gripas

Lietuvoje jau kelinta savaitė auga sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Jau fiksuota ir pirmoji mirtis nuo gripo Lietuvoje. Nors sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis prasidėjo kaip niekada anksti, Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigė, kad nerimauti kol kas nėra dėl ko.

Žiemą įprastai daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, mažiau jo skiriame fiziniam aktyvumui, darbo-poilsio režimui ir sveikai mitybai – visa tai mažina organizmo gebėjimą apsiginti nuo įvairių aplinkoje cirkuliuojančių virusų. Dėl šių priežasčių šaltuoju metų laiku daugėja susirgusių peršalimu, gripu ar COVID-19. Vaistininkė Laima Liaugotienė pasakoja, kokiais negalavimais skundžiasi persirgę ir ką jiems pataria, kad pavyktų greičiau atsistatyti.

Augant sergamumui gripu ir peršalimo ligomis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia nematantis argumentų skelbti gripo epidemiją. „Lietuvos mastu nematau dar argumentų, kad reikėtų skelbti kokią nors epidemiją.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje pastarąją savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyv., ankstesniąją savaitę (lapkričio 28 d. – gruodžio 4 d.) jis buvo mažesnis – 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyv.

Peršalimo ligos grįžo su trenksmu. Žmonės sezoninėmis ligomis suserga ne tik anksčiau nei įprastai, bet ir didesniais mastais, ir gerokai sunkiau. Bijodami dėl vaikų sveikatos, dalis tėvų jau prašo pereiti prie nuotolinio mokymo, o gydytojai ragina nepamiršti kaukių.

Karščiavimas – tai simptomas, su kuriuo yra tekę susidurti kone kiekvienam. Pakilus temperatūrai gali atsirasti noras kuo greičiau namų vaistinėlėje ieškoti vaistų nuo karščiavimo, tačiau farmacininkė Jelena Deksnienė pataria neskubėti ir primena, kad vaistais malšinti temperatūrą patartina tik nuo 38 laipsnių. Ji dalinasi praktiniais patarimais, kaip iki tol gintis nuo karščiavimo.

Per pasaulį besiritanti peršalimo ligų ir gripo banga pasiekė ir Lietuvą. Pacientai plūsta pas gydytojus, o specialistai net keliose savivaldybėse jau svarsto skelbti gripo epidemiją. Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis įspėja, kad grėsmė, jog šis peršalimo ligų sezonas bus ypač sunkus – didžiulė.  Pašnekovas akcentavo, kad virusas nepažįsta sienų, nežino ir tautybių.

Kai kurias Europos šalis jau užplūdo gripo banga. Medikai praneša, kad šiais metais gripas daug labiau pavojingesnis ir dažniausiai taikosi į vaikus. TV3 žinių „Dienos komentare“ šeimos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas atsakė, kaip stipriai gripas gali įsisukti mūsų šalyje ir kodėl šio sezono gripas įvardijamas kaip pavojingesnis. Girdime, kad gripas grįžta su trenksmu.

2013 m. lapkritį netikėtai susirgęs Alexas Lewisas manė, kad užsikrėtė gripu, tačiau galiausiai jam teko kovoti dėl savo gyvybės, kai sužinojo, kad jį užklupo streptokokas A, dėl kurio jis neteko visų galūnių. Vyras, kuris vos nemirė užsikrėtęs streptokoko A infekcija ir kuriam buvo amputuotos visos galūnės bei rekonstruotas veidas, prašo kitų tėvų būti itin budriais, rašo mirror.co.uk. Šis įspėjimas itin aktualus šiandien, Didžiojoje Britanijoje nuo šios infekcijos mirė net devyni vaikai.

Sergamumas gripu ir vadinamosiomis peršalimo ligomis tuoj pasieks epideminį lygį – kai kurioms savivaldybės specialistai jau netrukus rekomenduos skelbti epidemiją. O šalies ligoninėse prie priėmimų skyriaus jau rikiuojasi eilės. Tiesa, gydytojai prašo pacientų apsiginkluoti kantrybe mat apžiūros ligoninių priėmimuose kai kur gali tekti palaukti net apie šešias valandas. Tad ir sau ir vaikams, gydytojai pataria pasiimti maisto, ir gėrimų.

Jungtinėse Valstijose – ankstyvas pavojingo gripo proveržis. Ligoninėse dėl gripo atsidūrė arti 80-ies tūkstančių žmonių – tai didžiausias hospitalizuotų žmonių skaičius per dešimtmetį. Virusas jau nusinešė ir daugiau nei 4 tūkstančių amerikiečių gyvybės, taip pat ir vaikų. Specialistai perspėja – sergamumas gali ir toliau didėti, mat žmonės po COVID-19 pandemijos vengia skiepytis. Niujorke skiepijamas nuo gripo mažylis graudžiai verkia.

Peršalimo ligų sezonas įsibėgėja – šiemet kaip niekada anksti prabilta apie tai, kad jau gali prireikti skelbti gripo epidemiją, ypač didelę sergančiųjų dalį sudaro vaikai. Pačios ligoninės jau įspėja apsišarvuoti kantrybe, mat atvykus pagalbos į priėmimo skyrių gali prireikti laukti ir šešias valandas. Štai Klaipėdos vaikų ligoninė dar pirmadienį pasidalino įspėjimu, kad šiuo metu susiruošus vykti į priėmimo skyrių reikėtų nusiteikti palaukti.

Lietuvoje vis daugėjant gripo ir peršalimo ligų atvejų specialistai prabilo, kur situacija sudėtingiausia. Jei sergamumas nemažės, įspėjama, kad gripo epidemija artimiausiu metu gali būti skelbiama dviejuose šalies rajonuose.  Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) paskelbė, kad epideminis sergamumo lygis jau pasiektas 8-iose savivaldybėse: Kėdainių r., Kauno m., Šilutės r., Kazlų Rūdos sav., Panevėžio m., Šiaulių m., Jurbarko r., Visagino sav.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje padidėjo. Lapkričio 28 d. – gruodžio 4 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyv., ankstesniąją savaitę (lapkričio 21–27 d.) jis buvo mažesnis – 900,9 atvejo 100 tūkst. gyv.

Per Vokietiją jau ritasi gripo banga. Sergamumas šia infekcine liga Lietuvoje taip pat auga, turima ir hospitalizuotų asmenų, kurių dauguma – vaikai. Sveikatos priežiūros ekspertai ragina skiepytis nuo gripo, kad ir taip didžiulė našta sveikatos sektoriui netaptų nepakeliama. Naujausiais duomenimis, per rugsėjį ir spalį jau pasiskiepijo daugiau kaip 60 proc. rizikos grupei priklausančių gyventojų.

Peršalimo ligos grįžo su trenksmu. Gydytojai pastebi, kad šiemet sezoninės ligos pacientus pakerta kur kas anksčiau. Tokie susirgimų mastai iki pandemijos būdavo stebimi sausio – vasario mėnesiais. O dabar serga ištisos šeimos, kolektyvai, ypač darželiuose ar mokyklose. Beje, gydytojai sako, kad žmonės serga ne tik daugiau, bet ir sunkiau. Pirmokas Titas ne tik kosėja, bet vaikas skundžiasi ir bendru silpnumu. Tėtis spėja, kad sūnus peršalo, nes šiandien atliktas kovido testas neigiamas.

Per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje išaugo ir gripo, ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ir COVID-19 ligos atvejų skaičiai. Dėl šios priežasties Jurbarko gimnazija jau pradėjo nuotolinį mokymą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad per pastarąsias savaites (palyginus 46-osios ir 47-osios šių metų savaičių duomenis), Lietuvoje išaugo ir gripo, ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI), ir COVID-19 ligos atvejų skaičiai. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis auga, tačiau situacija atidžiai vertinama ir kol kas nėra jokių rodiklių, kurie verstų sunerimti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis Lietuvoje per savaitę dar padidėjo. Pastarąją savaitę bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 900,9 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (lapkričio 14–20 d.) jis buvo mažesnis – 707,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nors Covid-19 pandemija per vasarą kiek pritilo, specialistai sako, kad atsipūsti dar tikrai per anksti, nes virusinių ligų sezonas tik prasideda. TV8 laidos „Sveikas rytojus“ metu specialistai aiškino, kad negana to į Lietuvą sugrįžta ir gripas. Santaros klinikų gydytoja pasakojo, kad šiuo metu vien tik Vilniaus Santaros klinikose ne viena dešimtis ypač sunkių Covid-19 ligonių. „Vis dar yra nemažai asmenų, kurie nei kartą nepasiskiepiję, yra nemažai žmonių, kurie skiepijosi seniai.

Rimvydas Vekerotas jau 16 metų gyvena su Donoro širdimi. Rimvydo istorija prasidėjo nuo gripo. Kadangi temperatūros neturėjo, vyras į gydytojus nesikreipė. Visgi, gripo pasekmės buvo itin skaudžios – širdies raumuo išsiplėtė ir širdis išstumdavo vis mažiau ir mažiau kraujo. Rimvydas silpo ir galiausiai vienintele jo viltimi gyventi tapo širdies transplantacija. „Viskas prasidėjo dėl gripo. Tais metais gripas buvo be temperatūros, jautėsi tik kaulų laužymas, sukinėjimas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje per savaitę padidėjo. Lapkričio 14–20 d. bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 707,9 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (lapkričio 7–13 d.) jis buvo mažesnis – 672,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Premjerė Ingridai Šimonytei neseniai pareiškus, kad į COVID-19 infekciją jau galima žiūrėti kaip į gripą, kai kurie specialistai iškėlė abejonę, ar toks požiūris tikrai teisingas. Pažymima, kad nuo viruso vis dar miršta per daug žmonių, o ir infekcijos sukeltos pasekmės sveikatai – naujų iššūkių keliantis dalykas.

Ruduo – ne tik krentančių auksinių lapų laikotarpis, tačiau ir įvairių peršalimo ligų sezonas. Labiausiai pasitaikančios ligos rudens sezono metu yra įprastas peršalimas, COVID-19 infekcija ir gripas. Neretai pajutus pirmuosius gerklės skausmus ar netikėtai pakilus temperatūrai yra sunku identifikuoti, kokia bakterija ar virusas sutrikdė imuninę sistemą.

Šalyje sparčiai auga sergamumas gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis bei koronavirusu. Ir sergančiųjų, kaip aiškina specialistai, šiemet bus gerokai daugiau nei pernai, mat po karantino žmonės vis rečiau dėvi kaukes, rečiau plauna rankas ir dažniau eina į didesnio susibūrimo vietas. Tam, kad persirgtume lengviau, medikai ragina skiepytis. 87-erių senjorė Zofija į Šeškinės polikliniką užsuko pasiskiepiti. „Sūnus užrašė ir atvažiavom“, – sako vilnietė Zofija Tamašauskienė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę padidėjo bendras sergamumo gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis. Praėjusią savaitę (45-ąją metų savaitę) bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 672,4 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (44-ąją savaitę) jis buvo mažesnis – 500,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Šių metų Australijos Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaita apie ką tik žemyne pasibaigusį infekcinės ligos sezoną rodo itin didelį vaikų sergamumą – daugiausiai sirgo 5–19 metų amžiaus asmenų grupė, didelis sergamumas fiksuotas ir jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje. Tokias pačias tendencijas atskleidžia ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys apie praėjusį gripo sezoną, kuomet vaikai sudarė beveik 70 proc. visų sirgusiųjų gripu.

Praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo sergamumo ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis, bet išaugo sergančiųjų gripų skaičius, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVSC duomenimis, spalio 31 – lapkričio 6 dienomis bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 500,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 722,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

2022–2023 m. gripo sezonui skirta gripo vakcina sėkmingai išdalinta visoms Lietuvos gydymo įstaigoms. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina rizikos grupėms priklausančius žmones nedelsti nemokamai pasiskiepyti bei taip apsaugoti save ir artimuosius. Lietuvoje gripo sezonas įprastai prasideda spalį, o sergamumo pakilimo piką pasiekia sausio-vasario mėnesiais.

Į užsikrėtimus koronavirusu jau galima žiūrėti kaip į gripą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Iš esmės į jį jau reikia pradėti reaguoti kaip į gripą. Saugotis reikia, skiepytis reikia, bet žinoma tai yra tie sprendimai, kuriuos žmonėms reiks priimti daugiau mažiau patiems“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė ministrė pirmininkė. Pasak jos, Vyriausybė yra pateikusi aiškius algoritmus kam ir kada siūloma skiepytis.

Oficialiai prasidėjęs peršalimo ligų ir gripo sezonas neramina – kaip pasirūpinti savo sveikata? Nors kartais išvengti viruso nepavyksta, greita reakcija ir laiku suteikta pagalba gali užkirsti kelią komplikacijoms ir padėti greičiau pasveikti. Vaistininkė Urtė Jankauskaitė dalijasi atmintine, kokiomis namų vaistinėlės priemonėmis pravartu pasirūpinti ir kaip pagelbėti sau ar savo artimiesiems susirgus.

Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, kosuliu, gerklės, galvos bei raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Šeimos gydytoja Lina Augustinaitė sako, jog kasmet šia liga suserga 5–10 proc. gyventojų. Medikė paneigia apie gripą vyraujančius mitus ir paaiškina, kaip iš tiesų reikėtų apsisaugoti nuo šios infekcijos.

Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pasidalino neeiliniu atradimu: du įprasti kvėpavimo takų virusai – gripo ir respiracinis sincitinis virusas (RSV) – gali susijungti ir sudaryti hibridinį virusą, kuris yra pavojingesnis žmogaus sveikatai. Pasak virusologo, toks virusų „bendradarbiavimas“ pastebėtas pirmą kartą. Toks hibridinis virusas gali išvengti žmogaus imuninės sistemos ir užkrėsti plaučių ląsteles.

Prasidėjus vaikų rudens atostogoms, šeimos jau dairosi kelionių į šiltuosius kraštus – pailsėti ten, kur daugiau saulės, vilioja ne tik šąlantis oras Lietuvoje, bet ir patrauklesnės ne sezoninės atostogų kainos. Vis dėlto neretai per tokias atostogas nepavyksta išvengti varvančios nosies ir skaudančios gerklės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę sumažėjo nuo 827,8 iki 819,7 atvejo 100 tūkst., tačiau NVSC specialistai ragina neprarasti budrumo ir nuo gripo pasiskiepyti nelaukiant sergamumo pakilimo piko.

Artinantis žiemai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį pabrėžė, kad svarbu neprarasti budrumo Europoje daugėjant COVID-19 ir gripo atvejų, ir paragino daugiau žmonių pasiskiepyti. „Dabar ne laikas atsipalaiduoti“, – spaudos konferencijoje sakė PSO Europos regiono biuro direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliugė). PSO Europos regionui priskiriamos 53 šalys, įskaitant Rusiją ir Centrinės Azijos valstybes.

Nors gripo sezonas dar tik prasidėjo ir sergančiųjų skaičiai minimalūs, ekspertai jau dabar kalba apie galintį laukti sunkų laikotarpį. Pažymima, kad tiek gripas, tiek COVID-19 kelia grėsmę žmonių sveikatai, todėl skiepai yra būtina ir pirmoji prevencijos priemonė. Kelis pastaruosius metus gripo plitimą stabdė kovidui suvaldyti skirtos priemonės. Tačiau „atleidus vadeles“, manoma, sergamumas šia daug geriau visuomenei pažįstama infekcija vėl gali pasiekti naujus mastus.

Dainininkas Radžis Aleksandrovičius atšaukė spalio 20-osios koncertą Skuode. 35-erių vyras su gerbėjais nesusitiks dėl ligos. Apie neįvyksiantį pasirodymą Radžis pranešė socialiniame tinkle patalpindamas vaizdo įrašą, kuriuo sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. „Reikia išsigulėti, išbūti, todėl, kad silpnumas toks... Nežinau, čia gal gripas, bet, manau, kad praeis. Koncertas, kuris turėjo šiandien būti, nukeliamas į lapkričio 4-ąją“, – sakė R.Aleksandrovičius.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, palyginti su ankstesne savaite.

Kasmet vis garsiau kalbama apie grėsmingą meningokoko infekciją, galinčią pasibaigti net mirtimi. Specialistai sako, kad sudėtingų atvejų būtų gerokai mažiau, jeigu žmonės skiepytųsi. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja Gabrielė Gaižutytė-Monteleone pasakoja, kokia tai infekcija ir kokie simptomai dažniausiai ją išduoda. „Meningokokinę infekciją sukelia bakterija Neisseria meningitidis, kuri turi kapsulę.

Pastaraisiais metais sumažėjus sergamumui gripu, gerokai nukrito ir norinčiųjų pasiskiepyti skaičius – per praėjusį gripo sezoną nuo jo pasiskiepijo tik 8 proc. gyventojų, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Tačiau sveikatos priežiūros ekspertai prognozuoja, kad šiemet gripo sezonas bus kupinas iššūkių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Susirgus gali būti sunku atskirti, užsikrėtėte COVID-19, gripu ar paprasčiausiai peršalote. Tačiau sveikatos ekspertai paaiškino, kad kai kurie simptomai gali padėti suprasti, kuo iš tiesų susirgote. Vėstant orams, daugėja ir įvairių susirgimų, dažniausiai rudenį žmonės skundžiasi galvos ir gerklės skausmu ar sloga, rašo express.co.uk. Dažnai sunku suprasti, tai COVID-19, gripas ar peršalimas, nes visos šios ligos pasireiškia panašiais simptomais.

Darganoti ir vėsūs orai į ligos patalą guldo vis daugiau tautiečių. Vaistininkai stebi, esą pastarosiomis savaitėmis užsukęs į vaistinę kas septintas pacientas prašo vaistų nuo peršalimo ligų. Šeimos gydytojai paantrina – per dešimt pastarųjų dienų kosinčių, čiaudinčių ir besiskundžiančių galvos skausmais padaugėjo beveik dvigubai. Prie šeimos gydytojo kabineto Šeškinės poliklinikoje savo eilės laukia vilnietė Ivona. Moterį kamuoja peršalimo simptomai. „Jau antra savaitė.

Prasidėjus peršalimo ligų ir gripo sezonui gydytojai nuolat primena nepamiršti skiepų nuo šios, atrodo, primirštos infekcijos. Gripo vakcina jau pasiskiepijęs Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga paaiškino, kodėl šie skiepai šiuo metu itin svarbūs. Jis priminė, kad gripo vakcinų efektyvumas, apsaugant nuo ligos, yra apie 35 proc. (10–60 proc.), tai labai priklauso nuo sezono ir vakcinos antigeninio atitikimo cirkuliuojančiam viruso variantui.

Šaltasis metų laikas suskubti rūpintis savo sveikata primena ne tik dėl šiuo laikotarpiu taip dažnų peršalimo ligų, bet ir sezoninių  gripo ar pneumokoko virusų. Nors pastarųjų metų aktualijos pasaulyje šias ligas privertė nustumti į užmarštį, jos vis dar gajos. Kasmet nuo minėtų virusų visame pasaulyje miršta milijonai žmonių. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kaip šių ligų išvengti arba lengviau jomis persirgti.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje šią savaitę prasideda 2022–2023 m. gripo sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės mėn.

Lietuvą pasiekė daugiau negu 200 tūkstančių vakcinų nuo gripo ir rizikos grupėje esantys gyventojai jomis nemokamai galės pasiskiepyti, kai tik jos pasieks gydymo įstaigas. O suploję apie 20 eurų žmonės nuo gripo jau gali skiepytis ir vaistinėse, tiesa, sumokėję kone perpus pigiau – ir poliklinikose. Visgi, ekspertai sako, kad žmonės kol kas skiepijasi vangiai ir laukia gripo sezono pradžios.

Į Lietuvą atgabenta visa gripo sezonui skirtos vakcinos siunta – per 200 tūkst. dozių, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministerija nurodo, kad šią savaitę skiepai pradedami išvežioti jas užsakiusioms gydymo įstaigoms. Planuojama, kad visas šias įstaigas gripo vakcina turėtų pasiekti per 2–3 savaites.

Šią savaitę Lietuvos vaistines jau pasiekė vakcinos nuo gripo – gyventojai kviečiami pasiruošti šaltajam sezonui ir pasiskiepyti, skelbia vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2021–2022 m. sezonu Lietuvoje buvo registruota net 20 kartų daugiau gripo atvejų palyginti su 2020–2021 m. sezonu. Atitinkamai atvejų skaičius išaugo nuo 302 iki 6032 atvejų.