Apie tai jis kalbėjo susitikimo Biškeke, Rusijoje, metu, rašo baltarusių agentūra „Belta“.
„Dar kartą pabrėžiu: mes remiame jūsų pastangas sudaryti taikos susitarimą su Ukraina. Vakar sakiau: jei amerikiečiai elgsis kaip diplomatai ir tikri teisininkai, šis susitarimas bus suderintas. Kadangi pagrindiniai punktai jau suderinti“, – sako jis.
„Dabar, kaip mes sakome, kamuolys yra Ukrainos pusėje. Manau, kad dėl įvykių, kurie vyksta fronte, Ukraina sutiks su šiuo taikos susitarimu. Priešingu atveju ji visiškai praras šalį“, – priduria A. Lukašenka.
A. Lukašenka yra ištikimas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygis, Baltarusija buvo ne kartą naudota Ukrainai atakuoti.
Šiuo metu tęsiasi derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Rutte: Rusija neturi teisės spręsti dėl Ukrainos narystės NATO
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigia, kad Rusija neturi teisės spręsti dėl Ukrainos stojimo į Aljansą – šis sprendimas priklauso tik nuo valstybių narių vienbalsiškumo. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis tokią pastabą išsakė duodamas interviu leidiniui „El Pais“.
Komentuodamas Rusijos pastangas neleisti Ukrainai įstoti į NATO, M. Rutte priminė, kad „Rusija neturi balso ir veto teisės sprendžiant, kas tampa NATO nariu“. Jis taip pat pažymėjo, kad sprendimai dėl narystės Aljanse turi būti priimami vienbalsiai.
„Vašingtono viršūnių susitikime nusprendėme, kad Ukraina eina negrįžtamu keliu NATO link. Tuo pat metu keletas sąjungininkų, įskaitant JAV, pareiškė, kad šiuo metu nepritaria Ukrainos stojimui“, – sakė jis.
Pasak M. Rutte, pagal JAV taikos planą Ukrainai turi būti suteiktos pakankamai patikimos saugumo garantijos, kad Rusija daugiau niekada nebandytų pulti Ukrainos, jei narystė NATO nesvarstoma.
„Pirmasis klausimas – kaip išlaikyti stiprias Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, antrasis – ką gali suteikti Norinčiųjų koalicija, o trečiasis – kuo prisidės JAV, kadangi prezidentas (Donaldas) Trumpas prieš susitikimą su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu Aliaskoje pareiškė, kad nori dalyvauti saugumo garantijų procese. Šios diskusijos tęsiamos“, – dėstė M. Rutte.
Paklaustas, ar Ukraina galėtų įstoti į NATO ateityje, Aljanso vadovas atsakė, kad 1949 m. Vašingtono sutartis leidžia prisijungti bet kuriai euroatlantinio regiono šaliai.
„Tačiau tai neįmanoma be visų sąjungininkų vienbalsio pritarimo“, – pridūrė jis.
M. Rutte taip pat išreiškė įsitikinimą, kad Rusija tebėra ilgalaikė grėsmė Europai.
„Jei Rusijos prezidentas yra pasiryžęs paaukoti milijoną savo tautiečių dėl šio klaidingo įsitikinimo, kad ištaisytų istoriją, mes turime būti pasiruošę. Būtent todėl turime skirti kur kas daugiau lėšų savo gynybai. Taikos planas nekeičia vertinimo, kad Rusija yra ilgalaikė grėsmė Europai“, – tikino generalinis sekretorius.
Ankstesniuose pranešimuose teigiama, kad D. Trumpo administracija surengė slaptas konsultacijas su rusais, siekdama parengti naują planą karui prieš Ukrainą užbaigti. Pasak „Axios“, šį planą sudarė 28 punktai, padalinti į keturis blokus: taika Ukrainoje, saugumo garantijos, Europos saugumas ir būsimi JAV santykiai su Rusija ir Ukraina.
Po Ženevoje surengtų Ukrainos ir Amerikos delegacijų derybų abi pusės susitarė toliau dirbti prie bendrų taikos susitarimo pasiūlymų. Anot „Bloomberg“, po pokalbių Ženevoje planas buvo sumažintas nuo 28 iki 19 punktų. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus pareiškė, kad taikos plano klausimai, susiję su Europos Sąjunga ir NATO, bus aptariami atskirai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
