiesčiuose.

Valdantieji jau paskelbė planą, kaip ketina padėti gyventojams susitvarkyti su išaugusiomis elektros ir dujų sąskaitomis, tačiau tame plane vietos verslui – nedaug. Naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ apsilankęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad pinigų verslui buvo skirta ir šių metų biudžete, tačiau kur jie – neaišku. Kartu su A. Romanovskiu laidoje diskutavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.

Lietuvoje per metus maistas jau pabrango net trečdaliu. Už viską mokame daugiau: duoną, mėsą, pieno produktus, aliejų. Verslas sako, kad kainų kelti nenori, tačiau aiškina, kad kitos išeities neturi. Esą brangstant elektrai, dujoms, brangsta ir maistas. O ekonomistų prognozės liūdnos. Esą net jei maisto kainų augimas sulėtės, apie produktų pigimą kalbos būti jau nebegali. Jau 10 metų veikiančios kepyklos „Naminė duonelė“ darbuotojai iš orkaitės traukia ką tik iškeptą duoną.

Lietuviai restoranuose ir kavinėse valgo brangiau nei portugalai ar graikai ir sumoka jau beveik panašiai kaip vokiečiai ar prancūzai. Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia, kad per pastaruosius 8-erius metus kainos Lietuvos kavinėse ir restoranuose augo beveik 70 procentų ir tai buvo sparčiausias augimas visoje euro zonoje. Ekonomistai sako, kad Lietuva tapo nebepigi šalis ir perspėja – jei nesumažinsime tempų ir nepasiūlysime kažko išskirtinio, neprisiviliosime nei turistų, nei investuotojų.

Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje. Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.

Jeigu Vyriausybė nesiims jokių priemonių dėl augančių energetikos išteklių kainų, Lietuvos verslas susidurs su rimtomis problemomis. Dėl išaugusių sąnaudų sustabdžius įmones ir atleidus darbuotojus, šalis gali susidurti su didelėmis problemomis. Be to, kad padaugės bedarbių, dar daugiau gali išaugti maisto produktų kainos, o kai kurių produktų gali iš viso nelikti lentynose. Ketvirtadienį verslo atstovai apie tai diskutavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.

Šiuo metu žaliavinė nafta pasaulio rinkose yra pigesnė nei prieš dešimt metų, tačiau benzinas ir dyzelinas degalinėse kainuoja daugiau nei tuo metu. Kodėl taip yra ir kam atitenka papildomi pinigai, kuriuos sumokame už kurą? Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo paskyroje paaiškino, kodėl pasaulinės naftos kainos yra mažesnės nei 2012 m., o degalai Lietuvoje – brangesni.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė, jog augant energijos kainoms valstybei, įvertinus jau įdiegtų paramos namų ūkiams priemonių efektyvumą, gali tekti nustatyti viršutinę kainų ribą. Pasak jo, Ekonomikos ministerija šiuo metu skaičiuoja, kiek ateinantį šildymo sezoną skirtingų savivaldybių gyventojai mokės už įvairaus dydžio būstus, o tokie skaičiavimai būtini, kad būtų galima suprasti, ar pakaks esamų paramos mechanizmų.

Ekspremjeras Algirdas Butkevičius kaltina Vyriausybę neveiklumu energetikos kainų krizės akivaizdoje. Jo žodžiais, šiandienos situacija energetikoje reikalauja valstybinio reguliavimo, o Lietuva dar neturi net krizės valdymo plano. Tokio plano užuomazgoms nutekėjus į žiniasklaidą TV3 žinių „Dienos komentare“ Vladimiras Laučius kalbino Seimo narį Algirdą Butkevičių apie tai, kaip jis vertina nutekintą informaciją.

Paaiškėjus, kad Kremlius visiškai nutraukia dujų tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiu, pirmadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu gerokai nukrito. Specialistai įspėja, kad dėl to gali dar labiau brangti kai kurios prekės ir paslaugos. Kaip jau skelbta, pirmadienį valiutų rinkose už 1 eurą buvo galima nusipirkti vos 0,99 JAV dolerio. Tai prasčiausias euro ir dolerio santykis per pastaruosius 20 metų.

Dujų ir elektros kainos Europoje pastaruoju metu kyla iki rekordinių aukštumų, o tai reiškia sunkią žiemą žemynui, ekonomiškai nukenčiančiam dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir gerokai sumažinto rusiškų dujų tiekimo. Tad ko imsis valdžia ir kas laukia Lietuvos gyventojų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mindaugas Lingė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Mūsų šalyje kai kurių prekių ir paslaugų kainos išaugo tiek, kad gerokai viršija ir ES senbuves. Tačiau tokios tendencijos kelia pavojų, kad Lietuva ims garsėti kaip itin brangi šalis ir dėl to praras konkurencinį pranašumą. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje apie tai svarsto „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Atostogų metu nuvykę į Pietų Europos šalis tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad kainos restoranuose ir kavinėse dažnu atveju jau yra mažesnės nei Lietuvoje.

Pirmadienį Vyriausybės nariai ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitinka tiek su prezidentu Gitanu Nausėda, tiek su koalicijos partneriams aptarti planą, kaip padėti gyventojams išaugus energijos kainoms. Naujienų portalas tv3.lt gavo priemonių planą, kurio ketina imtis valdžia energijos kainoms suvaldyti ir padėti gyventojams išgyvenant krizę. Šis planas kol kas yra ne galutinis, jis dar bus keičiamas po susitikimo su prezidentu G. Nausėda ir koalicijos nariais.

Kainų augimas Lietuvoje yra kone tris kartus spartesnis nei Vokietijoje. Be to, daug didesnę dalį lietuvių namų ūkio išlaidų sudaro išlaidos būsto išlaikymui ir maistui. Iki šiol Lietuvos valdžia nepaskelbė jokių priemonių, kaip bus padedama gyventojams ir verslui ištverti išaugusias elektros ir dujų kainas. Tuo metu Vokietijoje paskelbta apie dar vieną priemonių paketą. Trečiasis priemonių paketas Sekmadienį Vokietijos vyriausybė paskelbė 65 mlrd.

Lietuviai perka vis mažiau puokščių ir vainikų – parduotuvių atstovai sako, kad tą daryti skatina ne tik taupymas, bet ir ekologija. Šiais metais gėlės pabrango 20–30 proc., pirkėjų srautai sumažėję, bet pašnekovai nežino, ar prie to prisidėjo vasara, prasidėję mokslo metai ar populiarėjantis tvarumas. Jie pastebi, kad žmonės vis dažniau kvietimuose prašo nedovanoti puokščių, o pinigus skirti kam nors tikrai naudingam. Dėl to vis mažėja žmonių, išleidžiančių dideles sumas proginėms gėlėms.

Nors jau COVID-19 pandemija atrodė kaip didžiausia gydymo įstaigas galėjusi ištikti neganda, panašu, kad tai – dar ne pabaiga. Ligoninių vadovai pripažįsta, kad laukia naujas sunkmetis – kaip ant mielių augančios elektros ir šilumos energijos kainos verčia sukti galvas, kokiomis lėšomis reikės padengti išaugusias išlaidas. Neatmetama, kad tai gali prireikti daryti net medikų algų sąskaita. Savo ruožtu ministerija ramina, kad to tikrai neprireiks, ir ruošia taupymo rekomendacijas.

Ne paslaptis, kad dantų gydymas yra viena brangiausių paslaugų ir dėl rimtesnių dantų problemų klinikoje tenka palikti net keletą tūkstančių eurų. Apie 100 eurų už plombą, 300 eurų už balinimą ir 6 tūkst. eurų už protezą – tai įprastos kainos visoje Lietuvoje. Vis tik valstybė kompensuoja tik dalį odontologijos paslaugų ir 6 tūkst. eurų už protezą teks mokėti, jei asmuo nėra vaikas, pensininkas ar neįgalus.