gripas

Dalis gyventojų įsivaizduoja, kad užklupus įvairaus plauko negalavimams pastatyta lašelinė dažnu atveju suveiks „stebuklingai“ ir gali padėti atsistoti ant kojų didžiausiam ligoniui. Gydytojai vis tik įspėja neapsigauti – nors yra atvejų, kai lašelinė būtina, taikoma sveikatingumo tikslais ji ne tik gali veikti kaip placebas, bet ir kitą kartą pridaryti žalos.

Vis dažniau užfiksuojami vadinamosios „fluronos“, tai yra susirgimo gripu ir COVID-19 infekcija vienu metu, atvejai. Štai Rumunija ką tik paskelbė ir apie pirmąsias mirtis susirgus tokiu infekcijų deriniu. Medikai įspėja, kad nors tokie „fluronos“ atvejai nedažni, kai kam tai gali būti itin pavojinga.

Šaltuoju metų laiku sergamumas peršalimu ženkliai išauga, o užduotis, padėti sergantiems vaikams jaustis geriau, užgula tėvų pečius. Tačiau net ir turint gerus ketinimus, tėvams nepavyksta išvengti klaidų. Šeimos gydytoja Marina Mickevičienė pastebi, kad dažniausiai tėvai patys nežino, kaip reikia kovoti su vaiką užklupusiomis sveikatos problemomis, ir vadovaujasi klaidingais patarimais.

Nors prieš kelias savaites kaip reikiant per pandemijos metus užkilęs sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijos kiek nuslopo, ekspertai ragina neatsipalaiduoti. Jau dabar įspėjama, kad nauja susirgimų banga gali laukti sausio–vasario mėnesiais. Svarstoma, kad savo vaidmenį čia gali suvaidinti ir COVID-19 infekcija.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kelias savaites iš eilės bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis mažėjo. Pirmąją šių metų savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1330 atvejų 100 tūkst. gyv., paskutiniąją 2022 m. savaitę – daugiau –1357,8 atvejo 100 tūkst. gyv., praneša NVSC.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje paskutinę 2022 m. savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar sumažėjo. Gruodžio 26 d. – sausio 1 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1357,8 atvejo 100 tūkst. gyv., o gruodžio 19–25 d. – daugiau –1787,6 atvejo 100 tūkst. gyv.

Į šalies poliklinikas toliau gausiai plūstant sukarščiavusiems ir susirgusiems gyventojams tiek pacientai, tiek patys gydytojai piktinasi nedarbingumų išdavimo tvarka. Nors dažnam ligoniui tereikia pailsėti kelias dienas išsisergant namuose, norint gauti nedarbingumą paprastai reikalaujama gyvai atvykti į gydymo įstaigą. Portalui tv3.lt vilnietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) skundėsi, kad nedarbingumų išdavimo tvarka šiuo metu atrodo nelogiška.

Pakilus temperatūrai ir atgulus į ligos patalą kyla klausimas, kaip būtų efektyviausia gydytis, kada jau reikia gerti vaistus nuo karščiavimo, o kada – kuo greičiau skubėti pas medikus. Apie visa tai pasakoja šeimos gydytoja Toma Kundrotė. Gydytoja visų pirma pabrėžė, kad vos sunegalavus ar juo labiau jau stipriai užkilus temperatūrai reikia gultis į lovą, ilsėtis ir vartoti daug skysčių. „Jei tik yra galimybė, reikia bandyti išsveikti pačiam.

Šaltasis virusinių ligų sezonas rodo savo nagus – tautiečius į patalą guldo tiek „pamirštas“ gripas, tiek kovidas, tiek kitos peršalimo ligos. Kai kuriems net ėmė rodytis, kad jomis dabar sergama daug intensyviau, nei pandemijos metu ar dar prieš ją. Vis tik medikai siūlo tuo nesistebėti – kelis metus mūsų imunitetas susidūrė su daug mažiau išorės dirgiklių.

Nesiliaujant gripo ir kitų peršalimo ligų bangai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninė skubiai perspėja tėvus – pacientų labai daug, tad ir palaukti gali tekti ilgiau. Žinute apie tai gydymo įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Esant didžiuliams pacientų srautams Vaikų priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, gydytojų konsultacijų gali tekti palaukti iki 6 valandų.

Žiema – laikotarpis, kai įprastai padaugėja susirgimų virusinėmis ligomis – COVID-19, peršalimu ir gripu. Vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad jų simptomai – panašūs, o dalis ir persidengia, tačiau šias ligas galima atpažinti, jeigu žinote, į ką atkreipti dėmesį.  „Peršalimą nuo gripo atskirti padės ne tik kai kurių simptomų sunkumas, bet ir jų atsiradimo greitis.

Nors pastaruoju metu COVID-19 pandemija jau atrodo pamirštas reikalas, infekcija rodo savo nagus. Vakar fiksuota dar vieno jauno vyro mirtis nuo šios klastingos ligos. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, vakar Kauno mieste fiksuota 20–29 m. amžiaus vyro mirtis. Nuo ligos jis pasiskiepijęs nebuvo. Iš viso nuo pandemijos pradžios šioje amžiaus grupėje yra mirę 22 asmenys, tik vienas jų buvo pilnai pasiskiepijęs.  Per vakar taip pat fiksuotos dar dvi mirtys 80–89 m. amžiaus grupėje.

Siekdama išsaugoti galimybę laiku suteikti skubiąją medicinos pagalbą pacientams, patekusiems į kritinę situaciją, Latvijos greitosios medicinos pagalbos tarnyba (NMPD) nuo trečiadienio pradeda dirbti nepaprastosios padėties režimu, naujienų agentūrai LETA pranešė NMPD komunikacijos skyrius.

Kelis metus turėjus lengvą gripo sezoną šiemet jau fiksuotos 4 mirtys. Dar per 200 lietuvių pastarąją savaitę atgulė į ligonines. Specialistai nepaliauja kartoti, kad pasiskiepyti nevėlu, kol dar žmogus nesusirgo.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per praėjusią savaitę užfiksuotos dar dvi mirtys nuo gripo. Iš viso per šį sezoną – jau keturios. Visos jos fiksuotos Vilniaus apskrityje.

Praėjusią, prieššventinę, savaitę (51 metų savaitę) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) Lietuvoje nežymiai sumažėjo, skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Bendras sergamumo rodiklis buvo 1787,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo pasiekęs 1843,5 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Šiuo metu beveik visame pasaulyje aktyviai siaučia gripo virusas. Nors užklupęs gripas pasižymi nemaloniais simptomais, tačiau pasirodo yra tam tikrų būdų, kaip galima sau padėti ir juos palengvinti. Vienu keistu metodu pasidalino miego ekspertė, gydytoja Katherine Hall. Miego ekspertė teigia, kad sergant gripu, sureguliuoti kūno temperatūrą padeda miegojimas nuogam. Toks įprotis, gali ne tik padėti kūno temperatūrai, tačiau, anot jos, ir pagerinti kraujotaką.

Ligos nesirenka, kada ir ką užklupti. Jos į jūsų namų duris gali pasibelsti ir pačiu netinkamiausiu metu, pavyzdžiui, per Kūčias, Kalėdas ar Naujuosius metus. Todėl, kad šventės neapkartintų laiko kartu su artimaisiais, užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas primena, kaip kiekvienas galime užkirsti kelią infekcijų plitimui.

Šiemet anksčiau startavęs virusinių infekcinių ligų sezonas sparčiai guldo gyventojus. Didžiausias to kaltininkas yra gripas, Lietuvoje nusinešęs jau dvi gyvybes. Ši pavojinga infekcija sparčiai plinta šalyje ir blogiausiai atsiliepia „pandeminei“ kartai – vaikams iki 2 metų. Nepaisant to, ekspertai įspėja visus, turinčius gretutinių ligų ir primena gyventojams, kokių priemonių reikėtų imtis, jei norime, kad liga neplistų. Kylanti gripo banga lydima ir kitų virusinių susirgimų.

Lietuvoje jau trečią savaitę iš eilės auga sergamumas gripu. Epideminis sergamumo lygis jau pasiektas 32 Lietuvos savivaldybėse – praėjusią savaitę jų buvo dešimčia mažiau. Medikai pasakoja, kad žmonės plūste plūsta į poliklinikas – kai kuriose jų pas gydytojus registruojasi kas 5 minutes. O per dieną medikams tenka apžiūrėti po pusę šimto gripu ir kitomis peršalimo ligomis sergančių gyventojų.

Lietuvoje ir toliau didėja sergamumo gripu skaičiai. Ši oro-lašeliniu būdu plintanti virusinė infekcija šiemet jau pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes. Kokių tendencijų galima tikėtis ateinančiomis savaitėmis ir kada sergamumo atvejai ims mažėti, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė. Antradienio rytą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras žiniasklaidos atstovams teikė komentarą apie sergamumą gripu.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo. Gruodžio 12–18 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1843,5 atvejo 100 tūkst. gyv., kai gruodžio 5–11 d. – mažiau –1577,4 atvejo 100 tūkst. gyv.

Sergamumui gripu ir kitomis peršalimo ligomis augant kaip ant mielių, gydytojai priversti suktis kaip voverės rate. Kone pusę priimamų pacientų per dieną sudaro ekstriniai ligoniai, kuriems dažnu atveju reikia ir nedarbingumo. Pasak medikų, tai neretai tėra vienas formalumas, tačiau reikalauja papildomo biurokratizmo.

Lietuvoje vis labiau augant ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo ir COVID-19 ligos susirgimams tiesiasi eilės pas medikus. Ne išimtis ir Panevėžio miesto poliklinika. Į įstaigą plūsta kosulį, karščiavimą, gerklės skausmą ar slogą pajutę ligoniai. Situacija kontroliuojama Panevėžio miesto poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Aurelija Petronienė sako, kad poliklinikose – pacientų daugiau, nei įprasta.

Šiemet itin anksti įsisiautęs gripas jau nusinešė pirmąją auką. Vakar vienoje sostinės ligoninių užgeso 94-erių vilniečio gyvybė. Specialistai sako, kad gripo piko galima tikėtis po 2–3 savaičių. Tačiau jau dabar daugiau kaip dvidešimtyje šalies savivaldybių gerokai ūgtelėjo sergamumas pavojinga infekcija. Prieš parą Santaros klinikose užgeso 94-erių senjoro gyvybė. Kaip sako nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė, vilniečiui smogė šiemet itin anksti įsismarkavęs gripas.

Gripas ir kiti virusiniai susirgimai, atrodo, grįžo su trenksmu. Sergamumas jais stipriai pakilo kaip niekada anksti, daugiau nei pusę sergančiųjų sudaro vaikai. Vis tik stebėdami didėjančius karščiuojančių vaikų srautus į ligoninių priėmimo skyrius gydytojai siunčia svarbią žinutę – ragina ramiai įvertinti situaciją ir pirmiausia nepamiršti pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.  Kaunietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut past.

Rusijoje pastaruoju metu siaučia gripas – šalies prezidento teigimu, sergamumas kiekvieną savaitę auga po 35 proc. Nuotolinės diskusijos su valdininkais metu V. Putinas akcentavo, kad pats yra pasiskiepijęs ir nuo gripo. Gruodžio 13-ąją Rusijos valdžios atstovai pareiškė, kad sergamumas, lyginant su praėjusia savaite, išaugo 35 proc., o gripo padermė H1N1 (taip vadinamas kiaulių gripas) aptikta jau 82 Rusijos regionuose.

Per šį sezoną – rugsėjo-lapkričio mėnesiais – jau sunaudota 83 proc. valstybės įsigytos vakcinos nuo gripo, kuriomis nemokamai skiepijami 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sergantieji lėtinėmis ligomis ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Lietuvoje jau kelinta savaitė auga sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Jau fiksuota ir pirmoji mirtis nuo gripo Lietuvoje. Nors sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis prasidėjo kaip niekada anksti, Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigė, kad nerimauti kol kas nėra dėl ko.

Žiemą įprastai daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, mažiau jo skiriame fiziniam aktyvumui, darbo-poilsio režimui ir sveikai mitybai – visa tai mažina organizmo gebėjimą apsiginti nuo įvairių aplinkoje cirkuliuojančių virusų. Dėl šių priežasčių šaltuoju metų laiku daugėja susirgusių peršalimu, gripu ar COVID-19. Vaistininkė Laima Liaugotienė pasakoja, kokiais negalavimais skundžiasi persirgę ir ką jiems pataria, kad pavyktų greičiau atsistatyti.

Augant sergamumui gripu ir peršalimo ligomis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia nematantis argumentų skelbti gripo epidemiją. „Lietuvos mastu nematau dar argumentų, kad reikėtų skelbti kokią nors epidemiją.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje pastarąją savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyv., ankstesniąją savaitę (lapkričio 28 d. – gruodžio 4 d.) jis buvo mažesnis – 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyv.

Peršalimo ligos grįžo su trenksmu. Žmonės sezoninėmis ligomis suserga ne tik anksčiau nei įprastai, bet ir didesniais mastais, ir gerokai sunkiau. Bijodami dėl vaikų sveikatos, dalis tėvų jau prašo pereiti prie nuotolinio mokymo, o gydytojai ragina nepamiršti kaukių.

Karščiavimas – tai simptomas, su kuriuo yra tekę susidurti kone kiekvienam. Pakilus temperatūrai gali atsirasti noras kuo greičiau namų vaistinėlėje ieškoti vaistų nuo karščiavimo, tačiau farmacininkė Jelena Deksnienė pataria neskubėti ir primena, kad vaistais malšinti temperatūrą patartina tik nuo 38 laipsnių. Ji dalinasi praktiniais patarimais, kaip iki tol gintis nuo karščiavimo.

Per pasaulį besiritanti peršalimo ligų ir gripo banga pasiekė ir Lietuvą. Pacientai plūsta pas gydytojus, o specialistai net keliose savivaldybėse jau svarsto skelbti gripo epidemiją. Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis įspėja, kad grėsmė, jog šis peršalimo ligų sezonas bus ypač sunkus – didžiulė.  Pašnekovas akcentavo, kad virusas nepažįsta sienų, nežino ir tautybių.

Kai kurias Europos šalis jau užplūdo gripo banga. Medikai praneša, kad šiais metais gripas daug labiau pavojingesnis ir dažniausiai taikosi į vaikus. TV3 žinių „Dienos komentare“ šeimos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas atsakė, kaip stipriai gripas gali įsisukti mūsų šalyje ir kodėl šio sezono gripas įvardijamas kaip pavojingesnis. Girdime, kad gripas grįžta su trenksmu.

2013 m. lapkritį netikėtai susirgęs Alexas Lewisas manė, kad užsikrėtė gripu, tačiau galiausiai jam teko kovoti dėl savo gyvybės, kai sužinojo, kad jį užklupo streptokokas A, dėl kurio jis neteko visų galūnių. Vyras, kuris vos nemirė užsikrėtęs streptokoko A infekcija ir kuriam buvo amputuotos visos galūnės bei rekonstruotas veidas, prašo kitų tėvų būti itin budriais, rašo mirror.co.uk. Šis įspėjimas itin aktualus šiandien, Didžiojoje Britanijoje nuo šios infekcijos mirė net devyni vaikai.

Sergamumas gripu ir vadinamosiomis peršalimo ligomis tuoj pasieks epideminį lygį – kai kurioms savivaldybės specialistai jau netrukus rekomenduos skelbti epidemiją. O šalies ligoninėse prie priėmimų skyriaus jau rikiuojasi eilės. Tiesa, gydytojai prašo pacientų apsiginkluoti kantrybe mat apžiūros ligoninių priėmimuose kai kur gali tekti palaukti net apie šešias valandas. Tad ir sau ir vaikams, gydytojai pataria pasiimti maisto, ir gėrimų.

Jungtinėse Valstijose – ankstyvas pavojingo gripo proveržis. Ligoninėse dėl gripo atsidūrė arti 80-ies tūkstančių žmonių – tai didžiausias hospitalizuotų žmonių skaičius per dešimtmetį. Virusas jau nusinešė ir daugiau nei 4 tūkstančių amerikiečių gyvybės, taip pat ir vaikų. Specialistai perspėja – sergamumas gali ir toliau didėti, mat žmonės po COVID-19 pandemijos vengia skiepytis. Niujorke skiepijamas nuo gripo mažylis graudžiai verkia.

Peršalimo ligų sezonas įsibėgėja – šiemet kaip niekada anksti prabilta apie tai, kad jau gali prireikti skelbti gripo epidemiją, ypač didelę sergančiųjų dalį sudaro vaikai. Pačios ligoninės jau įspėja apsišarvuoti kantrybe, mat atvykus pagalbos į priėmimo skyrių gali prireikti laukti ir šešias valandas. Štai Klaipėdos vaikų ligoninė dar pirmadienį pasidalino įspėjimu, kad šiuo metu susiruošus vykti į priėmimo skyrių reikėtų nusiteikti palaukti.

Lietuvoje vis daugėjant gripo ir peršalimo ligų atvejų specialistai prabilo, kur situacija sudėtingiausia. Jei sergamumas nemažės, įspėjama, kad gripo epidemija artimiausiu metu gali būti skelbiama dviejuose šalies rajonuose.  Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) paskelbė, kad epideminis sergamumo lygis jau pasiektas 8-iose savivaldybėse: Kėdainių r., Kauno m., Šilutės r., Kazlų Rūdos sav., Panevėžio m., Šiaulių m., Jurbarko r., Visagino sav.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje padidėjo. Lapkričio 28 d. – gruodžio 4 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyv., ankstesniąją savaitę (lapkričio 21–27 d.) jis buvo mažesnis – 900,9 atvejo 100 tūkst. gyv.

Per Vokietiją jau ritasi gripo banga. Sergamumas šia infekcine liga Lietuvoje taip pat auga, turima ir hospitalizuotų asmenų, kurių dauguma – vaikai. Sveikatos priežiūros ekspertai ragina skiepytis nuo gripo, kad ir taip didžiulė našta sveikatos sektoriui netaptų nepakeliama. Naujausiais duomenimis, per rugsėjį ir spalį jau pasiskiepijo daugiau kaip 60 proc. rizikos grupei priklausančių gyventojų.

Peršalimo ligos grįžo su trenksmu. Gydytojai pastebi, kad šiemet sezoninės ligos pacientus pakerta kur kas anksčiau. Tokie susirgimų mastai iki pandemijos būdavo stebimi sausio – vasario mėnesiais. O dabar serga ištisos šeimos, kolektyvai, ypač darželiuose ar mokyklose. Beje, gydytojai sako, kad žmonės serga ne tik daugiau, bet ir sunkiau. Pirmokas Titas ne tik kosėja, bet vaikas skundžiasi ir bendru silpnumu. Tėtis spėja, kad sūnus peršalo, nes šiandien atliktas kovido testas neigiamas.

Per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje išaugo ir gripo, ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ir COVID-19 ligos atvejų skaičiai. Dėl šios priežasties Jurbarko gimnazija jau pradėjo nuotolinį mokymą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad per pastarąsias savaites (palyginus 46-osios ir 47-osios šių metų savaičių duomenis), Lietuvoje išaugo ir gripo, ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI), ir COVID-19 ligos atvejų skaičiai. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis auga, tačiau situacija atidžiai vertinama ir kol kas nėra jokių rodiklių, kurie verstų sunerimti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis Lietuvoje per savaitę dar padidėjo. Pastarąją savaitę bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 900,9 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (lapkričio 14–20 d.) jis buvo mažesnis – 707,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nors Covid-19 pandemija per vasarą kiek pritilo, specialistai sako, kad atsipūsti dar tikrai per anksti, nes virusinių ligų sezonas tik prasideda. TV8 laidos „Sveikas rytojus“ metu specialistai aiškino, kad negana to į Lietuvą sugrįžta ir gripas. Santaros klinikų gydytoja pasakojo, kad šiuo metu vien tik Vilniaus Santaros klinikose ne viena dešimtis ypač sunkių Covid-19 ligonių. „Vis dar yra nemažai asmenų, kurie nei kartą nepasiskiepiję, yra nemažai žmonių, kurie skiepijosi seniai.

Rimvydas Vekerotas jau 16 metų gyvena su Donoro širdimi. Rimvydo istorija prasidėjo nuo gripo. Kadangi temperatūros neturėjo, vyras į gydytojus nesikreipė. Visgi, gripo pasekmės buvo itin skaudžios – širdies raumuo išsiplėtė ir širdis išstumdavo vis mažiau ir mažiau kraujo. Rimvydas silpo ir galiausiai vienintele jo viltimi gyventi tapo širdies transplantacija. „Viskas prasidėjo dėl gripo. Tais metais gripas buvo be temperatūros, jautėsi tik kaulų laužymas, sukinėjimas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje per savaitę padidėjo. Lapkričio 14–20 d. bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 707,9 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (lapkričio 7–13 d.) jis buvo mažesnis – 672,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.