investicijos

Prognozuojant, kad Vilniuje šilumos kaina kils daugiau nei 60 proc., prezidento patarėjas sako, kad taip nutiko dėl uždelstų investicijų į šilumos ūkį. Jaroslavas Neverovičius teigia, kad reikia ieškoti būdų, kad kainos būtų stabilesnės ir būtų apsaugoti pažeidžiami vartotojai.  „Vilniaus fenomenas yra uždelstų investicijų į šilumos ūkį problema.

Modernizuojamas Šiaulių oro uostas reiškia investicijų galimybes miestui ir regionui, teigia susisiekimo ministras.  Šiauliuose penktadienį apsilankęs Marius Skuodis sakė, kad rengiant ilgalaikes Lietuvos oro transporto plėtros ir vystymo gaires, ketinama įvertinti šio oro uosto vaidmenį, pranešė Susisiekimo ministerija.  „Šiauliai turi ypatingą strateginį objektą – oro uostą su ilgiausiu Baltijos šalyse orlaivių pakilimo ir nusileidimo taku.

Po praėjusių mokslo metų, praleistų vaikams mokantis namuose, prieš rugsėjį tėvai neskuba jų ruošti mokyklai – nežino, ar pernai spintose prakabėjusių uniformų, kurias atžalos išaugo, prireiks ir šiemet. Vis dėlto, kanceliarines priemones, praversiančias net ir mokantis nuotoliniu būdu, vaikai jau dėlioja į stalčius, rašoma pranešime spaudai.

Hamburge įsikūrusi turto valdymo bendrovė „nordIX“ AG balandį įsteigė fondą, skirtą investuoti į vartojimo paskolas visoje Europoje, praneša „Chestnut“. „NordIX“ įsipareigojo investuoti mažiausiai 3 mln. Eur į Lietuvos fintech startuolio AB „NEO Finance“ suformuotą vartojimo paskolų portfelį, kurį Liuksemburge įsikūrusi išvestinių finansinių priemonių bendrovė „Chartered Opus“ pavers vertybiniais popieriais. Vokietijos fondas planuoja investuoti mažiausiai 3 mln.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad darbdaviai verčia juos skiepytis ir testuotis. Darbuotojų atstovė įspėja darbdavius, kad šie gali apskritai likti be darbo jėgos. Tačiau verslo atstovai tikina, kad kuo toliau, tuo labiau jų partneriams ir investuotojams bus svarbu bendradarbiauti su įmonėmis, kurios turi 100 proc. imunizaciją. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pastarosiomis savaitėmis darbuotojai jaučia didelę įtampą darbo vietoje.

Britų fintech startuolis „Revolut“ per dar vieną investicijų pritraukimo turą surinkęs 800 mln. JAV dolerių, vertę padidino iki 33 mlrd. dolerių ir tapo visų laikų brangiausia technologijų bendrove Jungtinėje Karalystėje, rašo „Financial Times“. Naują finansavimą „Revolut“ pritraukė iš Japonijos „SoftBank Group“ fondo „Vision Fund 2“ ir JAV investicijų kompanijos „Tiger Global Management“. Jį startuolis ketina panaudoti savo paslaugų reklamai ir plėtrai, ypač JAV ir Indijoje, taip pat naujų pro...

Lietuva pagal pritrauktus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus vėl patenka į investicijoms patraukliausių Europos šalių dvidešimtuką, rodo profesinių paslaugų bendrovės „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas. 21 kartą atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva 2020 metais TUI patrauklumo žemėlapyje užėmė 19-tą vietą. Pernai į Lietuvą pritraukti 53 investiciniai projektai – 12 proc. mažiau negu 2019 metais, teigiama „EY“ pranešime.

Lietuvos statybininkų asociacijai prognozuojant, kad dėl brangstančių statybinių medžiagų gali būti neįgyvendinta apie trečdalis valstybės investicijų programoje numatytų projektų, gyvenamojo būsto projektų plėtojai kol kas nesvarsto galimo jų stabdymo ar naujų vėlinimo ir teigia, kad ši krizė didžiausią įtaką darys galutinei būsto kainai.

Investuotojai pasižymi tuo, kad stengiasi pažvelgti į tolimesnę ateitį, siekiančią bent kelerius metus ar visą dešimtmetį. Todėl augantis jų dėmesys tvarioms investicijoms yra suprantamas, rašoma pranešime spaudai. Praėjusius metus galima laikyti tam tikru lūžio momentu, nes per pasaulį nusirito tvarių investicijų banga. Lietuvoje jų proveržį galėtų paskatinti pensijų fondai, valdantys reikšmingą dalį šalies gyventojų finansinio turto.

Prie Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus komandos prisijungia patarėja investicijų, inovacijų ir verslo plėtros klausimais. Ja tapo „Investuok Lietuvoje“ iki šiol dirbusi Virginija Gelžinytė.  Naujoji patarėja bus atsakinga už santykių su verslo organizacijomis plėtojimą, investicijų pritraukimą į Vilnių bei inovacijas.  „Vilnius sparčiai auga, tačiau matau dar neišnaudoto potencialo, bendradarbiavimo galimybių.

Esame taške, kai turime pasirinkti mokestinius pakitimus lemsiančius kitų metų tendencijas, kurios iš esmės paveiks mūsų tautiečių verslo vystymo patrauklumą. Daug diskutuojama apie dividendus ir pelno mokestį. Estija, Latvija ir nesenai Lenkija pasuko keliu, kur uždirbtas pelnas apmokestinamas tik tada, kai akcininkas išsiima pinigus vartojimui arba kitoms investicijomis per išmokamus dividendus. Lietuva liko sala dėl šio svarbaus sprendimo ir jis sulaukia pasipriešinimo.

Vyriausybė atveria kelią Lietuvoje pradėti įgyvendinti didelius vietos ir užsienio kapitalo investicijų projektus.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad jei pandemija nesugriaus investuotojų planų, per penkerius metus Lietuvoje jiems pavyks sukurti apie 2 tūkst. naujų darbo vietų, pranešė ministerija.

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) praėjusių metų gruodžio pabaigoje siekė 19,3 mlrd. eurų – 4,1 proc. daugiau nei tuo pat metu 2019-aisiais. Sukauptos TUI sudarė 39,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Vidutiniškai vienam šalies gyventojui gruodžio pabaigoje teko 6912 eurai TUI, teigiama Statistikos departamento pranešime. Didžiausi investuotojai ir toliau yra Švedija (3,6 mlrd. eurų), Estija (2,8 mlrd. eurų) ir Nyderlandai (2,1 mlrd.

Mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje atsargiau negu prieš metus prognozuoja pajamų pokytį 2021 metais. Pandemija dar nesibaigia, todėl suprantama, kad verslas ir toliau yra budrus, tačiau jau daugiau įmonių ketina darbuotojų skaičių didinti, o ne mažinti. Panašu, kad įmonės, jeigu tik buvo įmanoma, stengėsi greitai prisitaikyti prie pokyčių išgyventi ir netgi augti.

Viena populiariausių investavimo krypčių – nekilnojamas turtas. Tačiau neretai tai reikalauja ir nemažų pirminių investicijų. Į ką atsižvelgti investuojant ir norint nenudegti, papasakojo TV3 televizijos laidoje „Penkių žvaigždučių būstas“ kalbintas finansų ekspertas. Bendrovės „Inrento“ direktorius Gustas Germanavičius pasidalijo populiariausiais investavimo į nekilnojamąjį turtą būdais. „Vienas paprasčiausių ir lengviausiai suprantamų yra būsto pirkimas nuomai.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis. Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o „Swedbank“ klientai sudarė net penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus.

Besitęsianti koronaviruso pandemija pensijų fondų investicijų rezultatų nesumažino. Jie pasižymėjo stabilumu ir nuosaikiu augimu. Gyventojų pensijų fonduose sukaupto turto vertė augo ir pasiekė 4,496 mlrd. eurų. Ši suma yra didžiausia per visą Lietuvos II pakopos pensijų fondų veiklos laikotarpį.

Jau ne vienerius metus ekonomistai pastebi tendenciją, kad lietuviai investicijai renkasi nekilnojamą turtą (NT). Anot jų, ypač šiuo metu investuoti į būstą apsimoka. Tačiau verta pasidomėti ir kitais investicijų būdais, nes santaupas sudėti į vieną objektą yra pavojinga. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad investicijos priklauso nuo žmogaus pajamų ir galimybių sutaupyti kiekvieną mėnesį. „Žmogus turėtų sutaupyti 10 proc.

Lietuvos naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdantis didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ paskelbė verslo pertvarkymo per artimiausią dešimtmetį planą, kuriuo numatytos 140 mlrd. zlotų (31,3 mlrd. eurų) investicijos plėtrai. „Orlen“ persitvarkymas į daugiafunkcinę energetikos grupę bus grindžiamas atsinaujinančios energijos bei dujų generacijos elektros gamyba, angliavandenilių gavyba bei integruotomis mažmeninės prekybos paslaugomis“, – teigiama „Orlen“ pranešime spaudai.

Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos gyventojai vien bankų indėliuose sukaupė rekordiškai daug pinigų. Todėl jų nuotaikoms gerėjant, o galbūt siekiant išvengti pinigų nuvertėjimo, vis daugiau žmonių ima sukauptas lėšas investuoti. Tai padaryti, anot bankų specialistų, ne taip ir sunku. O ir sumų užtenka nedidelių. Lietuvos banko duomenimis, finansų įstaigose lietuvių laikomų indėlių vertė šiemet išaugo iki rekordinių 16,6 mlrd. eurų.

Verslininkas supranta, kad perėjus pradinė verslo etapą, svarbu nesustoti ir toliau į jį investuoti, kad būtų pasiekta dar geresnių rezultatų. Ne išimtis – ir žemės ūkio verslas. Ilgainiui daugelis ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių įsitikina, kad esamų pajėgumų nepakanka, tad būtina ūkį modernizuoti.

Siekiant didinti kario tarnybos patrauklumą bei gerinti kareivinių infrastruktūrą, beveik už 4 mln. eurų planuojama atnaujinti Alytuje dislokuoto Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kareivines.  Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, kareivines būtina atnaujinti, nes jos yra susidėvėjusios, nerekonstruotos dešimtmečius, todėl karių gyvenimo sąlygos jose yra prastos ir nebeatitinka nūdienos standartų.

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ Kauno rajone, Ramučiuose, šalia savo logistikos centro planuoja pastatyti beveik 8 tūkst. kv. metrų priestatą. Investicijas į temperatūrini sandėlį planuoja ir „Maxima“, rašo „Verslo žinios“. „Lidl Lietuvos“ Logistikos departamento vadovo Andriaus Narmonto teigimu, logistikos centrą būtina išplėsti, nes dabartinio, kuris užima 41,9 tūkst. kv. metrų, nebeužtenka. Įmonė statybos leidimo dar negavo, bet projektiniai siūlymai jau parengti.

Penktadienį Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje pristatyta rekordinė plyno lauko investicija Lietuvoje – „Vakarų medienos grupė“ (VMG) oficialiai atidarė vieną didžiausių Europoje medienos drožlių plokščių gamyklą, į kurią investuota 146 mln. eurų. Didžioji dalis iš 140 gamykloje sukurtų naujų darbo vietų skirtos automatizuotų staklių operatoriams. Į vienos aukštą pridėtinę vertę turinčios darbo vietos sukūrimą vidutiniškai investuota apie 1 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Aukso kainos pastaruoju metu sparčiai kyla ir jau dabar siekia neregėtas aukštumas – perkopė 2 tūkst. JAV dolerių už unciją ribą. Visgi kyla ne tik aukso, bet ir akcijų kainos. Ekonomistai sako, kad tikėtinas ir tolimesnis kainų kilimas, o laikyti pinigus rankose darosi pavojinga. Žaliavų rinkoje aukso kaina muša naujus rekordus – uncija (31,1 g) aukso praėjusią savaitę kainavo 2,051 tūkst. JAV dolerių. Tai didžiausia aukso kaina istorijoje.

Valstybės valdoma bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) planuoja ketvirtąjį skirstomųjų tinklų modernizavimo etapą, o bendros investicijos sieks 13,5 mln. eurų. Jam tikimasi gauti 6,7 mln. eurų ES paramos.

Klaipėdos rajone Kazachstano verslininkai planuoja statyti tepalų gamyklą, į kurią ketinama investuoti daugiau nei 100 mln. eurų. Apie tai paskelbęs „Vakarų ekspresas“ rašo, kad investicijas planuoja bendrovė „Hill Group”, Lietuvoje įregistruota 2018 metais ir besiverčianti tepalų didmenine prekyba. Tai – Kazachstane veikiančios įmonės padalinys. Vienas iš variantų, kur galėtų atsirasti gamykla, yra sklypas prie Mickų, tarp Šilutės plento irgeležinkelio.

Neseniai antrą kadenciją Valstybės saugumo departamentui (VSD) pradėjęs vadovauti Darius Jauniškis inicijuoja žvalgybos tarnybos struktūros pertvarką.

Lietuva pagal pritrauktus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus smuktelėjo žemyn ir šiemet iškrito iš investicijoms patraukliausių Europos šalių dvidešimtuko, rodo profesinių paslaugų bendrovės „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas. 20-ą kartą atliktas tyrimas taip pat rodo COVID-19 pandemijos neigiamą įtaką investuotojų nuotaikoms, tačiau, pasak „EY“ ekspertų, Lietuva ir per krizę turi daugiau šansų vėl atsitiesti.

Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, kad nemaža dalis per viešą diskusiją gegužę pasiūlytų naujų ekonomikos atstatymo plano projektų yra parengti ir jau gali būti įgyvendinami, tačiau daug jų dar yra „tik pradžios stadijoje“.   „Apie pusė jų labai gražių idėjų lygmenyje“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pripažino L. Maskaliovienė. Taip ji atsakė į konservatoriaus Mykolo Majausko klausimą, ar Lietuva bus pasiruošusi tinkamai įsisavinti dideles lėšas.

Europos Komisija (EK) antradienį pritarė Lietuvos valstybės pagalbos schemai, kuri leis pritraukti iki 1 mlrd. eurų vertės investicijų į vidutines ir dideles įmones, nukentėjusias dėl koronaviruso COVID-19 protrūkio. EK patvirtino Lietuvos planus įsteigti fondą, kurio dydis sieks iki 1 mlrd. eurų. Fondas per skolos ir rekapitalizavimo priemones investuos į Lietuvoje veikiančias vidutines ir dideles įmones, kurias paveikė koronaviruso protrūkis, teigiama Konkurencijos tarybos pranešime.

Europos Komisija (EK), trečiadienį pateikusi rekomendacijas Europos Sąjungos (ES) šalims narėms, Lietuvai siūlo ateities investicijas nukreipti į skaitmenizaciją ir žaliąją energetiką. Anot EK atstovo Lietuvoje Arnoldo Pranckevičiaus, Komisija rekomendacijas parengė trimis kryptimis, susijusiomis su pandemija, socialiniais aspektais ir investicijomis. Anot jo, krizės metu labai svarbu palaikyti įmonių likvidumą. „Labai svarbu palaikyti įmonių likvidumą.

Koronaviruso krizei paskatinus dalį šalių svarstyti apie gamybos iš Kinijos perkėlimą, ekspertai mato šansą Lietuvai pritraukti investicijų ir tapti „mažuoju Europos fabriku“, tačiau ragina valdžią imtis greitų ir drąsių žingsnių, rašo „Verslo žinios“.  Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė mano, kad Lietuva turi galimybių pritraukti tiekimo grandinių iš Kinijos, tačiau veiksmų būtina imtis greitai.

Pasaulį sukausčiusi koronaviruso krizė yra gera galimybė Lietuvai ir visam Rytų Europos regionui pritraukti naujų investicijų, sako užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas. Anot Manto Katino, COVID-19 krizės poveikis tiekimo grandinėms yra labai didelis ir įmonės ieško būdų, kaip jas perdėlioti.

Lietuvą ir pasaulį sukrėtusi koronaviruso pandemija sudavė smūgį ir pasaulio ekonomikai. Todėl Lietuva nusprendė imtis ne tik trumpalaikių ekonomikos skatinimo priemonių, bet kurti ilgalaikį investicijų planą. Per pusantrų metų Lietuva ketina investuoti 6,3 mlrd. eurų į įvairias sritis, tikėdamasi sulaukti dvigubos grąžos, praneša finansų ministras Vilius Šapoka.

Dėl koronaviruso uždarytos šalių sienos ir paskelbti karantinai jau smukdo pasaulio ekonomiką. Ligos protrūkiui persikėlus į Europą ir JAV, buvo stebimas staigus akcijų kainų kritimas ir atsirado norinčių pasinaudoti šia proga nusiperkant akcijų. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį – pradedantys investuotojai neišvengia klaidų.

Kaišiadorių valdžios planai savo apylinkėse rezervuoti tūkstančius hektarų galimam oro uostui ar kitiems valstybės užmojams piktina vietinius gyventojus ir ūkininkus. Šie sako prarasią milijonines investicijas, o kompensacijos už žemę varganos. Meras ramina, kad kol kas tūkstančiuose valstybės planams rezervuotų hektarų tik menki apribojimai, nes nežinia, ar oro uostas čia iš viso bus, o štai susisiekimo ministras prasitaria – zona bus reikalinga jei ne oro uostui, tai kitiems planams.

Skirkite vos kelias valandas per dieną ir bonusinės-investicinės programos pagalba uždirbsite ne tik solidžias sumas, bet turėsite ir galimybę įsigyti nekilnojamojo turto be jokių paskolų. Taip socialiniuose tinkluose reklamuojama veikla, kuri po kiek laiko į piniginę, pasak pranešėjų, gali atnešti apie 109 tūkst. JAV dolerių (beveik 100 tūkst.

Daugiau nei šimtas Lietuvos gyventojų prarado šimtus tūkstančių eurų investuodami per Kipro įmonę „Royal Forex LTD“ ir jos investavimo platformą „GMO Trading“, tačiau Lietuvos bankas pripažįsta, kad susigrąžinti pinigus galimybė yra menka, skelbia LRT tyrimų skyrius.

Pirmadienį viso pasaulio akcijų ir žaliavų rinkose fiksuoti daugelį metų nematyti kainų pokyčiai. Vertybiniai popieriai ir nafta gerokai atpigo, tuo metu auksas – itin pabrango. Kaip koronaviruso protrūkis paveiks investuotojų nuotaikas, ką daryti, kad staigūs rinkų pokyčiai netaptų dideliais nuostoliais? Ar įmanoma uždirbti, kai rinkos krenta? Diskusijoje apie tai – fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis.

Ar norėtumėte įsigyti pasaulinio garso šedevrą, tarkim Picasso ar Monet paveikslą? Pasirodo, tam nereikia turėti milijonų eurų. Amerikiečių startuolis siūlo investuoti ir nedideles santaupas į garsių paveikslų akcijas, iš kurių ateityje žada didelį pelną. Prancūzų impresionisto Monet paveikslo vertė – net septyni milijonai dolerių. Už tokią sumą jį aukcione įsigyti galėtų tik labai turtingas žmogus, tačiau šis paveikslas vieno savininko neturi.

Socialiniuose tinkluose neretai galima susidurti su reklamomis ar pranešimais, kuriuose siūloma pelningai investuoti, pateikiamos sėkmės istorijos, kaip greitai užsidirbti. Visgi į tokius pranešimus reikėtų žvelgti atsargiai – dažnu atveju iš žmonių taip bandoma išvilioti pinigus.

Investavimas labai dažnai suprantamas kaip pasiturinčiųjų privilegija. Vyrauja nuomonė, kad norint investuoti reikia turėti daug pinigų. Anaiptol, kur kas svarbiau turėti daugiau žinių, o jau tuomet galime investuoti kiekvienas. Pasak SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovo Gedimimo Milieškos, tai tikrai nėra tik išrinktiesiems, daug uždirbantiems ar turintiems didelę investavimo srities patirtį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tarptautiniame ekonomikos forume Šveicarijos Alpių kurorte Davose pažadėjo penkerių metų trukmės „mokesčių atostogas“ užsienio investuotojams, jo šalyje dalyvausiantiems privatizavimo projektuose ir įsigysiantiems aktyvų už ne mažiau kaip 10 mln. JAV dolerių. „Suteikiame mokesčių lengvatas visiems investuotojams, kurie mūsų privatizavimo procesams skirs 10 mln. dolerių ir daugiau. Penkerius metus jei nemokės pelno mokesčio“, – sakė V. Zelenskis.

Lietuvos IT sektoriaus reputacija, pažangių užsienio investuotojų atėjimas į šalį bei aukščiausiojo lygio programuotojų kompetencija ir toliau augins teigiamus ekonominius pokyčius šalyje. Nors potencialas šiam sektoriui augti sparčiai yra milžiniškas, tačiau 2020 m. greitesnį augimą gali pakoreguoti ne tik darbo užmokesčio naštos augimas, mokestinė aplinka, bet ir kiti reikšmingi ekonominiai faktoriai, rašoma pranešime spaudai.

Kol Seime kunkuliuoja aistros dėl premjero Sauliaus Skvernelio kelio, o žiniasklaida skaičiuoja kas sumokėjo už kokią vakarienę ar išnuomojo tarnybinį butą, valstybinės institucijos ir valdininkai patyliukais skirsto šimtus milijonų eurų įvairiausiems investiciniams projektams. Dėl šimtamilijoninių užsakymų  statybininkams, kelių ir geležinkelių, dujotiekių tiesėjams skaidriais ir korupciniais metodais kaunasi verslininkai.

Vilniaus valdžia planuoja už 8,3 mln. eurų (su PVM) sutvarkyti kairiąją Neries krantinės pusę, rekonstruoti kai kurias gatves bei įrengti naujas dviračių ir pėsčiųjų trasas. Pasak Vilniaus savivaldybės valdomos Vilniaus vystymo kompanijos, šiuo metu ruože nuo Žvėryno iki Šilo tilto dauguma dviračių trasų ženklinama baltais dažais šaligatvyje, pėsčiųjų takų sąskaita, todėl jie sunkiai nuspėjami.

Dažniausiai pradedantys verslininkai daugiausiai dėmesio skiria verslo plano kūrimui ir investicijų paieškoms. Tačiau teisės specialistai pataria visų pirma pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga ir tik tada toliau vystyti veiklą. „Tam yra dvi priežastys: apsaugoti savo būsimą verslą nuo kopijavo, o taip pat įsitikinti, kad patys esate originalūs ir tikrai nemėgdžiojate nieko kito.

Nusipirkti butą nuomai, investuoti į fondus, įsigyti įmonės akcijų, o galbūt tiesiog pasilepinti įspūdingomis atostogomis? Žinoma, kam skirti savo pinigus, sprendžiate patys. Vis dėlto SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška pastebi, kad gyventojai dažnai neišnaudoja visų investavimo galimybių. Sąskaitoje ar stalčiuje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja.