investicijos

Lietuvos gynybos ir saugumo srityje veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms bus suteiktas 13,5 mln. eurų finansavimas iš Gynybos investicijų fondo. Tai patvirtinta bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) įsteigus rizikos kapitalo fondus „ScaleWolf Accelerator“ ir „ScaleWolf VC“, kurių valdytojai ir įgyvendins priemonę, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Didžiausią investicijų grąžą 2022 metais atnešė investicijos į būstą ir jo nuoma. Šių investicijų vertė augo 19,1 proc., o įvertinus ir nuomos pajamas – 23,2 proc., teigia Lietuvos investicijų indeksą trečiadienį paskelbusi bendrovė INVL.  Bendras Lietuvos investicijų indeksas pernai augo 3,3 proc. – jis kyla vienuoliktus metus iš eilės.

Duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių gamintoja „Mantinga“ per ateinančius penkerius metus į veiklą planuoja investuoti 100 mln. eurų, „Verslo žinių“ portalui sakė grupės vadovas Mantas Agentas. „Manau, per ateinančius penkerius metus mes turėtume augti minimum du kartus nuo dabar, tai jeigu šiais metais – apie 140 mln., tai turėtume pasiekti apie 300 mln. ir investuosim per ateinančius penkerius metus, manau, arti 100 mln., o galbūt ir daugiau.

Verslo dienraščio „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinys „fDi Intelligence“ į daugiausia potencialo šiais metais turinčias investicijų kryptis Europoje įtraukė keturis Lietuvos miestus.  Vidutinio dydžio Europos miestų kategorijoje antrąją vietą užėmė Vilnius, o tarp mažų miestų, šiemet turinčių daugiausia galimybių pritraukti tiesioginių užsienio investicijų (TUI), septintoje vietoje yra Kaunas, devintoje – Klaipėda. Panevėžys yra ketvirtoje vietoje tarp mažiausių miestų.

Bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) tapo vienintele valstybės finansų įstaiga, kuri teiks paramą verslui, įskaitant ir įmones, negaunančias bankų finansavimo. Vyriausybei trečiadienį pritarus baigtas dar vienas Nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) konsolidavimo reformos etapas, pranešė Finansų ministerija.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB) pernai Lietuvoje investavus rekordinę sumą, banko viceprezidentas sako, kad tam įtakos turėjo geopolitinė situacija, dėl Rusijos karo Ukrainoje sumažėjęs investuotojų aktyvumas. Jurgeno Rigterinko teigimu, ateityje ERPB norėtų daugiau investuoti į Lietuvos įmonių akcinį kapitalą. ERPB viceprezidento teigimu, banko vaidmuo Baltijos šalyse plėtojant vietinę ar regioninę kapitalo rinką išliks prioritetu, bankas norėtų ją stiprinti.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) 2022 metais į Baltijos šalis investavo rekordinę sumą – 358 mln. eurų, iš jų 208 mln. eurų – į 11 projektų Lietuvoje. ERPB teigimu, tai didžiausia jos investicija šalyje per vienerius metus, penktadienį pranešė bankas. ERPB pernai investavo 72 mln. eurų į mažmeninės prekybos bendrovės „Maxima grupė“ obligacijų emisiją, 21 mln. eurų – į Šiaulių banko obligacijas, 97 mln. eurų – į „Luminor“ banko obligacijas, iš jų Lietuvai skirta 32 mln. eurų.

Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ bei Šiaulių bankui jungiant mažmeninius verslus, Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ gyvybės draudimo verslo Latvijoje ir Estijoje, kaip planuota anksčiau.  Šiaulių bankas ir „Invalda INVL“ pranešė, kad antradienį pasirašytas papildomas susitarimas, jog „Invaldai INVL“ nusprendus ir Šiaulių banko valdybai ir stebėtojų tarybai pritarus, „INVL Life“ verslo dalis Latvijoje ir Estijoje gali būti pašalinta iš sandorio.

2023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   Verslo atstovai sako, kad tokioms investicijoms labiau pasiruošusios didesnės įmonės, vidutinėms ir smulkioms reikės didesnės paramos. Chemijos pramonei transformuotis sudėtinga dėl objektyvių priežasčių.  „Privačių žaliųjų finansų skatinime ambiciją, kuri buvo 2021-2022 metais, kada buvo pritraukta apie 220 mln.

Nacionalinė švietimo agentūra ir Centrinė projektų valdymo agentūra pirmadienį pasirašė sutartį dėl 4,7 mln. eurų vertės investicijų projekto, susijusio su ikimokyklinio ugdymo turinio kaita, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.  Iki 2026 metų truksiantis projektas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų.

Privačių investicijų bendrovė „Equite“ ir išmanių elektromobilių įkrovimo sprendimų kūrėja „Inbalance grid“ praneša apie  1,5 milijono eurų investiciją į elektromobilių infrastruktūros plėtrą Lietuvoje. Tai reiškia, kad per 2023 metus vien pagal šį sandorį „Inbalance grid“ šalyje įrengs 600 viešų įkrovimo prieigų.

Seimo Antikorupcijos komisijos akys nukrypo į verslininkus, kurie gauna piniginę naudą iš milijoninių Taivano investicijų Lietuvoje. Parlamentarams kyla klausimų, kodėl pinigus gavusių įmonių akcininkai anksčiau tūkstančiais eurų rėmė valdančiuosius rinkimuose ir ar tai nėra politikų atsidėkojimas.

Seimo Antikorupcijos komisijos nariai trečiadienį Taivano investicijas Lietuvoje aptarė be kvorumo – nepasitikėjimą komisijos vadovu Algirdu Stončaičiu anksčiau pareiškę valdantieji posėdyje nedalyvavo. „Panašu, kad valdantieji nesilankys posėdžiuose, galbūt mums reikia kreiptis į valdančiuosius paraginant nesabotuoti posėdžių ir bendradarbiauti su tarnybomis, nes turbūt STT nenustos rašyti iki kovo mėnesio antikorupcinių vertinimų“, – sakė opozicinės Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinei bendrovei „Ignitis renewables“ aktyviai vystant atsinaujinančios energetikos projektus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, grupės akcininkės Finansų ministerijos vadovė Gintarė Skaistė sako, kad dėl to grupės investicijos Lietuvoje nenukenčia.  „Projektai užsienyje vystomi ne Lietuvos projektų sąskaita. Projektų išsivystymo lygis ir investavimo sparta dažnai priklauso nuo kitų veiksnių negu tik pinigai.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad akcine bendrove šiemet tapusi Klaipėdos uosto direkcija per artimiausius metus gali investuoti į užsienio uostų terminalus, tarp jų – ir į Rusijos karo sugriautus Ukrainos uostus. „Realu, vienaip ar kitaip mūsų vienas iš tikslų tai yra, esame strateginiame plane nusimatę komercinę dalį plėsti net geografiškai, kad būtų padidintos pajamos“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė A. Latakas.

Airijos augalinių baltymų gamintojos „ClonBio Group“ vadovai tikisi, kad Lietuvos valdžia padės gauti Europos Komisijos (EK) palaikymą planuojamai 250 mln. eurų investicijai Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), rašo portalas vz.lt. „ClonBio Group“ akcininkai po trečiadienį įvykusio susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite  neslėpė optimizmo, tačiau pripažino, kad sprendimas dėl planuojamos investicijos priklausys nuo politikų Briuselyje.

Taivanas į lietuviškas įmones investuoja dar kelioliką milijonų eurų. Nors Taivano skandalo įkarštyje politikai kalbėjo apie laukiančias 200 milijonų eurų investicijas, jų kol kas iš viso tik 17 milijonų. Nepaisant to, mūsų politikai atkerta, kad svarbiausia – ne pinigai.

Baltijos šalių ir Suomijos energetikos bendrovių vadovai Taline surengtoje Pasaulio energetikos tarybos metinėje konferencijoje aptarė būdus užtikrinti tiekimo saugumą ir dabartinėje energijos rinkoje, ir 2030-aisiais, ir pabrėžė, kad reikėtų didinti investicijas į elektros energijos tinklus.

Lietuvos daiktų interneto prietaisų gamybos grupei „Teltonika IoT Group“ ir Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutui trečiadienį pasirašius 14 mln. eurų vertės sutartį dėl pasidalijimo puslaidininkių lustų technologijomis, šių komponentų gamybą įmonė tikisi pradėti po penkerių–šešerių metų, sako „Teltonikos“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys. „Du su puse metų užtruks projektas ir statybos, po to įrangos supirkimas ir paleidimas, tai iki penkių–šešių metų.

Aukštųjų technologijų grupės „Global BOD Group“ saulės modulių gamintoja „SoliTek“ iš Taivano importo ir eksporto banko „Eximbank“ gaus 8 mln. eurų kredito liniją, o biotechnologijų startuolis „Oxipit“ pritraukė 3,5 mln. eurų investiciją iš Taivano rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“. „SoliTek“ vadovas Julius Sakalauskas teigė, kad paskola leis įmonei lengviau įsigyti žaliavų iš Taivano. „Tiekimas trunka gana ilgai.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusi Taivano skaitmeninių reikalų ministrė Audrey Tang sako, kad Taivanas ketina bendradarbiauti su Lietuva kibernetinio saugumo bei interneto saugumo srityse.  Pasak A. Tang, dėl investicijų į Lietuvos kibernetinį saugumą salos Nacionalinis kibernetinio saugumo institutas gali spręsti jau šią savaitę.

Į akcinę bendrovę pertvarkytas ir komercinę veikla galintis užsiimti Klaipėdos uostas galėtų tapti užsienio bendrovių, krovos terminalų ar uostų dalininku, o kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ – investuoti į Ukrainos atstatymą, teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Uostui atėjo metas apsižvalgyti aplinkui. Kodėl mūsų uostas negali būti kito uosto kažkur pasaulyje dalininku?“ – interviu BNS sakė M. Skuodis.

Vokietijos inžinerijos grupė „Bosch“ ketvirtadienį paskelbė apie planus investuoti apie 1 mlrd. JAV dolerių į tyrimų ir plėtros centro statybas Kinijoje, kuriame bus kuriamos ir gaminamos elektromobilumo ir automatizuoto vairavimo technologijos. Bendrovės pranešime teigiama, kad pirmasis daugiamečio projekto etapas rytiniame Sudžou mieste bus baigtas iki 2024 metų vidurio. Planuojama, kad viso centro plotas siekas 300 tūkst. kvadratinių metrų.

Airijos maisto technologijų bendrovė „ClonBio Group“ svarsto galimybę Lietuvoje statyti maždaug 250 mln. eurų vertės mėsos pakaitalo – augalinių baltymų – gamyklą. Jos atstovas teigia, kad sprendimas priklausys nuo Europos Sąjungos (ES) pozicijos.

Airijos maisto technologijų bendrovė „ClonBio Group“ Lietuvoje ketina investuoti 200-250 mln. eurų į koncentruotų augalinių baltymų gamyklą bei žada sukurti 150–200 naujų darbo vietų, rašo portalas vz.lt. Preliminariais duomenimis, „ClonBio Group“ svarsto statyti gamyklą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje. Joje būtų perdirbama apie 300 tūkst. tonų miežių per metus ir pagaminama iki 60 tūkst. tonų itin aukštos vertės koncentruoto baltymo, kuris naudojamas mėsos pakaitalų gamybai.

Pradedančiajam investuotojui, kuris ryžtasi dėti pirmuosius žingsnius investavimo srityje, dažnai būna nedrąsu, nes koją gali pakišti nepamatuoti užmojai, kantrybės stoka ir žinių trūkumas. Kita vertus, kad ir kiek investuotojas būtų sukaupęs teorinių žinių, tikroji patirtis ateina tik su praktika jau pradėjus investuoti.

Lietuvos pensijų fondai 2022 metais investicijose Baltijos regione prioritetą skyrė infrastruktūrai, atsinaujinančiai energijai, miškams, o pagrindinės priemonės buvo privataus ir rizikos kapitalo fondai bei įmonių obligacijos.

Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupė INVL įsigis likusias 49 proc. turto valdymo bendrovės „Mundus“ akcijas. Jos už neskelbiamą sumą bus išperkamos iš partnerių Audriaus Mozūro ir Martyno Grikinio, kurie paketą valdo lygiomis dalimis. Sandoris bus užbaigtas gavus institucijų leidimus, pirmadienį pranešė INVL. „Vertiname „Mundus“ partnerių ir visos komandos įdirbį privačios skolos rinkoje bei pereiname į naują įmonės raidos etapą.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausias numatomas ekonomikos prognozes, verslo įvykius bei įgyvendinamus strateginius projektus 2023-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2023 metais Lietuvos BVP turėtų augti nuo 0 iki 1,4 proc. Tačiau nepalankaus scenarijaus atveju ekonomika galėtų nežymiai smukti – nuosmukis nesiektų 1 procento.

Artėjant 2023 metams investuotojai jau žvalgosi, kurios investicijos atsipirks labiausiai ir turės mažiausiai rizikų. Nors šiemet akcijos ir obligacijos fiksavo dviženklę neigiamą grąžą, situacija, pasak specialistų, taisosi. Esą svarbiausia nepamiršti svarbiausių taisyklių, laikytis strategijos ir tinkamai atsirinkti kryptis. Ekspertai neslepia, kad akcijų rinkų atsigavimo greitu metu tikėtis neverta, tačiau obligacijų perspektyvos – geros. Vien lietuviškų obligacijų pajamos siekia 3–4 proc.

Rygos tarptautinis oro uostas planuoja ateinančiais metais į įvairius projektus investuoti beveik 27 mln. eurų, pranešė jo vadovė Laila Odina. Jos žodžiais, kitąmet tikimasi reikšmingos pažangos įgyvendinant du ilgalaikius projektus – planuojama skelbti statybos viešųjų pirkimų konkursą dėl naujo keleivių terminalo projekto, o investuotojų pritraukimo konkursas bus baigtas įgyvendinant „RIX Airport City“ plėtros projektą. Oro uosto numatytas 2023-ųjų investicijų biudžetas – bemaž 27 mln.

Europos investicijų bankas (EIB) ir Klaipėdos uostas pirmadienį pasirašė sutartį dėl 65 mln. eurų paskolos krantinių rekonstrukcijai, gilinimui ir kitiems projektams. Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentas Thomas Ostros sako, kad Klaipėdos uostas yra strategiškai svarbus jūrų transporto mazgas, o investuodamas bankas nori palaikyti jo tvarumą ir draugiškumą aplinkai.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ įsteigtas fondas „INVL Partner Global Infrastructure Fund I“ iš šešių investuotojų papildomai pritraukė 1,28 mln. JAV dolerių. Fondas iš viso jau yra pritraukęs 40,67 mln. JAV dolerių iš 103 investuotojų, per Vilniaus „Nasdaq“ biržą pirmadienį pranešė „INVL Asset Management“. „Investicijos į infrastruktūros objektus yra atsparesnė vertės svyravimams ir ilgalaikė alternatyvi turto klasė.

Gruodžio 18-20 dienomis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lankosi Madride, kuriame Ispanijos verslui pristatys investicijų Lietuvoje galimybes, susitiks su Ispanijos vyriausybės ir parlamento atstovais. Tai pirmasis dvišalis G. Landsbergio vizitas Ispanijoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Ispanijos verslo atstovams skirtame renginyje G. Landsbergis pristatys ekonominio bendradarbiavimo su Lietuva ir investicijų galimybes.

Rugsėjo mėnesį lietuvių įkurtas duomenų technologijų ir dirbtinio intelekto startuolis „Spike“ trečiadienį užbaigė investicinį etapą ir pritraukė 700 tūkst. JAV dolerių. Steigėjai verslui vystyti darbuotojų ieškos Lietuvoje – per ateinančius metus čia planuoja pasamdyti iki 10 duomenų inžinerijos bei duomenų mokslo profesionalų, pranešė „Spike“. „Investicijos iš duomenų technologijų ekspertų suteikia motyvacijos visai komandai ir įgalina didinti tempą.

Teismui rugsėjį iškėlus restruktūrizavimo bylą milijoninių skolų slegiamai Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomai vienintelei Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovei „Snaigė“, įmonės akcininkams bus siūloma patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą.

Bitkoinas nėra nei tinkama mokėjimų priemonė, nei tinkama investicijų forma, todėl jis neturėtų būti įteisintas reguliuotojų, mano Europos Centrinio Banko (ECB) nariai Ulrichas Bindseilas ir Jürgenas Schaafas. 2021 metų lapkritį bitkoino vertė pasiekė 69 tūkst. JAV dolerių, o 2022 metų birželio viduryje jis atpigo iki 17 tūkst. JAV dolerių.  Nuo tada skaitmeninės valiutos vertė svyruoja maždaug 20 tūkst. JAV dolerių lygyje.

Lietuvoje parengtas kapitalo rinkos plėtros iki 2025 metų planas, kurį įgyvendinus tikimasi kapitalo rinkos augimo, didesnio patrauklumo šalies ir užsienio investuotojams. Plano rengėjai tikisi, kad iki 2025 metų reguliuojama rinka ir daugiašalė prekybos sistema išaugs ketvirtadaliu, sutelktinio finansavimo rinka – dukart, o bendrovių, išleidusių obligacijas, skaičius – trimis ketvirtadaliais.

Seimo praėjusią savaitę priimtos Akcinių bendrovių įstatymo pataisos skatins investicijas į startuolius bei sumažins prielaidas pažangioms įmonėms išsikelti iš Lietuvos, sako startuolius vienijančios asociacijos „Vienaragiai LT“ vadovė. Teisininkė sako, kad pataisos taip pat suteiks daugiau užtikrintumo užsienio investuotojams.

Lietuvoje kuriasi JAV privataus kapitalo investicinių fondų valdytoja „Schonfeld Strategic Advisors“.  Bendrovės atstovė Harrieta Hartmann BNS pranešė, kad įmonė kol kas nekomentuoja savo planų Lietuvoje. Registrų centro duomenimis, įmonė „Schonfeld strategic advisors“ įregistruota lapkričio 9-ąją, jos direktorius – Markas Harris Peckmanas, kurį „Bloomberg“ įvardija bendrovės patarėju.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis darbo vizito Berlyne metu susitiko su Vokietijos federalinės pramonės asociacijos (vok. BDI) Valdybos nariais, rašoma pranešime spaudai. „Naujausi duomenys rodo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją stabiliai auga, o Vokietija išlieka pagrindine investuotoja Lietuvoje.

Besivystančios šalys gali sumažinti išmetamų teršalų kiekį santykinai nedidelėmis investicijomis, tačiau joms reikia didesnės tarptautinės bendruomenės paramos, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio bankas.  Nors mažos anglies dioksido emisijos gali atnešti ekonominės naudos, besivystančioms šalims reikia „geresnių ir tvaresnių galimybių gauti finansavimą ir sutelkti privatų kapitalą“, kad būtų patenkinti šalių poreikiai, rašoma naujoje banko parengtoje ataskaitoje.

Spalio 25 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su asociacijos Investors‘ Forum nariais. Ministras su investuotojais aptarė Lietuvos investicinį patrauklumą bei iš geopolitinių aplinkybių kylančias grėsmes ir rizikas, o taip pat diplomatinės tarnybos įsitraukimą, pritraukiant užsienio investicijas į Lietuvą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) 2022-2023 metais Ukrainoje investuos iki 3 mlrd. eurų, po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu praėjusį penktadienį Kyjive pareiškė banko prezidentė Odile Renault-Basso. „Prezidentui pasakiau, kad mūsų įsipareigojimai yra ilgalaikiai, ir 2022-2023 metais investuosime iki 3 mlrd.

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje siekė 27,1 mlrd. eurų – 13,2 proc. daugiau nei 2020-ųjų pabaigoje.  Investicijos didėjo visose apskrityse, labiausiai – Telšių (17,8 proc.), Panevėžio (17,7 proc.), Alytaus ir Kauno (po 16,6 proc.) apskrityse, pranešė Statistikos departamentas. Telšių apskrityje didžiausias augimas buvo Telšių rajono savivaldybėje (61 proc.), Panevėžio apskrityje – Pasvalio rajono, (51,2 proc.

Pasaulio finansų rinkose tęsiasi dideli svyravimai – investuotojai laukia duomenų apie lėtėjančią JAV ekonomiką, tačiau šios šalies darbo rinka toliau demonstruoja atsparumą. Todėl sparčiai griežtinamos pinigų politikos perspektyva išlieka, o karas Ukrainoje ir energetinė krizė Europoje teigiamų prošvaisčių kol kas nežada.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad Prancūzijos verslas domisi investicijomis į atsinaujinančią energetiką Lietuvoje. Pasak ministrės, aktyvus Prancūzijos verslo susidomėjimas rodo, kad Lietuva vertinama kaip patikima ir perspektyvi vieta Prancūzijos verslo plėtrai. „Lietuva siekia aukštų tikslų – tapti energetiškai nepriklausoma iki 2030 metų. Į šį procesą investuos tiek privatus, tiek viešasis sektorius, todėl čia laukiami ir užsienio verslai.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ valdomas fondas „INVL Renewable Energy Fund I“ perka 174 megavatų (MW) galios saulės parko projektą Rumunijoje. Bendros investicijos į fondo projektus šioje šalyje gali siekti apie 350 mln. eurų. Fondas 174 MW projektą perka dar prieš projektui užsitikrinus prisijungimo prie tinklų galią, tačiau tai planuojama atlikti per 2023 metų pirmąjį ketvirtį, o statybos suplanuotos kitų metų ketvirtąjį ketvirtį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė fondas.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį perdavė komitetams svarstyti įstatymo projektą dėl Latvijos ir Baltarusijos tarpvyriausybinio susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo. Šis susitarimas buvo sudarytas pagal Konvenciją dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių bei juridinių asmenų investicinių ginčų sprendimo.