išmokos

Penktadienį buvo pristatytos Vyriausybės siūlomos priemonės, kurios turėtų padidinti gyventojų pajamas ir taip ištverti gerokai išaugusias kainas. Siūloma, kad nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis būtų 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėtų iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siektų 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didėtų 15 proc., palyginti su pernai.

Tarp Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių numatyta didinti pensijas,  kompensacijas ir kitas socialines išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, taip pat didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  Tai paaiškėjo po valdančiosios koalicijos atstovų pasitarimo su premjere ir keliais ministrais ketvirtadienį Seime.  BNS žiniomis, kompensuoti gyventojams ir verslui išaugusias energetikos, maisto ir kitas kainas iš valstybės biudžeto  planuojama skirti apie 1 mlrd.

Vyriausybė baigia rengti planą, kaip padės gyventojams pakelti infliacijos naštą. Premjerė užsimena, kad didesnių pašalpų gali sulaukti tie, kurių pajamos mažiausios, taip pat ribos dujų ir elektros kainų augimą. Prezidentas Gitanas Nausėda priekaištauja, kad valdantieji planą rengia per lėtai.

Rusijai užpuolus Ukrainą į Lietuvą atvyko tūkstančiai nuo žūties bėgančių ukrainiečių. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jiems bus suteikiama laikinoji apsauga. Tai statusas, kuris paprastai suteikiamas metams ir gali būti pratęsiamas dar metams. Tačiau tokį statusą įgiję žmonės Lietuvoje galėjo gauti tik socialines pašalpas ir kompensacijas už šilumą ar vandenį, jeigu yra neturtingi, bet daugiau nieko.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pasiūlymas dėl papildomų išmokų karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms bus pateiktas netrukus. „Mes ketiname pasiūlyti artimiausiomis dienomis – šiandien arba pirmadienį – papildomas išmokas tiems Lietuvos gyventojams, kurie sutinka priimti žmones į savo namus tam, kad padidėtų apgyvendinimo vietų pasiūla nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms“, – penktadienį žurnalistams sakė ministrė. Ji taip pat teigė, kad 3,3 mln.

Šiandien greitu metu Seimas turėtų priimti labai svarbų socialinės paramos ukrainiečiams paketą  – jame ir nustatytos konkrečios išmokos ukrainiečiams, kurių yra apie dvidešimt. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ išguldė konkrečiai, kokios išmokos laukia prieglobstį Lietuvoje gavusių ukrainiečių. Pasak jo, šiuo paketu siekiama nediskriminuoti atvykstančių ukrainiečių.

Kovą apie 200 tūkstančių gavėjų sulauks vienišo asmens išmokos. Ją gaus visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir neįgalieji, negaunantys našlių pensijos. Pirmosios išmokos kartu su susidariusia nepriemoka pasieks gavėjus paskutinę kovo savaitę. „Prasidėjus šio mėnesio pensijų mokėjimui, sulaukiame ir gyventojų klausimų dėl vienišo asmens išmokos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo skirti vienkartines išmokas iš užsienio atvykstantiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir įmonėms, kurios įdarbins Lietuvoje trūkstamų profesijų atstovus. Tokias Užimtumo įstatymo pataisas artimiausiu metu svarstys Vyriausybė, jos įsigaliotų pritarus Seimui.  Parama persikelti į Lietuvą galės pasinaudoti ir seniau išvykę emigrantai – Lietuvos piliečiai – bei nuo karo bėgantys ukrainiečiai.

Reguliarus finansinės paramos teikimas mažas pajamas gaunančioms motinoms gali turėti didžiulį poveikį jų kūdikių smegenų veiklai, teigiama naujame JAV Nacionalinės mokslų akademijos tyrime.

Žmonės lieja ašaras dėl išaugusių kainų, bet valstybinių institucijų atsovai aiškina, kad nereikėtų dramatizuoti situacijos. „Sodros“ vadovė sako, kad žmonių bankų sąskaitų skaičiai rodo priešingą padėtį nei žmonių kalbos.  Vyriausybė toliau kloja argumentus, kodėl prezidento siūlomų šimto eurų išmokų nereikia. Pernai algos vidutiniškai didėjo šimtu eurų „į rankas“, o skurstantiesiems esą užtenka kompensacijų šildymui. Vien sostinėje jų poreikis išaugo tris kartus.

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks ir išankstinių pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas. Kai kurie gavėjai vasarį gali sulaukti mažesnių sumų nei sausį – taip yra dėl to, kad padidėjus pensijai, sumažėja mažų pensijų priemoka. Primename, kada ir kokias pensijas bei išmokas mokės „Sodra“ vasario mėnesį.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad praėjusią savaitę paskelbti šalies vadovo pasiūlymai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir išmokėti vienkartines išmokas pažeidžiamoms visuomenės grupėms turi būti įgyvendinti nedelsiant ir taip didintų pasitikėjimą valdžia. „Reikalingos greitos priemonės – čia ir dabar. Nėra ko čia laukti“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė. Pasak jos, pinigų visiems dalinti nereikia, tačiau mažiausiai uždirbančiųjų padėtį gerinti būtina.

Į politinę areną grįžta vienkartinių išmokų koziris. Dabar jį meta prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės sprendimą trumpam naikinti PVM centralizuotam šildymui pavadinęs labai kukliu, šalies vadovas siūlo dar vieną idėją irgi atgaline data – išmokėti po šimtą eurų pensininkams ir daugiavaikėms šeimoms. Taip pat – pusšimčiu eurų vėl didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Finansų ministrė atkerta, kad biudžete pinigų papildomoms išmokoms nėra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad Gitano Nausėdos siūlymas dėl 100 eurų vienkartinių išmokų – per ankstyvas, ji ragina įvertinti, kaip su infliacija sekasi kovoti jau priimtomis priemonėmis.    „Dabartiniame etape tai tiesiog yra per ankstyva, kol mes neturime duomenų, koks yra poveikis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų bei mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms pažeidžiamoms visuomenės grupėms, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sušvelninti kainų šuolį pakanka dabartinių priemonių.

Gerokai išaugus daugelio prekių ir paslaugų kainai, rekordiškai pabrangus šildymui, daugelis gyventojų skaičiuoja kiekvieną eurą, kad sudurtų galą su galu. Tuo metu „Sodra“ turi 1 mlrd. eurų, kurių ne tik neskiria žmonėms, bet už nieko nedarymą su jais moka milijonus eurų. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų. Kaip pranešė „Sodra“, nepaisant pandemijos, jos biudžeto rezultatas pernai buvo geriausias per pastaruosius 10 metų.

Piniginę paramą gaunantys Radviliškio rajono gyventojai piktinasi įprastu metu negavę išmokų, kad jos stipriai vėluoja. Po Naujųjų metų jiems išmokos pristatomos per „Lietuvos paštą“. Pasak gyventojų, vėluojanti parama stipriai išderino žmonių gyvenimus, dalis jų esą liko be maisto. Vis dėlto savivaldybė ir už paramos pristatymą grynaisiais pinigais atsakingas „Lietuvos paštas“ pabrėžia, kad parama gyventojus gali pasiekti maždaug dvejų savaičių laikotarpiu, tad ji nevėluoja.

Dėl besitęsiančio snygio, vietomis pustymo ir pūgos, visoje Lietuvoje eismo sąlygos yra sudėtingos, kai kurie keliai nepravažiuojami. Dalis laiškininkų bei kurjerių pas gyventojus vyksta automobiliais, todėl Lietuvos paštas perspėja gyventojus – korespondencija, laiškai bei siuntos gali pasiekti vėliau, rašoma pranešime spaudai. Šiuo metu mokamos ir išmokos, jos irgi gali būti pristatytos vėliau. Situacija sudėtingiausia yra regionuose.

Mėnuo artėja į pabaigą, o dalis pensininkų ir pašalpininkų skundžiasi, kad vis dar negavo pensijų ir išmokų. Štai panevėžietė skundžiasi jau savaitę budinti prie vartelių, bet paštininko su jos pensija taip ir nesulaukianti. Nuo šių metų didžiajai daliai šalies gyventojų pensijas pradėjo nešioti Lietuvos paštas. Jo atstovai teigia, kad pensijas gyventojams pristato pagal su „Sodra“ suderintą grafiką. Esą pagal jį pensijas privalu pristatyti iki mėnesio 26 dienos.

Siaučiant omikron atmainai ir kasdien užsikrėtusiųjų skaičiams pasiekiant naujas aukštumas karantino, kad ir trumpo, galime neišvengti. Karantino atveju darbus privalėję sustabdyti žmonės be išmokų neliks, Seimas pritarė prastovų išmokų skyrimui darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Parlamento nariai vienbalsiai nubalsavo, kad karantino atveju išmokos – būtinos.

Seimas balsuos dėl tvarkos, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Seimas balsuos dėl tvarkos, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Seimas linkęs pritarti tvarkai, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas penktadienį pritarė Vyriausybės siūlymui skirti išmokas dėl prastovų darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Komitetas nesutiko savarankiškai dirbantiems numatyti kiek didesnes išmokas, kaip siūlė socialdemokratai.

Seimas trečiadienį po pateikimo pritarė Užimtumo įstatymo pakeitimams, kuriais ruošiamasi situacijai, jeigu prireiktų įvesti karantiną ir stabdyti verslą bei viešąjį gyvenimą. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, jeigu karantinas būtų įvedamas, jis būtų trumpas, bet griežtas.  Už pateikimą balsavo 100 Seimo narių, o susilaikė 6 parlamentarai. Vyriausybė yra pasiūliusi šį teisės akto pakeitimą svarstyti skubos tvarka, todėl priėmimas numatomas sausio 18 dieną.

Nuo Naujųjų visi vieniši asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, gaus 32 eurų išmoką kas mėnesį. Iki šiol jas gavo tik labiausiai socialiai pažeidžiami šalpos pensijų gavėjai, tie, kurių pensija siekė iki 260 eurų. Senjorai sako, kad dabar, smarkiai augant kainoms, jiems svarbus kiekvienas centas, o skyrybomis užsiimančios kontoros prognozuoja senjorų skyrybų bumą. Tai esą gali įvykti dėl to, kad formaliai išsiskyrę šeimos biudžetą kas mėnesį galės papildyti 64-iais eurais.

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo Žemės ūkio ministerijai kiek koreguoti tiesioginių išmokų skyrimo 2023-2027 metais tvarką, kad ji būtų palankesnė stambiesiems ūkininkams.  Šešiais balsais prieš vieną – konservatorių Andrių Vyšniauską – trečiadienį komitetas pritarė, kad išmokų lubos siektų 100 tūkst. eurų. Ši riba būtų taikoma išmokoms, skiriamoms tik pagal deklaruotus hektarus. Už hektarą mokama 80 eurų.

Nuo 2022 metų pradžios padidėjo baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės pensijos neįgaliesiems, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. „Šiemet žmonės su negalia sulauks didesnių jiems priklausiančių pensijų, dalis jų gaus ir vienišo asmens išmokas.

Kai kurie po švenčių į darbus grįžtantys tautiečiai atsidūrė ne darbuose, o medikų rankose ar ligoninėse. Dėl čiuožyklomis virtusių gatvių ir šaligatvių žmonės slydo, krito, ir užtvindė ligoninių bei poliklinikų priimamuosius. Šią parą medikai jau vadina rekordine: vien Vilniaus gydytojai per parą sulaukė tris kartus daugiau pagalbos prašymų, nei įprastai. Tad ligoninėse pritrūko ir neštuvų, ribojamos ir planinės operacijos.

Per praėjusius metus Lietuvos gyventojai gavo 12 mln. eurų kompensaciją už įsigytas aplinkai draugiškas transporto priemones. Neišnaudojus visų tam skirtų lėšų paraiškų priėmimas pratęstas pusmečiui. „Vietoje 10 tūkst. taršių automobilių į gatves išriedėjo 18 tūkst. paspirtukų, dviračių, elektromobilių. Gyventojai pasinaudojo 12 mln. eurų paskata“, – teigiama penktadienį paskelbtoje trumpojoje Ingridos Šimonytės Vyriausybės pirmų metų ataskaitoje.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčių ir išmokų tarifai. BNS pristato svarbiausius pokyčius.  Minimali mėnesio alga MMA didėja nuo 642 iki 730 eurų „ant popieriaus“ (nuo 467 iki 534 eurų „į rankas“), jeigu žmogus nekaupia antroje pensijų pakopoje. MMA dydžio pajamas dabar gauna apie 14 proc. dirbančiųjų.

Jau nuo kitos savaitės gyventojai sulauks pirmųjų „Sodros“ pensijų ir išmokų 2022 m. Vienos jų mokamos už einamąjį, o kitos – už praėjusį mėnesį. Gruodį kai kurie gavo dvigubas išmokas, tačiau sausį turės verstis be papildomų pinigų. Be kita ko, nuo sausio 1 d. prasidės naujas ketvirtis, tad kai kuriuos išmokų dydžius „Sodra“ ir perskaičiuos. Kada bus mokamos skirtingos išmokos Gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki 2 metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį.

Nuo kitų metų bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, padidės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu – nuo jos priklauso kai kurių „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai, rašoma pranešime.  „Sodra“ primena, kokių pasikeitimų 2022 metais sulauks apdraustieji. Didės nedarbo išmoka Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo kitais metais augs nedarbo išmokos.

Pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai iš visų ES šalių. Taip greitai jos augo tik per ankstesnę krizę. Tuo metu valdžia sumažino pensijas ir kitas išmokas. Kitąmet jos padidės, tačiau dalis gyventojų to nė kiek nepajus, nes įprastiems dalykams turės išleisti dar daugiau pinigų. Statistikos departamento duomenimis, lapkritį metinė infliacija Lietuvoje sudarė 9,2 proc.

Vyriausybė trečiadienį svarstys kai kurių Seimo narių siūlymą didinti vaiko pinigus nuo 1,75 iki dviejų bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo tam nepritarti.  Vyriausybei teikiant išvadą dėl šios iniciatyvos, ministerija argumentuoja, jog tai iš valstybės biudžeto papildomai pareikalautų apie 87,5 mln. eurų kasmet.

Nuo 2022 metų pradžios didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. „Kitąmet didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai.

Daliai verslo siūlant nemokėti nedarbo išmokų išeinantiems iš darbo nesiskiepijantiems darbuotojams, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad labiau būtų linkusi svarstyti nemokėti jiems ligos išmokų.  Pasak Monikos Navickienės, nedarbo išmoka yra susijusi su žmogaus sumokėtomis įmokomis ir yra tam tikras draudimas. „Kai žmogus mokėjo, jis kaupė savo socialinei garantijai.

Kitąmet vaiko pinigai augs 3,5 euro, nes didės bazinė socialinė išmoka, globos išmokos skirsis pagal vaikų amžių. Antradienį Seimas priėmė atitinkamas Išmokų vaikams pataisas. Už jas balsavo 120 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad globos išmokų dydis nebuvo keistas daugiau kaip 20 metų. „Tai turėtų paskatinti (...), kad visi vaikai turėtų šeimas, augtų šeimose“, – sakė jis.

„Sodra“ pradeda mokėti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas už skiepą. Iki Kalėdų jas gaus daugiau nei 93 tūkstančiai žmonių. Tai senjorai, sulaukę 75 ir daugiau metų, kurie nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos schemą arba iki lapkričio 30 d. gavo sustiprinančią vakcinos dozę, rašoma pranešime spaudai.  Išmokos už skiepą bus pristatomos tokiu pat būdu, kaip ir pensijos ar kitos „Sodros“ išmokos.

Planuojantiems pirkti dovanų ar bent jau pasiruošti šventinę vakarienę yra gerų žinių. Daugelį gyventojų pensijos ir išmokos paskutinį šių metų mėnesį turėtų pasiekti iki Kalėdų, žada „Sodra“. Kadangi dalis išmokų mokama ne už einamąjį, o už praėjusį mėnesį, gruodį jos bus mokamos du kartus – tiek už lapkritį, tiek už gruodį. Tačiau sausio mėnesį antrąkart (už šį gruodį) jos mokamos nebus.

Ūkininkams spalį ir lapkritį išmokėta beveik 365 mln. eurų tiesioginių išmokų avansų, o iki Kalėdų planuojama išmokėti dar 160 mln. eurų šių išmokų. Likusi dalis – daugiau kaip 40 mln. eurų – žemdirbius pasieks iki kitų metų birželio pabaigos, pranešė Žemės ūkio ministerija. Ji patvirtino 2021 metų tiesioginių išmokų už plotus dydžius – bus mokama 76,16 euro už hektarą pagrindinė tiesioginė išmoka – 11 proc.

Gyventojams, kurie sukakus pensijos amžiui laiku nesikreipia dėl pensijos, ją galės atgauti už ilgesnį praleistą terminą negu dabar – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada jį pailginti dukart – nuo šešių iki 12 mėnesių.   Apie tai pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė.   „Atstatysime 12 mėnesių atgal.

Pensijas ir kitas išmokas Šiauliuose pristatanti įmonė „Verpetynė“ numato atleisti beveik visus darbuotojus ir nutraukti veiklą. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, bendrovė nurodė, kad 22 iš 24-ių atleidžiamų žmonių yra pensijų pristatymo agentai. Jie atleidžiami dėl perteklinės įmonės veiklos.  Įmonės vadovas Povilas Kiaulakys BNS teigė, jog veikla nutraukiama nelaimėjus „Sodros“ konkurso dėl pensijų pristatymo.

Šiuo metu Lietuvoje skurstantiems, negalintiems susirasti darbo žmonėms mokamos išmokos. Tačiau jas gaunantys žmonės yra įpareigoti vis atnaujinti savo duomenis apie finansinę padėtį, ieškoti darbo ar persikvalifikuoti. Tuo metu vis dažniau kai kuriose šalyse bazinės išmokos mokamos be jokių reikalavimų ar įpareigojimų jų gavėjams. Lietuvoje, anot ekonomistų, toks išmokų modelis neveiktų, vietoje to jie siūlo didinti nedarbo išmoką.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, stabilizavosi šių metų pradžioje pasiekęs 91,5 tūkst. vasario mėn. Nuo šių metų vasario mėnesio nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius mažėja. Šių metų rugsėjo mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmokas gavo per 67 tūkst. bedarbių. Palyginus su 2020 m. rugsėju, nedarbo išmokų gavėjų skaičius buvo ketvirtadaliu arba maždaug 23 tūkst.

Kitąmet vaiko pinigai augs 3,5 euro, nes didės bazinė socialinė išmoka, planuojama gerokai daugiau mokėti už įvaikintus vaikus. Tai numatoma antradienį Seimui pateiktame Išmokų vaikams pataisų projekte. Toliau jį svarstys parlamento komitetai. Už pataisas po pateikimo procedūros balsavo 100 Seimo narių, prieš nebuvo nė vieno, 23 susilaikė. „Vaiko pinigai augs tiek, kiek jie yra indeksuojami“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Siekiant paskatinti labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius skiepytis ir pagerinti epidemiologinę situaciją šalyje, nuspręsta jiems skirti vienkartines išmokas, rašoma pranešime spaudai. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem vakcinos dozėmis, arba iki ateinančių metų kovo 31 d. – sustiprinančiąją trečiąja vakcinos doze, bus mokamos 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui didinti globos (rūpybos) išmoką šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Šios išmokos dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius, rašoma SADM pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie bus teikiami Seimui ir lems, kaip gyvensime 2022 metais, rašoma pranešime spaudai.