fizika

IBM mokslininkai Ciuriche (Šveicarija) praėjusį penktadienį sugebėjo išmatuoti, kiek laiko pavienis atomas gali išsaugoti jame užkoduotą informaciją. Tuo tarpu vakar Naujosios Zelandijos Otago universiteto mokslininkai paskelbė išbandę naują technologiją pavieniams atomams sugauti. Abu šie tyrimai - esminis proveržis, kuriant ir plėtojant femtotechnologijų sritį.

Švedijos Nobelio premijos komitetas 2010 m. Nobelio fizikos premiją skyrė grafeno atradėjams Andre Geimui ir Konstantinui Novoselovui. Nobelio komiteto pranešime sakoma, kad taip buvo įvertinti „itin reikšmingi“ šių mokslininkų eksperimentai grafeno kūrimo srityje. Abu mokslininkai kilę iš Rusijos. Nyderlandų pilietybę turintis Andre Geimas gimė 1958 m. Sočyje, o dvigubą – Rusijos ir D. Britanijos – pilietybę turintis Konstantinas Novoselovas –  1974 m. Nižnij Tagile.

Kitą savaitę bus paskelbtas 2010 metų Nobelio premijos laimėtojas, tačiau Amerikos fizikos institutas jau dabar internete siūlo atspėti laimėtoją. Norėdamas atspėti laimėtoją bei įvertinti geriausius fizikos mokslo pasiekimus, Amerikos fizikos institutas surengė internetinį balsavimą, kuriame buvo galima pasirinkti vieną iš penkiolikos, instituto nuomone, Nobelio premijos vertų atradimų arba įrašyti savo siūlymą. Tokie buvo balsavimo  laimėtojai: LED lazerių sukūrimas ir tyrimai.

Prancūzų fizikai išsiaiškino, kad, atrodytų, neįmanomas brazilo R. Carloso smūgis į Prancūzijos vartus atitinka visus fizikos dėsnius. Brazilas Robertas Carlosas smūgiavo iš daugiau nei 35 metrų atstumo – nors kamuolys atrodė lekiantis link dešiniojo kampo gairelės, staiga jis užsisuko kaip bananas ir atsidūrė vartų tinkle.

Moksliniame žurnale „Physical Review Letters“ paskelbtas straipsnis kelia idėją, jog visos tiksliosios fizikos konstantos iš tiesų nėra pastovios. Praėjusią savaitę buvo paskelbtas gana įdomus ir tuo pat metu gluminantis fizikos straipsnis, kuriame iškelta idėja, jog fizikos dėsniai visgi gali keistis erdvėlaikio atžvilgiu, tiesiog šis pokytis vyksta per lėtai, kad mums jis būtų reikšmingas.

JAV fizikai sukūrė „nematomumo generatorių“, paverčiantį neregimais  po jo gaubtu esančius daiktus. Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkai, vadovaujami profesorės adjunktės Svetlanos Semoučkinos, šio prietaiso prototipo schemą sukūrė panaudoję infraraudonųjų spindulių diapazone veikiančią stiklinę metamedžiagą, teigiama Mičigano Technologijų universiteto pranešime.  Šio universiteto mokslininkai dalyvavo S. Semoučkinos tyrime.

Fizikos mokslų daktaras Juozas Vaitkus dirba pasaulio fizikų meka vadinamame didžiausiame mokslo centre „Cern“, kur vadovauja mokslininkų grupei, prisidedančiai prie didžiojo hadrono dalelių greitintuvo modernizacijos projekto. Profesorius, dirbęs didžiausiose pasaulio valstybėse, neapleidžia darbo Vilniaus universitete. Nes čia, pasirodo, yra unikalūs Lietuvos mokslininkų sukurti įrenginiai, kokiais negali pasigirti jokia valstybė.

Nors teigiama, kad yra vos keletas dalykų, lengvesnių nei važiavimas dviračiu, mokslininkai nustatė, kad tai daryti ypač sudėtinga. Mokslininkai iš trijų šalių daugiau kaip trejus metus kūrė matematinę formulę, kuri atspindėtų gebėjimą, kurį turi daugelis dešimtmečių. Sudėtinga lygtis, kurioje atsižvelgiama į inerciją, giroskopinę ir išcentrinę jėgą bei trauką, sudaryta iš 31 skaitmens ir simbolio, joje yra 9 poros skliaustų, rašo „Telegraph.co.

Kinijos mokslininkai pagerino kvantinės teleportacijos rekordą - jiems šį procesą pavyko įvykdyti 10 mylių (16 km) atstumu, teigiama moksliniame žurnale "Nature Photonics" publikuotame straipsnyje. Lyginant su ankstesniais pasiekimais, tai yra didžiulis šuolis. Mokslininkai pažymi, jog tokie tyrimai ateityje leis naudotis tokiomis komunikacijų technologijomis, kuriose nebus reikalingas tradicinis signalų perdavimas.

Kamuoliniai žaibai – nuo senų senovės žinomas reiškinys, tačiau vis dar priklauso gamtos paslaptims. Kol kas „visaverčio“ kamuolinio žaibo sukurti laboratorinėmis sąlygomis niekam nepavyko, tad visi duomenys gaunami statistiniais metodais renkant išgyvenusių liudininkų įsimintus įspūdžius ir potyrius, o pagal surinktas žinias kuriamos įvairiausios kamuolinio žaibo prigimties hipotezės.

Hipotetinės juodosios medžiagos paieškas pagal CMDS (Cryogenic Dark Matter Search) vykdantys JAV mokslininkai paskelbė savo tyrimų duomenis, kurie gali liudyti apie juodosios medžiagos dalelių egzistavimą ir jų susidūrimą su įprastomis dalelėmis.

JAV ir Kanados fizikai pirmą kartą įrodė, kad elementariųjų dalelių susidūrimo metu gali susiformuoti mikroskopinės juodosios skylės, pranešė „ScienceNOW“. Pasak leidinio, tokia prielaida buvo vienas svarbiausių Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC), veikiančio Europos branduolinių tyrimų centre, paleidimo priešininkų argumentų.

Didžiosios Britanijos Nacionalinės fizikos laboratorijos Kvantų detektavimo padalinyje dirbantis mokslininkas David‘as Cox‘as sukonstravo mažiausią "senį besmegenį". Tiesa, jis padarytas ne iš sniego - galvą ir kūną sudaro du mažyčiai karoliukai, vienas su kitu suvirinti kruopele platinos. Akims ir šypsenai suformuoti mokslininkas panaudojo fokusuotus jonų spindulius. Nosis taip pat padaryta iš mažo gumulėlio platinos.