gripas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC)  informuoja, kad per savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis išliko beveik nepakitęs. 43-ąją savaitę (2021 m. spalio 25–31 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis buvo 69,5 atvejo 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. 42-ąją savaitę šis rodiklis siekė 69,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Gerklės skausmas gali būti labai nemalonus ir kankinti ilgą laiką. Pagrindiniai simptomai yra skausmas ir dirginimas, ypač ryjant. Gerklės skausmas atsiranda kaip imuninis atsakas į virusines ir bakterines infekcijas. Natūralus imuninis atsakas sukelia gerklės gleivinės uždegimą ir patinimą, tačiau kai kurios natūralios priemonės gali padėti, o jų nauda pagrįsta net moksliniais tyrimais.  Obuolių sidro actas Obuolių sidro actas yra natūralus sveikatos tonikas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad per savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 69,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesniąją savaitę jis buvo didesnis ir siekė 72,4 atvejo 10 tūkst.

Vos atvėsus orams, susidaro virusams plisti palanki terpė ir daugelis suserga. Kai gripo sezono įkarštis pradeda artėti, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti savo namuose, kad išvengtumėte jo. Nuo patalynės iki metalinių detalių – galite padaryti daugybę nedidelių pakeitimų, kurie padės apsisaugoti. Neseniai atliktas šildymo specialistų „Rointe“ tyrimas parodė, kad 69 proc. britų nuo Covid-19 pandemijos pradžios labiau vertina savo namų švarą ir asmens higiena.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad antrąją 2021–2022 m. gripo sezono savaitę (spalio 11–17 d.) sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis nedaug pakito, palyginti su ankstesne savaite.   NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 72,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – šiek tiek daugiau – 75,9 atvejo 10 tūkst.

Kai kurios šalies poliklinikos pritrūko gripo skiepų – norinčiųjų pasiskiepyti daugiau nei yra pačių vakcinų. Tautiečiai sako, kad nuo gripo skiepijasi, nes bijo sunkiai įsisirgti ir, esant kritinei situacijai, nepatekti pas gydytojus ir likti be skubios pagalbos. O Valstybinė ligonių kasa sunerimusius gyventojus ramina – jau po kelių savaičių Lietuvą pasieks nauja gripo skiepų partija – daugiau kaip 120 tūkstančių vakcinos dozių.

Gripas – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri ne tik nesirenka žmonių pagal amžių, bet yra viena dažniausių ligų, sukeliančių epidemijas. Įgavęs pagreitį, oro lašeliniu būdu plintantis gripas kasmet susargdina tūkstančius gyventojų. Šeimos gydytoja Vilma Rucevičiūtė sako, kad gripo komplikacijų pasitaiko beveik kiekvieno sezono metu, nors to galima išvengti pasiskiepijus.

Nors dominuojanti virusinė liga šiuo metu išlieka COVID-19, gydytojai ragina nepamiršti apsaugos ir nuo kitų šiuo metu suaktyvėjančių virusų. Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino rekomendacijas, kurios leidžia vienu metu pasiskiepyti kad ir trimis vakcinoms. Nors kai kurie gyventojai tokiu siūlymu neatrodė sužavėti, gydytojai aiškina, kad tai – visiškai įprasta praktika.

Tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos akivaizdoje mokslininkai perspėja apie naują pavojų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šįkart pasaulis, skirtingai nei praėjusią žiemą, naują sezoną pasitinka neužsidarius namuose. Tai, tikėtina, reikš, kad susidursime ne tik su koronaviruso, bet ir su gripo ar peršalimo ligų protrūkiais tuo pat metu.

COVID-19 suvaldymui skirtų priemonių taikymas lėmė rekordiškai mažus užsikrėtimo gripu skaičius praėjusiais metais. Tačiau šie metai – kitokie: nemažai apribojimų nebetaikomi, lankymasis viešose vietose daug aktyvesnis. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad tai sudaro palankias sąlygas oro lašeliniu būdu plintančiam gripui ir COVID-19 veikti, o vienintelė specifinė apsisaugojimo priemonė yra skiepai.

Per gripo sezoną, kurio metu stebimas sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) pakilimas, sulaukiama pranešimų, kad vaikai ugdymo procese dalyvauja turėdami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama sustabdyti COVID-19 ligos plitimą ir saugoti vaikų sveikatą, atkreipia tėvų ir ugdytojų dėmesį, kad vaikai, turintys ŪVKTI simptomų, neturi vykti  į ugdymo įstaigas.

Pasiutligė ūmi žmonių ir gyvūnų virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuri, netaikant specifinių profilaktikos priemonių, baigiasi mirtimi, informuoja ULAC specialistai.  Pasiutlige užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis pasiutlige naminis ar laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Didesnis pavojus kyla susirgti pasiutlige, kai pasiutęs gyvūnas sukandžioja žmogui galvą.

Jau antrus metus trunkanti COVID-19 pandemija išstūmė anksčiau įprastai šaltuoju metų laiku siausdavusį gripą. Specialistai įspėja – tai netruks amžinai ir jau netrukus gripo virusas gali grįžti daug didesne jėga. Kai kam jis jau šį sezoną gali sukelti net daugiau bėdų nei kovidas. Portalo tv3.lt kalbinti specialistai vieningai pabrėžia, kad diskusijos ir prognozės apie būsimą gripo sezoną kol kas ir lieka tik diskusijomis.

Įpusėjus rudens sezonui lietuvaičius pradeda pulti ligos. Žaibišku greičiu augantys koronaviruso užsikrėtimo atvejai neramina kaip ir prasidėjęs gripo sezonas. Kaip atskirti šių ligų simptomus bei tinkamai gydytis papasakojo Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytoja Jolanta Sauserienė. Nors šalį ir apėmusi koronaviruso pandemija, negalima pamiršti, kokia taip pat pavojinga yra gripo liga. Neretai yra sunku atskirti šias ligas vieną nuo kitos dėl jų simptomų panašumo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę prasidėjo 2021–2022 m. gripo sezonas, t. y. nuo 40-osios šių metų savaitės pradedamas atidžiai stebėti sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis, kuris parodo, kiek asmenų kreipiasi į gydymo įstaigas dėl gripo ir kitų virusų sukeltos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.

Norvegija rugsėjo pabaigoje sušvelnino COVID-19 ribojimus, todėl socialiniuose tinkluose pasirodė straipsniai ir įrašai, kuriuose rašoma: „Norvegija perklasifikavo COVID-19 į įprastą gripą“. Tokie teiginiai rodo, kad Skandinavijos šalies sveikatos priežiūros institucijos pripažino, jog COVID-19 nėra „pavojingesnis“ nei kitos įprastos kvėpavimo takų ligos. Tačiau tai netiesa. Nors Norvegija neseniai pakoregavo COVID-19 apribojimus, klaidinga teigti, kad COVID-19 nėra pavojingesnis už gripą.

Nuo pirmadienio Lietuvoje oficialiai prasideda gripo sezonas, tačiau pirmieji susirgimai gripu užfiksuoti jau kiek anksčiau. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje gripu serga 3 žmonės, visi jie yra iš Utenos. NVSC primena, kad Lietuvoje gripo sezonas prasideda nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės ir trunka iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės.

Nuo pirmadienio Lietuvoje oficialiai prasideda gripo sezonas, tačiau jau dabar yra fiksuojami pirmieji susirgimai.  Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje gripu serga 4  žmonės, po 1 iš Panevėžio ir Šiaulių, o 2 iš Vilniaus. NVSC nurodo, kad bendras sergamumas peršalimo ligomis ir gripu šiemet yra dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Atvėsus orams poliklinikas užplūdo negaluojantys pacientai. Paskutinėmis rugsėjo savaitėmis sergamumas ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis smarkiai šovė į viršų – serga ir vaikai, ir suaugę. O bendras sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis yra dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Sostinės poliklinikose rikiuojasi eilės pacientų. Vieni skundžiasi prasta savijauta – gerklės skausmu, sloga, kai kurie ir kosuliu.

Prasidėjus rudeniui ir artėjant šaltajam metų sezonui gydytojai primena apie būtinybę nepamiršti ne tik skiepo nuo COVID-19, bet ir gripo ir pneumokokinės infekcijos. Infektologų draugija teikia rekomendacijas, kokiu intervalu jas galima įskiepyti. Anksčiau specialistai akcentavo, kad tarp skirtingų skiepų reikia padaryti bent dviejų savaičių pertrauką.

Nuo gripo šį sezoną planuoja skiepytis kiek daugiau nei penktadalis šalies gyventojų. Tai parodė paskutinę rugpjūčio savaitę „Eurovaistinės“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. 41 proc. apklaustųjų mano, kad nešiojant kaukes ir dezinfekuojant rankas užsikrėtimų gripu tikimybė maža, 35 proc. teigia, jog jeigu imunitetas stiprus, gripu nesusirgs.

Atvėsus orams ir pirmiesiems paukščių pulkams išskridus į pietinius Europos bei šiaurinius Afrikos kraštus, vis labiau aktyvėja ir kitų laukinių vandens paukščių migracija. Dėl prasidėjusios rudeninės migracijos šalies naminių paukščių laikytojai turėtų būti budresni ir imtis reikiamų atsargumo priemonių, nes šiuo laikotarpiu vėl padidėja rizika, kad į jų ūkius gali patekti Europoje nustatomas paukščių gripo virusas, rašoma pranešime spaudai.

Artėjant šaltajam sezonui, kai suaktyvėja ne tik koronavirusas, bet ir kitos įvairios virusinės infekcijos, specialistai prabyla apie apsisaugojimo nuo jų būdus. Viena tokių priemonių – purškalai nosiai, sukuriantys barjerą virusams daugintis. Teiraujamės specialistų, kiek tai išties veiksminga. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Rūta (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.), kuri domėjosi, kiek veiksmingai padeda nosiai skirti purškalai apsaugai nuo virusų sukurti.

Nors viena didžiausių pastarojo meto aktualijų išlieka COVID-19 pandemija, baiminamasi, kad jau kelis metus „dingęs“ gripas gali grįžti su dviguba jėga. Neatsitiktinai specialistai šiuo metu ragina skubėti pasiskiepyti ne tik nuo koronaviruso, bet ir kitų ne mažiau pavojingų infekcijų – gripo ir pneumokokinės infekcijos.  Šalies poliklinikos ir privačios šeimos medicinos klinikos jau kviečia gyventojus skiepytis nuo gripo.

Į Lietuvą rekordiškai anksti atkeliavus pirmosioms gripo vakcinoms, gyventojai jau veržiasi skiepytis. Vieni tą gali daryti nemokamai poliklinikose, kiti už gripo vakciną privačiose klinikose negaili pakloti ir daugiau nei 20 eurų. Nors pernai gripo sezono metu susirgimų atvejų buvo užfiksuota net 53 kartus mažiau nei užpernai, šiemet infektologai perspėja, kad sergamumas gripu padidės. Medikų aiškina, kiek laiko turėtų praeiti tarp skiepų nuo gripo ir koronaviruso.

Vaistinės pradeda skiepyti nuo sezoninio gripo. Šiemet vakcinos Lietuvą pasiekė rekordiškai anksti ir vaistininkė Laura Mockutė sako, kad skiepytis reikia jau dabar, nes peršalimo ligų smarkiai padaugėjo jau rugpjūčio pabaigoje ir galima prognozuoti, kad šis gripo sezonas nebus toks ramus, kaip pernai. Gripas, COVID-19 ir peršalimo ligos nėra tas pats, nors jų simptomai ir gali būti panašūs.

Bet kuriame „Eurovaistinės“ skiepų kabinete Lietuvoje jau galima pasiskiepyti keturvalente gripo vakcina. Pasak bendrovės atstovų, šį sezoną skiepai nuo gripo bus prieinami kur kas didesniam kiekiui žmonių. Skiepo kaina vaistinėje – 22,49 EUR. Dešimt skiepų kabinetų turintis vaistinių tinklas skiepams nuo gripo šiuo metu priima visus pilnamečius asmenis. Vaistinėse skiepija 120 vaistininkų, rašoma pranešime spaudai. „Esame numatę, kad skiepui prireiks iki 20 minučių.

Lietuvą pasiekė pirmoji būsimam gripo sezonui skirtos gripo vakcinos siunta – 100 tūkst. dozių, pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK). Jos teigimu, šiemet gripo vakcinos į Lietuvą atgabentos rekordiškai anksti. Jos jau pradėtos išvežioti gydymo įstaigoms. VLK teigimu, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir pasaulyje išaugusį ne tik skiepų nuo COVD-19 ligos, bet ir nuo gripo poreikį, taip pat ruošiantis būsimam peršalimo ligų sezonui, nupirkta 257 tūkst. keturvalentės vakcinos. dozių.

Rekordiškai anksti Lietuvą šiemet pasiekė pirmoji 2021–2022 m. gripo sezonui skirtos gripo vakcinos siunta – 100 tūkst. dozių, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Jau nuo pirmadienio skiepai pradedami išvežioti gydymo įstaigoms. Pasak specialistų, tai leidžia pacientams racionaliai susiplanuoti vizitą pas gydytoją ir pasirinkti skiepijimo laiką, apsaugoti save bei artimuosius.

Nors jau antrus metus didžiausias dėmesys tenka koronavirusinei infekcijai, artėjant šaltajam sezonui gydytojai įspėja, kad gripas niekur nedingo. Nors ir gali būti „nurungtas“ dabar plintančio COVID-19, neatmetama, kad ši liga gali grįžti „su trenksmu“. Neatsitiktinai šeimos gydytojai jau dabar svarsto, ar neteks išskirti dar vieno pacientų srauto. Be to, jau kitą savaitę galima tikėtis ir pirmųjų skiepų nuo gripo.

Vasarai įsibėgėjus šalies gyventojai į vaistines užsuka ne tik vaistų, bet ir skiepų nuo erkinio encefalito ar COVID-19. Vaistininkai teigia, kad nuo pavasario siūlomą skiepijimo paslaugą vaistinėse palankiai įvertino ne tik klientai, bet ir jie patys – vaistinės yra pasiruošusios plėsti siūlomų skiepų asortimentą.  „Šiemet startavusi skiepijimo vaistinėse programa vaistininkams buvo savotiškas iššūkis, nes tai naujas darbas ir nauja patirtis.

Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje valstybių visame pasaulyje buvo užfiksuoti paukščių susirgimai gripu A H5N8 – ypatingai patogenišku paukščių gripo virusu. Šiais virusais žmonės paprastai neužsikrėčia, tačiau tai pasikeitė 2021 m. vasario mėnesį, kai septyni paukštyno darbuotojai pietinėje Rusijoje tapo pirmaisiais asmenimis, susirgusiais H5N8 paukščių gripu.

Viruso fragmentai, sukėlę 1918 m. „ispaniškojo gripo“ pandemiją, buvo ištirti po to, kai daugiau nei šimtmetį buvo saugomi konservuotame plaučių audinyje. Jie atskleidė daug naujų įžvalgų apie ligos protrūkį, kuris visame pasaulyje išnaikino gerokai daugiau nei 50 milijonų žmonių.

Labai patogeniško paukščių gripo (H5N8) židiniai per paskutinę savaitę patvirtinti dar penkiose šalies savivaldybėse – Šiaulių, Prienų, Marijampolės, Vilniaus ir Raseinių rajonuose, rašoma pranešime spaudai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nauji viruso protrūkiai pasireiškė smulkiuose ūkiuose, juose naminiai paukščiai auginti savo reikmėms.

Mokslininkai iš Duke universiteto kuria naują vakciną nuo gripo naudodamiesi technologija, taikyta gaminant dvi koronaviruso vakcinas. Tiek „Pfizer-BioNTech“, tiek „Moderna“ vakcinose yra dalis viruso genetinio kodo, vadinamo „messenger RNR“ arba „mRNR“ ir reikalingo tam, kad kūnas atpažintų sukėlėją ir užpultų, jei žmogus užsikrėstų infekcija.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo iki 25,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę (balandžio 19–25 d.) minėtas rodiklis siekė 23,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Balandžio 26 d. –  gegužės 2 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (33,1 atvejo 10  tūkst.

Manoma, kad 1918 m. ispaniškojo gripo pandemijos metu virusas pražudė 20–50 mln. žmonių visame pasaulyje – maždaug 2–3 proc. visų užsikrėtusiųjų. Priešingai nei dabar pasaulyje siaučiantis koronavirusas, ispaniškasis gripas pavojingiausias buvo jaunimui. Tai greičiausiai lėmė citokinų audra – imuninis atsakas, kai organizmas į virusą reaguoja per smarkiai ir į kovą su užkratu pasiunčia per daug imuninių ląstelių, taip kyla uždegimas, o plaučiuose pradeda kauptis skysčiai.

Lietuvoje paukščių gripo protrūkis, užfiksuota  šios ligos 18 atvejų, sunaikinta beveik pusė tūkstančio paukščių. Užkratas į šalį pateko, kai iš Lenkijos kažkas atsivežė ir turguose pardavė 600 sergančių vištų. Ypač turėtų susirūpinti paukščių laikytojai, kurie pastarąjį savaitgalį paukščius pirko Rudaminos, Maišiagalos ir Lentvario turgavietėse. Paukščių laikytojams pavasaris yra vištų dedeklių įsigijimo laikotarpis, tad jas perkantys žmonės turėtų būti ypač atidūs.

Savaitgalį nustačius greitai plintantį paukščių gripą keliuose mažuose ūkiuose Vilniaus rajone, Maisto ir veterinarijos tarnybos paskirtasis vadovas sako, kad dėl to gali sustoti didžiųjų šalies paukštynų eksportas į trečiąsias šalis.  Anot Manto Staškevičiaus, jei šalia vietovės, kur nustatytas protrūkis, yra komercinis ūkis ar dideli paukštynai, jiems taikomi apribojimai. „Tai reiškia, tos didžiulės įmonės nebegalės eksportuoti į trečiąsias šalis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo didesnis nei savaitę prieš tai. Balandžio 19–25 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 23,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę šis rodiklis buvo mažesnis ir siekė 20,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nors jau daugiau nei metus dėmesio centre atsidūrė SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, pasigirsta įspėjimų, kad niekur nedings ir kita pavojinga oro lašeliniu būdu plintanti liga – gripas. Negana to, prognozuojama, kad po kelerių metų ši infekcija galinti padaryti ne mažiau bėdų nei dabar plintantis koronavirusas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (balandžio 5–11 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis vos sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite. Praėjusią savaitę bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 19,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o ankstesniąją – 19,9 atvejo10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) prieššventinę savaitę šiek tiek padidėjo. Bendras sergamumo rodiklis kovo 29 – balandžio 4 d. siekė 19,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę –18,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (25,1 atvejo 10  tūkst.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) 2021- 2022 m. gripo sezonui jau nupirko 257 tūkst. keturvalentės  vakcinos. dozių. Tai – beveik 5 proc. daugiau nei pernai. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis įsigyti skiepai skirti rizikos grupės asmenims.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kovo 15–21 d. sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek padidėjo. Per savaitę bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo iki 14,0 atvejų 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (15,1 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę šiek tiek padidėjo. Kovo 1–7 d. šis rodiklis siekė 12,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 11,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pirmąją kalendorinio pavasario savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Šiaulių apskrityje (15,2 atvejo 10 tūkst.

Rusijoje patvirtintas pirmasis pasaulyje užsikrėtimo paukščių gripo virusu atvejis, šeštadienį pranešė vartotojų teisių agentūros „Rospotrebnadzor“ vadovė Ana Popova. „Šiandien noriu pranešti apie svarbų mokslinį atradimą, padarytą „Rospotrebnadzor“ mokslinių tyrimų centro „Vektor“ mokslininkų: laboratoriškai patvirtintas pirmasis žmogaus užsikrėtimo... paukščių virusu (H5N8) atvejis“, – per televizijos „Rossija 24“ transliaciją sakė A. Popova.

Teigiamas šalutinis koronaviruso pandemijos suvaldymo priemonių poveikis – staigus gripo ir kitų oro lašeliniu būdu plintančių ligų sumažėjimas. Įvairiose šalyse stebimas fenomenas, kad 2021-ųjų pradžioje ženkliai mažiau fiksuojama gripo susirgimų. Ekspertai mano, kad prie to galėjo prisidėti priemonės, kurių šalys ėmėsi prie koronavirusą.