išmokos

Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą nuo kitų metų didinti rodiklius, nuo kurių priklauso įvairios socialinės išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas projektas numato, kad bazinės išmokos dydis didės 6 eurais iki 55 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 18 eurų iki 165 eurų, valstybės remiamos pajamos – 19 eurų iki 176 eurų, o šalpos pensijų bazė – 13 eurų ir siektų 197 eurus. Šiuos dydžius kasmet tvirtina Vyriausybė, jos nutarimas įsigalios nuo kitų metų.

Seimas antradienį priėmė 2024 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas „į rankas“. Pensininkai  Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 65 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didės 70 eurų ir sieks 644 eurus.

Siūlymas kitais metais pradėti mokėti beveik 300 eurų kompensacijas tėvams, kurių vaikai negavo vietos darželyje, nebus svarstomas priimant 2024-ųjų valstybės biudžetą, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, toks pasiūlymas buvo aptartas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tačiau svarstant paskutinius siūlymus biudžetui Vyriausybei nebuvo pateiktas.

Nuo spalio vidurio iki šiol ūkininkams išmokėta 309 mln. eurų avansinių išmokų už deklaruotus plotus, skaičiuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė sako, kad nuo gruodžio 1 dienos bus pradėtos mokėti galutinės išmokos – per mėnesį jų planuojama išmokėti 194 mln. eurų. E. Raibytės teigimu, šiuo metu daugiausiai sunkumų kyla dėl ekoschemų.

Stringa „darbiečių“ iniciatyva padidinti vienkartinę išmoką tėvams gimus neišnešiotam  kūdikiui. Tam papildomai reikėtų apie 760 tūkst. eurų per metus.   Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas šią savaitę apsvarstė tokias Išmokų vaikams įstatymo pataisas ir pasiūlė Seimui jas grąžinti tobulinti.

Didžiosios Britanijos valdžia planuoja keisti pašalpų mokėjimo tvarką žmonėms, kurie dėl sveikatos būklės negali dirbti. Pakeitimai, kurie nuo 2025 metų palies šimtus tūkstančių žmonių, padės sutaupyti 4 mlrd. svarų sterlingų iš socialinio aprūpinimo biudžeto. Pagal pateiktus pasiūlymus daug daugiau žmonių būtų priversti susirasti darbą, nors kenčia nuo įvairių fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų, skelbia BBC. Darbo ir pensijų departamentas teigė, kad reforma bus laipsniška.

Po ilgų ginčų tarp federalinio centro ir regionų Vokietijos valdžios institucijos susitarė dėl naujos pabėgėlių perkėlimo ir išlaikymo išlaidų paskirstymo tvarkos. Visiems pabėgėliams bus sumažintos išmokos, įskaitant ir ukrainiečius. Anksčiau prieglobsčio prašytojai turėjo teisę gauti paramą po 18 mėnesių gyvenimo Vokietijoje. Dabar šis laikotarpis pailgintas iki 36 mėnesių.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis siūlo tėvams įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus. Šis siūlymas susilaukė valdančiosios koalicijos kritikos, esą tai perteklinė priemonė.

Mirus artimam žmogui, gali atsirasti klausimų, ką tokiu atveju daryti bei į kokias institucijas kreiptis. „Sodra“ pateikė keletą patarimų, ką tokiu atveju daryti.   Laidojimo pašalpą moka miestų ir rajonų Socialinės rūpybos skyriai. Tai vienkartinė pašalpa mirusiojo laidojimui, todėl ir išmokama faktiškai laidojusiam asmeniui. Jos dydis – 320€. Išmoka išmokama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo spalio 16 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius, pradeda mokėti avansines išmokas, skelbia pranešime. Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) priemones – 85 proc. skirtos paramos sumos.

Vyriausybė dar nepristatė kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų, kuriuose numatomos lėšos pensijoms ir kitoms išmokoms. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau paskelbė, kiek pinigų nuo 2024 m. pradžios pridės pensininkams ir kitų išmokų gavėjams.  Apie tai, kiek kitais metais augs pensijos, kokios išmokos didės, atsako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kitąmet pensijos augs dešimtadaliu, štai vidutinė senatvės pensija padidės apie 70 eurų. Tai žada socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Tačiau infliacijos nukamuotus senjorus ir tokia suma jau mažai guodžia. 10 eurų didės vaiko pinigai, o vaikams iš daugiavaikių šeimų – po 16 eurų. Ministrė tvirtina, kad didina tiek, kiek leidžia biudžetas.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį, turi teisę gauti ligos, motinystės bei vaiko priežiūros išmokas. Kad išmokos jiems nereikėtų laukti kelis mėnesius, svarbu pasirūpinti, kad valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos „Sodrai“ būtų sumokėtos iki einamojo mėnesio pabaigos.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta. Darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Anot darbdavių, jiems neretai tenka išgirsti kvailų darbuotojų pasiteisinimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, dar vienos to paties vieną kartą jau anksčiau „palaidoto“ artimojo laidotuvės.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino susietosios paramos už pienines karves dydžius. Paramos avansus (70 proc.) numatoma mokėti nuo spalio 16 d., likusią paramos dalį – nuo gruodžio 1 d., rašoma ministerijos pranešime.

Jeigu dirbate oficialiai ir jūsų darbdavys sumoka visas socialinio draudimo įmokas, už tai galite gauti ir atitinkamas išmokas, primena „Sodra“. Kiekvieną mėnesį darbdaviai jai sumoka 0,16 proc. kiekvieno darbuotojo atlyginimo dydžio įmokas į ilgalaikio darbo išmokų fondą. Pavyzdžiui, jeigu uždirbate 2000 eurų dydžio atlyginimą popieriuje, tai į minėtą fondą sumokama 3,2 euro per mėnesį, 38,4 euro per metus arba 192 eurai per 5 metus.

Ne paslaptis, kad pradėti savo gyvenimą atsiskyrus nuo tėvų ir namų yra nelengva tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Kai kuriose užsienio šalyse jaunuoliams, o ypač studentams, įvairiomis lengvatomis, išmokomis ar pigesnėmis paskolomis padeda valstybė. Vis tik pagalba Lietuvoje – kiek kitokia. Emigrantės iš Danijos ir Vokietijos papasakojo, kad studentai svetur gauna išmoką, didesnę nei minimalus atlyginimas Lietuvoje. Jiems taikomos lengvatos tiek būsto, tiek kitoms paskoloms.

Į priekį stumiasi įstatymo pataisos, numatančios, kad būtų grąžintas kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto vertinimas. Turtas vėl būtų vertinamas prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.  Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas sekmadienį per svarstymo stadiją balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo keturi parlamentarai, susilaikė 21 politikas.

Afrikinis kiaulių maras vis dar nėra suvaldytas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Lietuvoje šiais metais liga nustatyta 346 šernams, Latvijoje – 671 Lenkijoje – 3399, Vokietijoje – 800, Estijoje - 48 Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro plitimą mūsų šalyje, mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas, rašoma pranešime spaudai. Radus šerno gaišeną reikia apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) arba jos teritoriniam padaliniui.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. eurų draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus. „ Vien 5 mln. eurų bus išmokėti už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7 tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip pusę milijono eurų už šalnos pažeidimus žieminiuose javuose.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams pradeda mokėti kompensavimo lėšas už prarastas pajamas dėl pritaikytos finansų drausmės. Kompensacijos mokamos pagal 2021 m. pateiktas paraiškas už deklaruotus plotus, praneša agentūra. Finansinės drausmės mechanizmas taikomas tiesioginėms išmokoms, siekiant papildyti Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriaus krizių rezervą, iš kurio teikiama parama žemės ūkiui.

Seimui padidinus minimalias išmokas už vaikus bei nustačius kitokį bazinės socialinės išmokos (BSI) taikymą ir kompensuojamo uždarbio apskaičiavimą, Vyriausybė trečiadienį atnaujino Ligos ir motinystės išmokų nuostatus.

Seimui padidinus minimalias išmokas už vaikus bei nustačius kitokį bazinės socialinės išmokos (BSI) taikymą ir kompensuojamo uždarbio apskaičiavimą, Vyriausybė trečiadienį atnaujins Ligos ir motinystės išmokų nuostatus.

Šiuo metu už kiekvieną gimusį vaiką tėvams mokama vienkartinė išmoka. Daliai tėvų ši išmoka jau nuo kitų metų gali išaugti dvigubai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei pritarti Seimo narės opozicijos atstovės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės parengtoms Išmokų vaikams įstatymo pataisoms. Jomis siūloma, kad kiekvienam gimusiam neišnešiotam naujagimiui skiriama 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui.

Mažiausias ir didžiausias išmokas gaunančių vaikus auginančių tėvų nuo liepos laukia pokyčiai: keičiasi vaiko priežiūros, ligos ir nedarbo išmokų skyrimo tvarka.

Nuo liepos keičiasi „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“. Šie pokyčiai aktualūs pačias mažiausias ir didžiausias pajamas uždirbantiems gyventojams: tiems, kuriems išmokos, apskaičiuotos pagal jų draudžiamąsias pajamas, nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų galimą dydį.

Artėjant kitais metais vyksiantiems Seimo rinkimams, Seimo opozicijos turtuoliai susirūpino senjorų gerove. Valdemaras Valkiūnas pasiūlė įvesti vaikų dešimtinę tėvams – įstatymu įpareigoti kas mėnesį dešimtadalį pajamų pervesti tėvams. Jonas Pinskus į vaikų kišenę lįsti nesiūlė, jis ragino iš biudžeto daugiau pinigų padalinti vienišiems senjorams ir 50 proc. padidinti vienišo asmens išmoką.

Seimas antradienį apsispręs, ar 92 eurais didinti mažiausias vaiko priežiūros, motinystės ir tėvystės išmokas.  Parlamentarai balsuos dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisų.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad šis pakeitimas aktualus apie 5 tūkst. mažas pajamas gaunančių šeimų.

Seimas po svarstymo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymų pataisoms, kuriomis numatoma didinti minimalias išmokas už vaikus ir paskatas dirbti auginant vaiką, taip pat gerinti sąlygas asmenims, slaugantiems artimuosius ir savanoriškai besigydantiems nuo priklausomybių.

Seime skinasi kelią mažiausių vaiko priežiūros, motinystės ir tėvystės išmokų didinimas nuo 276 eurų iki 368 eurų „į rankas“.   Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pritarė tai numatančioms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisoms, dabar dėl jų galutinai balsuos Seimas.    Jeigu Seimas tokius pakeitimus priims, minimalios išmokos didės 92 eurais.

Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius pagaliau viešai atsakė į klausimus dėl išmokų – valdiškų pinigų televizoriams ir degalams. Meras į savivaldybės biudžetą grąžina 4000 eurų, tačiau toliau tikina nepiktnaudžiavęs ir dokumentų neklastojęs. Akivaizdžiai susijaudinęs meras aiškiai neatsakė, ar sieks dar vienos kadencijos Savivaldybių asociacijos prezidento poste. Dalis merų jau bruzda, esą kitą savaitę suplanuotus asociacijos rinkimus reikia nukelti.

Pensijų ir atlyginimų santykis Lietuvoje yra vienas prasčiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Gyventojų socialinei apsaugai ir viešosioms paslaugoms taip pat skiriame per mažai pinigų. Taip yra dėl to, kad, palyginti su kitomis valstybėmis, mūsų šalyje verslai ir gyventojai sumoka daug mažiau mokesčių. Tokias išvadas pateikė Europos Komisija (EK), trečiadienį išplatinusi rekomendacijas kiekvienai bendrijos valstybei.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad jo gautas išmokas būnant Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu būtų įmanoma grąžinti, bet jis nesijaučia padaręs pažeidimus, o sumos buvo sąlyginai nedidelės ir pagrįstos logika.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad gyventojai, ketinantys atsisakyti taršaus automobilio ir pateikti paraišką kompensacijai gauti už įsigytą mažiau taršią transporto priemonę, el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar dalijimosi paslaugas. Kompensacijoms už įsigytą aplinkai draugiškesnį transportą iš Klimato kaitos programos skirta 12 mln. eurų. Elektriniams paspirtukams, dviračiams ir kitam alternatyviam transportui – 8 mln.

Visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus informaciją dėl dalies Vilniaus tarybos narių galimo manipuliavimo išmokomis, tyrime figūruojantis buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas siūlo nemesti kelio dėl takelio.

Seimas priėmė Šalpos pensijų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta nuo liepos 1 d. daliai asmenų padidinti šalpos pensijų bazės dydį, pagal kurį apskaičiuojamos šalpos neįgalumo pensijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Priimtomis naujomis nuostatomis sutarta padidinti šalpos neįgalumo pensijas netekusiems 65–100 proc.

Seimas spręs, ar didinti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros, ligos išmokas bei kompensuojamuosius uždarbius.   Seimui antradienį pateiktos tai numatančios Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos.

Kauno apygardos prokuratūra antradienį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Kauno miesto ir rajono savivaldybių tarybų nariams. „Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad išmokų savivaldybių tarybų nariams tvarka bus keičiama, kad nebūtų prielaidų šiomis išlaidomis manipuliuoti.

Pirmoji maždaug 500 mln. eurų subsidija iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvą pasieks gegužės viduryje, šeštadienį pranešė Finansų ministerija. Šį klausimą Stokholme aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir komisaras Paolo Gentiloni. Politikai susitikime taip pat aptarė planuojamą „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą iki 1,9 mlrd. eurų ir tolimesnį plano įgyvendinimą.

„Sodra“ ketvirtadienį paskelbė, kuriomis dienomis gegužės mėnesį gyventojams bus mokamos išmokos. Kaip skelbiama „Sodros“ internetiniame puslapyje, paviešino, kokių išmokų ir kada gyventojai sulauks gegužės mėnesį: vaiko priežiūros – gegužės 15 d.; nedarbo – gegužės 19 d.; vaiko išlaikymo – gegužės 25 d.; ilgalaikio darbo – per 10 d. d. nuo sprendimo priėmimo dienos; ligos – per 17 d.d. nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo; motinystės – per 17 d.d. nuo visų d...

Atrodytų, kad mokantys mokesčius ir „Sodros“ įmokas visais atvejais turėtų gauti ir didesnes išmokas nei tie, kurie nedirba ir įmokų nemoka. Tačiau iki Lietuvoje galioja kitokia tvarka. Valdininkai pripažįsta tokią neteisybę ir imasi permainų. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, kuriomis keičiamos kai kurių mažiausių išmokų skaičiavimo tvarka.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros, ligos išmokų bei kompensuojamųjų uždarbių pakeitimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus.

„Sodros“ duomenimis, vienišo asmens išmoką šiuo metu gauna daugiau kaip 200 tūkst. žmonių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad nuo šių metų pradžios vienišo asmens išmoką gali gauti visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės su negalia ir žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Vienišo asmens išmoka jų pajamas per metus padidina 384 eurais, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šiuo metu išmoka siekia 34,89 euro.

Kiekvienais metais vis daugiau gyventojų baigia darbinę karjerą turėdami teisę ne tik į paprastą senatvės pensiją, bet ir papildomą, kurią gauna dėl to, kad dalį atlyginimo skyrė kaupimui II pakopos pensijų fonde. „Sodra“ paaiškino, kiek gyventojų, kokią papildomą pensiją pasirenka ir kiek pinigų jie gali tikėtis sukaupę turto fonduose. Jie kas mėnesį prie pensijos gali tikėtis papildomų beveik 346 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Vilniaus savivaldybe skaičiuoja, kad pernai ir šiemet dvigubai daugiau gyventojų prašė finansinės pagalbos, t. y. įvairų išmokų ir kompensacijų už šildymą. Tačiau padidėjusio išmokų ir kompensacijų skaičiaus valdininkai neskubėjo sieti su infliacija ar išaugusiomis kainomis. Anot jų, pavyzdžiui, kompensacijų už šildymą gyventojai prašė dažniau, nes buvo išplėstas jų gavėjų sąrašas.

Daugelis darbuotojų už komandiruotėje patirtas išlaidas gali gauti dienpinigius. Vis dėlto, ne visi darbuotojai žino, kaip dienpinigiai skirstomi, apskaičiuojami ar kada išmokami. Valstybinė darbo inspekcija savo pranešime žiniasklaidai atsakė į pagrindinius klausimus, susijusius su dienpinigiais.

Kai kurie Pietų Korėjos jaunuoliai yra taip atitrūkę nuo pasaulio, kad vyriausybė siūlo jiems sumokėti už tai, kad jie „sugrįžtų į visuomenę“. Šalies Lyčių lygybės ir šeimos ministerija paskelbė, kad izoliuotiems socialiniams atsiskyrėliams skirs iki 650 tūkst. Korėjos vonų (apie 450 eurų) per mėnesį, siekdama palaikyti jų „psichologinį ir emocinį stabilumą bei sveiką augimą“, praneša CNN. Apie 3,1 proc.

Seimo narių grupei siūlant įteisinti galimybę auklėms prižiūrėti vaikus „šeimos darželiuose“ ir tėvams iš dalies kompensuoti išlaidas, Vyriausybė trečiadienį tam iš esmės pritarė, tačiau siūlo projektą tobulinti.  Vyriausybė siūlo, kad išmoka būtų skiriama tik tuo atveju, jei vaiko tėvai dirba, vaikas nelanko jokio darželio, taip pat jei tėvai su aukle pasirašo sutartį.