europos centrinis bankas

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį prognozuotai, trečiąkart šiais metais apkarpė skolinimosi euro zonoje išlaidas. Pagrindinė iš trijų jo nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 0,25 procentinio punkto iki 3,25 procento. Kartu tiek pat mažėja refinansavimo palūkanų norma - nuo 3,65 iki 3,4 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – nuo 3,9 proc. iki 3,65 procento. Pakeitimai įsigalios spalio 23-ąją.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienio sprendimas sumažinti bazinių paskolų palūkanų normą 25 punktais ekonomistai teigia – tokio sprendimo tikėjosi visi. Specialistai taip pat sutaria – galima tikėtis bent dar vieno sumažinimo. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikisi, kad toks sumažinimas Baltijos šalyse prisidės prie ekonomikos augimo, kadangi pingančios kintamųjų palūkanų paskolos išjudins rinką.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį prognozuotai, antrąkart šiais metais apkarpius skolinimosi euro zonoje išlaidas, Lietuvos banko (LB) vadovas ir ECB valdančiosios tarybos narys Gediminas Šimkus sako, jog mažėjanti infliacija reiškia, kad pinigų politikos švelninimas numatomas ir ateityje.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį antrą kartą šiais metais sumažinus paskolų palūkanas, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad didžioji dalis paskolų turėtojų už jas jau moka mažiau.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi tarptautinė energijos prekybos ir turto valdymo bendrovė „Centrica Energy“ iš Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ supirks pernai Lietuvoje jos pastatytuose dviejuose vėjo ir viename saulės parke pagamintą elektrą.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad jos pirmtako Mario Draghi parengta ataskaita, kurioje raginama imtis didelių reformų ES ekonomikai skatinti, yra „griežta“, bet „teisinga“. „Tai įspūdinga ataskaita, nes joje pateikiama diagnozė, kuri yra griežta, bet, mūsų nuomone, teisinga“, – sakė Ch.

Lietuviai savo finansinę padėtį Europos Sąjungoje vertina optimistiškiausiai. Pasak ekonomistų, Lietuva kol kas puikiai įveikia visas ekonomines negandas: gyventojų perkamoji galia sėkmingai auga, dėl to žmonės šalyje net nustoja taupyti: vėl sėkmingai leidžia pinigus, skolinasi nežiūrėdami didžiulių palūkanų ir pradeda galvoti apie vis stambesnius pirkinius. Lietuviai savo finansinę padėtį ir jos perspektyvas vertina labai gerai.

Europos Centriniam Bankui (ECB) šią savaitę sumažinus bazines palūkanų normas, ekonomistai teigia, kad tai padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką. Taip pat, anot jų, šiais metais galima tikėtis dar bent vieno palūkanų normų sumažinimo. „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad ECB retorika išlieka atsargi dėl vis dar per aukštų infliacijos rodiklių. Visgi, jos manymu, toks mažinimas atgaivins vartojimą, investicijų ir eksporto rinkas.

Geopolitinė įtampa ir neapibrėžtumas dėl politikos tokiais metais, kai visame pasaulyje vyksta daugybė rinkimų, kelia grėsmę euro zonos finansiniam stabilumui, ketvirtadienį įspėjo Europos centrinis bankas (ECB). Savo pusmečio finansinio stabilumo apžvalgoje ECB pažymėjo, kad nuo paskutinio vertinimo sąlygos pagerėjo.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, per penktąjį iš eilės pinigų politikos svarstymo posėdį, nusprendė bazinių palūkanų nekeisti. Sprendimas atitiko daugumos ekonomistų ir analitikų prognozes. Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.

Europos centrinis bankas (ECB) dar nėra „pakankamai įsitikinęs“ pažanga mažinant infliaciją, ketvirtadienį pareiškė šios institucijos vadovė Christine Lagarde. Toks jos komentaras nuskambėjo po to, kai ECB Valdančioji taryba nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų. „Darome pažangą siekdami infliacijos tikslo... bet nesame pakankamai įsitikinę“, – spaudos konferencijoje sakė Ch.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc.. Kaip nurodoma banko pranešime, nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio sausio mėn. infliacija dar sumažėjo.

Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį pranešė, kad dėl palūkanų normų pakėlimų serijos 2023 m. pirmą kartą per beveik du dešimtmečius patyrė nuostolių, o greito grįžimo į pelningumo trajektoriją nesitikima. Ši Frankfurte įsikūrusi institucija pernai neteko 1,3 mlrd. eurų. Praradimai būtų buvę kur kas didesni, jei ECB nebūtų panaudojęs praeityje atidėtų 6,6 mlrd. eurų, skirtų padengti nuostolius.

Europos centrinio banko (ECB) stebėtojų tarybos pirmininkė perspėja euro zonos bankus nestabilioje aplinkoje neprarasti budrumo. Bankų „kapitalizacija yra geresnė, jie yra atsparesni nei pirmosiomis bankų sąjungos dienomis prieš dešimtį metų“, – pirmadienį Briuselyje iš anksto paskelbtoje kalboje teigė Claudia Buch. „Tačiau pernelyg nusiraminti negalima“, – sakė ji.

Kada būsto paskolas turintys lietuviai galės pagaliau mokėti žmoniškesnes palūkanas? Ar aukštomis palūkanomis paprasti žmonės dabar sumoka už vyriausybių ekonominės politikos klaidas? Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo banko „Citadelė“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Kas šiemet laukia būsto paskolas turinčių žmonių? Kada mažės įmokos? Kalbant apie bazines palūkanas euro zonoje, situacija yra tokia, kad rinka mato 82 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc. Kaip nurodoma banko pranešime, gaunama informacija iš esmės patvirtino jo ankstesnį vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą.

Europos Centrinio Banko reguliariai atliekamų sociologinių tyrimų antradienį paskelbtais naujausiais duomenimis, euro zonos vartotojų lūkesčiai dėl infliacijos 20 valstybių bloke per artimiausius 12 mėnesių lapkritį sumenko iki 3,2 proc. nuo 4,0 proc. spalį. Naujasis rodiklis – kukliausias nuo 2022-ųjų vasario. Lūkesčiai dėl metų infliacijos po trejų metų aptirpo nuo 2,5 proc. iki 2,2 proc., pasiekdami taip pat žemiausią nuo 2022-ųjų pradžios lygį.

Europos Centrinis Bankas (ECB) į tiesiogiai prižiūrimų bankų sąrašą įtraukė ir Lietuvoje registruotą įmonę „Revolut Holdings Europe“ bei jo valdomą šalyje registruotą banką „Revolut Bank“.  Pastarasis tapo trečiu didžiausiu banku Lietuvoje, užimančiu 19,3 proc. rinkos pagal turtą.

Europos centriniam bankui (ECB) dar kartą nepadidinus bazinių palūkanų normų, ekonomistai vis garsiau kalba apie mažėjančią naštą būsto paskolų turėtojams. Pasak ekonomistų, palūkanos turėtų pradėti mažėti jau pavasarį. O jei taip nutiktų, kitąmet Lietuvos gyventojai, kurie turi 100 tūkstančių eurų būsto paskolas, mokėtų maždaug 100 eurų mažesnes mėnesines įmokas. Tiesa, Lietuvos bankas skuba gesinti šias optimistines prognozes: esą palūkanų normos pradės mažėti dar negreit.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį vėl nepakeitė skolinimosi kainų, tačiau įspėjo, kad infliacija artimiausiu metu gali vėl padidėti, ir tai rinkose turėtų prislopinti viltis dėl palūkanų normų sumažinimo 2024 metų pradžioje. Tai buvo antras kartas iš eilės, kai euro zonos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normų po to, kai ne kartą jas didino siekdamas pažaboti sparčiai kylančias kainas.

Jau kelias savaites visuomenei ramybės neduodantis visuotinio NT mokesčio projektas galiausiai baigiasi kivirčais valdančiojoje koalicijoje – nesutaria ne tik valdančiosios koalicijos partijos, bet ir ministrė Aušrinė Armonaitė bei premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tokius nesutarimus lemia noras įtikti savo elektoratui, o ne pragmatiški nesutarimai.

Euro zonos ekonomika liepą-rugsėįį patyrė nedidelį nuosmukį per metų ketvirtį ir kukliai paaugo per metus, nukentėjusi nuo agresyvios ir skausmingos Europos Centrinio Banko palūkanų kėlimo kampanijos, tempiama žemyn Vokietijos ūkio silpnumo, skelbia agentūra AFP.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą po 15-kos mėnesių nepadidinus bazinių palūkanų normos, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad kalbėti apie jų mažinimą dar anksti.  Jo teigimu, per metus stebėti rinkos vertinimų, tarp jų ir ECB projekcijų, pokyčiai rodo išliekantį didelį ekonominį neapibrėžtumą, be to, išlieka aukšti infliacijos rodikliai.  „Todėl kalbėti apie palūkanų normų mažinimą, manau, kad šiuo metu tikrai yra per anksti.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą po 15-kos mėnesių nepadidinus bazinių palūkanų normos, kai kurie Lietuvos ekonomistai sako, kad ši kova su infliacija baigiasi – ECB jau kitų metų viduryje turėtų pradėti mažinti palūkanas, o tokią taktiką galėtų keisti nebent dideli netikėtumai. Visgi kai kurie ekspertai ECB žingsnį vertina atsargiau.

Europos Centrinis Bankas dabar labiau priartėjo prie skaitmeninio euro sukūrimo, pritardamas kitam šio projekto etapui, nors vis dar kyla abejonių dėl galimų naudų ir rizikų. ECB valdančioji taryba trečiadienį pritarė, kad nuo ateinančio mėnesio būtų pradėtas dvejų metų „parengiamasis etapas“, sakoma banko pranešime, kuriame kartu pabrėžiama, jog galutinis sprendimas dėl virtualios valiutos įvedimo kol kas nepriimtas.

Tūkstančius eurų iš dažnos šeimos biudžeto siurbiančios išbrangusios būsto paskolos dar ilgai tuštins Lietuvos gyventojų kišenes. Europos centrinio banko (ECB) atstovai perspėja, kad nemažins palūkanų normų ištisus mėnesius. Esą tik įsibėgėjus kitiems metams, kai bus aiškios atlyginimų augimo tendencijos, taps aišku, kada palūkanos leis žmonėms kiek lengviau atsikvėpti.

Aukštos palūkanos mažina infliaciją ar tik šeria komercinius bankus milijoniniais pelnais? Europos Centriniam Bankui palūkanas padidinus iki 4 procentų, dėl jų poveikio jau nesutaria ir Lietuvos bankas bei premjerės patarėjas, buvęs to paties banko ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis skeptiškai vertina tai, kad Lietuvos banko vadovas nesipriešino dar vienam palūkanų pakėlimui. Vos 5 procentai iš kelių šimtų tūkstančių būsto paskolų turėtojų Lietuvoje yra užfiksavę palūkanas.

Europos Centrinis Bankas toliau spaudžia palūkanų akceleratorių. Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (EURIBOR) jau siekia 4 procentus, tad paskolos brangsta toliau. Didesnių paskolų turėtojų piniginės toliau plonėja, nebepadeda net ir algų augimas. Lietuvius į neviltį varo keliais šimtais eurų per mėnesį daug kam brangstančios paskolos: „Turiu paskolą, palūkanos trigubai išaugo.

Jei kažkas ir pinga, tai tikrai ne paskolos. Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl pakėlė bazinę palūkanų normą – jau devintą kartą. „Euriboras“ beveik pasiekė 4 procentus, o tai reiškia, kad vidutinė būsto paskola per metus šeimai pabrango 4000-iais eurų.  Panevėžiečio Kęstučio šeima būstą su paskola pirko dar prieš aštuonerius metus.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį aštuntą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas, nepaisant to, kad euro zona smunka į recesiją. Tačiau būtent nelanksti ECB politika atvedė ne tik Lietuvą, bet ir visą likusį pasaulį į ekonominę krizę, įsitikinęs verslininkas Robertas Dargis. Jo nuomone, šis sunkmetis nebus toks stiprus kaip 2009-aisiais, bet valstybės turėtų glaudžiau dirbti su ECB, kad išvengtų skaudžiausių krizės padarinių.

Lietuva – antra šalis euro zonoje pagal aukščiausias būsto paskolų palūkanas, mus lenkia tik Latvija. O už savo būsto paskolas vis daugiau mokantys lietuviai jau privalo ruoštis ir kad pinigines artimiausiu metu teks tuštinti dar labiau, mat Europos centrinis bankas liepą vėl kels bazinę palūkanų normą.

Europos Centrinis Bankas (ECB), atsižvelgdamas į išaugusį infliacijos lygį ir tebesitęsiantį vartotojų kainų augimo lemiamą spaudimą ekonomikai, ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Remiantis banko sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 3,75, 4 ir 3,25 procento. Pokyčiai įsigalios nuo 2023 metų gegužės 10 dienos, praneša ECB.

Europos Centrinis Bankas (ECB), manoma, ketvirtadienį vėl padidins palūkanų normas, siekdamas suvaržyti išaugusią infliacija, tačiau kukliau, nes skolinimosi kaštai didėja, o nerimas dėl bankų sektoriaus vėl atsinaujino. Euro zonos centrinis bankas nuo praėjusių metų didino bazines palūkanų normas beprecedenčiu tempu, kovodamas su didėjančiomis energijos ir maisto sąnaudomis, ir beveik neabejojama, kad šiandien žengs šį žingsnį septintą kartą iš eilės.

Euro zonos bankai pirmąjį šių metų ketvirtį griežtino skolinimo kriterijus sparčiausiu tempu nuo 2011 metų valstybės skolos krizės, o paskolų paklausa smarkiai sumažėjo, rodo antradienį paskelbti Europos Centrinio Banko (ECB) atlikto tyrimo rezultatai.  Gauti duomenys pabrėžia agresyvaus pinigų politikos griežtinimo bei pastarojo meto suirutės bankų sektoriuje poveikį ir gali paskatinti ECB ketvirtadienį pasirinkti didinti bazines palūkanų normas kiek kukliau.

Aukštas infliacijos lygis euro zonoje artimiausiais mėnesiais turėtų atsitraukti, penktadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, kartu perspėjusi, kad nuo prognozės neatsiejamas ir „didelis neapibrėžtumas“. „Tikimės, kad euro zonoje infliacija ir toliau mažės“, – sakoma Ch. Lagarde pareiškime, padarytame vykstant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimams Vašingtone, kuris buvo paskelbtas ECB svetainėje.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba pranešė apie dar vieną bazinių palūkanų normų didinimą 50 bazinių punktų. Spėlionės, kiek dar jos didės ateityje ir ar centrinis bankas nepersistengs „vėsindamas“ ekonomiką, jau pakeliui. Tačiau atsakymo į klausimą, kokios palūkanų normos yra tinkamos, neturi nei pinigų politikos formuotojai, nei ekspertai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nenukrypo nuo plano dėl palūkanų normų didinimo – bazinė palūkanų norma pakelta dar puse procentinio punkto. Taip padaryta nepaisant neramios savaitės bankams JAV ir Europoje. Kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką ir gyventojų pinigines? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino savo prognozę dėl euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo šiemet iki 1 proc. dėl mažėjančių energijos kainų ir didesnio „atsparumo sudėtingai tarptautinei aplinkai“. Kiek anksčiau šiais metais bankas prognozavo 0,5 proc. augimą. „ECB ekspertai numato, kad ir 2024, ir 2025 metais augimas toliau didės – iki 1,6 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) kitais metais testuos euro zonos skolintojų gebėjimą apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių, atsižvelgdamas į tai, kad nuo pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios mėginimų įsilaužti į kompiuterines sistemas rizika išaugo.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus bazines palūkanų normas 50 bazinių punktų, ekspertai pastebi, kad ECB kiekybinį skatinimą keičia griežtinimas. Anot jų, tai gali sulėtinti Lietuvos ir Europos ekonomikos augimą. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad centrinių bankų veiksmai keliant palūkanas veikia Lietuvos įmones, kurios šiuo metu skolinasi brangiausiai nuo pat tokios statistikos stebėjimo pradžios.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį visas tris pagrindines palūkanų normas padidino 50 bazinių punktų bei pranešė, jog ateityje laukia ne mažiau nei vienas toks pat žingsnis. Pasak banko pranešimo spaudai, Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.

Europos Centrinis Bankas (ECB), prognozuojama, ketvirtadienį tęs kovą su infliacija didindamas bazines palūkanų normas, nepaisydamas daugėjančių ženklų, kad euro zona galbūt jau atlaikė didžiausią ekonominį smūgį. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, euro zonoje smarkiai išaugo energijos ir maisto kainos, taigi ECB pradėjo agresyviausią pinigų politikos griežtinimo ciklą savo istorijoje.

Euro zonos ekonomika šiais metais bus „daug tvirtesnė“, nei buvo baiminamasi iš pradžių, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, augant viltims, kad šalys gali išvengti skausmingos recesijos.  Ekonominės „naujienos per pastarąsias kelias savaites buvo daug pozityvesnės“, pareiškė Ch. Lagarde Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Lietuvos gyventojams būstui bankai skolina brangiausiai visoje euro zonoje. Tokius duomenis skelbia Europos Centrinis Bankas. Komercinių bankų asociacija aiškina, neva Lietuva čia niekuo neišsiskiria, esą vakarų valstybių gyventojai tiesiog ilgesniam laikotarpiui fiksuoja palūkanas dėl to jos mažesnės nei Lietuvoje. Tiesa, dalis ekonomistų mano, kad Lietuvos bankai tiesiog naudojasi proga pasipelnyti ir priduria, kad Lietuvoje šiame sektoriuje trūksta konkurencijos.

Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad tuo metu, kai Europos Centrinis Bankas įgyvendina infliacijos mažinimo priemones, Europos Sąjungos valstybės narės privalo  pradėti mažinti biudžeto deficitus bei pereiti prie griežtesnės fiskalinės politikos, nes svarbu, kad fiskalinė ir monetarinė politikos viena kitai neprieštarautų.

Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.

Europos Centriniam Bankui (ECB) „pavyks“ sumažinti rekordinę infliaciją, penktadienį sakydama šventinį sveikinimą pareiškė banko vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard), euro zonai rengiantis tolesniam palūkanų normų kėlimui 2023 metais. Euro zonoje vartotojų kainų augimas šiemet pasiekė rekordines aukštumas, kai Rusijai įsiveržus į Ukrainą ėmė brangti energija ir maisto produktai. Lapkritį infliacija euro zonoje sulėtėjo pirmą kartą per pusantrų metų, bet siekdama maždaug 10 proc.

Euro zonos ekonomika šį ir ateinantį ketvirtį gali trauktis dėl aukštų energijos kainų, tačiau 2023 metais ji vis tiek turėtų pasiekti silpną augimą, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinis Bankas (ECB). 2023 metais ekonomikos augimas pasieks 0,5 proc., prognozuoja bankas, sumažinęs ankstesnę 0,9 proc. augimo prognozę. Tuo tarpu 2024-aisiais, banko skaičiavimais, turėtų būti pasiektas didesnis – 1,9 proc. – augimas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį greičiausiai paseks JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pavyzdžiu ir pasirinks mažesnį palūkanų normų kėlimą, mano analitikai, esant požymių, kad įkaitusi infliacija pagaliau mažėja. ECB pastaruoju metu palūkanų normas didino tempu, kurį banko vadovė Christine Lagarde yra pavadinusi „sparčiausiu“, siekdamas sumažinti rekordinę infliaciją, kurią lėmė Rusijos karo Ukrainoje išaugintos maisto ir energijos kainos.