gripas

Nors omikronas, panašu, nesukels tokios didelės įtampos sveikatos apsaugos sistemai kaip ankstesnės koronaviruso bangos, medikai įspėja, kad tai gali būti proga savo nagus parodyti gripui. Virusų tyrinėtojai kartu primena 2009-ųjų epidemiją, kai gripo atvejams šoktelėti nesutrukdė ir prasidėjęs pavasaris.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę bendras sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) išaugo iki 93 atvejų 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Ankstesnę savaitę jis siekė 67,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 4-ąją savaitę registruotas Marijampolės apskrityje, o didžiausias – Šiaulių apskrityje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę bendras sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) išaugo iki 67,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis siekė 59,4 atvejo 10 tūkst. šalies gyventojų). Praėjusią savaitę sergančiųjų tiek ŪVKTI, tiek gripu skaičius padidėjo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius sumažėjo, gripo – padidėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 59,4 atvejo 10 tūkst. šalies gyventojų (ankstesnę savaitę jis siekė 62 atvejus 10 tūkst.

Kasmetinė gripo vakcina yra neįtikėtina priemonė, apsauganti labiausiai pažeidžiamus žmones (ir daugelį kitų) nuo pasikartojančių ligų. Viruso pavojus slypi nuolat kintančiose išorinio apvalkalo struktūrose, dėl kurių kiekvienais metais reikia naujų vakcinų, tačiau viskas gali greitai pasikeisti. Žurnale „Nature“ pranešama, kad mokslininkai iš Weill Cornell Medicine, Scripps Research ir Čikagos universiteto aptiko viruso silpnąją vietą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje pirmąją 2022 m. savaitę sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, tačiau ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – išaugo. Sausio 3–9 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 62 atvejus 10 tūkst. gyventojų, paskutiniąją praėjusių metų savaitę  – 53 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje vis sparčiau plinta ne tik omikronas, bet ir kiek primirštas gripas bei peršalimo ligos. Bendras sergamumo rodiklis yra jau dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Labiausiai sirguliuoja Klaipėda, mažiausiai užsikrėtimų – Utenoje. Beje, visuomenės sveikatos specialistai sako, kad nuo spalio gripas į ligonines paguldė 12 žmonių. Iš jų net 11 vaikų. Panevėžio miesto poliklinikoje 16-metis Kristianas gauna skiepą nuo gripo.

Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos pareigūnai ketvirtadienį pranešė užfiksavę retą žmogaus užsikrėtimo paukščių gripu atvejį, šaliai kovojant su iki šiol didžiausiu šios virusinės ligos protrūkiu tarp paukščių. Atvejai, kai paukščių gripu užsikrečia žmonės, yra labai reti. Anksčiau jų Britanijoje buvo nustatyti tik keletas, nurodė JK Sveikatos apsaugos agentūra (UKHSA). Agentūra pridūrė, kad pietvakarių Anglijoje gyvenantis užsikrėtęs asmuo jaučiasi „gerai“ ir izoliuojasi.

Izraelyje buvo aptiktas pirmasis naujos infekcijos, vadinamos Flurona, atvejis. Liga yra koronaviruso ir gripo mišinys. Šiuo metu ekspertai tiria šį naują ligų susiliejimą, bandydami nustatyti, ar tai gali sukelti rimtesnę ligą. Vietos žiniasklaida praneša, kad pirmasis Fluronos atvejis buvo nustatytas jaunai nėščiai moteriai Beilinsono ligoninėje Petach Tikvoje, Izraelyje. Moteris, kuri susirgo nauja liga, tariamai jaučia tik „lengvus“ simptomus, nors nuo koronaviruso nebuvo pasiskiepijusi.

Izraeliui ką tik pranešus apie pirmą „fluronos“ – gripo (angl. flu) ir koronaviruso – atvejį specialistai konstatuoja, kad vienu metu susirgti šiomis dviem infekcijomis tikrai įmanoma. Tiesa, nors Lietuvoje tokių atvejų kol kas nefiksuota, neslepiama, kad tą sudėtinga būtų padaryti vien dėl to, jog testavimo apimtys dėl gripo yra kur kas menkesnės. Bet kuriuo atveju medikai įspėja, kad toks infekcijų „miksas“ sveikatai daug pavojingesnis. Izraelyje užfiksuotas retas dvigubos infekcijos atvejis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje paskutiniąją praėjusių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo, taip pat išaugo ir gripo atvejų skaičius. 2021 m. gruodžio 27–2022 m. sausio 2 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 53 atvejus 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę –  42,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad kaip ir kasmet šventiniu laikotarpiu Lietuvoje buvo registruotas mažesnis sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). 51-ąją metų savaitę (2021 m. gruodžio 20–26 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 42,8 atvejo 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Gruodžio 13–19 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 60 atvejų 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis Lietuvoje praėjusią savaitę išliko beveik nepakitęs, tačiau gripo atvejų skaičius – padidėjo. Gruodžio 13–19 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 60 atvejų 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę –  60,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę vos sumažėjo. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje gruodžio 6–12 d. siekė 60,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 61,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo nuo 58,9 iki 61,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.

Prasidėjus šaltiems orams, o ypač žiemai, daugumą kamuoja nemalonūs peršalimą lydintys simptomai, iš kurių dažniausias ir nemaloniausias – gerklės skausmas. Sužinokite, ką gali reikšti ir kokias ligas be peršalimo išduoti skaudanti gerklė. Dažniausiai gerklės skausmą sukelia virusai, peršalimas arba rūkymas. Tačiau yra keletas aspektų, kuriems gerklės skausmu pasireiškus, viskas gali pasibaigti mirtimi.

Atšalus orams bei nusilpus imuninei sistemai organizmas kovoja ne tik su plačiai paplitusiu koronavirusu, bet ir su puolančiu gripu. Šių virusų simptomai tokie panašūs, kad susirgus negalime pasakyti, kuo sergame. Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė atskleidė, ką reikėtų žinoti apie šiuos virusus prasidėjus gripo sezonui.   „Antėja“ klinikos šeimos gydytoja Rasa Isevičienė patvirtina, kad dėl šių virusų simptomų panašumo skiriamuosius požymius vos susirgus pamatyti sunku.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo visose apskrityse. NVSC duomenimis, lapkričio 22–28 d. Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 58,9 atvejo 10 tūkst., ankstesnę savaitę – lapkričio 15–21 d. – minėtas rodiklis buvo 53,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) skelbia, kad šiuo metu Europoje vyraujančio gripo tipu neproporcingai dažnai serga vyresnio amžiaus žmonės, tad artėjantis gripo sezonas jiems bei silpno imuniteto žmonėms gali būti ypač sunkus. Daugumoje Europos šalių bendras gripo atvejų skaičius vis dar yra nedidelis, tačiau Kroatijoje gripo atvejai viršijo sezoninę ribą neįprastai anksti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo Alytaus, Kauno ir Marijampolės apskrityse. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę (lapkričio 15–21 d.) Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 53,1 atvejo 10 tūkst.

Lietuvoje jau prieinamos purškiamos gripo vakcinos vaikams. Nors kitose šalyse tokios vakcinos nėra naujovė, pas mus jos taikomos pirmą kartą. Gydytojai pažymi, kad tai – tokia pat efektyvi gripo profilaktikos priemonė kaip ir įskiepijama vakcina. Ypač ji patogi psichologiškai, mat nebereikia baimintis adatos dūrio. Šalyje jau atsiranda poliklinikų ar privačių kabinetų, skelbiančių apie galimybę pasiskiepyti purškiama gripo vakcina.

Jau šešioliktus metus Rimvydo Vekeroto krūtinėje plaka donoro širdis – klastinga gripo forma, siautusi apie 2000 metus, kirto taip skaudžiai, jog medikams vyrą kelis kartus teko vaduoti iš mirties gniaužtų ir tik po daugybės metų vyras ramiai gali kalbėti apie gyvenimą pakeitusius įvykius.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 52,8 atvejo 10 tūkst., pirmąją lapkričio savaitę – 44,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo ir siekė 44,8 atvejo 10 tūkst. (ankstesniąją savaitę rodiklis buvo 69,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų).  NVSC duomenimis, lapkričio 1–7 d. mažiausiai gripu ir ŪVKTI sirgo Marijampolės apskrities gyventojai (rodiklis – 31,8 atvejo 10 tūkst.

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus – perštinčią gerklę, kosulį, slogą, bendrą silpnumą, ne visada reikia skubėti griebtis cheminių vaistų. Anot vaistininkės Ingos Norkienės, per pirmąsias tris paras ypač svarbu leisti sau ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių ir vengti streso – geriau atraskite, kas kelia nuotaiką. Jeigu per šį laiką sveikata negerėja ar simptomai netgi sunkėja – tarkitės su gydytoju ar vaistininku ir nenustokite vartoję pakankamai skysčių.

Lietuvą pasiekė antroji Valstybinės ligonių kasos nupirkta vakcinos nuo gripo siunta – 123 tūkst. dozių, skirtų rizikos grupės asmenims nemokamai pasiskiepyti. Kaip pranešė ligonių kasa, jos specialistai gyventojus ragina paisyti epidemiologų perspėjimų, jog šiemet gripas gali smogti gerokai stipriau nei pernai, kuomet dėl paskelbto karantino gyventojai buvo priversti likti namuose.

Įsibėgėjant šaltajam metų laikui gydytojai ragina nepamiršti pasiskiepyti ne tik nuo COVID-19, bet ir gripo. Negana to, šiuo metu tą galima padaryti be skausmo – vaikams ir paaugliams jau yra prieinama ir purškiamoji vakcina. Štai Kauno miesto poliklinika, kviesdama skiepytis nuo gripo, informuoja, kad 2–18 m. vaikams yra prieinama ir purškiamoji vakcina. Tiesa, tokia galimybė yra tik prie įstaigos prisirašiusiems pacientams.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC)  informuoja, kad per savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis išliko beveik nepakitęs. 43-ąją savaitę (2021 m. spalio 25–31 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis buvo 69,5 atvejo 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. 42-ąją savaitę šis rodiklis siekė 69,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Gerklės skausmas gali būti labai nemalonus ir kankinti ilgą laiką. Pagrindiniai simptomai yra skausmas ir dirginimas, ypač ryjant. Gerklės skausmas atsiranda kaip imuninis atsakas į virusines ir bakterines infekcijas. Natūralus imuninis atsakas sukelia gerklės gleivinės uždegimą ir patinimą, tačiau kai kurios natūralios priemonės gali padėti, o jų nauda pagrįsta net moksliniais tyrimais.  Obuolių sidro actas Obuolių sidro actas yra natūralus sveikatos tonikas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad per savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 69,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesniąją savaitę jis buvo didesnis ir siekė 72,4 atvejo 10 tūkst.

Vos atvėsus orams, susidaro virusams plisti palanki terpė ir daugelis suserga. Kai gripo sezono įkarštis pradeda artėti, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti savo namuose, kad išvengtumėte jo. Nuo patalynės iki metalinių detalių – galite padaryti daugybę nedidelių pakeitimų, kurie padės apsisaugoti. Neseniai atliktas šildymo specialistų „Rointe“ tyrimas parodė, kad 69 proc. britų nuo Covid-19 pandemijos pradžios labiau vertina savo namų švarą ir asmens higiena.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad antrąją 2021–2022 m. gripo sezono savaitę (spalio 11–17 d.) sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis nedaug pakito, palyginti su ankstesne savaite.   NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 72,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – šiek tiek daugiau – 75,9 atvejo 10 tūkst.

Kai kurios šalies poliklinikos pritrūko gripo skiepų – norinčiųjų pasiskiepyti daugiau nei yra pačių vakcinų. Tautiečiai sako, kad nuo gripo skiepijasi, nes bijo sunkiai įsisirgti ir, esant kritinei situacijai, nepatekti pas gydytojus ir likti be skubios pagalbos. O Valstybinė ligonių kasa sunerimusius gyventojus ramina – jau po kelių savaičių Lietuvą pasieks nauja gripo skiepų partija – daugiau kaip 120 tūkstančių vakcinos dozių.

Gripas – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri ne tik nesirenka žmonių pagal amžių, bet yra viena dažniausių ligų, sukeliančių epidemijas. Įgavęs pagreitį, oro lašeliniu būdu plintantis gripas kasmet susargdina tūkstančius gyventojų. Šeimos gydytoja Vilma Rucevičiūtė sako, kad gripo komplikacijų pasitaiko beveik kiekvieno sezono metu, nors to galima išvengti pasiskiepijus.

Nors dominuojanti virusinė liga šiuo metu išlieka COVID-19, gydytojai ragina nepamiršti apsaugos ir nuo kitų šiuo metu suaktyvėjančių virusų. Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino rekomendacijas, kurios leidžia vienu metu pasiskiepyti kad ir trimis vakcinoms. Nors kai kurie gyventojai tokiu siūlymu neatrodė sužavėti, gydytojai aiškina, kad tai – visiškai įprasta praktika.

Tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos akivaizdoje mokslininkai perspėja apie naują pavojų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šįkart pasaulis, skirtingai nei praėjusią žiemą, naują sezoną pasitinka neužsidarius namuose. Tai, tikėtina, reikš, kad susidursime ne tik su koronaviruso, bet ir su gripo ar peršalimo ligų protrūkiais tuo pat metu.

COVID-19 suvaldymui skirtų priemonių taikymas lėmė rekordiškai mažus užsikrėtimo gripu skaičius praėjusiais metais. Tačiau šie metai – kitokie: nemažai apribojimų nebetaikomi, lankymasis viešose vietose daug aktyvesnis. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad tai sudaro palankias sąlygas oro lašeliniu būdu plintančiam gripui ir COVID-19 veikti, o vienintelė specifinė apsisaugojimo priemonė yra skiepai.

Per gripo sezoną, kurio metu stebimas sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) pakilimas, sulaukiama pranešimų, kad vaikai ugdymo procese dalyvauja turėdami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama sustabdyti COVID-19 ligos plitimą ir saugoti vaikų sveikatą, atkreipia tėvų ir ugdytojų dėmesį, kad vaikai, turintys ŪVKTI simptomų, neturi vykti  į ugdymo įstaigas.

Pasiutligė ūmi žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių, baigiasi mirtimi, informuoja ULAC specialistai.  Pasiutlige užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis pasiutlige naminis ar laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Didesnis pavojus kyla susirgti pasiutlige, kai pasiutęs gyvūnas sukandžioja žmogui galvą.

Jau antrus metus trunkanti COVID-19 pandemija išstūmė anksčiau įprastai šaltuoju metų laiku siausdavusį gripą. Specialistai įspėja – tai netruks amžinai ir jau netrukus gripo virusas gali grįžti daug didesne jėga. Kai kam jis jau šį sezoną gali sukelti net daugiau bėdų nei kovidas. Portalo tv3.lt kalbinti specialistai vieningai pabrėžia, kad diskusijos ir prognozės apie būsimą gripo sezoną kol kas ir lieka tik diskusijomis.

Įpusėjus rudens sezonui lietuvaičius pradeda pulti ligos. Žaibišku greičiu augantys koronaviruso užsikrėtimo atvejai neramina kaip ir prasidėjęs gripo sezonas. Kaip atskirti šių ligų simptomus bei tinkamai gydytis papasakojo Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytoja Jolanta Sauserienė. Nors šalį ir apėmusi koronaviruso pandemija, negalima pamiršti, kokia taip pat pavojinga yra gripo liga. Neretai yra sunku atskirti šias ligas vieną nuo kitos dėl jų simptomų panašumo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę prasidėjo 2021–2022 m. gripo sezonas, t. y. nuo 40-osios šių metų savaitės pradedamas atidžiai stebėti sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis, kuris parodo, kiek asmenų kreipiasi į gydymo įstaigas dėl gripo ir kitų virusų sukeltos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.

Norvegija rugsėjo pabaigoje sušvelnino COVID-19 ribojimus, todėl socialiniuose tinkluose pasirodė straipsniai ir įrašai, kuriuose rašoma: „Norvegija perklasifikavo COVID-19 į įprastą gripą“. Tokie teiginiai rodo, kad Skandinavijos šalies sveikatos priežiūros institucijos pripažino, jog COVID-19 nėra „pavojingesnis“ nei kitos įprastos kvėpavimo takų ligos. Tačiau tai netiesa. Nors Norvegija neseniai pakoregavo COVID-19 apribojimus, klaidinga teigti, kad COVID-19 nėra pavojingesnis už gripą.

Nuo pirmadienio Lietuvoje oficialiai prasideda gripo sezonas, tačiau pirmieji susirgimai gripu užfiksuoti jau kiek anksčiau. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje gripu serga 3 žmonės, visi jie yra iš Utenos. NVSC primena, kad Lietuvoje gripo sezonas prasideda nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės ir trunka iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės.

Nuo pirmadienio Lietuvoje oficialiai prasideda gripo sezonas, tačiau jau dabar yra fiksuojami pirmieji susirgimai.  Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje gripu serga 4  žmonės, po 1 iš Panevėžio ir Šiaulių, o 2 iš Vilniaus. NVSC nurodo, kad bendras sergamumas peršalimo ligomis ir gripu šiemet yra dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Atvėsus orams poliklinikas užplūdo negaluojantys pacientai. Paskutinėmis rugsėjo savaitėmis sergamumas ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis smarkiai šovė į viršų – serga ir vaikai, ir suaugę. O bendras sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis yra dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Sostinės poliklinikose rikiuojasi eilės pacientų. Vieni skundžiasi prasta savijauta – gerklės skausmu, sloga, kai kurie ir kosuliu.

Prasidėjus rudeniui ir artėjant šaltajam metų sezonui gydytojai primena apie būtinybę nepamiršti ne tik skiepo nuo COVID-19, bet ir gripo ir pneumokokinės infekcijos. Infektologų draugija teikia rekomendacijas, kokiu intervalu jas galima įskiepyti. Anksčiau specialistai akcentavo, kad tarp skirtingų skiepų reikia padaryti bent dviejų savaičių pertrauką.

Nuo gripo šį sezoną planuoja skiepytis kiek daugiau nei penktadalis šalies gyventojų. Tai parodė paskutinę rugpjūčio savaitę „Eurovaistinės“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. 41 proc. apklaustųjų mano, kad nešiojant kaukes ir dezinfekuojant rankas užsikrėtimų gripu tikimybė maža, 35 proc. teigia, jog jeigu imunitetas stiprus, gripu nesusirgs.