fizika

Rusijoje vienas po kito buvo sulaikyti mažiausiai 12 mokslininkų, kurie tyrinėjo fizikinius procesus hipergarsiniame greityje, skelbiama BBC tyrime. Trys garbaus amžiaus mokslininkai mirė netrukus po sulaikymo ir apklausų. Visiems yra pateikti kaltinimai dėl valstybės išdavystės. Hipergarsinį greitį tyrinėjantys mokslininkai pastaraisiais metais buvo sulaikomi visoje šalyje – visuose autoritetingiausiuose Rusijos fizikos mokslų universitetuose.

Jonavos rajone Upninkų kaime gyvenantis išradėjas sako sukūręs unikalų variklį, kuris leidžia nemokamai gaminti energiją. Jau pateikė dokumentus ir šio išradimo patentavimui. Kol kas turi įrenginio prototipą, bet suradęs bendraminčių, artimiausiu metu ketina pagaminti darbinį modelį. „Pavyko, kaip dabar galiu drąsiai teigt, sukurt 8 pasaulio stebuklą“, – įsitikinęs Svajūnas.

Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Alainui Aspectui, Johnui F. Clauseriui ir Antonui Zeilingeriui „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“, antradienį paskelbė Nobelio komitetas. Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Į Vilnių šią savaitę atvyksta fizikos Nobelio premijos laureatas Williamas Danielis Phillipsas. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio standartų ir technologijų instituto nusipelnęs tyrėjas profesorius W. D. Phillipsas lankysis Vilniaus universitete, kur susitiks su rektoriumi Rimvydu Petrausku, fizikos fakulteto studentais ir mokslininkais.

Abiturientai penktadienį laikys fizikos valstybinį brandos egzaminą. Šį egzaminą pasirinko 2170 kandidatų, jis vyks 56 centruose, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 1 dieną ir truks iki birželio 23 dienos. Šios egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos. Švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laiko 27 tūkst. 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivis.

Eidamas 80-uosius metus sekmadienį mirė lietuvių fizikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas, profesorius Algis Petras Piskarskas. Apie mokslininko mirtį feisbuke paskelbė Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas. „Lietuvos lazerių tėvu vadinamas mokslininkas ne tik padarė Nobelio premijos lygio atradimų šviesos reiškinių ir šaltinių srityje, bet ir buvo vienos pažangiausių Lietuvos technologijos ir gamybos sričių kūrėjas. Užuojauta artimiesiems ir kolegoms.

Ji atskriejo iš kosmoso. Ir buvo labai maža. Bet jos laukė ne tik IceCube, bet ir visa fizikų bendruomenė. 2021 metų kovo mėnesį, po ilgų analizių ir duomenų tikrinimų, astrofizikai pranešė, kad Pietų ašigalio lede įkasta IceCube neutrinų laboratorija, 2016 metais užfiksavo neįprastą signalą. Jis rodė, kad neutrino antidalelė – antineutrinas – prieš trenkdamasis į Antarktidą ir sukeldamas dalelių srautus, radosi toli už mūsų galaktikos ribų, rašo Ornesastronomy.com.

Nobelio premiją už atradimus fizikoje pasidalijo trys mokslininkai. Vienas jų įžvelgė dėsningumus chaose, o kiti du padėjo mums – žmonijai – prognozuoti klimato atšilimą. Trys mokslininkai pasidalins milijoną eurų ir gaus aukso medalius. Romoje, savo namų balkone italų fizikas veikiausiai kalbasi su Nobelio premijos komiteto atstovais arba jį sveikinančiais artimaisiais – Giorgio Parisi laimėjo Nobelio fizikos premiją. „Turiu pripažinti, dar neskaičiau motyvų, kodėl laimėjau.

Gali būti sunku turėti daug pasiekusių brolių ir seserų. Kiekvienas šeimos susibūrimas tampa ginču – kuriam vaikui sekasi geriau, kas yra už ką protingesnis. Žiūrėk, po kelių minučių jau kumščiuojiesi su savo seserimi virtuvėje dėl to, ar Mahleris buvo įtakingesnis už Pitagorą. Na, tik džiaukitės, kad šiais metais jums nereikia kviesti Laurento Simonso kartu švęsti Kalėdų.

Fizikos valstybiniu brandos egzaminu penktadienį baigiasi pagrindinė brandos egzaminų sesija. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šį egzaminą laikyti pasirinko 2589 abiturientai ir kiti kandidatai – maždaug šimtu mažiau, nei pernai. Egzaminą sudarys trys dalys – 30 testų klausimų, uždaviniai su tiksliu skaičiumi atsakyme, taip pat sudėtingesnio tipo užduotys.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) praneša, kad penktadienį skelbiami chemijos, fizikos, prancūzų ir vokiečių kalbų valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Šiemet padaugėjo mokinių, gavusių šimto balų įvertinimą chemijos ir fizikos egzaminuose. Maksimalų chemijos egzamino įvertinimą gavo 3,17 proc. kandidatų – 2 proc. daugiau nei pernai. Fizikos „šimtuką“ gavo 2,1 proc. kandidatų, tai – geriausias rezultatas per pastaruosius trejus metus.

Daugybė žmonių vis dar svarsto, ar žmonės yra vieni visoje visatoje, ar ateiviai iš tiesų egzistuoja. Šimtus metus šie klausimai neramino mokslininkus, tyrėjus ir konspiracijų teoretikus. Nors pateiktas ne vienas atsakymas, kodėl žmonės vis dar nesutiko ateivių, dauguma jų skamba nelabai įtikinamai. Vienas rusų fizikas, vardu Alexanderis Berezinas, pasiūlė mintį, kuri skamba visai realistiškai ir paprastiems žmonėms.

Mokslas žmonėms dovanojo keliones vandeniu ir oru, mediciną, internetą ir nesuskaičiuojamą daugybę kitų išradimų. Visgi mokslas ne visada džiugina. Daugybė internautų pasipiktino, kai buvo paskelbta vieno mokslininko žinutė tiems, kurie tiki pomirtiniu gyvenimu. Seanas Carrollas – kosmologas ir fizikas. Niekas negalėtų ginčytis, jog šis žmogus apdovanotas įspūdingomis proto galimybėmis.

 Kai sausio viduryje Havajuose nuaidėjo netikras įspėjimas dėl besiartinančios balistinės raketos, daugelis žmonių nežinojo, nei kur dėtis, nei ką daryti, ar išvis pavyks išgyventi branduolinę ataką, rašo portalas iflscience.com. Jei internete imtumėte ieškoti, kaip apsisaugoti branduolinės nelaimės metu, veikiausiai rasite patarimų nuo atominės bombos sprogimo slėptis patalpoje. Bet toks patarimas padės tik tuo atveju, jei bomba sprogs netikėtai, pavyzdžiui, per teroristinę ataką.

Teleportuotis iš vienos vietos į kitą ar būti vienu metu dviejose vietose. Skamba neįtikėtinai? Tačiau kaip tik šiuo metu Lietuvos mokslininkai dirba su tokiais eksperimentais. Sakysit – fantazija? Tačiau mokslininkų teleportacijos galimybė visai nestebina – esą tai paprasti kvantinės fizikos dėsniai. Kiek realu, kad galėsim teelportuotis, kad ir į mėnulį? Teleportacija iš vienos vietos į kitą, kai akimirksniu atsiduri kad ir kitoje pasaulio pusėje.

Socialiniuose tinkluose plinta skubus pagalbos prašymas. Deividas Undžys internete pasidalijo žinia apie dingusį Giedrių Juškevičių. Nerimą kelią net kelios aplinkybės. Žinia apie dingusį jaunuolį netrukus žaibiškai išplito – ja socialiniame tinkle jau pasidalijo daugiau nei keli tūkstančiai žmonių. Anot pagalbos prašymu pasidalijusio vaikino, Giedrius dingo trečiadienį, jo socialinio tinklo puslapis yra ištrintas. „Dingo jaunas vaikinukas. Giedrius Juškevičius.

 „Tie, kurie nėra šokiruoti, kai pirmą kartą susiduria su kvantine teorija, negali to suvokti.“ - sakė danų fizikas Nilsas Boras. Paimkime du kubitus (kvantinius bitus) ir juos tarpusavyje kvantiškai susiekime. Pamatavę vieną kubitą, iš karto sužinosim koks yra kitas kubitas. Šiuo saitu galima manipuliuoti iš karto su daugeliu kubitų.

Antradienį Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 5 eurų kolekcinę monetą iš serijos „Lietuvos mokslas“, skirtą fizikai. Aukso monetos reverse pavaizduotas stilizuotas lazerio spindulys kaip lazerių fizikos simbolis, o averse – Vytis šviesos interferencijos fone, pranešė Lietuvos bankas. Moneta visuomenei bus pristatyta neseniai duris atvėrusiame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, prie įėjimo į CERN parodą. Monetas 5 tūkst. vienetų tiražu nukaldino Lietuvos monetų kalykla.

 Holivudas ir filmų kūrėjai yra vieni pirmųjų įvaldančių naujas kompiuterines technologijas. Nieko nuostabaus, nuo to gi priklauso specialių efektų realistiškumas! Sėdėdami kino salėje mes iš karto galime įvertinti filmo režisieriaus pastangas – spalvos, vaizdai. Viskas taip tikroviškai atrodo! Ir nors mūsų akys būna apgautos, mūsų protus apgaut yra sudėtingiau.

 Didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas sekmadienį vėl buvo paleistas po dvejus metus trukusių patobulinimų, kurie sudarys sąlygas fizikams tyrinėti dar netyrinėtus kampelius to, kas sudaro mūsų Visatą, įskaitant tamsiąją materiją ir antimateriją.

Čeliabinsko gyventojai antradienio rytą prabudo sveikindami ne vieną, o visas tris saules! Neišsigąskite, tos trys saulės – optinės iliuzijos rezultatas, kaip rašoma buzzfeed.com.  Šis aureolės efektas, kaip rašo „TASS“ pasirodė šaltame ore saulei atsispindint ledo kristaluose. „Tokiame šaltyje susidaro plika akimi nematomi šešiakampiai kristalai. Šviečiant saulei – kristalai laužia spindulius ir dėl šios priežasties matome štai tokį rezultatą“, – aiškino „TASS“ orų prognozių pranešėjas.

Indijos fizikai leidžiasi į požemius. Jų vyriausybė uždegė žalią šviesą ir suteikė 235 milijonus dolerių Indijos neutrinų observatorijos (INO) statybai, pirmajai šalies požeminei laboratorijai, tirsiančiai silpnai sąveikaujančias, beveik bemases subatomines daleles. Eksperimentui bus naudojamas 50 000 tonų magnetinis detektorius, esantis 1 300 m po Ino viršukalne pietų Indijoje. Tai bus masyviausias pasaulyje magnetas, keturis kartus sunkesnis už LHC naudojamą magnetą.

Pasiektas naujas keistojo kvantinio pasaulio teleportavimo nuotolio rekordas. Atliktame eksperimente šviesos dalelės kvantinė būsena (sukimosi kryptis) akimirksniu nukeliavo 25 kilometrus optiniu kabeliu, ir tapo kol kas tolimiausia sėkminga kvantine teleportacija. Kvantinės teleportacijos pažanga gali suteikti didesnį interneto ir ryšių saugumą, ir priartinti mokslininkus prie kvantinių kompiuterių sukūrimo.

Neįtikėtina, tačiau jei kambario temperatūra (pvz., +21°C) būtų Kaunas, o absoliutinis nulis (–273,15°C) būtų Vilnius, tai norint iš Kauno pasiekti Vilnių, į jį tektų keliauti ne pro Rumšiškes, Žiežmarius, Elektrėnus ir Vievį, o per Klaipėdą, Malmę, Kopenhagą, Aberdyną, Reikjaviką, Vankuverį, Tokiją, Pekiną, Ulan Batorą, Čeliabinską ir galiausiai, ko gero, Maskvą.

Šių metų Nobelio premijų teikimo sezonas prasideda verdant spėlionėms, kad taikos premija gali būti skirta JAV žvalgybos paslapčių viešintojui Edwardui Snowdenui, o medicinos premija, kurios laureatai paaiškės pirmadienį, gali būti skirta už aitriųjų paprikų ir karščio poveikio tyrimus.

Kosmologai surado intriguojančius naujus būdus ištirti, ar tamsioji energija egzistuoja ir kaip ji spartina visatos plėtrą. Šviesa tamsoje gali sužibti iš netikėtų vietų. Neįprasti tamsiosios energijos paieškos eksperimentai, panašu, sukels šios paslaptingos jėgos supratimo revoliuciją.

Šiais metais baigęs Šiaulių „Romuvos“ gimnaziją šiaulietis Justinas Rumbutis jau dvejus metus kremta sunkiausius fizikos uždavinius ir laimi tarptautinėse fizikos olimpiadose. Neseniai jis sugrįžo iš 45-osios tarptautinės fizikos olimpiados, kuri vyko Astanoje, Kazachstane, pelnęs sidabro medalį. O dabar Justinas ruošiasi išvykti studijuoti į Mančesterio universitetą, nes kaip sako jo fizikos mokytojas Romualdas Uža, fiziką reikia ne išmokti, o suvokti.

Iš 45-osios tarptautinės fizikos olimpiados Lietuvos mokiniai grįžo su vienu bronzos ir keturiais sidabro medaliais. Tai pranešė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Olimpiada vyko liepos 13–21 dienomis Astanoje, Kazachstane.

Peršaldyto vandens paveikimas lazeriu leido pirmą kartą pažvelgti į dar niekada netyrinėtą erdvę. Vanduo yra neįprastas skystis, turintis daug keistų savybių . Pavyzdžiui, jo tankis temperatūrai žemėjant, mažėja, todėl ledas plūduriuoja. Tačiau skysto vandens keistenybių žemoje temperatūroje ilgai negalėjome ištirti, nes žemesnėje, nei -45 °C lašuose greitai susidaro vaizdą užstojantys ledo kristalai.

Kovo 13 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis lankosi Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) ir susitinka su čia dirbančiais lietuviais bei CERN mokytojų programos dalyviais iš Lietuvos. „Džiugu pažymėti, kad Lietuva yra pasirašiusi sutartį su Europos branduolinių tyrimų centru, pagal kurią vyksta nuolatinis bendradarbiavimas.

JAV Nacionalinio standartų ir technologijų instituto Boulderyje mokslininkai sukūrė stroncio pagrindu veikiantį atominį laikrodį, kuris be jokios klaidos gali veikti ilgiau nei 5 milijardus metų.

Nepaisant to, kad skruzdėlės yra vienos įkyriausių gyvių, jos gali pasitarnauti robotikos mokslui. Neįtikėtinas skruzdžių gebėjimas judėti kartu kaip viena masė atkreipė fizikų dėmesį, praneša Iflscience.com. Džordžijos technologijos instituto mokslininkai paruošė videoreportažą, kuriame matyti, kaip sukibę vabzdžiai leidžiasi piltuvėliu lyg skystis. Skruzdės taip pat yra spaudžiamos, tačiau vis tiek išsilaiko vienalytėje masėje.

Po to, kai 2004 m. JAV ir Rusijos branduolinės fizikos specialistai pranešė susintetinę du naujus supersunkius radioaktyvius cheminius elementus, kurie užima 113 ir 115 Periodinės elementų sistemos vietas, apie savo pasiekimą šioje srityje pranešė ir Švedijos mokslininkai. Švedijos fizikams pavyko pakartotinai susintetinti 115 elementą. Jis kol kas neturi pavadinimo ir egzistuoja mažiau nei sekundę, kol skyla į lengvesnius atomus.

Vienoje prestižiškiausių pasaulio mokslo leidyklų leidžiamame žurnale „Nature Communications“ paskelbtas Lietuvos fizikų kartu su kelių Vakarų Europos universitetų kolegomis paruoštas straipsnis „Krūvininkų atskyrimo tūrinės heterosandaros Saulės elementuose vizualizavimas“ (Visualizing charge separation in bulk heterojunction organic solar cells), pranešė Fizinių ir technologijos mokslų centras. Fizinių ir technologijos mokslų centro darbuotojas dr.

Realybė, reliatyvumas, priežastingumas ar laisva valia? Pažvelkime į kvantų teoriją ir bent vienas iš šių dalykų tėra iliuzija – tačiau kuris? Iš pradžių tai atrodo, kaip paprastas veidrodis. Bet jis toks nėra. Jis pusiau atspindintis. Pusė į jį krintančios šviesos atspindima. Kita pusė pereina kiaurai. Tai nėra savaime neįprasta. Panašų efektą regite kaskart žvelgdami per langą ir matydami kambario, kuriame sėdite, dalinį atspindį.

Fizika ir chemija didžiulei daugybei moksleivių yra sudėtingi dalykai, ir jie kenčia ne tik dėl savo nesugebėjimo susigaudyti juose, bet ir dėl to, kad nerodo jokio intereso šiems mokslams. Neretai šios problemos būna tarpusavyje susijusios: nesupranti ir nuobodžiauji per pamoką, nuobodžiauji ir nesupranti, apie ką kalbama, kadangi nesistengi įsigilinti į dalyko esmę.

Kaip ir kiekvienais metais, prasidėjus stojimų karštinei, pasipila patarimai abiturientams: kur stoti ir kokios galimos perspektyvos ar nusivylimai laukia išsirinkus įvairias studijų kryptis. Kaip taisyklė, jau keleri metai žiniasklaidoje ekspertai vieningai tvirtina, kad mažiausiai perspektyvų suteikia socialiniai mokslai, o daugiausiai – inžinerijos, medicinos, bei biotechnologijų kryptys.

Šiandien abiturientai sužinojo fizikos ir chemijos egzaminų rezultatus. Šiemet fizikos egzaminą laikė 2910 kandidatų, tiesa, abiturientams jis sekėsi sunkiau nei jų kolegoms pernai: šiemet šio egzamino neišlaikė 2,85 proc. kandidatų, o šiemet 5,91 proc. Iš visų laikiusiųjų egzaminą, 100-tukus gavo 44 kandidatai. Valstybinį chemijos egzaminą laikė 3099 kandidatai, jo neišlaikė 2,16 proc. Maksimaliais 100 balų įvertinimais gali pasidžiaugti 25 kandidatai.

Įsivaizduokite, jei galėtumėte sumažinti elektros sąskaitas paprasčiausiai įberdami žiupsnelį specialių miltelių į savo šaldytuvo aušalą. O jei ta pati medžiaga galėtų sumažinti jūsų automobilio kuro sąnaudas, pagerinti namo centrinį šildymą ir truputį atpiginti elektrą? Gal tai skamba fantastiškai, tačiau pasirodo, šios svajonės išpildymui reikia ne fėjų dulkių.

Fizikai ir astronomai raportuoja apie unikalų reiškinį: iš karto trys galingi žybsniai įvyko Saulėje per vieną parą vienoje aktyvioje srityje, rašo „newsru.com“. NASA dokumentuotas unikalus reiškinys (kažkas panašaus įvyko prieš 11 metų, pažymi „Gismeteo“). Tik vakar, 2 val. 16 min. Grinvičo laiku, įvyko pirmasis pats galingiausias žybsnis šiais metais (aukščiausios kategorijos žybsnis – X1,7), kuris truko 40 minučių. Po to greitai įvyko dar intensyvesni žybsniai: X2,8 (16 val. 09 min.

Visi jaučiame priekin bėgantį laiką, bet fizikos rodo, jog tai tėra iliuzija. Visa tai reikia radikaliai permąstyti. Mokslo tikslas yra paaiškinti visas visatos savybes, nuo Higgso bozono masės iki fakto, kad naktinis dangus kupinas žvaigždžių. Ko gero akivaizdžiausia mūsų visatos savybė yra ta, kad laikas joje keliauja viena kryptimi – pirmyn. Atsimename praeitį, o ne ateitį ir dauguma dalykų mūsų pasaulyje yra negrįžtami, nuo išpiltos stiklinės pieno iki kūdikio gimimo.

Violeta Melnikienė, LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Norint pažinti dabarties pasaulį ir priimti kompetentingus sprendimus, reikia mokslinio išprusimo, moksliškai raštingų žmonių, kurie kurtų išmintingus įstatymus, kovotų su fanatizmu, socialinėmis neteisybėmis – teigia profesorius emeritas, habilituotas fizikos mokslų daktaras Jonas Grigas. Sulaukęs garbaus amžiaus, akademikas daugiau laiko skiria mokslo populiarinimui.

Paprastai, kuomet iš sunkvežimio tenka iškrauti didelį ir sunkų krovinį reikalingas mažiausiai vienas žmogus prižiūrintis darbus, užtikrinantis jų saugumą, tai pat priklausomai nuo bagažo gabaritų ir svorio – šakinis krautuvas arba kranas. Antra vertus, darbininkų ir technikos paieška užima laiko ir atsieina nepigiai, todėl kai kurios kompanijos linkę imtis paprastesnių sprendimų, ypač tuomet, kai žino, kad jie yra įmanomi.

Kornelio (JAV) universitetas pranešė, kad eidamas 75 metus po širdies priepuolio mirė šio universiteto profesorius Robertas Richardsonas, vienas iš trijų 1996 m. įteiktos Nobelio fizikos premijos laureatų. R. Richardsonas nuo 1968 m. dirbo Kornelio universitete. 1971 m. jis kartu su kolegomis Davidu Lee ir Douglasu Osheroffu atrado helio-3 supertakumo esant superžemai temperatūrai reiškinį. Už šį atradimą šiems mokslininkams 1996 m. buvo paskirta Nobelio premija.

 Sutapimais mokslininkai paprastai nesidomi. Jei du dalykai iš tiesų nesusiję, daugiau nieko įdomaus ir nepasakysi. Tačiau, jei sutapimai vis kartojasi, turėtų būti kažkoks gilesnis ryšys. Tada mokslininkai turi ištirti, kas tai yra ir paaiškinti, kodėl tai nėra sutapimas. Gana keista, kad didelė modernios fizikos dalis pavojingai balansuoja ant stulbinančio sutapimo.   Šis sutapimas esminis mūsų masės suvokimui ir aprašymui.

Manoma, kad absoliutus nulis yra žemiausia įmanoma temperatūra. Tačiau mokslininkai pademonstravo galintys pasiekti dar žemesnę temperatūrą, priklausančią keistai „neigiamos absoliučios temperatūros sričiai“. Anot tyrėjų, kitas būdas žvelgti į šias neigiamas absoliučias temperatūras – laikyti jas karštesnėmis nei begalybė. Šis neįprastas pasiekimas gali pasitarnauti kuriant naujus variklius, kurie galėtų būti 100 proc.

Ankstyvą 1971 metų rudenį baltas „Ford“ markės pikapas privažiavo prie ganyklos netoli Oklahomos valstijos Ponca City miesto ir sustojo prie vartų. Karlas, Markas ir Gordonas – trys vietinės įmonės, prekiaujančios gyvulių pašarais, darbuotojai – atvažiavo į šį užkampį pasiimti šėrimo lovio.  Ir po to 41 metus jie niekam nepasakojo apie tai, kas nutiko, rašo Mysteriousuniverse.org.

Fizikams taip pat reikia meilės. Paklauskite Paulą Framptoną, fizikos profesorių, kuris visai neseniai buvo nuteistas dėl tariamo sukčiavimo, susijusio su narkotikais ir bikini modeliu. Istorijas pasakoja „Popsci.com“. Žinome, kad gali būti sunku atsispirti bikini modelių gundymams internete, tačiau fizikas Paulas Framptonas buvo tikrai išskirtinai apkvailintas.

Pasaulis yra didžiulis ir nesuvokiamas. Jis yra stebuklingas! Už tai, kad galime tai patirti, kad mums labai pasisekė, kad viskas egzistuoja ir mes esame čia ir dabar, turime būti dėkingi paslaptingam Higso bozonui. „Mokslo sriubos“ kūrėjai kviečia pasinerti į labai mažų dydžių pasaulį ir smalsiai susipažinti su „dieviškąja dalele“. „Higso bozonas – tai elementarioji dalelė, numatyta standartinio modelio dalelių fizikoje.