kainos

Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju – infliacija siekė 24,1 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Statistikų duomenimis, tai didžiausia metinė infliacija nuo 1996-ųjų rugpjūčio.

Kai kurie nuomonės formuotojai už reklamą prašo 4 tūkst. eurų ar daugiau – viskas priklauso nuo reklamos pobūdžio, jos pateikimo, auditorijos dydžio, reputacijos. Didėja ir tokios veiklos patikrinimai: pernai nustatyta 17 rizikingų asmenų, nedeklaruotų pajamų užfiksuota tūkstančiais.

Gyventojai skaičiuoja, kad Lenkijoje, tose pačiose parduotuvėse, kaip ir Lietuvoje, prekių kaina skiriasi apie 20 proc. Žmonės tikina, kad nusipirkę vos kelias prekes už sienos sutaupo keliasdešimt eurų. Todėl ragina tikrinti kainas ir apsipirkinėti Lenkijoje. Tuo metu prekybininkai ir ekonomistai vardija priežastis, kodėl Lenkijoje pigiau ir įspėja, kad netrukus ten kainos irgi kils.

Artėjant Vėlinėms, vis daugiau gyventojų planuoja kelionę į kapines ir rūpinasi žvakėmis, uždegamomis mirusiems atminti. Prekybininkai jau prieš kurį laiką matomiausiose parduotuvių vietose išdėliojo žvakes. Jie neslepia, kad žvakės pabrango iki 30 proc. ir atkreipia dėmesį, kad didėja lietuviškų žvakių pasirinkimas, o pirkėjams vis labiau rūpi tvarumas. Pašnekovės atskleidė, kad žvakių kaina priklauso nuo degimo trukmės, atsparumo vėjui ar lietui, dydžio, užpildo ir dizaino.

Įsisukusi kainų pasiutpolkė neaplenkė ir vaistinių. Gyventojai skundžiasi, kad vis daugiau pinigų priversti išleisti ir maisto papildams, vaistams, kitoms medicinos priemonėms. Vaistinės neslepia, kad kai kurių prekių kaina didėjo ir 10 proc., tačiau tą labiausiai sąlygoja gamintojų didinamos kainos.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

Pasaulinės maisto kainos rugsėjį mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, penktadienį parodė JT duomenys, didindamos atsitraukimą nuo rekordinio lygio, kurį pasiekė Rusijai įsiveržus į Ukrainą. JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) nurodė, kad jos skaičiuojamas penkių pagrindinių maisto produktų grupių kainų indeksas, stebintis mėnesinį tarptautinių maisto prekių krepšelio kainų pokytį, rugsėjį vidutiniškai siekė 136,3 punkto – 1,1 proc. mažiau nei rugpjūčio mėnesį.

 Būsto kainų augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Balandį-birželį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 22,1 procento. Labiau jis brango  Vengrijoje (22,8 proc.), Čekijoje (24,7 proc.) ir Estijoje (27,4 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 16,5 procento.

Išaugusių energijos kainų kompensavimui kitų metų biudžete numatytas milijardas eurų, bus siekiama neviršyti 5 proc. biudžeto deficito, BNS ketvirtadienį sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. „Turime energetinį karą ir milžinišką infliaciją. Todėl biudžeto pagrindinis dėmesys skiriamas energetiniam saugumui ir pajamų didinimui.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų – vadinamosios OPEC+ grupės – sprendimas smarkiai sumažinti naftos gavybą yra skirtas stabilizuoti pasaulines naftos rinkas, Vašingtonui pareiškus, kad toks žingsnis yra nuolaida Maskvai. OPEC+ susitarė nuo lapkričio sumažinti gavybą 2 mln. barelių per dieną. „Priimtais sprendimais siekiama stabilizuoti naftos rinkas“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie metamas papildomas lėšas kosminėms energijos sąskaitoms amortizuoti, gydytojai teigia, kad to nepakanka ir reikalauja dvigubai didesnės sumos. Medikų bendruomenė įsigąsdinusi ir nuogąstauja, kad nepasikartotų 2009-ųjų metų krizės scenarijus, kai išlaidas reikėtų dengti medikų algų sąskaita. Jei taip nutiktų, neatmetama, kad viskas galėtų baigtis ir streiku.

Netrukus iš pareigų pasitrauksiantis britų energetikos milžinės „Shell“ vadovas antradienį pareiškė, kad vyriausybės „greičiausiai“ turėtų labiau apmokestinti energetikos įmones, kad padėtų apsaugoti skurdžiausius gyventojus nuo sparčiai augančių sąskaitų už elektrą ir dujas ir palengvintų pragyvenimo išlaidų krizę.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje 12 proc. Lietuvos gyventojų ėmė taupyti, tačiau dešimtadalis lietuvių dėl išaugusių pragyvenimo išlaidų buvo priversti santaupų kaupimą pristabdyti, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa. „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, dar 16 proc. gyventojų sutaupyti negali, nes gyvena „nuo algos iki algos“, o 18 proc. to nedaro dėl kitų priežasčių. Be to, 5 proc.

Reaguojant į energijos kainų krizę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia gelbėjimo ratą gydymo įstaigoms. Jų vadovams imantis už galvų dėl kosminių kainų, SAM sako skirsianti papildomus 49 mln. eurų ne tik energijos kainoms, bet dar ir pandemijos išlaidoms kompensuoti. Taip pat 20 mln. eurų jau papildomai suplanuota kitiems metams. Ligoninių vadovai jau dabar bado pirštu į milžiniškai išaugusias sąskaitas už elektrą.

Lietuvos bankas (LB) sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą – nuo 2023 metų sausio 1 dienos ji negalės būti didesnė nei 1,37 euro, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – nei 0,68 euro per mėnesį. Dabar galiojanti kaina atitinkamai siekia 1,45 ir 0,72 euro. Nauja maksimali kaina apskaičiuota pagal atnaujintą metodiką, pranešė LB.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pirmadienį pareiškė, kad, nepaisant dujų trūkumo Europoje, šalis yra „pasirengusi“ žiemai ir ją atlaikys, jei vartotojai pasistengs sumažinti savo energijos vartojimą. „Kas benutiktų, esame pasirengę šiai žiemai. Numatėme šią situaciją iš anksto“, – pareiškė ji parlamentui per debatus apie karą Ukrainoje.

Du Europos Komisijos (EK) nariai pirmadienį sukritikavo Vokietiją dėl jos 200 mlrd. eurų vertės plano, kurį šalis parengė siekdama įveikti dabartinę energijos kainų krizę, ir paragino ieškoti bendro europinio sprendimo. Prancūzijos ir Italijos atstovai Europos Komisijoje pareiškė, kad dėl Berlyno plano, kuriuo bus siekiama padėti vokiečių vartotojams ir įmonėms, „kyla klausimų“ dėl sąžiningumo.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugpjūčiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugsėjį brango 2,8 proc. (2 eurais), o palyginti su praėjusių metų rugsėju buvo 30,9 proc. (17,32 euro) brangesnis.

Turkijos centriniam bankui sumažinus palūkanų normas, nors kainos šalyje kyla, metinė infliacija Turkijoje rugsėjį viršijo 83 proc., pasiekusi naują 24 metų rekordą, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys.

Naftos kainos pirmadienį Azijos rinkose šoktelėjo daugiau nei 4 proc., pasirodžius pranešimų, kad Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) ir kitos stambios naftos gamintojos svarsto galimybę sumažinti gavybą 1 mln. barelių per dieną.  WTI rūšies naftos kaina pakilo 4,5 proc. iki 83,06 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ rūšies nafta pabrango 4,4 proc. iki 88,83 JAV dolerio už barelį.

Diskutuojant apie ekonomikos ir finansų rinkos ateities perspektyvas, dažnai įvardijamos dvi projekcijos – finansinių institucijų prognozės ir rinkos dalyvių lūkesčiai. Pastarieji yra išskaičiuojami iš išvestinių finansinių instrumentų kainų ir priklauso ne nuo prognozių modelių (kurie savo ruožtu labai priklauso nuo jų sudarytojų prielaidų), o nuo tuo metu sudaromų sandorių kainų.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) ir kitiems stambiems „juodojo aukso“ gamintojams svarstant, ar sumažinti gavybą 1 mln. barelių per dieną, naftos kainos Azijos rinkose pirmadienį pašoko daugiau kaip 3 procentais. Artėjant šią savaitę Vienoje įvyksiančiam naftos kartelio ir jo sąjungininkų – vadinamosios OPEC+ grupės – susitikimui, WTI rūšies naftos kaina pakilo 3,3 proc. iki 82,12 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ rūšies nafta pabrango taip pat 3,3 proc.

Gyventojai tikina, kad maisto prekės brangsta beveik kasdien. Todėl kiekvieną savaitę suma būtinam prekių krepšeliui vis auga. Tuo metu prekybininkai tikina, kad taiko įvairias nuolaidas ir akcijas, kad kainos būtų kuo žemesnės. Tačiau pirkėjai sako kainų mažėjimo nejaučiantis. Tad kaip yra iš tikrųjų ir kaip sparčiai brangsta maisto produktai? Prieš pusmetį sudariau būtinų prekių krepšelį ir patikrinau prekių kainas visų prekybos tinklų parduotuvėse.

Vienos pusės ekonominiai skrydžiai iš Maskvos į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), Dubajų, kainuoja net 5,1 tūkst. eurų. O daugelis bilietų buvo išparduoti per kelias dienas po to, kai Rusijoje buvo paskelbta „dalinė“ 300 tūkst. rezervistų mobilizacija karui Ukrainoje, rašo JAV naujienų portalas CNBC. Penkių valandų skrydis savaitę prieš mobilizacijos paskelbimą kainavo tik apie 359 eurus.

Augančios kainas verčia gyventojus taupyti, atsisakyti nebūtinų pirkinių ir paslaugų. Grožio specialistės pastebi, kad į salonus žmonės užsuka vis rečiau. Dalies grožio procedūrų gyventojai arba iš vis atsisako, arba atlieka jas namuose. Tad grožio salonams tenka trumpinti darbo valandas, taupyti elektrą ir šilumą.  Grožio salono, įsikūrusio Vilniuje, „Egoforma“ vadovė Viktorija Melčinskaitė pasakojo, kad šiuo metu tenka taupyti kaip ir visiems kitiems verslams ar gyventojams.

Premjerė Ingrida Šimonytė konservatorių bendruomenei sako, kad nors šios Vyriausybės kadencija dar netrunka nė dviejų metų, bet kartais atrodo, kad atsakomybę jie neša jau 20 metų. Premjerė taip pat teigia, kad panašu, kad ne atsakomybė Vyriausybei patikėta, o apkaltinamasis nuosprendis. „Kažkaip bandžiau susiskaičiuoti, kiek čia jau toks kadencijos nešame atsakomybę. Pasirodo, kad dar nėra nė dvejų metų, bet kartais toks jausmas, kad jau kokių 20 metų.

Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę nepasikeitė ir toliau išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių, o dyzelinis kuras atpigo maždaug 3 centais, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Benzino litras rugsėjo 19–26 dienomis šalyje vidutiniškai kainavo 1,66 euro, jo kaina nepakito, o dyzelinis kuras – 1,76 euro (rugsėjo 12–19 dienomis – 1,79 euro). Vidutinė benzino kaina per penkias pastarąsias savaites sumažėjo 10,9 cento, o dyzelinis kuras per tris paskutines savaites vid...

Kinija penktadienį leido naudoti dar dalį kiaulienos atsargų, pranešė valstybinė žiniasklaida, nes šios šalyje itin populiarios mėsos rūšies kainos išaugo beveik trečdaliu, sukeldamos nerimą dėl infliacijos.  Šį mėnesį toks sprendimas jau buvo paskelbtas tris kartus, o tiekėjams nurodyta paskersti daugiau kiaulių, siekiant suvaldyti kainas. Visgi kainos ir toliau augo, o galimas paklausos šuolis per savaitę truksiančią nacionalinę šventę spalio pradžioje privertė pareigūnus reaguoti.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitinka su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarti paramą verslui dėl itin išaugusių energetikos išteklių kainų.  „Prezidentas aptars paramos priemones verslui energijos kainų šoko akivaizdoje“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.  A. Armonaitės atstovė Inga Simanonytė BNS teigė, jog bus kalbama apie ilgalaikius ir trumpalaikius sprendimus, lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą, investicijas į ateitį.

Vokietijos federalinė statistikos tarnyba (Destatis) ketvirtadienį paskelbė išankstinius infliacijos rugsėjį duomenis, rodančius, jog vartojimo kainų šuolis per metus pasiekė naujas aukštumas. Su Europos Sąjungos standartais suderinta metų (12-os mėnesių) infliacija išaugo nuo 8,8 proc. rugpjūtį iki 10,9 proc. rugsėjį, o šis infliacijos rodiklis pagal nacionalinius vertinimus – nuo 7,9 proc. iki 10 procentų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesitikinti, kad 22,5 proc. siekianti metinė infliacija artimiausiais mėnesiais pradės mažėti. Pasak jos, tam nėra pagrindo.   „Visa tai, ką Vyriausybė daro, ji daro, kad infliacija kuo lėčiau augtų, nes tikrai tikėtis, kad dabar ji galėtų pradėti ženkliai kristi, nėra pagrindo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė pirmininkė, paklausta, kokių veiksmų bus imtasi  stabdyti kainų augimą.

Statybos sąnaudų elementų kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 0,5 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.  Anot jo, didžiausios įtakos kainų pokyčiui turėjo 1,2 proc. augusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos, 0,4 proc. –  mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos bei 1,2 proc. mažėjęs vidutinis valandinis darbo užmokestis. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – 7,7 proc. – pabrango langai ir durys, 2,3 proc.

Naujo būsto pardavimai JAV rugpjūtį pasiekė didžiausią spartą nuo šių metų pradžios sumenkus kainoms, rodo antradienį paskelbti vyriausybės duomenys, tačiau analitikai perspėjo, kad augimas greičiausiai ilgai nesitęs. Paneigiant analitikų lūkesčius dėl dar vienos būsto pardavimų sulėtėjimo bangos, naujų individualių namų pardavimai, palyginti su liepos mėnesiu, šoktelėjo 28,8 proc., o metinis rodiklis pasiekė 685 tūkst.

Dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių ir didžiulių maisto kainų lietuviai jungia taupymo režimą – smunkančias kasdienes išlaidas jau rodo ir bankų kortelių duomenys. Baimindamiesi būsimų šildymo išlaidų tautiečiai spaudžiasi ir perka vis mažiau drabužių, buitinių prietaisų, o dažnas pripažįsta sau nebeleidžiantis ir gardesnio kąsnio. Būsimoms žiemos sąskaitoms taupo net ir tie, kurie pinigų nestokoja – indėliai sąskaitose toliau pučiasi.

Energetikos ministras Dainius Kreivys kartu su dar 14 Europos Sąjungos (ES) valstybių už energetiką atsakingais ministrais pasirašė bendrą kreipimąsi į ES energetikos komisarę Kadri Simson dėl gamtinių dujų kainų viršutinės ribos nustatymo. Laišką pasirašiusios valstybės laikosi pozicijos, jog tai būtų veiksmingiausias būdas sumažinti elektros energijos kainas, tuo pačiu išvengiant dujų vartojimo didėjimo.

Lietuvos gyventojai savo finansinius įpročius prieš artėjantį šių metų šildymo sezoną ėmė keisti dar vasarą. Bandydami sukaupti kuo daugiau finansinių rezervų jie taupė, išnaudojo progas užsidirbti papildomai, investavo. Apklausa atskleidė, kad tik vienas iš trijų šalies gyventojų nekreipė dėmesio į galimai artėjantį sunkmetį. Rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad tik 33 proc.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Lietuva susiduria su dideliu skurdu energetikos srityje, pirmadienį vykusioje Lietuvos statistikos departamento konferencijoje kalbėjo Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys. Jis įvardijo, kokios to priežastys ir išskyrė keturis didžiausią įtaką turinčius veiksnius. Anot K. Kupšio, energetinį skurdą Lietuvoje lėmė ne vien tik karas, o kur kas daugiau įvairių veiksnių.

Smarkiai išaugus kainoms, pajamų gyventojams užtenka vis mažesniam kiekiui prekių ar produktų, o mažmeninė prekyba Lietuvoje traukiasi, rodo oficiali statistika. Tiesa, prekybininkai regi skirtingus pirkėjų įpročius. Vieni pripažįsta, kad gyventojai perka mažiau, ieško pigesnių prekių su akcija. Kiti priešingai – tikina, kad žmonės kaip leido pinigus, taip ir leidžia toliau, nepaisant to, kad vis garsiau kalbama apie ekonominę krizę.

Greitojo maisto užkandinėse kainos kyla ir greičiausiai kils toliau dėl kelis kartus pabrangusios elektros, nuomos ir maisto produktų. Gyventojai kainų pokyčius pastebi: kai kur kebabai, fri bulvytės ir kiti patiekalai pabrango euru ir net daugiau. Užkandinių atstovai sako, kad, nesulaukus pagalbos iš valstybės, kainos augs dar labiau, kitaip teks užsidaryti.

Karas, infliacija, elektros ir maisto produktų brangimas neaplenkė ir kava prekiaujančių kavinių – gyventojai pastebėjo, kad kuo toliau, tuo kainos tampa neįkandamesnės: „Už tokią sumą kitur galima ir pavalgyti, ir atsigerti“. Populiariausiose kavinėse didžiausi puodeliai kavos kainuoja nuo 3,20 iki 4,20 euro, tačiau už augalinį pieną, plaktą grietinėlę, sirupą ar kitus priedus reikia mokėti papildomai.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę sumažėjo 23 proc., dujos Europoje pigo 9 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MW) Lietuvoje rugsėjo 16–22 dienomis vidutiniškai kainavo 306 eurus, arba 23 proc. mažiau nei savaite anksčiau: rugsėjo 9–15 dienomis vidutinė jos kaina siekė 395,6 euro, teigiama agentūros pranešime.  Latvijoje elektros kaina taip pat mažėjo 23 proc. iki 303,3 euro, Estijoje – augo 1 proc., iki 195,6 euro.

2022 m. Lietuvos ekonomika pradėjo didžiausią vargą patiriančių valstybių penketuke, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  2022 m. I ketv. duomenimis, Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pasikeitė: šalis atsidūrė penktoje didžiausią ekonominį vargą patiriančių valstybių sąrašo vietoje.

Šiemet rugpjūtį visos pramonės produkcijos vertė siekė 3,4 mlrd. eurų to meto kainomis – palyginti su liepa, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,1 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 8,2 proc.). Per mėnesį augo vaistų pramonės ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 73,4 proc. (nepašalinus – 98,8 proc.), mašinų ir įrangos – 18,9 proc. (nepašalinus – 15,9 proc.), rafinuotų naftos produktų – 10 proc. (nepašalinus – 5,4 proc.

Dėl brangstančios elektros jos vartojimą smarkiai sumažino 16 proc. Lietuvos gyventojų, o  mažiau taupo 48 proc., rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Kol kas elektros vartojimo įpročių nepakeitė, bet planuoja pradėti ją taupyti 19 proc. respondentų, o dar 16 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad konkretus lėšų poreikis, kuris reikalingas kompensuoti dujų ir elektros kainų augimą, paaiškės vėliau, kai biudžetas grįš antrą kartą į Vyriausybę. Pasak jos, rengiant kitų metų biudžetą, vis dar neapibrėžtumo dėl lėšų kurios, bus reikalingos energetikos kainų didėjimo kompensacijoms gyventojams, nes situacija rinkoje nestabili. „Per paskutinį mėnesį dujų kainos buvo pakilusios iki 350 eurų, o dabar yra maždaug per pusę mažesnės ir laikosi šitame lygmenyje.

Vokietijos pramonės produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu, pakilo 45,8 proc., pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“). Tai – didžiausias šio kainų indekso metinis prieaugis nuo jo skaičiavimo pradžios 1949-aisiais, o jo augimo rekordai beveik kas mėnesį buvo gerinami nuo pernai gruodžio, pažymi „Trading Economics“. Tuo tarpu analitikai pranašavo augimo sulėtėjimą vidutiniškai iki 37,1 proc. nuo liepą užfiksuotų 37,2 procento.

Laukia brangus šildymo sezonas, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pirmininkas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, šildymo kainos gali augti kartais, o kompensacijų už šildymą šiemet gali siekti kur kas daugiau gyventojų nei ankstesniais metais. Vis dėlto Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad kainos išliks panašios kaip ankstesniais metais, o ministrė Monika Navickienė ramina, kad lėšų kompensacijoms gyventojams pakaks.

Prieš 13 metų savo restoraną Prienuose įkūręs Jaunius Mališauskas sako, kad savo veiklos metų neapibūdintų kaip sėkmės istorijos. „Kartais atrodo, kad Danijoj skinant agurkus gali uždirbti daugiau“, – juokiasi verslininkas. Populiariausio Prienų restorano savininkas prakalbo apie darbo užkulisius ir papasakojo su kokiais kasdieniais sunkumais jis susiduria. Pašnekovas pasakoja, kad provincijoje nėra daug galimybių gerai uždirbti nesukuriant verslo, dėl to nusprendė atidaryti restoraną.