kainos

Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį Briuselyje kartu su kitais už energetiką atsakingais Bendrijos ministrais sieks susitarti dėl dujų kainų viršutinės ribos Nyderlandų TTF prekybos taške.

Gruodis jau įsibėgėjo, o Lietuvos gyventojus jau stulbina sniego gausa. Bet gal juos stebins ne tik sniegas, bet ir sąskaitos už šildymą? Ar gyventojai įkas šildymo kainas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas, kodėl „IKI“ parduotuvėse tarptautinio prekybos ženklo saldainių dėžutė kainuoja beveik 14 eurų, nors Didžiojoje Britanijoje jų kaina nesiekia 6 eurų. Pasirodo, kad tai – ne vienintelis atvejis, kai ta pati prekė kitose šalyse kainuoja trečdaliu ar ketvirtadaliu pigiau nei Lietuvoje. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Už galvos išplovimą kirpykloje – 60-70 eurų? Būna ir taip. Kylant energetinių žaliavų kainoms grožio sektoriaus paslaugų kainos šovė į viršų, todėl pasigražinti prieš šventes norintiems lietuviams teks kaip reikiant atverti pinigines. Brangiausia yra didmiesčiuose. Gyventojai specialistų ieško ir regionuose, kad sutaupytų.

Laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia žiūrovus ir skaitytojus į tarptautinę lietuviškų maisto prekių kainų apžvalgą, kuri gali priblokšti ne vieną. Aiškėja, kad mūsų maisto gamintojai kitų šalių gyventojams dalį lietuviškų maisto prekių pardavinėja kone dvigubai mažesnėmis kainomis, o tuo tarpu mums tas pačias prekes kiša nebeįperkamomis kainomis.

Beveik 80 procentų lietuvių jaučiasi finansiškai nesaugūs dėl infliacijos. Apie tai byloja draudimo bendrovės atliktas tyrimas. Pasak jo, tautiečių nerimas įvairiose srityse, palyginti su 2019-aisiais, išaugo. Antra, po lietuvių baimės dėl neaiškios finansinės ateities ir skurdo – baimė dėl sveikatos, esą 70 procentų lietuvių bijo susirgti sunkia liga, kuriai prireiktų sudėtingo ir ilgo gydymo. Psichoterapeuto teigimu, abi baimės – tiek dėl pinigų, tiek dėl sveikatos – stiprios.

Valstybės gyventojams mokamų kompensacijų už dujas ir elektrą 2023 metais suma, visuomeninė elektros kaina ir gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams paaiškės antroje gruodžio pabaigoje, o ne viduryje, kaip planuota anksčiau, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.  Pasak jos, gruodžio 13 dieną Seimas turėtų priimti Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pataisas, o dar po savaitės Vyriausybė turėtų patvirtinti galutinius kompensacijų kitiems metams dydžius.

Dėl silpno vėjo ir elektrinių remontų Suomijoje ir Estijoje vėl brangsta elektra. O stiprėjant šalčiams energetikos ministras Dainius Kreivys perspėja, kad netrukus ji gali dar labiau pabrangti. Jis pripažįsta, kad su Švedija sunkiai sekasi derėtis dėl viršpelnių grąžinimo Lietuvai už vartotojų nupirktą brangią elektrą. Na, o „Ignitis“ vadovams jau Seime tenka aiškintis dėl vienašališkai keičiamų sutarčių su klientais ir tarifų didinimo.

Valstybės institucijų renkamos ir viešai skelbiamos žemės ūkio ir maisto produktų kainos nuo kitų metų bus tikslesnės – Vyriausybė trečiadienį palengvino duomenų įtraukimą į Statistikos departamento programas. Portale www.produktukainos.lt svarbiausių produktų vidutines kainas prekyboje ir gamybos grandinėje skelbiamos nuo 2018-ųjų, tačiau protokoliniu Vyriausybės pavedimu surinkta informacija neatitinka statistikų programų standartų, dėl to ją sudėtinga įtraukti, nurodoma aiškinamajame rašte.

Metų infliacija Estijoje lapkritį sumenko iki 21,3 proc. nuo 22,5 proc. spalį. Prekės praėjusį mėnesį buvo 20,1 proc. brangesnės nei pernai lapkritį, o paslaugos per metus pabrango 23,5 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso šuoliui per metus turėjo smarkiai ūgtelėjusios išlaidos būstui bei maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų brangimas – abi šios grupės suformavo po daugiau kaip 30 proc. vartotojų kainų indekso prieaugio.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį pakilo iki 10,7 proc. nuo 10,5 proc. rugsėjį, energijos išteklių kainų spurto veiksniui pastaraisiais mėnesiais silpstant, antradienį skelbia organizacija. Dviženklė metų infliacija spalio mėnesį užfiksuota 18 iš 38 EBPO valstybių narių, o didžiausia – Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.

Energetikos bendrovei „Ignitis“ kiek anksčiau vienašališkai nusprendus nutraukti su birža nesusietos nefiksuotos elektros kainos sutartis ir sulaukus dalies klientų nepasitenkinimo, įmonė antradienį patikslino savo poziciją, jog šiuos planus toliau galės naudoti to pageidaujantys klientai.     Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad nuo Naujųjų metų tokiems klientams elektros kaina keisis.  „Klientai, kurie nori likti nefiksuoto termino planuose, gali tai padaryti.

Infliacija ir sąskaitos už elektrą, šildymą šiemet pakoreguos gyventojų išlaidas kalėdinėms dovanoms ir šventiniam stalui, prognozuoja finansų specialistai. Jie skaičiuoja, kad kalėdinių dovanų biudžetas šįmet žada siekti vidutiniškai 106 eurus. Vienai dovanai gyventojai yra pasirengę išleisti vidutiniškai 25 eurus arba 7 proc. mažiau nei prieš metus.

Pastaruosius kelerius metus daugelis jau įprato, kad maisto kainos auga kaip ant mielių – pagal tai Lietuva yra viena iš lyderių visoje Europoje. Tačiau kodėl tie patys mūsų šalyje pagaminti produktai Vokietijoje ar Italijoje kainuoja pigiau nei pas mus? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, kodėl taip yra.

Europos Sąjunga uždraudė importuoti jūromis gabenamą rusišką naftą ir nustatė aukščiausios rusiškos naftos kainos ribą – 60 JAV dolerių. Kokią įtaką naujos sankcijos padarys Rusijos ekonomikai? Ar dėl to keisis kainos Lietuvos degalinėse? „Dėmesio centre“ studijoje – finansų analitikas Marius Dubnikovas ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos pasaulyje beveik nekinta antrą mėnesį iš eilės po nepaliaujamo kritimo nuo šių metų kovą pasiektų rekordinių aukštumų. Anot FAO naujausios, kas mėnesį skelbiamos apžvalgos, lapkritį augalinių riebalų ir cukraus kainų augimą atsvėrė grūdų, pieno ir mėsos kainų nuosmukis. Grūdų kainų indeksas per mėnesį krito 1,3 proc., bet palyginti su pernai lapkričiu – pakilo 6,3 procento.

Infliacija Lietuvoje ir toliau neketina atleisti gniaužtų. Nors augimas vos vos sumažėjo, ji toliau viršija 20 procentų. Vis labiau ryškėja kainų šuolio pasekmės – žmonės vis labiau ima veržtis diržus. Baimindamiesi didžiulių sąskaitų, pusė lietuvių kaupia santaupas žiemai. Dar trečdalis prisipažįsta, kad taupyti neturi iš ko. Ekonomistus ir toliau stebina nelogiškas maisto produktų brangimas, o ženklesnio infliacijos nuosmukio artimiausiu metu tikėtis nereikėtų.

Kol Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus, šie traukia apsipirkti į Lenkiją, kur per pusmetį jau išleido beveik 130 milijonų eurų. Labiausiai žmones stebina net ir kaimynų lentynose esančių lietuviškų prekių kainos, kurios yra gerokai mažesnės nei mūsų šalyje. Anot ekspertų, prekybininkai kitoms šalims siūlo mažesnes kainas, nes nenori prarasti užsienio rinkų.

Artėjant didžiausioms metų šventėms žmonės jau skuba pasirūpinti pagrindiniu jų simboliu – kalėdinėmis eglutėmis. Jų pardavėjai neslepia, kad prekybai jomis ruošiasi jau nuo metų pradžios. Šiemet ne vieną pirkėją eglučių kaina gali nemaloniai nustebinti. Nors iki švenčių liko dar mėnuo, kai kur išpirkta daugiau nei pusė visų parduodamų eglių, o pirkimai išaugę trigubai, palyginus su pernai.

Prasidėjus devintam invazijos į Ukrainą mėnesiui, Vakarai po truputį ėmė skilinėti. Aukščiausi Europos pareigūnai niršta ant Joe Bideno administracijos ir kaltina amerikiečius pelnantis iš karo, kol Europos Sąjungos šalys vargsta, rašo „Politico“.  „Pažiūrėjus į tai blaiviai tampa aišku, kad šalis, gaunanti daugiausia pelno iš šio karo, yra JAV, kadangi jie parduoda daugiau dujų aukštesnėmis kainomis ir parduoda daugiau ginklų“, – sakė vienas aukštas pareigūnas.

Šimtas, du šimtai, o gal ir tūkstantis eurų – tokias sumas vardija žmonės, paklausti, kiek šiemet išleis kalėdinėms dovanoms ir vaišių stalui. Infliacijos nasrai tautiečius verčia suktis iš padėties – apklausos rodo, kad sutaupyti žmonės bando dovanų ieškodami per akcijas. Visgi finansų konsultantai stebi nuolatinę bėdą – žmonės neįvertina savo galimybių, dovanoms išleidžia daugiau negu gali, o šventėms net ima paskolas. Šventinės grožybės it magnetas traukia ir mažus, ir didelius.

Dalis ekonomistų ramina, kad rekordinė infliacija Lietuvoje jau sustojo ir pradeda po truputį nažėti. Tačiau gyventojams ramiau atsikvėpti neleidžia smarkiai išaugusios kainos. Tiesa, ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad joms kilti jau nebėra kur, tačiau realų situacijos pagerėjimą pajausime 2024 metais, o iki tol laukia stabilizacijos laikotarpis.

Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus.  Laidoje „Dėmesio centre“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalijo paguodžiančia prognoze ir sako, kad infliacijos pikas liko užnugaryje.   „Jau tai, kad infliacija Lietuvoje virš 20 proc.

Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus. Ne tik jie, bet ir ekonomistai jau abejoja, ar kosminėms kainoms yra logiškas paaiškinimas.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 19,6 proc. didesnės nei pernai spalį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 24,7 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10,4 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,4 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,9 procento. Statybininkų atlyginimai didėjo 0,4 proc., statybinių medžiagų kainos – 1 proc.

Išaugo srautai važiuojančių į Lenkiją apsipirkti. Taip skelbia statistika, o ir patys Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus. Lenkijos vyriausybei nusprendus pratęsti mokestines lengvatas verslui, kainos tiek maisto produktams, tiek kitoms prekėms bei degalams ženkliai skiriasi nuo lietuviškų kainų. Per pusę metų lietuviai Lenkijoje jau išleido beveik 130 milijonų eurų.

Gamtinių dujų skirstymo kaina kitais metais didės 80 proc. – nuo 6,01 iki  iki 10,82 euro už megavatvalandę, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Taryba penktadienį patvirtino naujas bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugų kainas.  Pasak VERT, kainos augimą lėmė nustatyta 65,2 proc. didesnė nei šiemet įmonės reguliuojamos veiklos pajamų viršutinė riba (73,674 mln.

Už energetiką atsakingiems Europos Sąjungos (ES) ministrams toliau nesutariant dėl dujų kainų viršutinės ribos, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dujų lubos“ turi būti ne teorinės ir daryti realų poveikį aukštoms energijos išteklių kainoms. „Mums reikia ne teorinių sprendimų, kurie turi labai ribotą poveikį esamai situacijai.

Lietuvos vyriausybė nepatenkinta Europos Komisijos pasiūlyta 275 eurų už megavatvalandę dujų kainų viršutine riba. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad esant tokiai dujų kainai šildymas būtų labai brangus, o pramonininkai patenkinti, kad toks ribojimas būtų vis tiek geriau negu jokio. Visgi kai kurie ekspertai kritikuoja šį eurobiurokratų pasiūlymą riboti dujų kainas ir vertina jį labiau kaip populistinį žingsnį.

Tiek benzino, tiek ir dyzelino mažmeninės kainos per pastarąją savaitę nukrito visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, o brangiausi – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę sumažėjo nuo 1,659 euro iki 1,629 euro, Rygoje – nuo 1,774 iki 1,734 euro, Taline – nuo 1,839 iki 1,799 euro.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos per metus smarkiai išaugo visose trijose Baltijos valstybėse, o labiausiai – Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai spaliu, Lietuvos pramonės gamintojai savo produkciją pabrangino 28,2 proc., Latvijos – 32,3 proc., Estijos – 23,5 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainos paaugo 1,6 proc., Latvijos – 0,5 proc., Estijos – 0,1 procento.

Atpigus dujoms ir elektrai Europos biržose, Energetikos reguliavimo taryba siūlo kitokias kitų metų dujų kainas gyventojams nei praėjusį mėnesį paskelbė finansų ministrė. Maistui ruošti dujos brangtų labiau, tačiau dujomis besišildantiems tarifas gali didėti mažiau – ne 30, o 15 centų. Finansų ministrė teigia tokį siūlymą dar svarstysianti. Na, o energetikos ministrui Dainiui Kreiviui Briuselyje nepavyko susitarti su kitų šalių ministrais dėl dujų kainų lubų.

Ekonomistas skelbia, kad maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje šovė į naujas aukštumas, todėl tikėtina, kad jeigu produktai taip brangs ir toliau, kainų dydžiu pralenksime ne tik Nyderlandus ar Ispaniją, bet ir Jungtinę Karalystę.   „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico pastebėjimu, maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje didėja itin dideliais tempais.  „Lietuvoje per metus maisto ir gėrimų kainos paaugo net 33 proc.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Kodėl taip atsitiko? Kaip tai sustabdyti? O gal mes jau pagaliau pasiekėme infliacijos piką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aleksandras Izgorodinas.

Internautai piktinasi žinomais Lietuvos restoranais. Pasirodo, populiarūs kavinių tinklai pardavinėja šiek tiek pakeistą ar net tokį patį maistą prisidengę naujais kavinių pavadinimais. Sutampa tiek adresai, tiek kontaktai, skiriasi tik kainos. Žmonės naujų restoranų neranda, nes jie – virtualūs. Tačiau atstovai ramina, kad tai – ne suktas planas, o nauja strategija. Iš pradžių žmonės pasipiktino „Čili pizza“ gudrybe iš tos pačios virtuvės pristatyti maistą kitų kavinių vardu.

Ne paslaptis, kad plonos moteriškos pėdkelnės, kai kurių vadinamos „nailoninėmis“ pėdkelnėmis, nėra itin pigus pirkinys, nors neretai suplyšta po pirmo nešiojimo. Prasčiausios kokybės pėdkelnių galima rasti ir iki 2 eurų, ieškant praktiškesnių – virš 10 eurų, tačiau kai kur gali tekti pakloti 40 eurų ir daugiau. Vis dėlto moterims šios prekės reikia nuolatos ir prekyba jomis niekada nestoja.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Taigi, galimai tik prisidengia infliacija ir pelnus pasididina daugiau nei reikia.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 21,7 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF biržoje pigo 5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje lapkričio 11–17 dienomis vidutiniškai kainavo 206,2 euro, arba 21,7 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 169,47 euro. Latvijoje elektros kaina augo 22,2 proc. iki 206,2 euro, Estijoje – 24,9 proc. iki 190,5 euro už MWh.

Nors prieš Pasaulio taurės turnyrą Katare vietos valdžia ramino sirgalius dėl alaus kainų, tačiau jau ten nuvykę Anglijos rinktinės sirgaliai liko šokiruoti. Pasaulio taurės organizatoriai buvo nurodę, kad keturias savaites, kol futbolo aistruoliai bus Dohoje, šalyje bus sušvelnintas alkoholinių gėrimų įstatymas bei bus sumažintos kainos. Tiesa, tokie gėrimai bus pardavinėjami tik šalia stadionų įrengtose specialiose zonose.

Didžiulė infliacija Lietuvoje užsibus ilgiau, nei anksčiau žadėjo ekonomistai. Nors kainų kilimas jau pasiekė piką praėjusį mėnesį, didelės kainos ir kitąmet įnirtingai naikins lietuvių santaupas ir algas. Tų, kas tikisi kylančių algų, ekonomistai irgi neguodžia – pasididinti algą bus vis sunkiau. Na, o žmonės skundžiasi, kad ir 1000 eurų algos mėnesiui pragyventi tuoj bus per maža. Parduotuvėlėje Panevėžio rajone ir tos pačios įmonės kavinukėje pluša apie 30 darbuotojų.

Aplinkos ministerija neplanuoja priemonių mažinti malkų medienos kainą – ji jau pasiekė piką ir šiuo metu mažėja, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Man atrodo, pakilimas jau yra praeityje, kainų pikas irgi yra praeityje, todėl dirbtinių intervencijų kažkokių neplanuojame“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė S. Gentvilas, atsakydamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Gintauto Ramono klausimą, ar valstybė imsis priemonių dėl malkų kainų mažinimo.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje spalį pakilo iki 17,9 proc. nuo 17,2 proc. rugsėjį, antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vartojimo prekių kainos per metus augo 19,5 proc., paslaugų – 13 procentų. Didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso prieaugiui per metus turėjo išlaidų būstui ūgtelėjimas (28,7 proc.), maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (22 proc.), transporto prekių ir paslaugų (17,3 proc.

Ispanijoje maisto kainos spalį rekordiškai išaugo, o tai reiškia, kad gyventojų išlaidos išliko skausmingai didelės, nepaisant to, kad mažesnės energijos sąnaudos lėmė infliacijos traukimąsi, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys.  Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, bendros maisto kainos, palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, spalį augo 15,4 procento. Tai yra didžiausias augimas nuo 1994 metų sausio mėnesio.

Vokietijai susidūrus su pragyvenimo išlaidų krize, tūkstančiai žmonių šeštadienį susirinko į protesto akciją Berlyne ir reikalavo, kad vyriausybė suvaldytų maisto kainas bei labiau apmokestintų turtinguosius. Kairiųjų pažiūrų organizacijoms paraginus gyventojus protestuoti prieš kylančias kainas ir brangstančią nuomą, į demonstraciją susirinkę žmonės surengė eitynes Vokietijos sostinėje. Ir policija, ir organizatoriai pareiškė, kad protesto akcijoje dalyvavo mažiausiai 3 tūkst. žmonių.

Planuojantis kelionę ir dairantis apgyvendinimo pasiūlymų internete, dažnai galima rasti egzotinių šalių nakvynių pasiūlymų gerokai pigesnių nei, tarkime, Lietuvos kaimo turizmo sodybose. Lyginant tokių vietų kokybę bei vaizdą, dažnu atveju, pakyla antakiai. Anot kelionių verslo atstovų, skirtumai Lietuvoje ir mažiau išsivysčiusiose šalyse Azijoje, ar pavyzdžiui, Turkijoje, paaiškinami tų šalių pigia darbo jėga ir daug ilgiau besitęsiančiu šiltuoju sezonu.

Daugeliui žmonių anksčiau ar vėliau tenka susidurti su krematoriumų ar laidojimo namų paslaugomis. Pasak jų tiekėjų, paslaugų kainos nekito 5 metus, bet dujoms ir elektrai nepingant gali būti, kad laidojimo paslaugų kainas teks kelti. Krematoriumų atstovai atskleidė, kiek kainuoja kremavimas ir kaip tvarkomasi su 4 ar net 5 kartais pabrangusia energija.

Per pastarąją savaitę degalų kainos Baltijos valstybėse beveik nepakito – Lietuvoje kukliai atpigo tik benzinas, o Latvijoje nedaug sumažėjo dyzelino kainos, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje, benzinas – Estijoje.

Lapkritį sumažėjusią centralizuoto šildymo kainą lėmė atpigęs kuras bei rugsėjį pakeista jos skaičiavimo metodika, sako BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, šilumos kainas šildymo sezono metu lems kuro kainos, orai bei jų nulemta iškastinio kuro dalis tiekėjų kuro struktūroje. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 5,6 proc.

Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus. Ne tik jie, bet ir ekonomistai jau abejoja, ar kosminėms kainoms yra logiškas paaiškinimas – dalis verslų tiesiog ieško patiklių ir į kainas nežiūrinčių pirkėjų.