fizika

Kartais teigiama, jog priežastis, dėl kurios negalima skrieti greičiau už šviesą, yra ta, kad didėjant skriejimo greičiui atitinkamai auga jūsų masė. Kitaip tariant, kad ir kiek jūsų žvaigždėlaivis sugebėtų suteikti energijos, jus priartėsite prie tokio taško, kuriame nebepavyks pagreitėti, nes jūsų masė artės prie begalybės atžymos. Toks mąstymas geriausiu atveju yra nepilnas tikrovės atspindys ir nėra itin tinkamas bandant paaiškinti, kodėl niekada nejudėsime greičiau už šviesą.

Pateikiame interviu su profesoriumi Zigfridu Betke (Siegfried Bethke), šiuo metu einančiu Makso Planko fizikos instituto Miunchene (Vokietija) direktoriaus pareigas. Pokalbio tema – Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve atliekami tyrimai ir ateities prognozės. – Profesoriau, dalelės Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve skrieja jau daugiau nei dvejus metus, detektoriai sugebėjo užregistruoti apie trilijoną (tūkstantį milijardų) susidūrimų.

Mokslininkai teigia, kad jų kolegos, eksperimentavę su neutrinais ir nustatę, kad šios dalelės keliavo greičiau nei šviesa, suklydo. Anot jų, tai rodo faktas, jog dalelės neišskyrė tam tikro spinduliavimo. Vienas iš grupės fizikų teigia, kad šiuos naujausius prieštaravimus rezultatams, gautiems toje pačioje Italijos laboratorijoje, „sunku nuginčyti“, rašo lifeslittlemysteries.com. Tinklalapyje arXiv.

Anksčiau daugumą svarbiausių atradimų fizikos, chemijos ir medicinos srityse padarydavo iki 40 metų amžiaus mokslininkai, tačiau laikai pasikeitė, atskleidė tyrimas. Ohajo universiteto (JAV) ekonomikos profesorius Bruce'as Weinbergas ir Šiaurės Vakarų universiteto mokslininkas Benjaminas Jonesas nusprendė išsiaiškinti, kokio amžiaus mokslininkai per praėjusį 100 metų padarė svarbiausius atradimus fizikos, chemijos ir medicinos srityse.

Atrodo, kad viena sunkiausiai sugaunamų dalelių – Higgso bozonas – slapstysis dar kurį laiką, rašo LiveScience.com. Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC), esančio Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) fizikos laboratorijoje Šveicarijoje, mokslininkai baigė eksperimentus, kurie galėtų leisti žvilgtelėti į seniai ieškomą dalelę, bent jau šiais metais.

Apie Visatos greičio rekordą pagerinusias daleles pranešę mokslininkai teigia ketinantys peržiūrėti prieštaringai įvertintą eksperimentą. „Naujas bandymas prasidėjo prieš dvi ar tris dienas“, – teigė Prancūzijos nacionalinio branduolinės fizikos ir dalelių fizikos instituto, dar vadinamo IN2P3 direktoriaus pavaduotojas Stavrosas Kasavenas. „Kritikai teigia, kad mūsų gauti rezultatai – statistinė gudrybė. Bandymas turėtų padėti tai išsiaiškinti“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Fizikai, besidarbuojantys spintronikos srityje, bando sukurti prietaisus, kurie duomenims perduoti naudotų ne elektronikoje įprastą elektronų krūvį, o jų vidinį judesio kiekio momentą, vadinamą sukiniu. Vis dėlto silpna elektrono sukinio ir elektros srovės sąveika visą reikalą gerokai apsunkina.

Skraidančio kilimo idėja pamažu tampa realesnė. Tel Avivo universiteto mokslininkai pademonstravo levitacijos reiškinį, paremtą elektromagnetinio lauko kvantinėmis fluktuacijomis.

Insbruko universiteto (Austrija) fizikai teoretikai suformulavo naują koncepciją, kuri aprašo egzotinių, dar vadinamų topologinėmis, medžiagos būsenų sukūrimą daugiakūnėse kvantinės mechanikos sistemose. Mokslininkai susiejo kvantinės optikos ir kondensuotųjų medžiagų fizikos idėjas ir parodė, kaip būtų galima pradėti konstruoti kvantinį kompiuterį, atsparų trikdžiams.

Paslaptingieji kvantiniai taškai yra pagrindinės kvantinių kompiuterių sudedamosios dalys. Lozanos federalinio politechnikos instituto (Šveicarija) fizikai išmąstė naują teoriją, kuri teigia, jog taško simetrijos pakanka, kad būtų galima paaiškinti daugelį jo optinių savybių. Fizikai sukonstravo piramidiškąjį tašką, kurio aukštis siekia 100 nanometrų, o pagrindo kraštinėje išsirikiavę 200 atomų.

Smarkiai jonizuotos dalelės gali pridaryti tiek pat žalos kiek ir meteoritai, negailestingai smogiantys Žemei. Žinoma, kalbama apie jonų poveikį nanopasaulio ribose. Visai kaip geologai, gebantys nustatyti meteorito dydį ir skriejimo greitį iš jo paliktų žymių, fizikai gali nemažai sužinoti apie jono energiją iš jo plonosiose plėvelėse paliktų pėdsakų.

Fizikai, daug metų besivaikantys dalelės, kuri galbūt suteikė materijai masę, pradėjo abejoti jos egzistavimu. Per konferenciją Indijoje CERN tyrimų centro, kuriame įrengtas Didysis hadronų greitintuvas, mokslininkai teigė, kad „nepagaunamoji Higgso dalelė, jeigu ir egzistuoja, beveik nebeturi vietų slėptis". Kita vertus, pasak centro direktoriaus Sergio Bertolucci, patvirtintas dalelės trūkumas „parodys kelią link naujos fizikos". Pagal teoriją, vadinamą standartiniu fizikos modeliu, Higgso...

Kvantinė komunikacija gali būti vienas iš absoliučiai saugių duomenų perdavimo būdų. Kvantinės komunikacijos esminis elementas perduodant informaciją dideliais atstumais yra specialus efektas, vadinamas dviejų atominių sistemų susietumu (angl. entanglement). Dviejų atominių sistemų susietumas yra labai trapus dalykas. Iki šiol mokslininkams pavykdavo išlaikyti dvi sistemas, susietas tik sekundės dalis.

Keista, kad nuo Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) paleidimo praėjus beveik trejiems metams, interneto platybėse vis dar galima išgirsti pasakojimų, esą ši mašina be jokio gailesčio sunaikins mūsų Žemę. Galbūt tokias fantazijas skatina faktas, jog pilnu pajėgumu greitintuvas pradės veikti tiktai 2014 metais.

Nors yra netikinčių susietumo kvantine prigimtimi, dabar susietumo kvantinių koreliacijų kvantavimas yra įprastas dalykas. Tačiau viskas keičiasi, kai nagrinėjamos kvantinės koreliacijos neturinčios ryšio su susietumu. Didėja susidomėjimas nesusietų kvantinių koreliacijų naudojimu tikintis jų pritaikomumo. „Prieš keletą metų mokslininkai pasiūlė naudoti kvantinį disonansą (angl.

Mokslininkai tai bandė padaryti su dirbtinėmis metamedžiagomis, tačiau Vienos technologijų universitete (Vienna University of Technology) tai buvo atlikta naudojant paprastus metalus. Medžiagos su neigiamu lūžio rodikliu nukreipia šviesą neteisinga kryptimi. Efektas gali būti matomas tik įmerkus lazdelę į vandens stiklinę. Vandens paviršiuje šviesa keičia savo kryptį – lazdelė atrodo iškreipta. Šis pokrypis aprašomas lūžio rodikliu.

Grupė studentų iš Sietlo (JAV), pasivadinusi „StudentRND“, sukūrė plazmos garsiakalbį, kuriame orą virpina elektros išlydis. Jie jau siūlo ir detalių komplektus, iš kurių galima pačiam susimontuoti tokius garsiakalbius. „StudentRND“ teigia, kad jų tikslas – paskatinti kitus studentus ir moksleivius susidomėti mokslu ir technologijomis.

Kavos dėmės gali atrodyti kasdieniškas dalykas, tačiau iš tiesų tai – įdomi fizikos keistenybė, rašo LiveScience.com. Tačiau mokslininkai galiausiai nustatė suktybę, keičiančią mūsų supratimą apie tai, kaip šios dėmės susiformuoja. Pasirodo, kad skysčiai, tokie kaip kava, kurie sudaryti iš rutulio formos dalelių, džiūsta kitaip nei skysčiai iš labiau pailgų dalelių, teigia tyrėjai.

Pagaliau mokslininkai galutinai paneigė klaidingus gandus, kad Žemė storėja, praneša LiveScience.com. Dar nuo Charleso Darwino laikų mokslininkai spekuliavo, kad planeta galbūt plečiasi ar traukiasi. Net prieš pusę amžiaus pripažinus plokščių tektoniką, paaiškinusią didelio masto Žemės tolimiausio sluoksnio judėjimus, kaltinimai nesiliovė. Kai kurie Žemės ir kosmoso mokslininkai, remdamiesi įvairiomis mokslo žiniomis, ir toliau spekuliavo apie galimą Žemės plėtimąsi ar traukimąsi.

1884 metais šveicarų astronomas Arndtas pateko į pirmuosius laikraščių puslapius, kai pareiškė orbitoje už Neptūno atradęs labai keistą kubo formos planetą. Žinoma, net 1884 metais visi suprato, kad tai nesąmonė. Laikraštis „The New York Times“ savo lapkričio 16 dienos numeryje net išspausdino straipsnį, pavadinta „Kubiška planeta“, rašo news.discovery.com.

Djuko universiteto (JAV) inžinieriai jau yra visiems įrodę, jog sugeba sėkmingai realizuoti šviesos ir garso maskavimo technologijas. Dabar atėjo eilė patobulinti judėjimą vandeniu – mokslininkai atskleidžia teorinę galimybę gerokai padidinti laivų plaukimo našumą, priversdami aplinkinį vandenį būti rimties būsenos.

Julicho tyrimų centro, Kylio bei Hamburgo universitetų (Vokietija) fizikams pirmiesiems pavyko aptikti taisyklingą stabilių magnetinių skirmionų gardelę – cikloidines spiralines struktūras, sudarytas iš atominių sukinių – ne medžiagos viduje, bet ant jos paviršiaus. Tokie mažyčiai dariniai vieną gražią dieną gali sudaryti naujos mažesnių ir veiksmingesnių informacijos saugojimo blokų kartos pagrindą.

Nors Albertas Einsteinas laikomas didžiausiu XX a. mokslo genijumi, daugelį jo stulbinamų atradimų temdo klaidos, pradedant rimtomis matematikos klaidomis, baigiant neteisinga nuomone dėl įvairių fizikos dalykų ir nesugebėjimu perprasti kai kurių savo paties teorijų niuansų, teigia knygos „Einsteino klaidos: žmogiški genijaus riktai" autorius Hansas C. Ohanianas.

Fizikai teigia, kad jiems pavyko tiksliausiai iki šiol pasverti antimedžiagą ir nustatyti antiprotono masę. Norėdamas padėti suprasti, kokie tikslūs buvo matavimai, mokslininkas Masaki Hori teigė: „Įsivaizduokite Eifelio bokšto svėrimą. Mūsų pasiektas tikslumas galėtų būti prilyginamas Eifelio bokšto svorio matavimui, kai paklaida siekia ant jo viršaus nutūpusio žvirblio svorį. Kitą kartą tai bus plunksna.

Pademonstruodami, kad vienas vienintelis fotonas negali keliauti didesniu nei šviesos greičiu, mokslininkai įrodė, kad kelionės laiku neįmanomos. Honkongo fizikai teigia įrodę, kad fotonas paklūsta Alberto Einsteino teorijai, kad niekas negali keliauti didesniu nei šviesos greičiu, taip pademonstruodami, kad, išskyrus mokslinę fantastiką, kelionės laiku yra neįmanomos.

Mokslininkai praneša apie svarbų pasistūmėjimą į priekį kuriant „pavienių molekulių elektroniką“, kurios didžiausia ypatybė yra ta, kad įprastinės elektroninės grandinės kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose, muzikos grotuvuose ir kituose įrenginiuose taps ne didesnės už smėlio grūdelį. Didysis persilaužimas – metodas, leidžiantis sukurti ir prijungti mažytes vielutes, susiesiančias molekulinius grandynus.

Grafenas, vieno atomo storio anglies lakštelis, teoretikams ramybės nedavė dar gerokai prieš jį sukuriant laboratorijose. Nors teorija numato neįtikėtinas šios medžiagos savybes, patikrinti jas eksperimentiškai – darbas ne iš lengvųjų. Visai neseniai tyrėjai iš JAV Energijos departamento Lorenco Berklio nacionalinės laboratorijos žengė svarbų žingsnį, patvirtinantį grafeno unikalumą.

Didžiuliame greitintuve vykdant atomų susidūrimus, fizikams pavyko atrasti naują dalelę, kuri, anot jų, yra sunkesnė įprasto neutrono giminaitė. Dalelė vadinama neutralia Xi-sub-b. Ją pavyko sukurti „Fermilab“ „Tevatron“ dalelių greitintuve Ilinojuje. Tačiau dalelė egzistavo vos akimirksnį, o tuomet suiro į lengvesnes daleles, praneša LiveScience.com. „Fermilab“ mokslininkams atliekant eksperimentus, 6,3 kilometrų ilgio žiede dalelės lekia beveik šviesos greičiu.

Žemėje gyvena apie 7 mlrd. žmonių, jų bendras svoris siekia maždaug 363 mlrd. kilogramų. Kas nutiktų, jei jie visi vienu metu pašoktų? Kadangi žmonės rutulio pavidalo planetos paviršiuje pasiskirstę iš dalies vienodai, jei visi pašoktume vienu metu, nieko tokio nenutiktų – visų mūsų pakilimo momentas ir atsitrenkimas vienas kitą panaikintų, taigi Žemę veikianti galutinė jėga būtų nulinė, teigia fizikas Rhettas Allainas.

Liepos 10–17 d. Taivano sostinėje Taipėjuje 22-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro bei bronzos medalius. Lietuvai atstovavusios Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientės Emilija Emma ir Gabija Lazaravičiūtė (mokyt. A. Matiukienė) buvo apdovanota bronzos, o Šaulių „Saulėtekio“ gimnazijos vienuoliktokas Irmantas Mogila (mokyt. D. Vaičekauskienė) – sidabro medaliu.

Kvantinės mechanikos dėsniai teigia, kad negalime stebėti mažiausių dalelių jų nepaveikdami. Tačiau fizikams pavyko atlikti kvantinius matavimus su mažiausiu iki šiol trikdymu, rašo LiveScience.com. Šis trikdymas, vadinamas atvirkštiniu veiksmu, yra vienas kvantinės mechanikos, apibūdinančius labai mažų dalelių veikimą, skiriamųj ų požymių.

Šiaurės Vakarų universiteto (Ilinojus, JAV) fizinės chemijos specialistas Bartoszas Grzybowskis su kolegomis apvertė aukštyn kojomis tai, kas anksčiau buvo laikoma pakankamai padoria statinės elektros veikimo principo samprata. Pasirodo, statinės elektros reiškinys nevisai dera su įprastinėmis teorijomis, kuriose postuluojama, jog tai viso labo tėra paprastas krūvių disbalansas, sąlygotas apsikeitimo elektrinėmis dalelėmis.

Paleidę neutrinų pluoštelį per nedidelę Žemės dalį Japonijoje fizikai pastebėjo, kad neutrinai pakeitė savo tipą. Manoma, kad šie tyrimai vieną dieną pasitarnaus siekiant suprasti, kodėl Visata yra sudaryta iš medžiagos, o ne antimedžiagos. Vykdytame T2K eksperimente buvo naudotas Japonijos tyrimų kompleksas (Japan Proton Accelerator Research Complex – J-PARC), esantis rytinėje pakrantėje.

Kodėl dabartinė Visata sudaryta daugiausiai iš medžiagos nustatyti bandantys JAV fizikai dar pasistūmėjo į priekį. Fizikai mano, kad per Didįjį sprogimą turėjo būti sukurti vienodi medžiagos ir antimedžiagos kiekiai, praneša BBC. 2010 metais su „Tevatron“ dalelių greitintuvu dirbantys tyrėjai paskelbė pirmuosius rezultatus, rodančius, kad dalelėms yrant susidaro šiek tiek daugiau medžiagos nei antimedžiagos.

Visiems žinoma taisyklė, kad niekas gamtoje negali judėti greičiau už šviesos greitį vakuume, yra vienas pagrindinių gamtos dėsnių. Iki šiol šviesos greičio riba buvo patikrinta informacijai, perduodamai didelės fotonų grupės. Fizikai pradėjo spėlioti, ar vienas fotonas ir jo perduodama informacija gali viršyti šviesos greitį? Naujame tyrime mokslininkai sukūrė vieną kontroliuojamos bangos formos fotoną ir parodė, kad atskiri fotonai taip pat neviršija šviesos greičio ribą.

Umea universiteto (Švedija) fizikams eksperimento metu pavyko didelio slėgio sąlygomis priversti tekėti vandenį  –130 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje, pranešė „Alphagalileo.org". Eksperimento metu sudarytas slėgis 10 000 kartų viršijo normalų Žemės atmosferos slėgį jos paviršiuje. Pasak Švedijos mokslininkų, šio eksperimento rezultatai leidžia geriau suprasti kai kurias anomalias vandens savybes.

Tamsiosios medžiagos paieškos eksperimente, vykdytame Soudano kasykloje, Minesotos valstijoje, buvo nustatytas nuo metų laiko priklausantis signalo kitimas. Lygiai toks pats rezultatas buvo gautas daugiau nei prieš dešimt metų italų atliktame eksperimente. Naujas sezoninis kitimas buvo aptiktas CoGeNT (Coherent Germanium Neutrino Technology) eksperimente. Rezultatai sutampa su teoriniu modeliu, kuriame tamsiąją medžiagą fizikai aprašo kaip silpnai sąveikaujančias masyvias daleles (angl.

Stiklai skiriasi nuo kristalų. Kristalai yra sudaryti iš pasikartojančių struktūrų, besitęsiančių į visas puses. Stiklas neturi tokios griežtos struktūros, tačiau kartais galima įžvelgti tam tikrą tvarką tarp šalia esančių atomų, rašo portalas „Science Daily“. „Carnegie“ geofizikos laboratorijos mokslininkų atlikti turimai atskleidė, kad galima sukurti blizgantį stiklą, kuris didesniu mastu turėtų tokią tvarkingą struktūrą.

Didžiausios JAV dalelių fizikos laboratorijos vadovas sudarė ekspertų komisiją, turinčią nustatyti, atrado mokslininkai naują subatominę dalelę, ar ne. Toks atradimas, apie kurį ekspertai užsiminė balandį, būtų didžiausias lūžis fizikoje per daugelį metų. Tačiau atskirtos mokslininkų komandos, dirbančios su dalelių greitintuvu „Tevatron“, dėl to nesutaria. „Tevatron“ yra Europoje veikiančio Didžiojo hadronų greitintuvo konkurentas.

Ne paslaptis, jog tiek piešti, tiek kompiuterinėmis priemonėmis sukurti animaciniai filmai savo magija užburia žiūrovus. Tačiau tam, kad animaciniai personažai būtų tikroviški didžiuliame ekrane, filmų kūrėjai privalo tinkamai atsižvelgti į fizikos dėsnius. Kiekvieną personažo judesį reikia pagrįsti derama fizikos kalba – jeigu tai pavyksta, žiūrovams tenka laimė mėgaujantis pasinerti į fantazijų pasaulį.

Nacionalinio standartų ir technologijos instituto tyrėjai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Merilendo ir Teksaso universitetų (JAV), apskaičiavo, kokią įtaką elektrostatinė skirtingų grafeno sluoksnių elektronų sąveika daro viršutiniam šio darinio sluoksniui. Nuo pat 2004 metų, kuomet grafenas buvo išgautas iš tūrinio grafito, ši nanomedžiaga dėl savo stulbinamų savybių atsidūrė mokslininkų dėmesio centre.

CEMES laboratorijos Tulūzoje (Prancūzija) tyrėjams pavyko atrasti molekulę, kurios krūvinę būseną ir pavidalą galima lengvai keisti – tai didelis žingsnis nanotechnologijų mažinimo lenktynėse. Mokslininkai taip pat aptiko ryšį tarp molekulės krūvio ir jos geometrinio pavidalo, todėl šį nanodarinį galima panaudoti kaip informacijos vienetą bitą arba nanometrinio mastelio elektromechaninę sistemą. Naujieji atradimai gali padėti sukurti ultratalpias skaitmenines atmintines arba nanovariklius.

Virdžinijos Komonvelt universiteto mokslininkų grupė nustatė naują superatomų klasę. Superatomai yra stabilios atomų grupės, kurios pasižymi skirtingų periodinės lentelės elementų savybėmis. Gauta superatomų klasė pasižymi neįprastomis magnetinėmis savybėmis. Superatomas turi įmagnetintą magnio atomą, tai yra elementą, kuris tradiciškai suprantamas kaip esantis nemagnetas.

Greitas kavos ir pieno maišymas puodelyje ar lietaus lašų formavimasis debesyse – tai tik du pavyzdžiai, kuriuose turbulentinis tekėjimas vaidina svarbų vaidmenį. Mokslininkai iš Vokietijos ir Prancūzijos atrado, kad iš pažiūros atsitiktinis turbulentinis judėjimas pasižymi neįtikėtinai vienoda struktūra. Jų tyrimas rodo, kad sūkuriai yra pagrindinė turbulentinio judėjimo dalis.

Šalies abiturientų bandos egzaminų sesija jau į pabaigą – birželio 13-ąją laikomas valstybinis fizikos egzaminas. Šį egzaminą pasirinko daugiua nei pusketvirto tūkstančio abiturientų. Šiemt populiariausi valstybiniai brandos egzaminai – anglų kalbos, jį laikė 21,5 tūkst., istorijos egzaminą, kuris vyks birželio 14 dieną, pasirinko laikyti 21,4 tūkst. bei matematikos, kurį laikys 20,7 tūkst. abiturientų. Abiturientai gali laikyti ne daugiau kaip šešis egzaminus brandos egzaminų sesijos metu.

Pasinaudoję periodinių sistemų teikiamais pranašumais, fizikai aprašė, kaip būtų galima efektyviai apsukti laike elektromagnetinius impulsus. Kadangi laike apgręžti impulsai juda lyg laikas tekėtų atgal, laiko apgręžimas reiškia, kad yra panaikinami visi impulso iškraipymai ar sklaida, patirti ankstesniais laikotarpiais, nepriklausomai nuo aplinkos, kuria impulsas judėjo.

Visiems gerai žinoma, kad kompiuteriai dirbdami šyla, pavyzdžiui, nešiojamieji kompiuteriai šildo kelius, o superkompiuteriai – patalpas. Fizikai teoretikai iškėlė idėją, kad kompiuteriai gali generuoti ne vien tik šilumą – tam tikromis sąlygomis gali būti stebimas ir šaldymo efektas. Su tuo susijęs tyrimas apie žinių buvimą ar jų nebuvimą. Mokslininkų atradimas buvo atspausdintas „Nature“ žurnale. Kompiuteriams skaičiuojant sunaudota elektros energija galiausiai virsta šiluma.

Mokslininkų grupė iš Kinijos Mokslų ir technologijos universiteto (University of Science and Technology), esančio Hefėjuje (Hefei), sugalvojo, kaip vienu metu susieti aštuonis fotonus ir juos stebėti. Prieš tai atliktame eksperimente buvo dirbama su šešiais fotonais. Savo straipsnyje jie aprašo, kaip jie sugebėjo paversti vieną fotoną į du susietus fotonus, panaudodami netiesinį kristalą.

Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) mokslininkams pavyko apytiksliai 16 minučių išlaikyti sukurtus antivandenilio atomus. Tai kol kas rekordinis laikas, kurį pavyko išlaikyti antimedžiagos atomus, o toks pasiekimas atveria naujas galimybes materijos ir antimaterijos tyrimams. Priminsime, jog šiuos eksperimentus CERN mokslininkai vykdo jau pakankamai senai. CERN yra vienintelė laboratorija pasaulyje, kurioje įrengta antiprotonų tyrimams skirta infrastruktūra.