investicijos

Prezidento patarėjas Paulius Baltokas sako, kad Lietuvai skiriamos europinės investicijos regionų plėtrai įgyvendinamos per lėtai. Vyriausybės atstovai sako, kad procesas buvo sutrikdytas dėl ministerijų ir savivaldybių vėlavimo, tačiau patikino, jog iki metų pabaigos bus suplanuotas 35 proc. lėšų panaudojimas. Finansų viceministrė pabrėžia, kad lėšas svarbu ne įsisavinti, o investuoti.

Lietuvos bankas (LB) siūlo investicinio gyvybės draudimo produktų platintojams  nustatyti fiksuotą komisinį atlygį. Be to, siūloma įpareigoti draudikus arba tarpininkus patarti klientui, ar produktas jam yra tinkamas.  LB siūlo Draudimo įstatyme nustatyti, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to mokėti fiksuotą komisinį atlygį.

 Lietuvių įkurta kibernetinio saugumo sprendimų bendrovė „Nord Security“ ketvirtadienį paskelbė pritraukusi antrą savo išorės investiciją – kaip ir pernai, pritrauktų lėšų suma siekė 100 mln.

Lietuvio Tado Juciko Didžiojoje Britanijoje ir JAV įkurta dirbtinio intelekto įmonė „Genus AI“ pranešė gavusi 6 mln. JAV dolerių rizikos kapitalo investiciją. Bendrovės iki šiol pritrauktų investicijų suma padidėjo iki 11 mln. JAV dolerių.

Lietuvių įkurta kibernetinė saugos sprendimų bendrovė ir Lietuvos „vienaragis“ „Nord Security“ pritraukė naują 100 mln. JAV dolerių investiciją iš JAV privataus kapitalo įmonės „Warburg Pincus“ ir padidino vertę iki 3 mlrd. JAV dolerių. Lėšos bus naudojamos „Nord Security“ bei kitos lietuvių įkurtos kibernetinio saugumo bendrovės „Surfshark“ produktų plėtrai įvairiose pasaulio rinkose bei potencialiems strateginiams įsigijimams, pranešė bendrovė.

Nuo rugsėjo 1 d. galima teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Paramos priemonės, susijusios su miškais, yra numatytos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad didesnis kelių finansavimas reikštų „skylių“ atidengimą kitose valstybei svarbiose srityse. Pasak jos, tokių asociacijų kaip „Lietuvos keliai“ vadovai prašydami didesnio finansavimo, nepasiūlo papildomų pajamų, kuriomis tvariai būtų galima finansuoti kelių infrastruktūrą. „Asociacijų vadovų pasirodymus stebime kiekvienais metais.

Vyriausybei formuojant kitų metų valstybės biudžetą, verslo ir savivaldybių atstovai sako, jog būtina didinti finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai.   Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka sako, jog norint sutvarkyti Lietuvos kelius jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.

Nauji investicinio sukčiavimo rekordai – iš dviejų vilniečių sukčiai per kelis mėnesius išviliojo net 350 tūkst. eurų. Iš viso per pusę metų iš gyventojų piktavaliai pasisavino daugiau nei 5 mln. eurų. Specialistai pasakojo, kad investiciniai sukčiai sukuria ypač įtikinamas schemas – siūlo dėti pinigus į investavimo platformas su galimybe neadekvačiai užsidirbti. Sukčiai netgi pateikia fiktyvius rezultatus, kiek esą daug žmogus per trumpą laiką uždirbo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo kitų metų siūlo liberalizuoti didelių gamybos, duomenų apdorojimo ar interneto serverių paslaugų projektų kriterijus, iki 20 sumažinant jų įdarbinamų minimalų žmonių skaičių. Tokiems projektams valstybė taiko pelno mokesčio lengvatą.

Tarptautinis startuolių akceleratorius iš JAV „Plug & Play“ planuoja investuoti į 60 Lietuvos startuolių, pranešė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aurinė Armonaitė. Anot jos, su tarptautinį konkursą laimėjusia „Plug & Play“ dar reikia pasirašyti sutartį.   „Į Lietuvą ateina tarptautinis startuolių akceleratorius iš JAV – „Plug & Play“, kuris čia investuos ir padės mums auginti inovatyvius verslus.

Atviras kalbėjimas apie Rusijos ir Baltarusijos keliamas grėsmes Lietuvai neretai susilaukia pastabų – esą kuo garsiau apie tai kalbame, tuo labiau atbaidome užsienio investuotojus. Tačiau komunikacijos specialisto Andriaus Baranausko nuomonė kitokia – esą nekalbėjimas apie problemas sudaro įvaizdį, kad esame niekam nepasiruošę.

Pekinas ketvirtadienį pažadėjo apsaugoti savo interesus nuo naujos JAV politikos, kuria siekiama apriboti investicijas į Kinijos technologijas, ir pažėrė Vašingtonui kaltinimų, kad šis trikdo pasaulines tiekimo grandines.

Investicinis sukčiavimas yra tas sukčiavimo būdas, dėl kurio gyventojai praranda daugiausiai pinigų. Dažniausiai aukos susigundo žadama didžiule investicine grąža ir nepagaili nemažų sumų – vidutiniškai per vieną tokio sukčiavimo atvejį prarandama beveik 11 tūkst. eurų. „Luminor“ banko ekspertas pataria, kaip atpažinti investicinius sukčius ir išvengti nuostolių.

Augančios palūkanos gyventojams gali ir papildyti pinigines, tereikia bankuose padėti indėlius. Bankų atstovai tikina, kad susidomėjimas indėliais, ypač terminuotais išaugo. Vis daugiau žmonių įdarbina sukauptus pinigus.   Bankai suskaičiavo, kad padėjus 10 tūkst. eurų indėlį, per metus galima uždirbti 350 eurų. Jeigu tokios sumos neturite, uždarbis bus mažesnis, bet jį galite gauti ir kiekvieną dieną.

Pasaulio banko paskelbtais duomenimis, per 3 metus tiesioginės užsienio investicijos sumažėjo net 8 kartus. Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę tokie skaičiai stebina, mat praėję metai turėjo rekordinį naujų projektų skaičių. Pokalbis su ministre – TV3 žinių „Dienos komentare“. NATO per viršūnių susitikimą Vilniuje patvirtino regioninius gynybos planus. Mūsų verslas, pramonė sako, kad galėtų prisidėti prie valstybės poreikių.

Robotas medikas, kuris gali nuodugniai ištirti žmogaus sveikatą, smegenų skaitytuvai ir virtualios gamybos linijos – su tokiomis naujausiomis technologijomis galima susipažinti Skaitmeninių inovacijų centre Klaipėdoje. O ten dirbantys specialistai sako, kad šios naujovės – tik pradžia, mat technologijoms taip sparčiai vystantis po 50 metų kai kuriuose sektoriuose žmones visiškai išstums robotai. Klaipėdoje nuo šiol darbuojasi robotas medikas.

Estijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Sunly“, pernai pritraukusi 200 mln. eurų, ketina pritraukti dar 500 mln. eurų, skelbia portalas „Verslo žinios“. Teigiama, jog taip „Sunly“ bando tapti atsinaujinančios energijos gamintoja: „Nėra kito kelio, tik vystyti projektus patiems. Pusė pinigų eina į esamų projektų vystymą, o kita pusė jau skirti statyboms subrendusių projektų“, – „Verslo žinioms“ sakė „Sunly Infra“ Lietuvoje vadovas Tadas Navickas.

42 proc. šalies gyventojų nežino, kur ir kaip patikrinti, ar investuoti siūlanti įmonė nėra sukčiautoja, rodo Lietuvos banko (LB) užsakymu atlikta apklausa. Pasak jos, 58 proc. respondentų, vertindami savo atsparumą finansiniams sukčiams, mano, jog jiems yra atsparūs: 22 proc. save vertina labai gerai, 36 proc. – gerai, 30 proc. – vidutiniškai, 4 proc. – prastai, o 1 proc. – labai prastai, pranešė bankas.

Trečiadienį įsigalioja pagrindinės naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ ilgalaikė 2023–2050 metų strategija – joje iki 2030 metų bendrovė planuoja investuoti 300 mln. eurų.  Daugiau nei 45 proc.

Jei kiekvieną mėnesį investuotume po vieną eurą, o vidutinė metų grąža būtų 10 proc., po 95 metų sąskaitoje turėtume milijoną. Žinoma, šis milijonas, tikėtina, būtų palikimas ateinančioms kartoms. Tačiau vieno euro galia yra daug didesnė, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dėl kokių kitų priežasčių naudinga investuoti po eurą kiekvieną mėnesį? Vienas euras – reali galimybė Gyventojai Lietuvoje neinvestuoja dėl įvairiausių įsišaknijusių mitų.

Šiemet paskelbti tik šešių lietuvių startuolių sandoriai, kurių metu pritraukta bent 1 mln. eurų, penktadienį pranešė „Verslo žinios“.  4,5 mln. eurų gavo įmonė „Atrandi Biosciences“, kuri iki investicijos buvo žinoma kaip „Droplet Genomics“. Šis biotechnologijų srities startuolis vysto didelio našumo analizės technologijas ir, gavęs šviežio kapitalo, ėmėsi aktyvios plėtros į JAV rinką. 3,5 mln.

Su darbo vizitu į Oslą išvykusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį su Norvegijos karaliumi Haraldu V bei parlamento vadovu Masudu Garakaniu aptarė dvišalius santykius, investicijas, artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. „Šiandien turėjau gerą progą pasakyti karaliui Haroldui V, kad Norvegija yra svarbi, artima ir patikima Lietuvos partnerė. Jau daugelį metų plėtojame puikius dvišalius ryšius, Lietuvos įmonės sėkmingai veikia Norvegijoje“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Penkis uostus Estijoje valdantis koncernas „Tallinna Sadam“ planuoja 2025-ųjų vasarą pradėti naudoti naują daugiafunkcinę krantinę Paldiskio uoste, kainuosiančią iki 56 mln. eurų. „Tallinna Sadam“ pranešė pasirašęs sutartį su „Akciju Sabiedriba BMGS“ Estijos filialu ir bendrove „Insenerehituse AS“ dėl daugiafunkcinės krantinės ir sandėlių teritorijos Paldiskio pietiniame uoste projektavimo ir statybos. Anot pranešimo, sutartimi numatyta projekto kaina – 53,2 mln.

JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas ketvirtadienį paskelbė apie daugiau nei 22 mlrd. JAV dolerių sieksiančias Japonijos investicijas šalyje, tačiau kartu teigė suprantąs automobilių gamintojų nerimą dėl prekybos po „Brexito“ taisyklių, patvirtindamas, jog vyksta derybos su Europos Sąjunga (ES). Lankydamasis Tokijuje prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Hirosimoje, R. Sunakas sakė, kad 17,7 mlrd. svarų Japonijos įmonių investicijos yra didelio pasitikėjimo JK ekonomika ženklas.

Kinijos ekonomika per keturis šių metų mėnesius tiesioginių užsienio investicijų pritraukė 2,2 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai – už 499,46 mlrd. juanių (65,9 mlrd. eurų), skelbia naujienų agentūra „Xinhua“, remdamasi Prekybos ministerijos duomenimis. Investicijos vien tik į aukštųjų technologijų sektorių augo 12,8 proc., o į gamybos sektorių – 4,1 procento.

„Ikea“, neseniai paskelbusi apie plėtrą JAV, Prancūzijoje planuoja investuoti daugiau nei 1 mlrd. eurų bei ketina mažinti produkcijos kainas silpnėjant infliacijai, naujienų agentūrai AFP teigė grupės vadovas. Grupė balandį paskelbė apie planus plėsti veiklą Jungtinėse Valstijose ir investuoti daugiau nei 2 mlrd. eurų (2,2 mlrd. JAV dolerių) bei sukurti 2 tūkst. darbo vietų. Tai bus didžiausia jos investicija šalyje per beveik keturis dešimtmečius.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ į Lietuvoje planuojamą statyti e-metanolio ar žaliojo vandenilio gamyklą ketina investuoti apie 250 mln. eurų. „European Energy Lithuania“ vadovas Tadeušas Konkovskis sako, kad investuoti bendrovė numato per artimiausius kelerius metus.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą Lietuva pernai buvo 20-toje vietoje Europoje – viena vieta aukščiau nei prieš metus, rodo bendrovės EY Europos investicinio patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. Pernai į šalį pritraukti 47 investicijų projektai, 2021-aisias jų buvo 41. Latvija šiame reitinge yra 23, o Estija – 34 vietoje. „Lietuvos pozicija metai iš metų svyruoja ties Top 20-uko riba. Kaip tokiai nedidelei rinkai, tai tikrai geras rezultatas.

Į kriptovaliutas investavęs Kėdainių gyventojas prarado 20,4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, 12.19 val., Kėdainių rajono policijos komisariate gautas 54 metų vyro pranešimas. Jame nurodoma, kad balandį-gegužę investuodamas į kriptovaliutas, vyras nenustatytiems asmenis per internetinę investavimo platformą pervedė 20,4 tūkst. eurų. Policija surinko medžiagą dėl sukčiavimo.

Investavimas į paskolas vertinamas kaip saugesnė alternatyva investicijoms akcijų biržoje. Investuotojas ir „HeavyFinance“ platformos finansų direktorius Andrius Liukaitis pataria, į ką atkreipti dėmesį investuojant į skolos turto klasę.  Investuodami į privačios skolos turto klasę jūs, supaprastintai, atliekate banko funkciją. Tačiau, palyginti su banku, jūs skolinate smulkesniems klientams ir priimate įvairesnių formų užstatą.

Vyrai ir moterys skirtingai vertina investicijų rizikos toleranciją. Vyrai dažniau renkasi didžiausios rizikos investicijų priemones, o moterys labiau pirmenybę teikia mažos rizikos investicijoms. Tai rodo SEB banko privačių klientų pasirinkimai investuojant naudojantis investicijų robotu, rašoma banko pranešime. „Šiandien investuotojai yra atsidūrę sparčiai kintančioje ir neapibrėžtoje rinkoje, kai renkantis riziką reikia itin gerai pasvarstyti.

Federalinis rezervų bankas (FED) greičiausiai artėja prie palūkanų didinimo ciklo pabaigos. Tuo metu Europos centrinis bankas (ECB) palūkanas kilstels dar 3 kartus ir jas aukštame lygyje išlaikys iki šių metų pabaigos. Todėl gerų žinių dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties investuotojams dar teks palaukti. Tai didina spaudimą akcijų kainoms, ypač JAV rinkoje, kurioje, įvertinus griežtą pinigų politiką ir prastėjančius įmonių rezultatus, akcijų kainos yra palyginti aukštame lygyje.

Švedijos baldų milžinė „Ikea“ ketvirtadienį paskelbė apie planus plėsti veiklą Jungtinėse Valstijose ir investuoti daugiau nei 2 mlrd. eurų (2,2 mlrd. JAV dolerių). Tai bus didžiausia bendrovės investicija šalyje per beveik keturis dešimtmečius. Holdingo bendrovė „Ingka“, kuri kontroliuoja daugumą „Ikea“ parduotuvių ir kuriai tenka daugiau nei 90 proc. visų pardavimų, Jungtinėse Valstijose planuoja atidaryti aštuonias naujas parduotuves.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas sako, kad kai kurie Vyriausybės planuojami mokesčių pakeitimai turės žalos investicinei aplinkai.  Jis sako, kad Vyriausybės mokesčių pakete yra ir gerų pasiūlymų, tačiau planuojamas bankų solidarumo mokestis, papildomas dideles pajamas gaunančių žmonių apmokestinimas 5 ir 7 proc. tarifu bei didesnis individualios veiklos apmokestinimas pablogins investicinę aplinką.

Lietuvoje padalinį Europai įregistravo Jungtinės Karalystės investicijų startuolis „Wombat“. Startuolio įkūrėjas Kane'as Lintonas Harrisonas prašymą įregistruoti bendrovę „Wombat Invest Europe“ pateikė balandžio 4-ąją, rodo Registrų centro duomenys. 2019 metais Londone įkurtas ir į pradedančius investuotojus orientuotas „Wombat“ siūlo investuoti į Europos ir JAV biržose kotiruojamų įmonių akcijas, perkant nedideles jų dalis.

Investuotojų skaičius Lietuvoje 2022 metais augo beveik dešimtadaliu, o sandorių sudaryta 15 proc. daugiau nei 2021 metais. Šalyje pernai aktyviai investavo 34,4 tūkst. vyrų ir beveik 19,4 tūkst. moterų, rodo Lietuvos banko (LB) duomenys. Bendras per Lietuvoje įsteigtus paslaugų teikėjus investuojančių neprofesionaliųjų investuotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo 53,8 tūkst. Aktyviausi investuotojai šalyje yra 35–44 metų grupei priklausantys vyrai ir moterys. Jie sudaro apie 30 proc.

Lietuvos sukauptosios tiesioginės investicijos (TI) užsienyje per metus padidėjo 4,4 proc. ir praėjusių metų pabaigoje siekė 10,6 mlrd. eurų. Lietuvos TI į Europos Sąjungos valstybes siekė 53,7 proc., į euro zonos šalis – 43,6, į JAV – 40,4 proc. visų Lietuvos TI užsienyje, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos bankas. Didžiausia Lietuvos sukauptųjų TI užsienyje dalis teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (49,4 proc., arba 5,2 mlrd. eurų) įmonėms.

Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikėtų įvertinti jo poveikį investicinei aplinkai.  „Yra keletas galbūt niuansų, ką reikia turėti omenyje, – tai dėl investicinės aplinkos ir gal tokio daugiau jos prognozuojamumo.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ konsoliduotas grynasis pelnas pernai, palyginti su 2021 metais, augo 24 proc. iki 4,2 mln. eurų, pranešė įmonė.  Praėjusių metų rezultatui teigiamą poveikį turėjo 4 mln. eurų vertės nekilnojamo turto (NT) perkainavimas.  „INVL Baltic Real Estate“ valdomi objektai pernai išlaikė aukštą patalpų užimtumo lygį ir augino nuomos pajamas.

Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė teigia, kad mokesčių reformos autoriams turi pasiūlymų dėl gyventojų ir verslo apmokestinimo. Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako siūlanti mažesnius mokesčius verslo plėtrai ir naujoms investicijoms.

Valdančiosios koalicijos partnerių liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad Vyriausybės planuojamas laikinas bankų solidarumo mokestis gali pakenkti šalies investiciniam klimatui.   „Šiandien (...) neplanuoju balsuoti už šito solidarumo įnašo arba papildomą athok – bankų apmokestinimą, nes atsiras kiti sektoriai, kurie turi taip pat netikėtai didelius pelnus.

Konditerijos produktų gamintoja „Vilniaus pergalė“ į „Gaidelio“ krekerių gamybos liniją Šiauliuose, buvusios „Naujosios Rūtos“ gamyklos patalpose, investavo 3,1 mln. eurų, antradienį pranešė bendrovė. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Rolando Jančerio, „Vilniaus pergalė“ nusipirko iki mikrono plonumo tikslumu tešlą presuoti leidžiančią įrangą, kurią Baltijos šalyse ji turi bene vienintelė.

Vokietijos automobilių pramonės milžinė „Volkswagen“ planuoja 2023-2027 metais investuoti 180 mlrd. eurų į pelningiausias sritis ir regionus, teigiama bendrovės pranešime. Kiek daugiau nei du trečdaliai šios sumos (68 proc.) bus skirta elektriniam mobilumui ir skaitmeninimui. Ankstesniame penkerių metų plane šioms sritims teko 56 proc. visų investicijų.

Mėgindamas pripildyti išsekusį iždą, Egiptas trečiadienį paskelbė siūlysiantis galimybę gauti pilietybę užsienio investuotojams, pasirengusiems šalyje išleisti mažiausiai 250 tūkst. JAV dolerių. Kaip rašo valstybinis laikraštis „Al-Ahram“, premjero Mostafa Madbouli sprendimas, paskelbtas oficialiajame leidinyje, rodo, kad premjeras dabar gali „suteikti Egipto pilietybę“ kandidatams, kurie atitinka vieną iš keturių sąlygų.

Vienos didžiausių Nyderlandų draudimo kompanijų „Achmea“ fondas į Lietuvoje, Akmenės rajone statomą vėjo parką „Windfarm Akmenė One“ investavo 70 mln. eurų.  Pernai lapkritį tapusi viena didžiausių „Windfarm Akmenė One“ akcininkių, „Achmea“ vasarį paskelbė, kad jos fondas „Achmea IM Climate Infrastructure Fund“ į Lietuvoje pradėtą statyti 14-kos turbinų 74,4 MW galios vėjo parką investavo 70 mln. eurų ir turi daugiau nei 35 proc.

Seimo pavasario sesijos metu verslui būtina pranešti, kokios investicijų paskatos galios nuo kitų metų, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė. „Būtina informuoti būtent pavasario sesijoje verslą, kokios paskatos galios investicijoms į technologinį atsinaujinimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį išvyksta į Italiją, kur bus kalbama apie gyvybės mokslų bendradarbiavimo stiprinimą, inovacijų ir investicijų pritraukimą. „Italija visada buvo svarbi ir patikima lietuviškų prekių ir paslaugų rinka. Pernai Italija pagal prekybos apyvartą užėmė 11 vietą tarp visų Lietuvos prekybos partnerių.

Lietuvos gynybos ir saugumo srityje veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms bus suteiktas 13,5 mln. eurų finansavimas iš Gynybos investicijų fondo. Tai patvirtinta bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) įsteigus rizikos kapitalo fondus „ScaleWolf Accelerator“ ir „ScaleWolf VC“, kurių valdytojai ir įgyvendins priemonę, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.