išmokos

Žmogui mirus, jo artimieji gali kreiptis dėl įvairių pašalpų ar pensijų. Vienos mokamos periodiškai iki gyvos galvos, kitos – trumpiau. Taip pat yra ir vienkartinės, skirtos kūnui iš užsienio pargabenti, taip pat laidotuvėms ar nelaimingam atsitikimui darbe atlyginti. Kreipiantis laiku, paveldėtojai gali gauti mirusiajam priklausiusią, bet dėl mirties neišmokėtą ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo išmokos sumą.

Vyriausybė šį pavasarį ketina imtis ne vieno darbo, kuris keis mūsų kasdienybę. Nuo didesnių išmokų iki mokestinių lengvatų panaikinimo. Nuo taršių automobilių tikrinimo iki pokyčių mėgstantiems kaitinamąjį tabaką. Ministrų kabineto darbų planas tikrai platus. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius projektus, kuriuos priimti Vyriausybės nariai šią pavasario sesiją siūlys Seimui.

Trūkstant įvairių sričių specialistų, šalies savivaldybės ieško būdų, kaip privilioti mokytojų, gydytojų ar kitų darbuotojų. Kuo toliau, tuo labiau trūkstamų specialistų sąrašas plečiasi, tad savivaldybės žmones vilioja tūkstantinėmis paskatomis. Tik jomis jauni specialistai, nenorėdami įsipareigoti dirbti konkrečioje vietoje, ne visada pasinaudoja. Savivaldybės pasiruošusios didinti paskatas, kad tik specialistų atsirastų, nes daug darbuotojų greit turės išeiti į pensiją.

Nors praeitais metais socialines pašalpas gaunančiųjų sumažėjo, nuo 2021 m. iki 2022 m. vidutinė socialinė pašalpa padidėjo 8 eurais, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2022 m. vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 64,6 tūkst. asmenų, tai sudarė 2,3 proc. visų šalies gyventojų. Bendras (unikalus) socialinės pašalpos gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė 126,8 tūkst. asmenų arba 4,5 proc. visų šalies gyventojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad informacinėje svetainėje www.kasmanpriklauso.lt šalies gyventojai gali rasti naujausią informaciją apie valstybės teikiamą socialinę paramą ir socialines paslaugas skirtingais gyvenimo atvejais, rašoma socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Savarankiškai dirbantys gyventojai gali greičiau sulaukti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų, jei mokės valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD) kiekvieną mėnesį. Svarbu pasirūpinti, kad šios įmokos „Sodrai“ būtų sumokėtos iki einamojo mėnesio pabaigos. Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą (išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą), kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.

Šeimos, auginančios vaikus, gali gauti ne tik įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti šeimoms stiprinti skirtomis paslaugomis, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Teisę gauti bazines paslaugas, kurias sudaro keturiolikos svarbiausių šeimoms teikiamų paslaugų rinkinys, ir socialinę prevencinę pagalbą turi visos Lietuvos šeimos.

„Lietuvos paštas“ primena, kad šių metų sausį savivaldybių mokamos įvairių rūšių išmokos ir tikslinės kompensacijos dalį gavėjų pasieks vėliau nei įprastai. Minėtos išmokos kiekvienų metų sausio mėnesį gyventojams išmokamos pakitusiu grafiku dėl prasidedančių naujų biudžetinių metų. Tai lemia, kad biudžeto lėšos savivaldybėms pervedamos šiek tiek vėliau, pranešime spaudai aiškina bendrovė.

Nuo 2023 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau sausio mėnesį, o kiti vasario mėnesį. Bendroji pensijos dalis 2023 m. didėja apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Palyginti su 2021 m., nuo 2023 m. įvairios socialinės išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams didėja ketvirtadaliu (23  proc.

Antros pakopos pensijų kaupime dalyvaujantiems gyventojams valstybė šiemet perves daugiau nei bet kada skatinamųjų įmokų  – 223 mln. eurų – 50 mln. eurų daugiau negu pernai, ketvirtadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  „Toliau biudžeto lėšomis bus mokamos skatinamosios įmokos kaupiantiems antros pakopos pensijų fonduose, tam valstybė šiemet skirs per 220 mln. eurų“, – pranešime sakė viceministras Martynas Šiurkus.  Pasak ministerijos, pasirinkus 3 proc.

Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvena šimtai tūkstančių lietuvių emigrantų. Šios šalies valdžia paskelbė planą, kaip šiais metais padės sunkiausiai galą su galu suduriantiems gyventojams. Išmokų gali tikėtis ir ne visai sėkmingai besiverčiantys mūsų tautiečiai.

Vyriausybė pritarė, kad didėtų šalpos neįgalumo pensijos žmonėms, turintiems sunkią negalią, nustatytą jiems sukakus 24 metų ar vėliau.  Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė tokiam Seimo narių, Laisvės frakcijos atstovių Monikos Ošmianskienės ir Morganos Danielės siūlymui, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ per beveik tris mėnesius sulaukė 16,6 tūkst. buvusių klientų prašymų kompensuoti  skirtumą tarp buvusios ir naujo tiekėjo kainos. Jiems įmonė išmokėjo daugiau nei 222 tūkst. eurų – kiek daugiau nei dešimtadalį numatytos sumos, BNS pranešė įmonės vadovas Vilius Juraitis. Kompensacijoms įmonė buvo numačiusi 2 mln. eurų.

Pernai Lietuvoje mirė apie 40 tūkst. gyventojų. Likusiems gyviems teko ne tik iškęsti skausmą, bet ir imtis velionio laidojimo. Kaip žinoma, viskas kainuoja, o dėl infliacijos pabrango ir su laidotuvėmis susijusios paslaugos. Ne visi yra susitaupę joms pinigų, tad svarbu žinoti, kiek jų galima tikėtis gauti įvairiomis išmokomis. Paprastai mirus artimam žmogui galima tikėtis didesnės ar mažesnės paramos iš darbovietės, kurioje dirbate.

Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams. Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje didėja minimali mėnesio alga, pensijos, keičiasi ir dalis išmokų bei nuo to priklausančių mokesčių. Kviečiame susipažinti, kas keičiasi nuo Naujųjų metų. Minimali mėnesinė alga Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840  eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų.  Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje.

Nuo ateinančių metų pradžios didėja vaiko pinigai, vienkartinės išmokos vaikui ir nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka bei jos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka ir kitos socialinės išmokos. Sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir senjorams valstybės išmokos kitąmet padidės apie penktadaliu. Tačiau žmonės skundžiasi, kad infliacija daug didesnė už išmokas ir pinigų kitąmet trūks dar labiau.

Nuo ateinančių metų pradžios didėja vaiko pinigai, vienkartinės išmokos vaikui ir nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka bei jos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka ir kitos socialinės išmokos. Šių išmokų ūgtelėjimą lemia nuo metų pradžios didinami baziniai socialinių išmokų dydžiai. Palyginti su 2021 m., 2023 m. pradžioje jos bus didesnės beveik ketvirtadaliu (23  proc.

Nuo 2023 m. sausio mėnesio didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Didėja socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia.

Nuo 2023 m. sausio 1 dienos keičiasi vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka ir atostogų metu mokami vaiko priežiūros išmokų dydžiai. Jeigu šeima nenorės prarasti pinigų, privalomai vaiką turės prižiūrėti ir tėčiai. Kitaip nei yra dabar, nuo kitų metų įteisinamos neperleidžiamos atostogos. Nepaėmus jų, išmokos nebus mokamos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos primena, ką svarbiausia žinoti.

Lietuvos paštas perspėja, kad dėl gausaus snygio gali vėluoti laiškai ir išmokos. Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, visoje Lietuvoje besitęsiantis gausus snygis ir pūga sunkina eismo sąlygas, ypač vietovėse su rajoninės reikšmės ir rečiau valomais keliais. Dėl to dalis automobiliais vykstančių Lietuvos pašto laiškininkų korespondenciją ir išmokas gyventojams gali pristatyti vėliau nei įprastai.

Mažiausių pensijų gavėjams, kurių pensija nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, prie pensijų bus mokamos priemokos. Nuo kitų metų minimalių vartojimo poreikių dydis bus 354 eurai per mėnesį, t.y. 87 eurais arba 32,5 proc. didesnis, nei yra šiemet. Atsižvelgiant į šį dydį, nuo kitų metų pradžios mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gaus 31,17 eurų priemoką prie pensijos, rašoma pranešime spaudai. Šioms priemokoms numatyta skirti 27,6 mln. eurų.

Ketvirtadienį Seimas galutinai patvirtino kitų metų valstybės biudžetą. Jame numatyta, kad Lietuva išleis daugiau pinigų, negu bus surinkta mokesčių – visų gyventojų vardu bus toliau skolinamasi.

Vyriausybė patvirtino kitų metų valstybės biudžetą, kuriame numatyta, kad vaiko pinigai augs iki 87,75 eurų. Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad pagal minimalius vartojimo poreikius, ši suma turėtų didėti iki 100 eurų, o dabartinė valdžia „nemyli vaikų“. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L...

Kas yra minimalus ir būtinasis darbo stažas, kuo jie skiriasi ir kaip nuo jų priklauso pirmos pakopos pensijos dydis, portalui tv3.lt yra komentavusi „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Visų pirma, per visą darbuotojo karjerą iki išėjimo į pensiją sukauptas darbo stažas reikalingas tam, kad būtų galima įvertinti, ar asmuo apskritai pretenduoja į pirmos pakopos – vadinamąją „Sodros“ pensiją, rašoma pranešime spaudai.

Per praėjusią ekonomikos krizę valstybei pritrūkus pinigų, tuometinė valdžia sumažino daugelį pensijų ir išmokų. Kai kurie netekimai ilgainiui buvo kompensuoti, tačiau dalis pinigų gyventojams taip ir liko nesumokėta. Penktadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma grįžti prie sumažintų pensijų ir išmokų kompensavimo.

„Sodros“ duomenimis, vienišo asmens išmoką šiuo metu gauna daugiau kaip 222,8 tūkst. žmonių. Per devynis šių metų mėnesius jiems išmokėta 68,7 mln. eurų išmokų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad nuo šių metų pradžios vienišo asmens išmoką gali gauti visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės su negalia ir žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Vienišo asmens išmoka jų pajamas per metus padidina 384 eurais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjusios kadencijos Seimas panaikino papildomą neapmokestinamą dydį vaikus auginantiems darbuotojams ir įvedė universalius vaiko pinigus. Tai padaryta dairantis į Lenkiją. Dabartiniai Lietuvos valdantieji anuomet kritikavo tai, kad vaiko pinigai bus mokami tiek turtingiems, tiek neturtingiems gyventojams. Vis dėlto ši naujovė liko ir vaiko pinigai mūsų šalyje toliau yra mokami ir pamažu kasmet didinami.

Brangstant komunalinėms paslaugoms, maistui gyventojui skundžiasi, kad sunkiai pragyvena. Todėl jie ieško būdų papildomai užsidirbti. Štai panevėžietė prie 600 eurų pensijos bando prisidurti pardavinėdama kojines.

Daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų ir įmonių nuo spalio 16 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradėjo mokėti išmokų už deklaruotus plotus avansines išmokas. Vienam pareiškėjui bus išmokėta vidutiniškai po 4872 eurus. Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir „Ekologinis ūkininkavimas“ – 85 proc.

Susirūpinęs kaimynas kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“ teigdamas, kad netoliese gyvenantis vyras su žmona išnaudoja savo tris neįgalius brolius. Gelbėtojui Žilvinui Žitkui jis pasakojo, kad šeima pasiima visus brolių pinigus. Linas aiškino, kad kas mėnesį į namus paštininkė broliams atneša išmokas, tačiau jų rankų jos nepasiekia. „Jie gauna invalidumą, o jų brolis susirenka tuos pinigus.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir jį lydinčių įstatymų projektų svarstymas. 2023 metų valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau nei 15,6 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais, kitąmet biudžeto pajamos auga 3,4 proc. arba 510 mln. eurų.  Projekte numatyta per 18,6 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 6,1 proc., arba 1,1 mlrd. eurų), pagrindinius biudžeto rodiklius antradienį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Nuo šių metų lapkričio 1 dienos ne tik tėvai, bet ir seneliai galės prižiūrėti anūkus ir gauti ligos išmoką, jeigu dėl užkrečiamosios ligos protrūkio ar epidemijos, pavyzdžiui, gripo ar COVID-19, švietimo įstaigoje skelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir vaikai negali lankyti ugdymo įstaigos, – lieka namuose. Šiandien Seimas pritarė šiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui. Tai galios net ir nepaskelbus ekstremaliosios situacijos ar karantino.

Premjerė ir jos ministrai penktadienį pristato kaip didžiausią paslaptį nuo visuomenės iki paskutinės akimirkos slėptą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir su juo susijusius teisės aktus.

Pasirodo, socialinę išmoką gaunantys gyventojai, susigrąžinę mokesčių permoką, išmokos nebegauna, nes taip esą padidėjo jų pajamos. Ministerijos teigimu, jeigu per pajamų vertinimo laikotarpį asmuo gavo su mokesčių susigrąžinimu susijusių lėšų, apskaičiuojant asmens pajamas socialinei paramai gauti, šios lėšos įskaitomos į asmens gaunamas pajamas.

Rekordinės šildymo ir elektros kainos tapo sunkia našta tiek Lietuvos gyventojams, tiek verslui ir jau yra ne tik ekonominė, bet ir socialinė problema. Valdantiesiems sukant galvą, kaip šią naštą palengvinti, ekonomistai siūlo įvairias priemones. Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad dalis lengvatų ir kompensacijų yra netaiklios ir per brangios valstybei, tad jų reikėtų atsisakyti.

66-erių rusas Jurijus Černiakas iš nedidelio Brodų miestelio Čeliabinsko srityje skundžiasi, kad valdžia jam niekaip neišmoka „pagrabinių“ už sūnaus žūtį Ukrainoje. Vyras kreipėsi ir į Rusijos prezidento administraciją, tačiau pinigų niekaip negauna. Paties sūnaus netektis jam dabar antraeilis dalykas – brodoviečio galvoje dabar sukasi negauti iš valstybės milijonai. Rusijos valdžia žuvusiojo Ukrainoje šeimai skiria 1 – 7 mln. eurų (apie 17 – 115 tūkst. eurų) išmoką.

Vasarą gyventojai paprastai išleidžia daugiau pinigų dėl atostogų ir kelionių. Be to, artėjant naujiems mokslo metams yra ir papildomų išlaidų, susijusių su jais. O kai taip viskas brangsta, baigiantis pinigams svarbu žinoti, kada jų vėl galima sulaukti. Trečiadienį „Sodra“ skelbia, kada gyventojams bus pinigai rugsėjo mėnesį.

Jau ruošiamasi naujiems 2022-2023 mokslo metams, kai COVID-19 liga galbūt taps įprasta užkrečiamąja liga. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui patikslinti ligos išmokų mokėjimo nuostatas užkrečiamųjų ligų protrūkių ar jų epidemijų metu tais atvejais, kai švietimo įstaigoje skelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir vaikai negali lankyti ugdymo įstaigų, – jie lieka namuose.

Vilniaus savivaldybės taryba spręs, ar įvesti motyvacines išmokas iš kitų savivaldybių persikėlusiems ar po pertraukos sostinėje į darbą grįžtantiems mokytojams. Numatytas 300 eurų mėnesines išmokas neatskaičius mokesčių po svarstymų savivaldybės komitetuose siūloma mokėti bent metus vietoje anksčiau svarstytų keturių mėnesių.

Vyriausybė trečiadienį ketina tikslinti ligos išmokų mokėjimo tvarką, kai prasidėjus mokslo metams, švietimo įstaigoje būtų numatytas infekciją ribojantis režimas.    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, naujais mokslo metais COVID-19 gali tapti įprasta užkrečiamąja liga, todėl, anot jos, iškilus poreikiui prižiūrėti vaikus, būtina patikslinti ligos išmokų mokėjimą nesant šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino.

Šeimos, auginančias vaikus, gali gauti ne tik įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti šeimoms stiprinti skirtomis paslaugomis, rašoma pranešime spaudai.  Teisę gauti bazines paslaugas, kurias sudaro keturiolikos svarbiausių šeimoms teikiamų paslaugų rinkinys, ir socialinę prevencinę pagalbą turi visos Lietuvos šeimos. Tai reiškia, kad šeima nebūtinai turi atitikti kokius nors specialiuosius kriterijus ar patirti socialinę riziką.

Kol lietuviai ministrai ir premjerė atostogauja, Vokietijos valdžia skelbia planus, kaip dėl išaugusių kainų bus padedama sunkiau gyvenantiems žmonėms. Šią savaitę Vokietijos finansų ministras paskelbė, kad šalyje iš dalies bus keičiamas pajamų apmokestinimas, o taip pat kiek padidinti vaiko pinigai, rašo dw.com. Skelbiama, kad vokiško priemonių plano tikslas – padėti gyventojams lengviau pakelti infliacijos naštą, kylančią dėl brangstančio maisto ir energijos išteklių.

Kartu su rekordine infliacija augant pragyvenimo išlaidoms, kai kurios įmonės padeda darbuotojams didindamos algas, skirdamos vienkartinius priedus ar apmokėdamos maitinimą. Neseniai Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusi automobilių gamintoja „Rolls Royce“ paskelbė skirsianti vienkartinius 2 tūkst. svarų sterlingų (daugiau kaip 2,3 tūkst. eurų) priedus daugiau kaip 14 tūkst. mažiausias algas gaunančių darbuotojų tam, kad „padėtų jiems išgyventi šiuo išskirtiniu ekonominiu metu“, primena BBC.

Jungtinėje Karalystėje (JK) nuo liepos vidurio tiesiai į gyventojų banko sąskaitas pradėtos pervedinėti išmokos, kurių tikslas – padėti išgyventi dėl augančių kainų. Vis dėlto kai kurie žmonės turės užsitikrinti savo teisę šią išmoką gauti, rašo BBC. Kas ir kada gaus šias išmokas? Pranešama, kad iki 650 svarų sterlingų (apie 777 eurų) dydžio mokėjimai bus skirti daugiau negu 8 mln. mažas pajamas gaunančių namų ūkių.

Gausėjant nukautų rusų karių Ukrainoje skaičiui vis dažniau paviešinamos ir jų artimųjų istorijos vietos žiniasklaidoje. Vieno iš okupacinės kariuomenės karių tėvas savo sūnų prisiminė tik tada, kai sužinojo, kad gali pretenduoti į kompensaciją. „Volgogrado srityje – eilinis skandalas dėl išmokos po kario mirties spec.

Kylant vis didesniam nerimui dėl infliacijos JAV vietiniai valstijų politikai verčiasi per galvą, kad tik galėtų piliečiams skirti pinigų. Iki šiol bent 20 valstijų buvo priimti teisės aktai, pagal kuriuos gyventojams bus pervesti pinigai, rašo „Yahoo Finance“. Tokie sprendimai tapo įmanomi dėl to, kad šiuo metu valstijų biudžetai gauna nemažai papildomų lėšų. Jie motyvuojami tuo, kad reikia padėti žmonėms dėl didžiausio per pastaruosius 40 metų kainų augimo šalyje.

Kai Rusijos pajėgos sunkiąja artilerija niokojo Mariupolį, kol iš jo liko tik griuvėsiai, Anastasija su savo sūnumi pabėgo iš šio miesto vienintele kryptimi, kurios tikslą pasiekti atrodė įmanoma – ji išvyko į Rusiją, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.