išmokos

Nutraukus darbo sutartį tiek darbuotojo, tiek darbdavio iniciatyva, paprastai kažkiek dienų dar tenka atidirbti. Vis tik atsiranda gudručių, kurie į paskutinę darbo dieną numoja ranka ir darbovietėje visai nepasirodo. Tačiau toks poelgis gali brangiai atsirūgti. Specialistai įspėjo, kad dėl to darbuotojas gali netekti ne tik dalies atlyginimo, bet ir išeitinės išmokos.

Jau ne vienerius metus valstybė teikia paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Tiesa, Kėdainiuose praėjusiais metais tokių asmenų ar šeimų neatsirado daug, o ir iš pateiktų prašymų ne visi buvo patenkinti. Prašančių paramos ir norinčių įsigyti būstą Kėdainių rajone jau yra ir šiais metais.

Rokiškio rajono savivaldybė patvirtino naują finansinės paramos gydytojams skyrimo tvarką, pagal kurią į rajoną dirbti atvyksiantiems specialistams numatoma 15 tūkst. eurų vienkartinė išmoka. Visgi, pasiūlyme yra ir papildomų sąlygų – gydytojas turi įsipareigoti savivaldybėje dirbti ne trumpiau kaip 2 metus, ne mažesniu kaip vieno etato krūviu ir deklaruoti gyvenamąją vietą Rokiškyje. Šiais metais gydytojų pritraukimui suplanuotas 100 tūkst.

Jei darbdavys jus atleistų ne dėl jūsų kaltės, jis turėtų sumokėti jums išeitinę išmoką. Vis tik, jeigu toje darbovietėje dirbote gan ilgai, jums gali priklausyti dar viena, pvz., 3,3 tūkst., 4,9 tūkst. eurų ar net didesnė išmoka. Tačiau dėl jos reikia kreiptis laiku. Norint gauti ilgalaikio darbo išmoką, reikia būti išdirbus vienoje darbovietėje bent 5 metus ir per 12 mėnesių nuo atleidimo suspėti kreiptis į „Sodrą“, nors tą daryti reikia ne visiems. Be to, beveik 80 proc.

Miškų savininkams, norintiems pagerinti jiems priklausančių išretėjusių ir ekonomiškai menkaverčių medynų ar krūmynų kokybę, pertvarkant juos į produktyvius ir atsparius klimato kaitai medynus, bus skiriamos dotacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau kviečia teikti paraiškas šiai paramai gauti.

Netikėtai netekus darbo, bedarbio pašalpa kartais tampa išsigelbėjimu. Visgi dažnam nelengva perprasti jos skyrimo ir apskaičiavimo subtilybes bei įvairias išimtis, todėl ekspertai paaiškina, kokio dydžio išmoką galima gauti bei ar jums galėtų priklausyti papildoma pašalpa, rašoma pranešime spaudai.

Gyventojai, atsisakę taršaus automobilio ir įsigiję mažiau taršią transporto priemonę ar visuomeninio transporto metinius bilietus, dalijimosi paslaugas, dviračius, triračius, keturračius ar paspirtukus. Šiuo metu paskelbti kvietimai teikti paraiškas kompensacijoms gauti pagal dvi priemones – „Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“ ir „Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga ir pan.

Šiemet vienišo asmens išmokoms, kurias gauna apie 230 tūkst. žmonių, numatyta skirti per 110 mln. eurų – 15,1 proc. daugiau nei pernai, penktadienį pranešė „Sodra“.  Vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms mokama išmoka šiemet padidėjo maždaug trimis eurais – iki 38,23 euro.  „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič BNS nurodė, jog pernai vienišo asmens išmokoms buvo skirta 95,6 mln. eurų, jas gavo 226,6 tūkst. žmonių.

Seimas svarstys pensijų įstatymo pataisas, kuriomis negalią turintys ir išankstinę senatvės pensiją gaunantys asmenys išlaikytų teisę gauti ir papildomas išmokas. Iki šiol jie tokios teisės netekdavo vietoje negalios pensijų pasirinkę gauti išankstinę senatvės pensiją. Po pateikimo už šias Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas balsavo 110 parlamentarų, prieš balsavusių nebuvo ir susilaikė 6 Seimo nariai.

Balandį, prasidėjus naujam metų ketvirčiui, kinta „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Tai ypač svarbu tiems išmokų gavėjams, kurių pajamos pačios mažiausios ir pačios didžiausios. Ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos yra skaičiuojamos individualiai, atsižvelgiant į gavėjų pajamas. Nepaisant to, nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai užtikrina, kad išmokos nebus nei mažesnės, nei didesnės nei numatyta suma.

Mirus šeimos nariui sunku būna ne tik emociškai, bet dažnai ir finansiškai. Dėl to gyventojai gali kreiptis įvairiausių vienkartinių ar periodinių išmokų. Pavyzdžiui, jei velioniui priklausė kokios nors išmokos ar pensija, bet dėl mirties jis jų negavo, pinigai išmokami paveldėtojams. Beveik pusę tūkstančio eurų gauna laidojantis asmuo, iki 2,9 tūkst. eurų išmokama, jei palaikus reikia gabenti iš užsienio.

Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse galima gauti ne tik visiems vienodą išmoką gimus vaikui, bet ir papildomų pinigų. Prie tokių savivaldybių prisijungė ir Šilutės rajono savivaldybės taryba. Praėjusią savaitę jos nariai balsavo už dėl papildomos vienkartinės paramos (išmokos) gimus vaikui skyrimo ir mokėjimo Šilutės rajono savivaldybėje. Išmokos dydis – 10 bazinių socialinių išmokos dydžių – 550 eurų.

Kiekvieno mėnesio pabaigoje šimtai tūkstančių lietuvių laukia ne tik atlyginimų, bet ir išmokų ar pensijų. Jiems svarbu žinoti, kada tikėtis pinigų, nes tai parodys, kiek ir kada jie gali išleisti, o kada dar teks palaukti ir pataupyti. „Sodra“ kaip tik skelbia, kada kovo mėnesį mokės išmokas ir nuo Naujųjų metų padidėjusias pensijas. „Sodros“ pensijos kovo mėnesį Šiuo metu senatvės pensijas gauna 622,6 tūkst. asmenų.

Vilniaus savivaldybė sieks pritraukti policijos pareigūnus vienkartinėmis 10 tūkst. eurų išmokomis. Tokia finansinė paskata bus skiriama policininkams, įsipareigojantiems sostinėje dirbti bent penkerius metus. Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė siūlymui skirti vienkartines finansines išmokas ir taip pritraukti daugiau pareigūnų į sostinės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (AVPK). Lėšos šiai finansinei paskatai bus skiriamos iš sostinės savivaldybės biudžeto.

Vilniuje trūkstant policininkų, sostinės taryba trečiadienį svarstys siūlymą skirti vienkartinę 10 tūkst. eurų išmoką mieste dirbti pasirinkusiems pareigūnams, jei šie įsipareigotų nepertraukiamai išdirbti 5 metus.

Vos galą su galu suduriantys gyventojai kreipiasi į savo savivaldybes pagalbos. Ši atsižvelgdama į žmonių finansinę padėtį jiems skiria periodines ar vienkartines pašalpas. Tačiau gyventojai piktinasi, kad neužtenka vien pateikti prašymą ir dokumentus pašalpai gauti. Savivaldybės darbuotojai dar atvyksta patikrinti ir gyventojų namų, pažiūrėti, kaip jie gyvena. Tuo metu savivaldybių atstovai tikina, kad ne visada atvyksta patikrinti, gyventojų namų.

Beveik dvejus metus Ukrainą alinantis karas lėmė beprecedentinio masto civilių žūtis – manoma, jog karas galėjo pasiglemžti ir iki 500 tūkst. aukų. Nors Lietuvoje vis daugiau kalbama apie pasiruošimą karui, gyventojams vis dar kyla abejonės, kas atsitiktų jų banko santaupoms, turtui, kaip reikėtų evakuotis, ginti šalį ginklu, ar būtų mokamos pensijos, išmokos, ar yra specialus fondas.

Atsižvelgus į valstybės biudžeto galimybes, šiems metams paramai būstui įsigyti, teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamam būsto kreditui apmokėti, skirta 11,8 mln. eurų. Jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti skirta 8 mln. eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lietuvoje veikiausiai nėra bendrovės, kurios akcininkai būtų nusprendę didelę dalį pelno pasidalyti su darbuotojais. Tačiau JAV, kur, kaip kartais manoma, darbuotojai tik išnaudojami, pelno dalinimasis su jais, nieko nestebina. Šią savaitę viena didžiausių JAV oro kompanijų „Delta Air Lines“ darbuotojams išmokės 1,4 mlrd. dolerių (1,3 mlrd. eurų) pelno, t. y. per du kartus daugiau nei prieš metus, praneša CNN. Išmokas gavo daugiau nei 100 tūkst. „Delta“ darbuotojų, sudaro apie 10 proc.

Tūkstančiams Vilniaus, Palangos ir Kauno gyventojų kiekvieną dieną ir naktį tenka susitaikyti su galingų lėktuvų variklių gausmu. Tačiau netoli oro uostų įsikūrę gyventojai gali tikėtis kompensacijų, o kai kuriems iš jų būtų duodama ir iki 6 tūkst. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad mokesčius išskaičiuojantys asmenys iki vasario 15 dienos turi pateikti duomenis apie pernai metais gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas.

Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Užimtumo tarnyba ėmė lanksčiau vertinti  klientus, kurie atsisako siūlomo tinkamo darbo: bedarbio statuso netenkama po antro tokio atsisakymo per 12 mėnesių. Tačiau tuo pačiu remiantis naujo įstatymo nuostatomis imta taikyti griežtesnė atsakomybė tiems, kurie nelegaliai dirba ar vykdo nelegalią veiklą, gauna nelegalias pajamas.

Begalės šeimų svyruojant ant skurdo ribos, pasaulio šalys imasi veiksmų. Viena iš tų šalių yra JAV – o tiksliau – Teksaso valstija, kuri siekdama pagerinti šeimų socioekonominę padėtį, pradėjo mokėti išmokas. Naujienų portalo „Business Insider“ teigimu, Ostinas yra pirmasis Teksaso miestas, pradėjęs įgyvendinti mokesčių mokėtojų finansuojamą garantuotų pajamų programą. Ši programa startavo 2022 m. gegužę.

Nuo 2024 m. pradžios didėja minimali mėnesinė alga (MMA), neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), pensijos, vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos. Namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių – MMA, NPD ir socialinių išmokų didinimo – vidutiniškai didės 62 eurais, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vaikus auginantys tėvai, šiais metais sulaukę džiugios žinios, kad vaiko pinigai nuo sausio didėja 10,50 Eur – nuo 85,75 iki 96,25 euro, netruko atsidurti keistoje situacijoje – vieniems kėdainiečiams vaiko pinigai išmokėti po du ar net tris kartus, o kiti kol kas dar visai jų negavo. Kėdainių rajono savivaldybėje yra per 6 tūkst.

Šiemet Lietuvos namų ūkių pajamos vidutiniškai augs 62 eurais, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Pasak jos, tokia suma mažiausiai 4 kartus viršytų šiuo metu prognozuojamą 2024-ųjų infliaciją. „Lyginant sausį su pernai sausiu, namų ūkių pajamos turėtų augti 62 eurais. Vidutiniškai pajamos didėja 12 proc. Ir viršys laukiamą infliaciją mažiausiai 4 kartus, nes kol kas Finansų ministerijos planuojama infliacija yra 2,8 proc.

Žmogui priklausančias išmokas „Sodra“ paprastai perveda ilgiausiai per mėnesį. Tačiau kartais užtrunka ir ilgiau nei metus. „Sodros“ aiškinimu, gyventojai turi tiek laiko laukti pinigų dėl to, kad patys blogai pateikia prašymus ar dokumentus, reikalingus pinigams pervesti.

Kauno miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba nustatė, jog savivaldybėje galiojanti tvarka, kai tarybos nariai neprivalo dokumentais pagrįsti savo tiesioginės veiklos vykdymui patirtų išlaidų, atitinka Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) nuostatas.

2024 metais bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, keičiasi kai kurių „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu bei vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) kitimu – nuo jų priklauso dalies „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai. Nedarbo išmokos dydis susijęs su MMA Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo šiais metais auga nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, jei sumažės palūkanos, tai šeimoms sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl augančių akcizų brangs dyzelinas ir alkoholis bei tabakas. O daugiau mokėti teks ne tik už maistą kavinėse – dėl PVM lengvatos panaikinimo brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo išmokomis politikams Prienų rajono savivaldybėje. Apie tai BNS patvirtino STT atstovė Julija Gorovniovaitė. Pasak jos, įtarimai vykdant tyrimą kol kas niekam nepateikti.

Nuo ateinančių metų pradžios įsigalioja naujos paskatos vaiko priežiūros atostogų metų papildomai dirbti. Jos skirtos tiek gaunantiems minimalias vaiko priežiūros išmokas ir kitas pajamas ar išmokas, tiek maksimalias. Gyventojai, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas pajamas ar išmokas, turės galimybę dirbti ir išmokos jiems nebus mažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos pajamos ar išmokos kartu neviršys minimalios mėnesinės algos.

Reikšmingiausias besibaigiančių 2023-ųjų metų ekonominis įvykis Lietuvoje buvo įstrigusi mokesčių reforma, taip pat energetikos sistemos transformacija, teigia dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Visgi kai kurie pastebi, jog 2023-ieji buvo stabilumo ar net stagnacijos metai šalies ekonomikoje, todėl reikšmingiausią įvykį išskirti sudėtinga. Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš dešimties, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.

Trisdešimčiai tūkstančių Vilniaus rajono gyventojų Kalėdos bus skurdesnės – dėl programišių atakos ir valdžios aplaidumo šeimos negaus nei vaiko pinigų, nei socialinių išmokų, nei kompensacijų už šildymą. Nors iš pradžių savivaldybė žadėjo, kad kibernetinių nusikaltėllių sugadintas programas atkurs iki Kalėdų, dabar aiškina, kad tą padaryti geriausiu atveju pavyks iki Naujųjų. Žmonės piktinasi, kad turės galvoti, kaip išgyventi be pinigų, o kai kurie net žada Kalėdų dovanų vaikams nebepirkti.

Lietuvos bankas (LB) gerina rugsėjį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,2 proc., o 2024 metais jis augs 1,8 procento. Rugsėjį LB prognozavo, kad ekonomika šiemet smuks 0,6 proc., o kitąmet augs 2,1 procento. Šiemet išbandymų ekonomikai netrūko „Apibūdinčiau Lietuvos ekonomiką taip – išvarginta iššūkių, prislopusi, bet nepraradusi ištvermės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Gyventojai piktinasi šį mėnesį gaunantys dvigubai ir dar didesnes nei ankstesnį mėnesį šildymo sąskaitas. Šilumininkai teisinasi, kad brangsta kuras, spaudžia šaltis, tad ir šilumos patiekia daugiau, o už ją tenka mokėti gyventojams. Žmonės piktinasi ir nebegaunantys kompensacijų dėl banke turimų santaupų juodai dienai ar laidotuvėms. Beje, vis plačiau teks atverti pinigines ne tik už šildymą, bet ir už elektrą ir dyzeliną.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė Šalpos pensijų įstatymo pataisoms, kuriomis įsigaliojus tūkstančiai gyventojų galės gauti kiek didesnes išmokas. Už tokį įstatymo projektą balsavo 109 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, o 17 – susilaikė. Pataisoms buvo suvienodinti šalpos negalios pensijų dydžių nustatymo principai. Be to, šalpos pensijos bus mokamos ir dirbantiems asmenims.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antradienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo politikų išmokomis Utenos rajono savivaldybėje . Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, tyrimą STT pradėjo po Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus įvertinimo, kad Utenos rajono savivaldybės politikams buvo nepagrįstai išmokėti beveik 40 tūkst. eurų.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė siūlymui išplėsti šalpos pensijų gavėjų ratą: išmokas mokėti ir dirbantiems žmonėms, taip pat 24 metų ir vyresniems neįgaliesiems, pranešė Seimo Spaudos tarnyba. Už Šalpos pensijų įstatymo pataisas po svarstymo antradienį balsavo 113 Seimo narių, susilaikė 10. Vėliau Seimas balsuos galutinai.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo padidino kai kuriuos bazinius dydžius. Nuo jų priklauso, kokio dydžio bus socialinės išmokos kitais metais.

Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą nuo kitų metų didinti rodiklius, nuo kurių priklauso įvairios socialinės išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas projektas numato, kad bazinės išmokos dydis didės 6 eurais iki 55 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 18 eurų iki 165 eurų, valstybės remiamos pajamos – 19 eurų iki 176 eurų, o šalpos pensijų bazė – 13 eurų ir siektų 197 eurus. Šiuos dydžius kasmet tvirtina Vyriausybė, jos nutarimas įsigalios nuo kitų metų.

Seimas antradienį priėmė 2024 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas „į rankas“. Pensininkai  Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 65 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didės 70 eurų ir sieks 644 eurus.

Siūlymas kitais metais pradėti mokėti beveik 300 eurų kompensacijas tėvams, kurių vaikai negavo vietos darželyje, nebus svarstomas priimant 2024-ųjų valstybės biudžetą, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, toks pasiūlymas buvo aptartas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tačiau svarstant paskutinius siūlymus biudžetui Vyriausybei nebuvo pateiktas.

Nuo spalio vidurio iki šiol ūkininkams išmokėta 309 mln. eurų avansinių išmokų už deklaruotus plotus, skaičiuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė sako, kad nuo gruodžio 1 dienos bus pradėtos mokėti galutinės išmokos – per mėnesį jų planuojama išmokėti 194 mln. eurų. E. Raibytės teigimu, šiuo metu daugiausiai sunkumų kyla dėl ekoschemų.

Stringa „darbiečių“ iniciatyva padidinti vienkartinę išmoką tėvams gimus neišnešiotam  kūdikiui. Tam papildomai reikėtų apie 760 tūkst. eurų per metus.   Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas šią savaitę apsvarstė tokias Išmokų vaikams įstatymo pataisas ir pasiūlė Seimui jas grąžinti tobulinti.

Didžiosios Britanijos valdžia planuoja keisti pašalpų mokėjimo tvarką žmonėms, kurie dėl sveikatos būklės negali dirbti. Pakeitimai, kurie nuo 2025 metų palies šimtus tūkstančių žmonių, padės sutaupyti 4 mlrd. svarų sterlingų iš socialinio aprūpinimo biudžeto. Pagal pateiktus pasiūlymus daug daugiau žmonių būtų priversti susirasti darbą, nors kenčia nuo įvairių fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų, skelbia BBC. Darbo ir pensijų departamentas teigė, kad reforma bus laipsniška.

Po ilgų ginčų tarp federalinio centro ir regionų Vokietijos valdžios institucijos susitarė dėl naujos pabėgėlių perkėlimo ir išlaikymo išlaidų paskirstymo tvarkos. Visiems pabėgėliams bus sumažintos išmokos, įskaitant ir ukrainiečius. Anksčiau prieglobsčio prašytojai turėjo teisę gauti paramą po 18 mėnesių gyvenimo Vokietijoje. Dabar šis laikotarpis pailgintas iki 36 mėnesių.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis siūlo tėvams įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus. Šis siūlymas susilaukė valdančiosios koalicijos kritikos, esą tai perteklinė priemonė.

Mirus artimam žmogui, gali atsirasti klausimų, ką tokiu atveju daryti bei į kokias institucijas kreiptis. „Sodra“ pateikė keletą patarimų, ką tokiu atveju daryti.   Laidojimo pašalpą moka miestų ir rajonų Socialinės rūpybos skyriai. Tai vienkartinė pašalpa mirusiojo laidojimui, todėl ir išmokama faktiškai laidojusiam asmeniui. Jos dydis – 320€. Išmoka išmokama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi.