investicijos

Užsienio šalių ginklų gamintojai svarsto galimybes Lietuvoje steigti gamyklą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. Seimo komitetas trečiadienį svarstė klausimą dėl Lietuvos kariuomenės atsargų ir nacionalinių gamybinių pajėgumų. Pasak L. Kasčiūno, karas Ukrainoje parodė, kad reikia siekti įsigyti kuo daugiau atsargų, o ypač pravartu būtų į Lietuvą pritraukti užsienio investuotojus.

Kol kainos toliau stiebiasi į viršų, lietuviai, norėdami apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo, investuoja, tačiau nėra originalūs. Nors būsto rinkos ateitis šiuo metu tampa neaiški, populiariausia investicija jau daug metų išlieka nekilnojamasis turtas. Skirtingai nei daugelyje išsivysčiusių Vakarų šalių, kur daugiau nei pusė gyventojų investuoja į vertybinius popierius – akcijas, fondus, obligacijas, Lietuvoje tokią investiciją renkasi tik 5 procentai gyventojų.

Penkiuose šalies miestuose prasideda Finansų ministerijos organizuojamų renginių ciklas, pristatantis naujojo 2021–2027 m. laikotarpio Europos Sąjungos (ES) investicijas. Pirmasis renginys, kviečiantis tapti net 7,5 mlrd. eurų ES investicijų Lietuvoje dalininkais ir kurti pažangią Lietuvą, įvyks jau šį trečiadienį, Utenoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planai iki 2025 metų pabaigos į saulės ir vėjo parkų projektus Lietuvoje investuoti daugiau nei 1,6 mlrd. eurų priklausys ir nuo šalies institucijų sprendimų, sako bendrovės biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis.  „Tai priklausys nuo mūsų institucijų, ar visi projektai gaus leidimus.

Lietuvos ekonomikos stiprinimui ir pastaraisiais metais kylančių iššūkių įveikimui Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 metų pabaigos planuoja paleisti priemonių, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažino, kad šiuo atveju iššūkių kyla dėl karo Ukrainoje, išaugusių energetikos kainų ir po pandemijos dar neatsikūrusių tiekimo grandinių. Pasak ministrės, kol kas nenumatoma įmonėms skirti negrąžinamų subsidijų.

Pagrindinis Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis finansuotos priemonės „Inovaciniai čekiai“ tikslas buvo paskatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas. MB „Ekosula“ vadovas Vladas Šimelis neslepia: mokslo ir verslo bendradarbiavimas vykdant projektą „Pramoniniu būdu išgaunamos ekologiškos beržų sulos išlaikymo tyrimai apdorojant produktą ozonu“ buvo labai įdomus ir prasmingas.

Valdžia kviečia verslą ir mokslą jungtis į konsorciumus ir nuo rugsėjo teikti paraiškas gauti beveik 78 mln. eurų valstybės paramą kuriant inovacijas.  Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybė nori ne tik investuoti į išradimus, bet ir juos pritaikyti komercijai. o švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, norima, kad Lietuvoje gimtų bent du stiprūs biotechnologijų ar lazerių klasteriai.

Kiekvienas verslas reprezentuoja savo kraštą, kultūrą, tradicijas. Dažnai, tai daro ir tarptautiniu mastu. Lietuvos ekonomikos, krašto istorijos ir kultūros neįsivaizduojame be gintaro.

Žvelgiant iš dabartinės aukštos infliacijos ir nepastovumo finansų rinkose situacijos, kalbos apie investavimą gali atrodyti ne itin patrauklios. Vis dėlto investavimas į vertybinius popierius yra vienas iš būdų, galinčių padėti apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau 60 proc. lietuvių apie investavimą sako žinantys nepakankamai, tad jie praranda galimybę tinkamai įdarbinti savo pinigus.

Į mišką ir žemę Baltijos jūros regione bei Vidurio ir Rytų Europoje investuojantis fondas „INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II“ iš investuotojų papildomai pritraukė 22,9 mln. eurų ir pasiekė 81,3 mln. eurų dydį. Fondo vadovaujantysis partneris Martynas Samulionis teigė, kad pritrauktos lėšos suteiks daugiau galimybių plėtrai.

Europos Komisija (EK) penktadienį patvirtino 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą, pagal kurią Lietuvoje numatoma investuoti 7,449 mlrd. eurų, pranešė Finansų ministerija.

Gargždų metalo konstrukcijų, laivų blokų bei vamzdynų gamybos, montavimo ir statybos paslaugų bendrovės „Litana ir Ko“ pajamos pernai siekė 59,5 mln. eurų ir buvo 22 proc. didesnės nei 2020 metais, kai gauta 48,8 mln. eurų. Įmonė patyrė 1 mln. eurų nuostolį, kai užpernai ji uždirbo 273 tūkst. eurų, rodo Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos.

Aktyviausi investuotojai Lietuvoje yra 25–54 metų vyrai – jie 2021 metais sudarė daugiau kaip 60 proc. visų sandorių vertybiniais popieriais. Tačiau investavimą atranda ir moterys – aktyviai investuojančių moterų daugėja beveik taip pat sparčiai, kaip ir vyrų, skelbia Lietuvos bankas (LB). LB Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis teigė, jog pernai aktyviai investuojančių moterų ir vyrų reikšmingai gausėjo visose amžiaus grupėse.

Investuotojams vertinant su didele infliacija kovojančios JAV federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimą dar gerokai padidinti bazinę palūkanų normą ir naujausius įmonių skelbiamus veiklos rezultatus, pagrindiniai Europos akcijų indeksai ketvirtadienio prekybos sesijos pradžioje patraukė aukštyn. Londono FTSE 100 paaugo 0,3 proc., Frankfurto DAX – 0,4 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 0,5 procento.

Lietuvoje nuo 2018 metų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti „Hella Lithuania“ į plėtrą artimiausiais metais ketina investuoti daugiau nei 30 mln. eurų, o iki 2023 metų pabaigos papildomai priimti per 100 naujų darbuotojų ir jų skaičių padidinti iki 400, skelbia įmonė. Pasak „Hella Lithuania“ vykdomojo direktoriaus Maximo Zakletskio, Prancūzijos automobilių dalių tiekėjai „Faurecia“ metų pradžioje nupirkus 80 proc.

Kinijos investicijos Rusijoje pagal plėtros ir bendradarbiavimo projektą „Viena juosta, vienas kelias“ 2022 metų pirmąjį pusmetį pirmą kartą sumažėjo iki nulio, praneša „Deutsche Welle“, remdamasi britų laikraščiu „The Financial Times“, kuris savo ruožtu remiasi tyrimų ir konsultacijų centro „Green Finance & Development Center“ ataskaita. Pasak leidinio, investicijų nebuvimas rodo Pekino nenorą sulaukti sankcijų dėl sandorių su Rusija.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Billas Burnsas trečiadienį pareiškė, kad vienas iš veiksnių, paskatinusių Šri Lankos ekonomikos žlugimą, buvo „kvailas“ kliovimasis investicijomis iš Kinijos, kurios salai itin brangiai kainavo.  Jis pabrėžė, kad Šri Lankos atvejis turėtų būti įspėjimas kitoms valstybėms.  „Kinai turi daug finansų ir įtakos, todėl gali labai patraukliai pristatyti savo investicijas“, – sakė B. Burnsas Aspeno saugumo forume.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtai 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) investicijų veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitai už 2022 m. II ketvirtį. Šioje ataskaitoje apžvelgta ES lėšų investavimo pažanga bei teikiamos rekomendacijos ministerijoms dėl investicijų planavimo ir valdymo, rašoma pranešime.

Vokietijoje investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika liepą krito, parodė antradienį paskelbti atidžiai stebimo tyrimo duomenys, pramonei nerimaujant dėl ​​galimo rusiškų dujų tiekimo sustabdymo poveikio didžiausiai Europos ekonomikai. Manheime įsikūrusio Europos ekonominių tyrimų centro (ZEW) ekonominių lūkesčių indeksas, palyginti su birželio mėnesiu, nukrito 25,8 punkto iki minus 53,8 punkto. Tai yra žemiausias lygis nuo 2011-ųjų.

Viena didžiausių investuotojų Lietuvoje, Vokietijos kapitalo automobilių elektronikos komponentų gamintoja „Continental“ baigė pirmąjį gamyklos Kauno rajone plėtros etapą – per metus įmonė pastatė ir įrengė dar 6,6 tūkst. kv. metrų ploto gamybos ir administracinių patalpų, o gamybą jose planuoja pradėti kitąmet. „Nepaisant pandemijos ir sutrikusios tiekimo grandinės, projektas buvo įvykdytas laiku.

Rusijai vis kalbant apie realius veiksmus Lietuvos atžvilgiu dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui ir užsienio žiniasklaidai afišuojant šalį kaip „pavojingiausią pasaulio vietą“, užsienio investuotojai ima nerimauti. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad visas Baltijos šalių regionas dabar yra vertinamas kaip teritorija, turinti papildomų rizikų, todėl norint išsaugoti esamus ir prisijaukinti naujus verslo partnerius turime imtis drąsesnių sprendimų.

Pirmasis 2022 m. pusmetis finansų rinkose buvo itin neramus. Priežasčių, kurios investuotojams šiuo metu neduoda ramybės, daugiau nei pakankamai. Įvairių rizikų kokteilis, greičiausiai, jiems nesuteiks atvangos ir antroje metų pusėje. Ką reikėtų apgalvoti tokioje situacijoje ir kaip geriausiai išsaugoti investuojamų pinigų vertę? Sustoti ir apgalvoti Įprastos 2-3 proc. infliacijos daugelis nė nepastebime, tačiau metinei infliacijai priartėjus prie 20 proc.

Beveik 10 mln. eurų skolų turinti ir restruktūrizuotis siekianti Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdoma vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“ galėtų išsigelbėti, jei į įmonę ateitų stiprus investuotojas, sako „Snaigės“ profesinės sąjungos pirmininkas Henrikas Šivokas. Jo teigimu, įmonei reikalingas finansavimas, taip pat laukiama restruktūrizavimo proceso, kuris, tikimasi, padės įmonei išgyventi.  „Čia reikalinga finansinė injekcija.

Šalies antros pakopos pensijų fondų investicijų svertinė grąža pirmąjį šių metų pusmetį buvo neigiama ir, išankstiniais duomenimis, buvo minus 13,47 proc. Palyginti su metų pradžia, būsimų pensininkų valdomas turtas sumažėjo 540 mln. eurų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis teigė, jog finansų rinkas veikia įtampa dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, kurią sukėlė karas Ukrainoje, didėjusios energetikos žaliavų kainos ir auganti infliacija.

Staigus pasaulio vertybinių popierių rinkų kritimas pirmąjį pusmetį 500 turtingiausių pasaulio žmonių turtą sumažino 1,4 trln. JAV dolerių, skelbia agentūra „Bloomberg“. Visų pirma, „Tesla“ vadovas Elonas Muskas „nuskurdo“ beveik 62 mlrd. dolerių, o „Amazon.com Inc.“ steigėjas Jeffas Bezosas – 63 mlrd. dolerių. „Tesla“ akcijoms antrasis ketvirtis buvo blogiausias per visą istoriją, o „Amazon“ – nuo „dot-com“ burbulo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje.

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje kovo pabaigoje siekė 27 mlrd. eurų – 9,4 proc. daugiau nei prieš metus. Jos sudarė 46,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 9651 euras TUI (2021-ųjų kovo pabaigoje – 8791 euras), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas.  Didžiausių investuotojų penkete buvo Vokietija (5,6 mlrd. eurų), Švedija (2,9 mlrd. eurų), Estija (2,9 mlrd.

Tūkstančiams lietuvių, investavusių į kriptovaliutas – liūdnas metas. Jie dabar arba praranda savo pinigus kartu su sliuogiančia žemyn kriptovaliutų verte arba gyvena kaip ant adatų. Vertingiausia pasaulyje kriptovaliuta – bitkoinas, per pastarąją savaitę prarado ketvirtadalį savo vertės, arba net 70 proc. skaičiuojant nuo didžiausios kainos ir balansuoja ties lemtinga 20 tūkst. dolerių riba.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Kopenhagoje dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su Lietuvoje investuojančių Danijos bendrovių vadovais. Susitikimas vyko Danijos pramonės konfederacijoje, kuri vienija 19 tūkst. narių. „Mūsų šalis sieja intensyvi ir dinamiška dvišalė ekonominė partnerystė. Danija patenka į didžiausių investuotojų Lietuvoje dešimtuką, dvišalės prekybos apimtis artėja prie 1,5 mlrd. eurų.

Europos investicijų banko valdomas ES Modernizavimo fondas Lietuvai skyrė 85 mln. eurų. Lėšos skiriamos modernizuoti energetikos sistemas, sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį energetikos, pramonės ir transporto sektoriuose.  Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas sako, kad ši finansinė injekcija leis pradėti projektus, spartinančius energetikos pertvarką reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų  ir energetikos (TTE) taryboje Liuksemburge, kur tarsis dėl investicijų į Europos transporto infrastruktūrą, aplinką tausojančio transporto plėtros, tolesnės paramos Ukrainai.

Per penkerius metus Lietuva karinio mobilumo projektams ketina išleisti apie 500 mln. eurų. Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, pusę sumos planuojama gauti iš Europos Komisijos, kitą pusę Lietuva skirs iš savo biudžeto. „Kalbame apie kelius, geležinkelius, oro uostus ir jūrų uostą, kad sąjungininkai galėtų patogiai judėti visomis kryptimis“, – sakė jis. Antradienį M. Skuodis su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku sutarė dėl prioritetinių projektų.

Nepaisant gerų ekonomikos rodiklių, Baltijos šalys nesugeba išnaudoti savo kaip stipraus ir investuotojams patrauklaus regiono įvaizdžio, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Taibėjus tikisi daugiau taivaniečių verslo investicijų Lietuvoje, sako Taivano diplomatijos vadovas Josephas Wu. Taibėjus anksčiau šiais metais pažadėjo pasiūlyti 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams bei įsteigti 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę. „Manyčiau, kad turime daugiau ką pasiūlyti. Po to, kai Lietuva Taivanui padovanojo vakcinų, žmonės ėmė suprasti, kad Lietuva turi didelį potencialą.

Po Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kvietimo į Lietuvą perkelti Baltarusijos ir Rusijos verslus, tai daryti galimybę svarsto kelios dešimtys bendrovių, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigia, kad dėl persikėlimo į Lietuvą kalbamasi su maždaug apie 60 įmonių, iš kurių dauguma yra jau esami agentūros klientai iš Baltarusijos.

Karinė agresija Ukrainoje pastaruoju metu lemia ženklius svyravimus vertybinių popierių, valiutų ir žaliavų rinkose. Nors prognozuoti artimiausią ateitį šiuo metu itin sudėtinga, vertinant istoriškai, lokaliai apibrėžti konfliktai turėdavo trumpalaikį poveikį pasaulio finansų rinkoms, kurios sugrįždavo prie ilgamečių vidurkių, rašoma pranešime spaudai.

Europos Sąjungos šalys yra labai panašios, bet dabar Lietuva, ypač kaimyninių valstybių kontekste, yra vienintelė politiškai nestabili valstybė, todėl investuotojai dėl to gali jos nebesirinkti, sako Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas. Plačiau apie šią situaciją TV3 Žinių „Dienos komentare“ jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Su Vokietijos verslo atstovais susitikusi Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė pakvietė juos toliau investuoti Lietuvoje. Pasak Aušrinės Armonaitės, nepaisant laikinų trikdžių, šalis išlieka stabili ir saugi investicijoms.

Virš Lietuvos jau kurį laiką telkiasi tamsūs debesys – užsirūstinusi Kinija vis kelia įtampą. Prognozuojama, kad konfliktas su Kinija skaudžiausiai atsilieps Lietuvos ekonomikai, o ypač investicijų rinkai. Ekonomistas įspėja, kad kelio atgal nebėra – Lietuva nebegali taikytis su Kinija ir privalo ieškoti užnugario Vakaruose. Jo žodžiais tariant, Lietuvos reputacija Europos Sąjungos akyse gerokai smuko.

Lietuvoje šiemet padalinį įsteigęs Švedijos startuolis „Favro“, vystantis bendradarbiavimo ir projektų valdymo platformą verslui, pritraukė dar 4,3 mln. JAV dolerių (3,8 mln. eurų) investicijų. Pasak bendrovės, investicijos bus skirtos komandos plėtrai ir augimui.

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Prancūzijos įmones aktyviau  investuoti ir plėsti veiklą Lietuvoje. Susitikęs su Prancūzijos verslo konfederacijos MEDEF ir didžiųjų įmonių atstovais, G. Nausėda teigė matantis didelį potencialią platesniam šalių verslo dialogui. Pasak jo, Lietuva gerina aplinką verslui, o per pandemiją padėjo jam išgyventi, pranešė Prezidentūra. „Lietuva yra informacinių, finansinių technologijų ir kibernetinio saugumo ekonominių veiklų centras.

Nors potencialių investuotojų skaičius pagal lytį Lietuvoje yra vienodas – tiek pat neinvestuojančių vyrų ir moterų sako, kad pradėti investuoti jiems būtų įdomu, ketinančių iš tiesų imtis investicijų moterų yra triskart mažiau negu vyrų, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Ryžto pradėti investuoti stokos priežastis galima sieti su socialiniais, psichologiniais aspektais, ieškoti paralelių su moterų verslumo statistika.

Viena labiausiai aptariamų šio rudens temų ne tik finansų rinkose, bet ir žmonių pokalbiuose – kylančios energijos ir jos išteklių kainos. Po kelerius metus trukusio žemų kainų štilio gyventojų, verslo ir valstybių link artėja energijos kainų audra, kuri neišvengiamai turės įtakos ir investuojančiųjų portfeliams. Pasaulinėje energetikos rinkoje vykstančius procesus jau pajuto ir Lietuvos gyventojai.

Rūšiuojame atliekas, naudojame daugkartinius maišelius, renkamės pakuotes iš perdirbamo plastiko... Tai tik keli paprasti pavyzdžiai, kaip mažais žingsneliais kiekvienas prisidedame prie aplinkos saugojimo. Bet ar žinojote, kad planeta rūpinatės net ir kaupdami savo pensiją? Žalioji pensija jau nebėra vizija, tai – realybė. Visi tie maži pokyčiai, kuriuos darome kasdien, yra labai svarbūs, kokie nedideli jie beatrodytų.

Daugiau kaip šimtas lietuvių per dieną sugeba uždirbti po 10 tūkstančių eurų. O metų pabaigoje multimilijonierių Lietuvoje bus daugiau nei bet kada – maždaug 500, o gal ir dar daugiau. Apie tai, kad turtingų žmonių gretos didėja, tvirtina ir prabangių papuošalų pardavėjai – pirkėjai tūkstančius eurų pakloja tiesiog užsukę iš gatvės. Ir vis dažniau dairosi briliantų – investicijai.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondai šalyje yra investavę apie 875 mln. eurų, rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) statistika. Rugsėjo pabaigoje tiek lėšų buvo investuota į valstybės vertybinius popierius ir įvairius verslus. „Iš 875 mln. eurų investicijų Lietuvoje Vyriausybės obligacijoms tenka daugiau kaip 164 mln. eurų, visos kitos lėšos – daugiau kaip 700 mln.

Augimas finansų rinkose tęsiasi daugiau kaip pusantrų metų, o bendros pasaulio tendencijos atsikartoja mūsų Baltijos šalių rinkoje. Nors akcijų kainos atrodo aukštos, centrinių bankų taikoma politika neleidžia pažvelgti į situaciją standartiškai. Baltijos šalių kontekste išsiskiria Talino vertybinių popierių birža, kurioje susiformavo privatiems investuotojams grėsmingai atrodanti situacija.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ investicijos Mažeikių rajone esančioje „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykloje sieks 641 mln. eurų. Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su įmonės vadovais, kurie pristatė ateinančių penkerių metų strateginį planą ir patvirtintą 641 mln. eurų investicinį projektą, teigiama Prezidentūros pranešime.

Daugiau nei dvi savaites „Investuok Lietuvoje“ vadovaujantis buvęs IT specialistas bei ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis teigia, kad agentūra šiuo metu derasi su 117 potencialių investuotojų į Lietuvą.  Naujasis agentūros vadovas šalies regionus mato kaip neišnaudotą potencialą. Didinant jų patrauklumą jau pradėtos mokėti stipendijos būsimiems IT specialistams Panevėžyje.

Prognozuojant, kad Vilniuje šilumos kaina kils daugiau nei 60 proc., prezidento patarėjas sako, kad taip nutiko dėl uždelstų investicijų į šilumos ūkį. Jaroslavas Neverovičius teigia, kad reikia ieškoti būdų, kad kainos būtų stabilesnės ir būtų apsaugoti pažeidžiami vartotojai.  „Vilniaus fenomenas yra uždelstų investicijų į šilumos ūkį problema.