fizika

Šių metų Baltijos Asamblėjos mokslo premija skirta Lietuvos fizikui akademikui prof. habil. dr. Algiui Petrui Piskarskui už tyrimus lazerių ir netiesinės optikos srityse. Penktadienį vakare Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose įvyks Baltijos Asamblėjos apdovanojimų įteikimo ceremonija. Prof. A. P. Piskarskas – lazerių fizikos pradininkas Lietuvoje.

Šviesa sudaryta iš bangų ar iš dalelių? Šis esminis klausimas mokslininkams ramybės nedavė ne vieną dešimtmetį, nes atrodė, kad abu atsakymai teisingi. Tačiau iki šiol atlikti eksperimentai parodė, kad šviesa elgiasi arba kaip dalelė, arba kaip banga, tačiau niekada dvejopai vienu metu. Dabar pirmą kartą naujo tipo eksperimentas atskleidė, kad šviesa tuo pat metu elgiasi ir kaip dalelė, ir kaip banga.

Gali būti, jog ne taip seniai atrasta fizikinė savybė superkietumas iš tikrųjų tėra nesusipratimas ir neegzistuoja, rašo Sciencenews.org. Tokiu atveju, vienas įstabiausių fizikos atradimų būtų nebe atradimas, o klaida. Tai, kas buvo atrasta kaip „superkietumas“ (pvz., kai kietas helis liesdamasis su kietu heliu negeneruoja jokios trinties), galbūt tėra kasdieniškas dalykas: paprasčiausias medžiagos sukietėjimas.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros mokslininkai jau kelerius metus plėtoja bendradarbiavimą su Kinijos universitetais. Pastaraisiais metais prof. Darius Abramavičius skaitė mokslinius pranešimus universitetuose ir institutuose Pekine, Daliane, Čangčūne ir Hefėjuje, intensyviai vykdė bendrus projektus su didžiausiu šiaurės Kinijos Dzilino universitetu Čangčūne.

Paprastai telekinezę vertiname kaip mistinę antgamtinę jėgą. Tačiau sąvoka „telekinezė“ kilusi iš graikų kalbos: „kinesis“ reiškia judėjimą, o „tele“ – per atstumą. Tad visatoje telekinezės (arba judėjimo per atstumą) – nors vežimu vežk.

Galima sakyti, kad keletą pastarųjų šimtmečių mokslas pamažu griovė tradicinius tikėjimo Dievu pamatus. Daugumą to, kas kažkada atrodė paslaptinga – žmonijos egzistavimą, gyvybę palaikyti gebančios Žemės tobulybę, visatos veikimo principą – dabar gali paaiškinti biologija, astronomija, fizika ir kitos mokslo sritys.

Atradusi mažiausią dalelę, kuri galėtų egzistuoti, CERN mokslininkų komanda svarsto planus imtis didesnių projektų ir statyti visiškai naują greitintuvą, padėsiantį tirti traukos paslaptis. Komanda, šią vasarą atradusi Higgso bozoną, žvelgia į ateitį ir siūlo statyti visiškai naują požeminį greitintuvą, kurio ilgis siektų 80 kilometrų. Tai tris kartus daugiau nei dabartinio greitintuvo, besidriekiančio po Ženeva.

Kadangi tokio tipo varžybos mūsų kraštuose – retas reginys, galime tik numanyti, kad žiūrovams jos turėtų būti labai smagios, tačiau pasirodo, kad jos gali būti ir labai pavojingos. Jei tik kažkas per daug įsijaučia į veiksmą. Tas kažkas šiuo atveju yra į sunkiosios technikos dvikovą stojęs raudonojo traktoriaus vairuotojas.

„Pagaliau! Sensacija! Higgsterija“ – tokiais žodžiai beveik prieš mėnesį prapliupo viso pasaulio žurnalistai ir mokslo mylėtojai. Viena mažiausių visatos dalelių, kurią fizikai gainiojo keturiasdešimt metų, praktiškai surasta. Tai liepos 4-ąją paskelbė po Šveicarija įkurtoje didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje CERN dirbantys mokslininkai. Anot jų, tikimybė, kad surastoji dalelė nėra Higgso bozonas – viena iš dviejų milijonų, ir šis skaičius nuolat auga CERN mokslininkų naudai.

Vienas iš blogiausių dalykų, kurie gali nutikti vairuotojui magistralėje tai automobilio kontrolės praradimas esant blogoms kelio ar oro sąlygoms, kurias sukelia intensyvus lietus, ledas ar sniegas. Daugeliu tokių atvejų asmuo sėdintis prie vairo tampa tik keleiviu, ypatingai, kuomet važiuojama dideliu greičiu.

Kelionė valtimi Ciuricho ežeru atrodė kaip puikus atsipalaidavimas po intensyvios diskusijos naujausia ir karščiausia tema – kvantų teorija. Ir tinkamas, žinant, kad visi dalyvavę fizikai kalbėjo apie Erwino Schrödingerio prieš keletą mėnesių iškeltą idėją. Jis pasiūlė, kad visos kvantinės dalelės, nuo atomų iki elektronų, gali būti aprašomos neapčiuopiamomis esybėmis, plintančiomis erdve, kaip bangelės ežero paviršiumi ir pavadino jas bangine funkcija.

Koks tobulos smėlio pilies receptas? Subtilus 99 proc. smėlio ir 1 proc. vandens balansas, teigia fizikai. Tyrėjai iš Amsterdamo ir Paryžiaus daugybę valandų praleido laboratorijose iš paplūdimio smėlio statydami kolonas, kol galiausiai sudarė sudėtingą matematinę formulę, padedančią pastatyti stabilią ir ilgai stovinčią smėlio pilį, praneša naujienų agentūra AFP. Svarbu nepadauginti vandens, padarė išvadą jie.

Neseniai San Chosė (Kalifornija, JAV) vykusiame, 6 tūkst. asmenų subūrusiame motyvaciniame seminare dalyviai vaikščiojo rusenančiomis anglimis, o 21 žmogus apdegė pėdas. „Taip nutikti neturėjo, - tvirtina Pitsburgo universiteto fizikas Deividas Vilis (David Willey). – Vaikščioti rusenančiomis anglimis nepavojinga. Žmonės šįkart nukentėjo tikriausiai todėl, jog anglims buvo parinktos netinkamos malkos.“ Vaikščioti rusenančiomis anglimis... nepavojinga? 6 tūkst.

Italų fizikas pagaliau rado atsakymą į labai praktišką klausimą: kaip geriau elgtis lyjant, kad mažiau sušlaptum, jei neturi nei skėčio, nei lietpalčio? Geriau bėgti kaip galima greičiau ar pernelyg neskubėti? Pasirodo, šis iš pažiūros nelabai mokslinis klausimas nuo pat 8-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio buvo fizikų ginčo objektas.

Liepos 15–24 d. Estijos miestuose Tartu ir Taline įvyko 43-ioji tarptautinė fizikos olimpiada, kurioje lietuviai parodė puikius rezultatus – iškovoti 2 sidabro medaliai bei 2 pagyrimo raštai. Sidabro medaliais apdovanoti vienuoliktokai Žygimantas Stražnickas ir Daumantas Kavolis iš Vilniaus licėjaus (mokyt. D. Aleksienė), pagyrimo raštai atiteko vienuoliktokui, Vilniaus licėjaus mokiniui Mantui Abazoriui bei Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos dvyliktokui Tomui Čerškui.

Po trejų metų grupė „Biplan“ išleidžia naują kompaktinę plokštelę EP „Meilė“. Šiandien 20 val. grupė šį mini albumą pristatys koncertu Vilniuje, „Vienuolyno kieme“. Nuo šiandien naująjį EP galima įsigyti ir interneto parduotuvėse „Amazon“, „iTunes“ ir kitose. Ankstesnis „Biplan“ albumas „Nuodai P.S. Lyg paskutinį kartą“ pasirodė 2009 metais.

Higgso bozono galimas atradimas yra džiugi naujiena fizikams, tačiau nemenka problema dėl mokslo premijų sprendžiančiam Nobelio premijos komitetui, praneša „The Guardian“. Tradiciškai Nobelio prizas įteikiamas daugiausiai 3 žmonėms, kurių indėlis, komiteto nuomone, yra svarbiausias. Tokia tradicija gana archajiška, menanti laikus, kai daugumą mokslo pasiekimų buvo galima priskirti individualiems mokslininkams arba mažoms jų grupėms.

Keliautojams laiku (juk visi mes tokie) tai – neeilinis išbandymas: jiems surengtas vakarėlis, o kvietimai į jį išdalyti tik po to, kai jis įvyko. Deja, kosmologijos profesorius Stephenas Hawkingas, taip norėjęs pasveikinti laiko keliautojus, liko it musę kandęs: jo kvietimas atvykti į vakarėlį „Keliautojams laiku“ visame erdvėlaikyje taip ir nesulaukė jokio atsako. „O gaila, – atsiduso Kembridžo universiteto profesorius. – Aš taip tikėjausi, kad pro šias duris įžengs „Mis Visata“ iš ateities.

Įprastose elektros linijose didelė dalis energijos prarandama elektrą perduodant iš jos gamybos vietų į namų ūkius ir pramonės vietas. Praradimas atsiranda dėl elektros laidų varžos. Superlaidininkinės medžiagos pasižymi nuline varža tik jas atšaldžius. Tikimasi, kad netolimoje ateityje superlaidininkai padės padidinti elektros energijos perdavimo efektyvumą. Tačiau reikia dar daug suprasti apie superlaidininkus prieš jie galės būti plačiai naudojami ūkyje.

Tarpdisciplininė mokslininkų grupė iš Masačiusetso technologijų instituto bei Ispanijos pasiūlė naują matematinį metodą, skirtą elektronų elgsenai modeliuoti nekristalinėse medžiagose. Nekristalinės medžiagos gali vaidinti svarbų vaidmenį naujuose įrenginiuose, tame tarpe ir saulės elementuose, organiniuose šviestukuose bei lanksčiose elektroninėse grandinėse. Naujasis metodas naudoja matematinį modelį, kuris anksčiau nebuvo taikomas fizikoje bei chemijoje.

Kazanės universiteto Fizikos ir matematikos fakulteto studentai parašė kolektyvinį laišką universiteto vadovybei prašydami bausti kankintoją – dėstytoją Lily Zaripov, kuri būdama neblaivi vertė juos laikyti branduolinės fizikos egzaminą 23 valandas. Tiek laiko studentai buvo priversti praleisti auditorijoje, rašo Lifenews.ru. Egzaminas prasidėjo birželio 26 dieną 10 valandą ryto ir baigėsi tik kitos dienos 9 val. ryto.

Tarptautinė mokslininkų grupė sukūrė metodiką, kuri duomenų perdavimui naudoja susuktą šviesą. Pasiektas 2,56 terabitų per sekundę duomenų perdavimo greitis. Palyginimui, plačiajuostis kabelis, kurį jūs tikriausiai naudojate šiam puslapiui skaityti, duomenis praleidžia apie 30 megabitų per sekundę greičiu. Susuktos šviesos technologija praleidžia daugiau kaip 85000 kartų daugiau duomenų per sekundę. Toks duomenų perdavimo greitis būtų ypač naudingas daugelyje sričių.

Mūsų visata prieš 13,7 mlrd. metų gimti galėjo be jokio dieviškojo įsikišimo, teigia tyrėjai. Tai gali prieštarauti mūsų instinktams, kuriems nepriimtina mintis, kad kas nors gali atsirasti iš niekur. Tačiau mes nebūtinai turėtume tikėti savo instinktais, nes juos puoselėjome tam, kad galėtume prieš 150 tūkst. metų išgyventi Afrikos savanoje, o ne tam, kad galėtume suprasti, kaip funkcionuoja visata. Vietoj to, anot mokslininkų, turėtume pasitikėti fizikos dėsniais.

Ar gali ta pati dalelė tuo pačiu metu būti materija ir antimaterija? Atrodo, taip. Ach, materija yra materija, o antimaterija yra antimaterija ir niekad jos nesusitiks. Ši eilutė turi savyje poetiškos tiesos – tikriausiai dar daugiau, nei Reidjardo Kiplingo originalas apie rytus ir vakarus. Galiausiai, jei medžiaga ir antimedžiaga susitinka, jos viena kitą sunaikina, anihiliuodamos šviesos blyksnyje.

Didelio intensyvumo lazerio spinduliui sąveikaujant su atomu įvyksta susidūrimas. Tokios sąveikos pasekmė dažniausiai yra vienelektronė jonizacija, kurios metu iš atomo pašalinamas elektronas. Tačiau kartais iš atomo išlekia du elektronai: įvyksta dviguba jonizacija.

Žemės sukimasis lemia mūsų gyvenimus. Planetai keliaujant ratu, mes keliamės ir gulamės. Žemės sukimasis taip pat sukuria geomagnetinį lauką, lemia orus, vandenynų cirkuliaciją. Turint visa tai omenyje, kyla klausimas: kas nutiktų, jei pasaulis nustotų suktis? „Būtų visiška maišatis“, – teigia Virdžinijos universiteto fizikas Louisas Bloomfieldas. Dauguma žmonių nuskęstų, uždustų, iškeptų ar mirtinai sušaltų.

Kartais dalelės gali praeiti pro sienas. Nors tai skamba kaip mokslinė fantastika, šis kvantinės mechanikos reiškinys gerai dokumentuotas ir ištyrinėtas. Dabar mokslininkai daug tiksliau nei kada nors anksčiau išmatavo šio perėjimo per sieną triuko laiką. Jų gauti rezultatai skelbiami žurnale „Nature“. Procesas vadinamas kvantiniu tuneliavimu. Jis vyksta tuomet, kai dalelė peržengia barjerą, kurio, atrodo, neturėtų įveikti.

Žmones be perstojo veikia tamsioji medžiaga. Jos hipotetinės dalelės susiduria su žmonių kūnais žymiai dažniau, negu buvo manoma iki šiol, maždaug kartą per minutę, sakoma naujausių mokslinių tyrimų ataskaitoje, publikuojamoje svetainėje „arXiv.org“. Neįtikėtiną atradimą padarė Mičigano universiteto mokslininkai – teorinės fizikos specialistai. Jie tyrinėjo vadinamuosius vimpus (angl.

Kokio dydžio yra atomai? Kas yra jų viduje? Tikėtina, jog kai kurie atsakymai į šiuos klausimus gali nustebinti ir tuos žmones, kurie manė, jog jau juos žino. Tie, kas nėra visai tikri dėl atsakymų, turbūt pirmiausia eis informacijos ieškoti į „Wikipedia“, tačiau galima apsieiti ir be to - visi atsakymai bus pateikti šioje animacijoje. Nuotaikinga animacija geriau nei visi skaičiukai padės suprasti, iš kokių plytų pastatytas pasaulis, kuriame gyvename.

Filosofai dar prieš Einšteiną bei dabartinės fizikos atsiradimą nagrinėjo laiko sąvoką. Tačiau per paskutinius 106 metus, kai Einšteinas paskelbė savo laiko supratimą, fizikoje priimta, kad laikas sudaro ketvirtąją erdvės dimensiją. Tačiau kai kurie mokslininkai, tame tarpe Amrit Sorli bei Davide Fiscaletti, dirbantys Slovėnijoje, mano, kad laikas egzistuoja nepriklausomai nuo erdvės.

Mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus dr. Wilfriedo Nortershäuserio, pirmoji sugebėjo išmatuoti krūvio pasiskirstymą egzotinio izotopo berilio-12 branduolyje. Gauti rezultatai parodė, kad vadinamasis branduolio krūvio spindulys padidėja palyginus su berilio-11 izotopu, nors medžiagos pasiskirstymo spindulys branduolyje buvo žymiai mažesnis.

Kalifornijos universiteto fizikai iš San Diego atrado, kad naujoji medžiagos būsena sudaro struktūras, kurias lemia medžiagos savybės. Straipsnyje, išspausdintame „Nature“ žurnale, mokslininkai aprašė struktūras, kurios pasirodo eksitonus atšaldžius iki temperatūros, artimos absoliučiam nuliui. Eksitonai yra elektronų ir skylių surištosiosios dalelės, kurios lemia optines puslaidininkių savybes, svarbias naujuosiuose optoelektroniniuose prietaisuose.

„Skrajojančiu olandu“ vadinamas olandų inžinierius Jarno Smeetsas išrado skraidymo aparatą, kuris leidžia žmogui skraidyti plasnojant sparnais. Mokslininkai suglumę: vieni tvirtina, kad tai melas, kiti neįžvelgia jokių falsifikacijos požymių. Jarno Smeetso internete paskelbtas bandomojo skrydžio naująja skraidykle vaizdo įrašas iškart tapo „YouTube“ sensacija ir itin karštų ginčų tema.

Ši praktinė fizikos dėsnio demonstracija verčia susimąstyti ir apie šio efekto naudojimo kitose gyvenimo srityse būdus. Pavyzdžiui, sinchronizuojant tokius skirtingus visuomenės narių požiūrius tam tikra tema.

Gelbėtojai dažnai priversti griebtis praktinės fizikos, kad spėtų išgelbėti į avariją patekusius žmones. Taigi, kaip galima išdaužti automobilio langą vienu pirštu?...

Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto fizikams pirmą kartą pavyko sukurti tranzistorių iš vieno fosforo atomo, patalpinto ant silicio kristalo, pranešė „Australian Techworld“. Australų fizikams talkino tarptautinė mokslininkų grupė, sakoma pranešime.

Paprastai duomenys į magnetines laikmenas, tokias kaip kietieji diskai, įrašomi veikiant jas magnetiniu lauku, kuris trumpam pakeičia reikiamo paviršiaus segmento poliariškumą. Su kiekvienu poliariškumo pokyčiu į atminties ląstelę įrašoma po bitą informacijos. Tačiau mokslininkai teigia, jog šis būdas nėra efektyvus, ir jog našumą gerokai padidintų atminties ląstelių kaitinimas lazeriu.

Lėktuvo sparno veikimo principo paaiškinimas, kad jo keliamąją jėgą sukuria oro srautas, judantis viršutiniu paviršiumi greičiau, nei apatiniuioje, nes viršutiniu, kreivesniu paviršiumi jis turi nueiti ilgesnį kelią ir judėti greičiau, kad abu srautai pasiektų sparno galą tuo pačiu metu, nėra teisingas. Tačiau tai nėra teisinga, ir Kembridžo universiteto profesorius Holgeris Babinsky (Holger Babinsky) sukūrė minutės trukmės video įrašą, tikėdamasis, kad šis mitas bus pagaliau išsklaidytas.

Iki 1 mm „išpūsto“ kalio atomo viduje fizikai suprojektavo tikslų Saulės sistemos fragmentą. Tokio triuko tyrėjai ėmėsi, siekdami pademonstruoti intriguojančias kvantinės ir klasikinės fizikos sąsajas, kurias XX a. pradžioje numatė dar Nilsas Boras (Niels Bohr). Vaizdinys, jog elektronai aplink atomo branduolį sukasi tiksliomis orbitomis, nelyginant nanolygmens rutuliukai-planetėlės aplink žvaigždę, paseno.

2012 metais bus išaiškinta Higgso bozono ir didesniu negu šviesos greičiu skriejančių neutrinų paslaptis, žada fizikai. Apie šiuos ir kitus galimus kitų metų mokslo atradimus pasakoja žinomi mokslininkai. Neretai – daug pavyzdžių tai patvirtina – mokslo atradimai padaromi spontaniškai ir net atsitiktinai, rašo gazeta.ru.

Vienas iš seniausių mokymo būdų – paskaitos – toli gražu nėra pati efektyviausia mokymosi priemonė, rodo fizikų tyrimai. Dabar, kai mus nuolat supa didžiulis infrmacijos kiekis, kai kurių profesorų teigimu, paskaitos tampa kone tuščiu laiko švastymu, rašoma npr.org. Ericas Mazuras, pradėjęs savo kaip fizikos mokslų dėstytojo, karjerą Harvardo universitete, savo studentus pirmiausiai mokė tokia pačia technika, kokia kadaise buvo mokomas jis pats.

Ar žvalgomės po kosmosą, ar tiriame subatomines erdves, sėkmingiausios mūsų teorijos pateikia neišvengiamą išvadą – mūsų Visata tėra lašelis visatų vandenyne. Dar visai neseniai daugelis fizikų vengė pripažinti vadinamosios multivisatos idėją. Tačiau šiuolaikinės kosmologijos, stygų teorijos ir kvantų mechanikos pasiekimai keičia tokią nuomonę.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) dirbantys mokslininkai aptiko naują dalelę. Naujoji dalelė pavadinta „Chi-b(3P)“, praneša BBC. Ji gali padėti mokslininkams suprasti jėgas, kurios jungia medžiagą. Dalelė „Chi-b(3P)“ yra aktyvesnė „Chi“ dalelės, kuri buvo pastebėta per ankstesnius bandymus, atmaina.

Mokslininkai JAV išrado naują metodą, kaip būtų galima išgauti žemiausią kada nors Žemėje užfiksuotą temperatūrą. Labai žemos temperatūros yra būtinos kvantinių mechanizmų sukeltiems neįprastiems efektams ir savybėms tirti, praneša BBC. Naujasis metodas paremtas atomų „optiniu tinkleliu“, iš kurio atrankos būdu pašalinami tik aukščiausios temperatūros atomai. Šis žurnale „Nature“ aprašytas metodas tiks kvantinių kompiuterių atminčiai ateityje kurti.

Antras didžiausias statinys žmonijos istorijoje po Didžiosios kinų sienos per artimiausius kelerius metus turėtų iškilti Viduržemio jūros dugne. Ne, nuo likusio pasaulio atsitvėrinėti povandeninėmis sienomis Europos Sąjunga tikrai nesiruošia. Tačiau pamėginti įminti pragaištingiausių kosmoso gelmių mįsles – kodėl gi ne? Vieno iš stambiausių tarptautinių tyrimų projektų dalyviai viliasi, jog į daugybę klausimų atsakymus pavyks išgauti iš... kosminės kilmės neutrinų.

Kembridžo universitetas (D. Britanija) pirmą kartą internete paskelbė nuskenuotą Isaaco Newtono rankraščių kolekciją, kurioje yra ir žymiausio jo veikalo „Principia Mathematica“ skaitmeninė kopija kartu su mokslininko ranka užrašytais skaičiavimais ir pastabomis, pranešė „Guardian.co.uk“. Pasak universiteto atstovų, iš viso jau suskaitmeninta daugiau nei 4 000 puslapių rankraščių iš I. Newtono archyvo, tai sudaro apie 20 proc. viso Kembridže esančio šio mokslininko rankraščių fondo.

Gruodžio 5 d. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros profesoriaus dr. Dariaus Abramavičiaus mokslinį darbą „Tiesiogiai stebėta kvantinė pernaša fotosintetiniuose šviesą surenkančiuose kompleksuose“ savo internetinėje svetainėje publikavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nacionalinė mokslų akademija. Straipsnyje teigiama, kad fotosintetiniai šviesą surenkantys kompleksai labai efektyviai perduoda krintančią šviesos energiją į reakcinius centrus.

Ne per seniausiai fizikų bendruomenėje kelią ėmė skintis idėja, pagal kurią kvantiniame vakuume esantys gravitaciniai krūviai gali atstoti tamsiąją medžiagą.

Mes egzistuojame dėl įdomaus Visatos nevienodumo. Kiek siekia mūsų žinios, Visata prasidėjo nuo vienodų ar beveik vienodų materijos ir antimaterijos kiekių. Taip pat žinoma ir tai, kad susilietusios šios dalelės anihiliuoja, t. y. išnyksta, išspinduliuodamos jų masę atitinkančią energiją, tad jau senų senovėje turėjo sunaikinti viena kitą, palikdamos labai mažai (arba visai nepalikdamos) medžiagos formuotis žvaigždėms, planetoms ir žmonėms. Tačiau akivaizdu, jog taip nenutiko.