Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad iš pareigų traukiasi jo kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. V. Zelenskis akcentuoja, kad Ukraina negali leisti sau klysti. „Rusija labai nori, kad Ukraina darytų klaidas. Mūsų pusėje klaidų nebus. Mūsų darbas tęsiasi. Mūsų kova tęsiasi. Neturime teisės nepaspausti, neturime teisės pasitraukti ar susipykti. Jei prarastume vienybę, rizikuojame prarasti viską: save, Ukrainą, savo ateitį. Turime susiburti. Turime laikytis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Apie tai savo vaizdo kreipimesi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Ukrainos prezidento kanceliarija bus pertvarkyta. Kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas parašė atsistatydinimo pareiškimą“, – praneša V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad šeštadienį surengs konsultacijas dėl to, kas galėtų vadovauti šiai institucijai. „Rusija tikrai nori, kad Ukraina padarytų klaidų.

Buvęs Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas prieš atsistatydindamas rugsėjo mėnesį parašė laišką Vladimirui Putinui, kuriame griežtai sukritikavo Rusijos karą prieš Ukrainą. Apie tai remdamasis „Agentstvo Media“ praneša nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“. D. Kozakas anksčiau buvo Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas, o 2020 m. sausį tapo V. Putino kanceliarijos vadovo pavaduotoju.

Rusija liks pagrindine Vengrijos energetikos tiekėja, penktadienį pareiškė Maskvoje viešintis Viktoras Orbanas. Taip Vengrijos ministras pirmininkas dar kartą parodė, kad jo nejaudina Europos Sąjungos (ES) raginimai atsisakyti rusiškos energetikos importo. Tai buvo ketvirtasis Vengrijos nacionalistinių pažiūrų politiko susitikimas su V. Putinu nuo tada, kai Maskva pradėjo didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Nuo metų pradžios Rusija paleido į Ukrainos sostinę Kyjivą daugiau nei 1000 dronų. Per priešo atakas žuvo 166 Kyjivo gyventojai ir 866 buvo sužeisti, „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.  „Nuo metų pradžios rusai panaudojo prieš Kyjivą daugiau nei 1000 dronų. Vien šiais metais buvo sužeisti 866 miesto gyventojai ir 166 žuvo. Dauguma jų žuvo nuo dronų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutinka pripažinti Rusijos kontrolę Kryme ir kitose okupuotose Ukrainos teritorijose pagal taikos planą, skelbia „The Telegraph“, rašo „Moscow Times“. Anot leidinio šaltinių, pasiūlymą pripažinti Rusijos per karą užgrobtas žemes Vladimirui Putinui perduos JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas. Jis kitą savaitę kartu su D. Trumpo žentu Jaredu Kushneriu turėtų apsilankyti Maskvoje.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasisakė apie hipotetinį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo „Ria Novosti“. V. Putinas pareiškė, kad jam būtų malonu susitikti su D. Trumpu Budapešte. Penktadienį Maskvoje lankosi Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Jis ne kartą siūlė D. Trumpui ir V. Putinui susitikti Budapešte.

Ukrainos pajėgos naktį surengė taiklius smūgius Rusijos karinei infrastruktūrai – suduota Saratovo naftos perdirbimo gamyklai, Sakų aerodromui okupuotame Kryme ir kelioms kitoms bazėms, skelbia Generalinis štabas. Karo vadovybė taip pat praneša apie sunaikintas priešo oro gynybos sistemas ir apgadintus degalų sandėlius Donbase, tačiau dalis smūgių Rusijos gilumoje dar nepatvirtinti.

Ukrainą sudrebino nauji įtarimai – prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako aplinkoje atliktos kratos gali būti susijusios su korupcijos byla „Midas“, kuri jau atkreipė Vakarų dėmesį į korupcijos mastą šalyje, skelbia „Financial Times“. Apie tai rašo „Financial Times“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Tarptautinė atominės energijos agentūra šią savaitę į Černobylio atominę elektrinę nusiuntė papildomus ekspertus, kad jie atliktų išsamų Naujo patikimo apsauginio gaubto, kuris buvo apgadintas, kai į jį 2025 m. vasarį pataikė rusų paleistas dronas, būklės įvertinimą.

Lapkričio 28-osios rytą Ukrainos vyriausybiniame kvartale – sujudimas: Nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) ir Kovos su korupcija prokuratūros (SAP) pareigūnai surengė kratą prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako biure, o akimirkas iš operacijos užfiksavo „Ukrainska pravda“ žurnalistai. Į tai sureagavo ir pats A. Jermakas. NABU ir SAP lapkričio 28-osios rytą vykdo kratą prezidento kanceliarijos vadovo A. Jermako biure Vyriausybės kvartale.

Lapkričio 28-osios rytą Ukrainos vyriausybiniame kvartale – sujudimas: Nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) ir Kovos su korupcija prokuratūros (SAP) pareigūnai surengė kratą prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako biure, o akimirkas iš operacijos užfiksavo „Ukrainska pravda“ žurnalistai. NABU ir SAP lapkričio 28-osios rytą vykdo kratą prezidento kanceliarijos vadovo A. Jermako biure Vyriausybės kvartale.

JAV svarstomas taikos planas Ukrainai gali tapti skaudžiu smūgiu Europai: analitikai perspėja, kad kompromisas dėl Rusijos okupuotų teritorijų atvertų žemynui milžinišką ekonominę naštą, stabdytų investicijas ir dešimtmečiams įstumtų ES į finansinę nežinią, rašo „Reuters“. Taikos planas Ukrainai, pagal kurį šalis netektų Rusijos okupuotų teritorijų, Europai kainuotų brangiai ir sukurtų neapibrėžtumą, dar ilgus metus slėgsiantį žemyno ekonomiką.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmą kartą pakomentavo atnaujintą JAV taikos planą, tačiau, nepaisant pradinio taikaus tono, greitai davė suprasti, kad Maskva nėra pasirengusi kompromisams.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija dėl Ukrainos šiuo metu derasi tik su JAV, rašo rusų propagandos agentūra TASS. D. Peskovas pareiškė, kad Rusija nemato priežasčių prie derybų stalo matyti europiečius ir pareiškė, kad karo prieš Ukrainą sprendimo derasi tik su JAV.

Donaldo Trumpo pristatytas „taikos planas“ Ukrainai sukėlė sumaištį: daugybei ukrainiečių jis pasirodė kaip kapituliacijos sąlygų rinkinys, tačiau Volodymyras Zelenskis jo neatmetė. Tuo metu „The Atlantic“ analitikai įspėja – šis Vašingtono manevras gali būti bandymas spausti Maskvą, bet viskas priklausys nuo Vladimiro Putino pasirengimo nusileisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jau kitą savaitę planuojamos itin svarbios derybos, tačiau kol kas jis neatskleidžia, su kuo jos vyks, praneša „Telegram“ kanalas UNIAN. „Kitą savaitę vyks svarbios derybos ne tik mūsų delegacijai, bet ir man“, – pareiškė Ukrainos prezidentas. Susitiks JAV ir Ukrainos delegacijos Savaitės pabaigoje Ukrainos ir JAV delegacijos vėl sės prie derybų stalo – tai patvirtino prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Ukrainai vilčių dar mažiau – taip galimus JAV ir Rusijos taikos planus vertina buvęs Ukrainos ambasadorius JAV ir Prancūzijoje bei buvęs Ukrainos užsienio reikalų viceministras Olegas Šamšuras. Pasak jo, derybos stringa, o siūlomi scenarijai numato skausmingas nuolaidas Kijivui ir net gali būti palankūs Maskvai, todėl kalbos apie greitą taiką – tik iliuzija. „Jei anksčiau buvo taikomas principas „priimkite ir be jokių diskusijų sutikite“, tai dabar jau aišku, kad taip nebus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas peržengė ribas – spaudos konferencijoje jis pareiškė esą pasirengęs tęsti karą Ukrainoje „iki paskutinio ukrainiečio“. Tuo metu nutekėję pokalbiai tarp Kremliaus pareigūnų ir Donaldo Trumpo pasiuntinio atskleidžia, kaip Maskva mėgina paveikti JAV poziciją dėl „taikos susitarimo“. V. Putinas pareiškė, jog yra pasirengęs kariauti „iki paskutinio ukrainiečio“. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje, praneša Rusijos naujienų portalai.

Savaitės pabaigoje Ukrainos ir JAV delegacijos vėl sės prie derybų stalo – tai patvirtino prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Pasak jo, šalys sieks pratęsti Ženevoje pradėtus darbus ir priartėti prie ilgalaikio taikos plano, kurio detalės pastarosiomis dienomis sukėlė nemažai diskusijų, rašo „Ukrinform“. „Šios savaitės pabaigoje Ukrainos ir JAV delegacijos tęs bendrą darbą, siekdamos plėtoti Ženevoje pasiektus rezultatus“, – sakė A. Jermakas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad bet kokių dokumentų pasirašymas su dabartine Ukrainos vadovybe esą neturi prasmės. Anot jo, Kyjivas padarė „strateginę klaidą“ neorganizavęs rinkimų ir dėl to šiandien, V. Putino teigimu, derybos su Ukraina teisiškai neįmanomos.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel paaiškino, kad nekaltina Lenkijos ir Baltijos šalių dėl to, jog Rusija užpuolė Ukrainą, ir tokius teiginius pavadino melaginga naujiena.  Ketvirtadienį A. Merkel visuomeniniam transliuotojui „Phoenix“ sakė, kad ištrauka iš jos autobiografijos „Laisvė“ buvo pateikta „netinkamame kontekste“.  Ištraukoje teigiama, kad Baltijos šalys ir Lenkija atmetė A. Merkel 2021 m. pasiūlytą dialogo su Rusija formatą.

JAV ekspertai teigia radę silpnąją Rusijos karinės mašinos vietą – kritiškai svarbias chemines medžiagas, be kurių sustotų karinių padangų ir tepalų gamyba. „The Guardian“ skelbia, kad būtent ši Rusijos priklausomybė gali tapti nauju ir itin veiksmingu sankcijų taikiniu Vakarams. Amerikos organizacijos „Dekleptocracy“ ekspertai, tikėtina, atrado Rusijos silpnąją vietą, kurią būtų tikslinga išnaudoti sankcijų režime prieš Kremlių.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka mano, kad Ukraina sutiks su JAV pasiūlytu taikos susitarimu. O jei ne, sako jis, Ukraina praras šalį. Apie tai jis kalbėjo susitikimo Biškeke, Rusijoje, metu, rašo baltarusių agentūra „Belta“. „Dar kartą pabrėžiu: mes remiame jūsų pastangas sudaryti taikos susitarimą su Ukraina. Vakar sakiau: jei amerikiečiai elgsis kaip diplomatai ir tikri teisininkai, šis susitarimas bus suderintas.

Rusijos teismas ketvirtadienį skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmes aštuoniems asmenims dėl bandymo 2022-aisiais susprogdinti Krymo tiltą.  Sprogimą, kurį sukėlė sunkvežimyje padėta bomba, tiek Kyjivo, tiek Maskvos teigimu, organizavo Ukrainos slaptosios tarnybos. „Kaltinamieji buvo pripažinti kaltais ir nuteisti kalėti iki gyvos galvos“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos karinis teismas Rostove prie Dono.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) trečiadienį pranešė pasiekęs preliminarų susitarimą su Ukraina, pagal kurį gali būti skirta daugiau kaip 8 mlrd. dolerių (6,9 mlrd. eurų) naujo finansavimo, šaliai jau beveik ketverius metus kovojant su Rusijos didelio masto invazija. „Rusijos karas ir toliau daro didelius nuostolius Ukrainos žmonėms ir ekonomikai“, – sakoma TVF pareiškime.

„Putinas ploja tam, kas vyksta“, – Rusijos opozicionierius Garis Kasparovas griežtai kritikavo NATO poziciją dėl Ukrainos. Jis priminė, kad Ukraina jau ketverius metus gina Europą nuo Rusijos agresijos, o vietoje galingos pagalbos sulaukė D. Trumpo „ciniško sandorio“. NATO pernelyg ilgai svarsto bet kokius Rusijos veiksmus, todėl iš esmės padeda įgyvendinti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino planus.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigia, kad Rusija neturi teisės spręsti dėl Ukrainos stojimo į Aljansą – šis sprendimas priklauso tik nuo valstybių narių vienbalsiškumo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis akcentuoja, kad norint pasiekti taiką spaudimą reikia daryti ne Ukrainai, o Rusijai. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis tai pareiškė savo vaizdo kreipimesi.

Kilus skandalui dėl paviešinto Donaldo Trump pasiuntinio Steve‘o Witkoffo ir Vladimiro Putino patarėjo Jurijaus Ušakovo pokalbio, „The Guardian“ vardija, kas galėjo nutekinti pokalbį. Anot „Bloomberg“, pokalbis vyko spalio 14 d. ir truko šiek tiek daugiau nei 5 minutes. Pokalbio metu S. Witkoffas aiškino J. Ušakovui, kaip įtikti D. Trumpui, kaip su juo kalbėti. Kas nutekino pokalbį? „The Guardian“ pastebi, kad „Bloomberg“ straipsnį paskelbė be autoriaus vardo ir pavardės bei be vietos.

Po Vladimiro Putino pareiškimų dėl siūlomo taikos susitarimo Vakarų lyderis Friedrichas Merzas aiškią žinutę Maskvai – anot jo, dabar būtent Rusija turi žengti pirmą žingsnį ir sėsti prie derybų stalo, praneša „Sky News“....

Europos Sąjunga perspėja, kad Rusija tik imituoja pasirengimą derėtis, todėl Vakarai turi dar labiau didinti spaudimą Maskvai. Užsienio reikalų ministrų susitikime kalbėjusi Kaja Kallas pabrėžė, jog ugnies nutraukimas turi būti nedelsiamas, o sankcijos jau smarkiai spaudžia Kremliaus ekonomiką, nors Rusijos pajėgos kai kuriuose fronto ruožuose vis dar juda į priekį.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo vyksta ir yra rimtos. „Procesas vyksta, procesas yra rimtas“, – valstybinės televizijos reporteriui sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad „daugelis žmonių“ bandys „sužlugdyti“ derybas. Anksčiau trečiadienį Kremlius pareiškė, kad kai kurias naujausio JAV plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje, dalis vertina teigiamai, tačiau daugelį kitų punktų reikia aptarti.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas, darydama papildomą spaudimą Rusijai, nori padidinti dabartinės JAV iniciatyvos užbaigti karą Ukrainoje sėkmės šansus. Kad būtų pasiektas kiek įmanoma geresnis rezultatas Ukrainai ir Europai, būtina didinti tempą šia kryptimi, sakė ji po vaizdo konferencijos, kurioje dalyvavo ES šalių užsienio reikalų ministrai ir jų ukrainiečių kolega Andrijus Sybiha.

Ukrainos gynybos pajėgos smogė į Rusijos gamyklą Čiuvašijoje, gaminančią navigacijos įrangą sparnuotosioms ir balistinėms raketoms, taip pat dronams, „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.  Ankstų lapkričio 26-osios rytą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai, be kitų taikinių, smogė į „VNDIR-Progress“ gamyklą Čeboksaruose, Čiuvašijos Respublikoje. Ten gaminama navigacijos įranga ir komponentai sparnuotosioms bei balistinėms raketoms.

Kremlius ragina neskubėti džiaugtis galimu karo Ukrainoje finišu – Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad kalbos apie artėjančią konflikto pabaigą esą per ankstyvos, o užsienyje, ypač JAV, netrūksta jėgų, kurios bando sutrukdyti taikos procesui. Nereikėtų skubėti daryti išvadų, kad karas Ukrainoje netrukus baigsis. Tai pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja Rusijos žiniasklaida.

Ukrainos Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) ir Specialioji kovos su korupcija prokuratūra (SAPO) išaiškino organizuotą grupuotę, neteisėtai pasisavinusią daugiau nei 140 mln. grivinų (beveik 2,9 mln. eurų) lėšų, skirtų teikti šildymo ir vandentiekio paslaugas trims Donecko regiono pafrontės gyvenvietėms, o šiai grupuotei vadovavo Donecko regiono valstybinės administracijos būsto ir komunalinių paslaugų skyriaus direktorius. Apie tai pranešė NABU.

Rusijos okupacinės pajėgos matomos Pokrovsko centre – stebėjimo grupė „DeepState“ skelbia, kad į miestą įsiveržę rusai jau juda pagrindinėmis gatvėmis. „Deja, vis daugiau vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti okupantai miesto centre. Šį kartą jų grupė juda iš šiaurės į pietus“, – teigiama pranešime. Be to, „DeepState“ pažymi, kad okupantų įsiveržimą į Pokrovsko miesto centrą palengvina oro sąlygos.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ir Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka trečiadienį susitiko Biškeke, praneša rusų ir baltarusių agentūros. A. Lukašenka pakvietė V. Putiną atnaujinti derybas dėl karo Ukrainoje Minske. „Jei norėsite vėl grįžti į Minską (tai bus tinkama vieta), žinote, mes visada pasiruošę. Kalbant apie Ukrainą, mus dažnai kaltina... Žinote, mes vedame dialogus ir su vakariečiais, ir su amerikiečiais.

Ukrainos rytuose vis dar tęsiasi mūšiai dėl Pokrovsko kontrolės, tačiau prorusiškose socialinių tinklų paskyrose Maskva jau laimėjo: it virusas plintančiuose, dirbtinio intelekto sukurtuose vaizdo įrašuose vaizduojama besitraukianti Ukrainos kariuomenė, netikri, ašarojantys kareiviai.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pažadėjo, kad Europa toliau rems Ukrainą ir darys spaudimą Rusijai iki pat „teisingos ir ilgalaikės taikos“, o peržiūrėtą JAV planą karui užbaigti pavadino „atspirties tašku“. „Noriu iškart aiškiai pasakyti: Europa palaikys Ukrainą ir rems Ukrainą kiekviename žingsnyje“, – Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjams sakė U. von der Leyen. „Taip, situacija yra nepastovi. Taip, situacija yra pavojinga.

Kremlius trečiadienį sukritikavo Europą už įsitraukimą į derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, Kyjivui ir jo sąjungininkams nerimaujant, kad Vašingtonas ir Maskva susitars jiems už nugarų. „Europiečių kišimasis į visus šiuos reikalus, mano nuomone, yra visiškai nereikalingas“, – valstybinės televizijos reporteriui sakė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.

JAV 28 punktų taikos Ukrainoje planas buvo parengtas remiantis Rusijos dokumentu, skelbia „Reuters“. Apie tai leidiniui patvirtino trys šaltiniai. Šaltiniai sako, kad rusai dokumentą Donaldo Trumpo administracijai pateikė spalio viduryje. Dokumente buvo išdėstytos Maskvos sąlygos karui Ukrainos užbaigti. Dokumentas buvo įteiktas aukšto lygio JAV pareigūnams po D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo Vašingtone.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo kilusį skandalą dėl paviešinto jo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo pokalbio su Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino padėjėju Jurijumi Ušakovu. „Bloomberg“ šią savaitę paskelbė jų pokalbio išklotinę. Pokalbio metu S. Witkoffas mokė J. Ušakovą, kaip bendrauti su D. Trumpu. Trumpas pakomentavo nutekintą įrašą Viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas, yra svarstymų, kad S. Witkoffas stovi Rusijos pusėje.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte mano, kad karas Ukrainoje gali baigtis iki 2025 m. pabaigos. Apie tai jis kalbėjo interviu „El País“, rašo UNIAN.

Vašingtonui vedant derybas dėl plano, kuriuo siekiama nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą, Kremlius trečiadienį patvirtino, kad JAV pasiuntinys Steve‘as Witkoffas kitą savaitę lankysis Maskvoje, kur ketina susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Paviešinus JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patarėjo Jurijaus Ušakovo pokalbį, pastarasis jau sureagavo į kilusį skandalą. Paviešinus pokalbį kilo skandalas, kadangi pokalbio metu D. Trumpo pasiuntinys mokė V. Putino padėjėją, kaip kalbėtis su D. Trumpu.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte įvardijo, kada Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sutiktų su susitarimu dėl karo Ukrainoje pabaigos. Apie tai jis kalbėjo „Radio Svoboda“, rašo UNIAN. M. Rutte prisiminė, kaip ėjo Nyderlandų ministro pirmininko pareigas. Jam teko dirbti ir su V. Putinu. Tai tęsėsi iki 2014 m. kovo, kai V. Putinas įsiveržė į Krymą. „Galbūt aš tai jau kam nors sakiau: aš nustojau bandyti suprasti šį žmogų“, – pareiškė M. Rutte.

„Bloomberg“ paviešino pokalbį tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo ir Vladimiro Putino patarėjo užsienio politikos klausimais Jurijaus Ušakovo. Anot leidinio, pokalbis vyko spalio 14 d. ir truko šiek tiek daugiau nei 5 minutes. Pateikiame neredaguotą pokalbio transkriptą iš „Bloomberg“: [skamba telefonas] Steve‘as Witkoffas: Sveikas, Jurijau. Jurijus Ušakovas: Sveikas, Stevai, kaip sekasi? SW: Gerai, Jurijau. O kaip tu? JU: Gerai.