europos centrinis bankas

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas euro zonoje bankams moka didžiausias palūkanas. Tai lemia ne Europos Centrinio Banko neseniai didintos palūkanų normos, bet marža, kurią nustato patys Lietuvos bankai. Ekspertai sako, kad mūsų šalyje bankų godumo nėra kaip suvaldyti. Esą maržos mažėtų, jei piliečiai mažiau skolintųsi arba didėtų bankų konkurencija.

Kai žmonėms šiuo metu labiausiai rūpi, kaip susimokėti elektros ir šildymo sąskaitas, Europos Centrinis Bankas gyventojams paruošė dovanėlę – jau kelintą kartą kelia paskolų palūkanas ir nežada sustoti. Negana to, visiems aiškina esą didindami palūkanas jie žmones gelbsti, nes vaduoja nuo išaugusių kainų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Naujausias Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas trečią kartą šiemet pagrindines palūkanų normas padidinti dar 75 baziniais punktais yra „griežtėjanti reakcija į vis platėjančius infliacinius procesus“ euro zonoje, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.  „Infliacija yra tiesiog per didelė“, – penktadienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas.  G. Šimkaus nuomone, gruodį ECB toliau turėtų didinti palūkanas. „Šiuo metu pinigų politika vis dar yra skatinamoji.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė dar vieną ženklų palūkanų normų didinimą, siekdamas kovoti su rekordiškai aukšta infliacija bei nepaisydamas stiprėjančio nerimo, jog euro zona artėja prie skausmingos recesijos.

Dar vienas piniginių tuštėjimo metas – Europos Centrinis bankas vėl didins paskolų palūkanas. O tai reiškia, kad palūkanos greičiausiai pasieks du procentus, tokį skaičių jau perkopė ir palūkanas lemiantis „Euriboras“. Ekonomistai gerų žinių neturi – esą kitąmet palūkanos gali didėti net ir iki keturių procentų, o tai daliai žmonių būsto paskolas pabrangintų tūkstančiais eurų per metus. Išsigandę tautiečiai jau ima mažiau būsto paskolų.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde sukritikavo kelių Europos valstybių monetarinę politiką, pavadindama ją neproduktyvia kovojant su aukšta infliacija. Europos Sąjungos valstybės narės, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, pristatė keletą programų, numatančių subsidijas po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai išaugusioms sąnaudoms energijos ištekliams padengti. Ch.

Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą. Europos centrinis bankas (ECB) per paskutinius kelis susirinkimus padidino palūkanas nuo neigiamų -0,5 proc. iki 0,75 proc.

Infliacijai euro zonoje dėl kylančių energijos kainų pasiekus rekordinį lygį, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde antradienį pripažino, jog šiuo metu yra sunku prognozuoti, ar infliacija jau pasiekė piką. Vis didėjant įtampai dėl karo Ukrainoje ir Rusijai ribojant dujų tiekimą, infliacija 19 šalių vienijančiame bendros valiutos bloke rugsėjį įsibėgėjo iki 10 procentų. Sakydama kalbą Kipre surengtame renginyje, Ch.

Daug uždirbančios ir itin pelningos įmonės galėtų mokėti daugiau mokesčių, kad finansuotų paramą skurdžiausiems visuomenės gyventojams, susiduriantiems su rekordine infliacija, pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as. Vartotojų kainos kyla visoje euro zonoje ir kitose šalyse, skatinamos didelių energijos sąnaudų, kai Rusijai iš esmės sustabdė dujų tiekimą į Europą, po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Itin sparčiai augusios būsto kainos dar labiau sumažino lietuvių galimybes įsigyti būstą, rodo naujausias „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ėmė ryškėti ir pirmieji rinkos vėsimo ženklai – sumažėjo būsto sandorių skaičius, sparčiai krito susidomėjimas dar nepastatytais būstais, rašoma pranešime spaudai.  „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, prastėjantys lūkesčiai, kylančios palūkanos bei kiti veiksniai gali sustiprinti neigiamas būsto rinkos tendencijas.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienio posėdyje visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidino 75 baziniais punktais, skelbiama banko pranešime spaudai. Remiantis pranešimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didėja atitinkamai iki 1,25, 1,50 ir 0,75 proc., o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.

Pasaulio ekonomika susiduria su nerimą keliančiu augimo lėtėjimu, bet svarbiausias politikos formuotojų prioritetas yra suvaldyti sparčiai kylančią infliaciją, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyriausiasis ekonomistas. Infliacijai didžiuosiuose ūkiuose artėjant prie 10 proc. ribos, centriniai bankai turi laikytis savo kurso ir toliau didinti palūkanų normas, kol infliacija ims trauktis, interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė Pierre'as-Olivier'as Gourinchas.

Siekdamas pažaboti sparčiai kylančią infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį turėtų padidinti bazines palūkanų normas. Iki šiol skelbta, kad palūkanų norma ketinama didinti 0,25 procentinio punkto, tačiau naujienų agentūros „Bloomberg“ ir „Reuters“ remdamosi šaltiniais antradienį pranešė, jog ji gali būti didinama 0,5 punkto.

Vokietijos centrinio banko (Bundesbanko) vadovas penktadienį pareiškė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų imtis „ryžtingų veiksmų“, siekdamas pažaboti sparčiai augančias kainas, ir paskelbė gerokai didesnes infliacijos prognozes didžiausiai ES ekonomikai. „Euro zonoje infliacijos lygis savaime nesumažės“, – sakoma Joachimo Nagelio pranešime. „Pinigų politika privalo ryžtingais veiksmais sumažinti infliaciją“, – pridūrė jis.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė, kad liepos 21 dieną suplanuotame posėdyje pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidins bazines palūkanų normas. Euro zoną spaudžiant rekordiškai aukštai infliacijai, palūkanų normos, numatoma, kils 25 baziniais punktais. Pasak banko, palūkanų normos toliau bus didinamos rugsėjo mėnesio posėdyje, o tikslus tokio žingsnio dydis priklausys nuo ekonomikos perspektyvų.

Rusijos karas Ukrainoje ir jį sekusios sankcijos sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines. Situaciją stebintys ekonomistai Europai prognozuoja recesiją ir ekonomikos kritimą, tačiau guodžia, kad ryžtingai pasikeitus Europos Centrinio Banko politikai, gali susidaryti prielaidos naujam augimo ciklui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistai Rimantas Rudzkis ir Marius Dubnikovas. Pone Rudzki, ar į Europą ateina recesija? R. Rudzkis: Taip.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino euro zonos augimo prognozę 2022 metams iki 3,7 proc., palyginti su anksčiau prognozuotais 4,2 proc., atsižvelgdamas į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį euro zonos ekonomikai. Bankas skaičiuoja, kad 2023 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) sieks 2,8 proc., palyginti su anksčiau skaičiuotais 2,9 procento.  2024 metų prognozė išliko nepakitusi – 1,6 procento.

Europos Centrinio Banko (ECB) nuomone, Rusijos valstybinio banko „Sberbank“ padaliniui Europoje gresia bankrotas dėl sankcijų, skirtų nubausti Maskvą dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu. „Sberbank Europe AG“, kurio būstinė yra Austrijoje, o filialai veikia Kroatijoje ir Slovėnijoje, „susidūrė su indėlių atsiėmimo banga dėl geopolitinės įtampos įtakos reputacijai“, pažymėjo ECB.

Šiuo metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai per daugelį metų. Tuo pačiu ir gyventojų ar verslo pinigai bene greičiausiai praranda savo vertę, nes už tą pačią eurų sumą vis mažiau ko galima nusipirkti.  Vienas iš būdų infliacijai suvaldyti – palūkanų normos didinimas. Tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB), kitaip nei kai kurių kitų šalių centriniai bankai, šios priemonės nesiima.

Finansų rinkoje vyksta esminiai pokyčiai ir tai rodo, kad pigių pinigų laikotarpis baigiasi. Permainos laukia ne tik JAV, bet ir euro zonoje. JAV palūkanų pokyčius prognozuojantis įrankis, kuris paremtas realiais ateities sandoriais (CME FedWatch Tool), rodo, kad yra 73,1 proc. tikimybė, kad jau kovo 16 dieną vyksiančiame JAV centrinio banko susirinkime palūkanos bus pakeltos 0,25 proc. punkto, o likusi tikimybės dalis rodo 0,5 proc. didinimą. Šių metų pabaigoje tikimasi iki 1,5 proc.

Europos Centrinis Bankas paprašė Rusijos rinkoje veikiančius euro zonos komercinius bankus pateikti ataskaitas, kaip jie yra parengę griežtų sankcijų Rusijai įvedimui, jei ši ryžtųsi karinei intervencijai į Ukrainą, rašo britų leidinys „The Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais. Anot jų, ECB paprašė iš jo prižiūrimų bankų informacijos, kaip jie reaguotų į naujas sankcijas Rusijai, įskaitant pastarosios bankų atjungimą nuo tarptautinės tarpbankinių pervedimų sistemos SWIFT.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį įvykusiame posėdyje nepakeitė pagrindinių palūkanų normų ar pandemijos metu ekonomikai skatinti skirtos programos apimčių, plačiai paplitusiems tiekimo sutrikimams didinant infliaciją ir keliant grėsmę atsigavimui. Nors tiekimo grandinių sutrikimai didino kainas ir ribojo pramonės gamybą, ECB išlaikė savo palankią pinigų politiką, siekdamas paskatinti nuo COVID-19 sukeltos krizės nukentėjusios ekonomikos atkūrimą.

Aiškesnis infliacijos tikslas, būsto kainų įtraukimas į infliacijos matavimą ir kova su klimato kaita – šie trys kertiniai vasarą atnaujintos Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos strategijos pakeitimai netiesiogiai paveiks milijonus mūsų ir kitų euro zonos šalių piliečių. ECB atsinaujinimo ėmėsi siekdamas geriau įgyvendinti savo pinigų politikos tikslus ir atliepti visuomenės poreikius pasaulio ir euro zonos ekonomikoms patyrus didelių pokyčių, rašoma komentare žiniasklaidai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį žengė nedidelį žingsnį į priekį mažindamas specialiosios pandeminės programos apimtis, tačiau pasistengė užtikrinti rinkas, kad nenutrauks paramos, atsižvelgdamas į tai, jog sparčiai plintanti COVID-19 delta atmaina lėtina euro zonos ekonomikos atsigavimą. Banko Valdančioji taryba, turinti 25 narius, pranešė, kad ECB sulėtins mėnesinių obligacijų pirkimų tempą, ekonominei veiklai atsigaunant, o infliacijai spartėjant. 1,85 trln.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė šiek tiek sumažinti specialiosios pandeminės vertybinių popierių pirkimo programos (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) apimtis, atsižvelgdamas į stiprėjantį ekonomikos atsigavimą, tačiau nepakeitė pagrindinių palūkanų normų. Frankfurte įsikūręs skolintojas išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.

Nors Europos centrinio banko (ECB) vadovės Christine Lagarde vadovavimas ir pasižymi vieningumu, jam trūksta aiškumo. Pirmieji Ch. Lagarde kaip ECB vadovės pasiekimai parodė, kad ji puikiai moka paslėpti problemas, praneša „politico.eu“. Artėjant antriesiems jos kadencijos metams, Ch. Lagarde anksčiau, nei buvo planuota, atliko nuodugnų pačios įtakingiausios finansų įstaigos Europoje patikrinimą.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį išlaikė rekordiškai žemas palūkanų normas ir nepakeitė ekonomikos gaivinimo programos apimties, nepaisydamas spartėjančio atsigavimo. Frankfurte įsikūręs skolintojas išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.  Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.

 Europos Centrinio Banko pigių pinigų politikai skatinant nekilnojamojo turto burbulą, ateityje nuosavas būstas gali tapti vis sunkiau prieinamas eiliniams Lietuvos žmonėms ir tapti turtingųjų privilegija, sako analitikai. Šią savaitę Lietuvos banko surengtoje diskusijoje dalyvavę ekspertai teigė, kad dėl mažų palūkanų normų pinigai vis labiau praranda taupymo funkciją, todėl žmonės investuoja į nekilnojamąjį turtą ir finansų rinkas.

Euro zonos bankai 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį dar labiau sugriežtino skolinimo sąlygas, antradienį parodė Europos Centrinio Banko (ECB) atliktas tyrimas, nes COVID-19 plitimo atsinaujinimas pablogino perspektyvas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė apie papildomas priemones, skirtas padėti euro zonai atlaikyti antrąją koronaviruso bangą, ir perspėjo, kad nerimą dėl ateities perspektyvų didina su pandemijos raida ir vakcinacijos kampanijomis susijęs neapibrėžtumas.

Pasaulinių technologijų milžinių, tokių kaip „Facebook“, planuojamos kriptovaliutos gali sutrikdyti Europos finansų sistemą, penktadienį perspėjo Europos Centrinio Banko (ECB) valdybos narys. „Didžiosios technologijų įmonės gali kelti didelę riziką ekonominiu ir socialiniu požiūriu bei gali apriboti, o ne išplėsti vartotojų pasirinkimą“, – pareiškė ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta.

Pastaruosius kelis mėnesius euro zona susiduria su retu ir pavojingu reiškiniu – kainų mažėjimu. Kainų mažėjimui įtakos iš dalies turi laikini veiksniai, pavyzdžiui, PVM sumažinimas Vokietijoje, tačiau bet kokiu atveju bendra mažėjančios infliacijos tendencija yra akivaizdi. Kodėl defliacija neramina ir kaip tai gali atsiliepti Lietuvos ekonomikai?  Europos centrinis bankas (ECB), taikydamas pinigų politikos priemones, siekia, kad metinė infliacija laikytųsi šalia 2 proc. ribos.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį paliko nepakeistas pagrindines palūkanų normas ir kovos su krizės padariniais programos apimtis, pranešė banko atstovė spaudai, euro zonai tęsiant kovą su pandemijos sukeltu nuosmukiu. Kaip ir tikėtasi, Frankfurte įsikūręs skolintojas paliko pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą nepakeistą, kuri ir toliau sudarys rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento.

Prancūzė Christine Lagard, kuri vadovauja Europos centriniam bankui (ECB), žengė netikėtą žingsnį – birželio 4 dieną paskelbė, kad ECB didina obligacijų supirkimo (pinigų spausdinimo) programą papildomais 600 mlrd. eurų, ši programa išplečiama iki 1,35 trilijono eurų ir veiks mažiausiai iki 2021 birželio. Analitikai tikėjosi programos padidinimo 500 mlrd. eurų, tad paskelbtas skaičius 20 proc. didesnis nei tikėtasi.

Europos ekonomikos dėl koronaviruso pandemijos laukia precedento neturintis nuosmukis, po Europos Centrinio Banko (ECB) posėdžio ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB prognozėmis, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais gali smukti 5–12 procentų. „Euro zonos ekonomika susidūrė su nuosmukiu, kurio mastas ir sparta neturi precedento.

Europos Centrinis Bankas (ECB) yra pasirengęs prireikus imtis „tinkamų ir tikslinių priemonių“ ir padėti euro zonos ekonomikai atlaikyti dėl koronaviruso kylančius sunkumus, pareiškė euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. Anot jos, dėl spartaus viruso plitimo „kyla rizika ekonomikos augimo perspektyvoms“. ECB atidžiai stebės padėtį ir „prireikus imsis kylančiai rizikai proporcingų veiksmų“, pridūrė ECB vadovė.

Europos Centrinis Bankas (ECB), įvertinęs Lietuvos Seimo jau priimtą sprendimą nuo kitų metų labiau apmokestinti bankų ir kredito unijų pelną, rekomenduoja atlikti išsamų šio mokesčio poveikio vertinimą. Tuo metu Seime taip pat svarstytas, bet atidėtas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, anot ECB, turėtų esminį neigiamą poveikį Lietuvos finansų sistemai. ECB taip pat neigiamai vertina finansų įstaigų mokesčių pajamų naudojimą bendriems biudžeto tikslams.

Europos Centrinis Bankas (ECB) Lietuvos banko teikimu bendrovei „PayRay“ išdavė banko licenciją, leisiančią skolinti ir priimti indėlius. Šiuo metu „PayRay“ teikia faktoringo (trumpalaikių skolų perleidimo, perduodant kredito riziką) paslaugas bei mikrokreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tapusi banku, bendrovė planuoja toliau teikti paskolas smulkiajam ir vidutiniam verslui, plėsti paslaugų portfelį ir veiklos geografiją, pranešė Lietuvos bankas.

Vokietijoje pramonės gamyba smunka jau beveik metus ir kol kas nėra daug įtikinamų požymių, kad padėtis per artimiausius mėnesius pasikeis. Ši šalis yra didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, todėl privalome stebėti, kaip keičiasi ir pramonės, ir vidaus rinkos padėtis Vokietijoje. Tačiau Lietuvos verslui labai naudinga dažniau pažvelgti ir į tai, kas vyksta Vidurio Europos, arba vadinamosiose Višegrado šalyse, kurios daug labiau priklausomos nuo Vokietijos ekonominės padėties.

Kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) rinksis pasitarti, kaip skatinti lėtėjančią euro zonos ekonomiką. Investuotojai beveik įsitikinę, kad jau dabar siekiančios minus 0,4 proc. rinkos palūkanos bus sumažintos. Didžioji dauguma tikisi, kad mažinimo žingsnis gali siekti 0,1 – 0,3 proc. punkto. Ką šie pasikeitimai reikš Lietuvos gyventojams? Reikia pastebėti, kad poveikis jau yra įskaičiuotas lūkesčiuose ir rinkos dalyviai tai parodė.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 33,078 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 2,3 karto mažiau nei pernai sausį–birželį, kai grupės grynasis pelnas siekė 76,968 mln. eurų. Tik antrąjį šių metų ketvirtį grupės grynasis pelnas buvo 6,711 mln. eurų, arba 6,5 karto mažiau nei 2018-ųjų balandžio–birželio mėnesiais (43,561 mln. eurų), nurodoma „Luminor“ šešių mėnesių veiklos ataskaitoje.

Europos institucijoms nustačius, jog nėra nieko, kas galėtų sutrukdyti „PNB Banka“ žlugti, šeštas pagal dydį Latvijos bankas bus uždarytas. „PNB Banka“, kurio turtas siekia 550 mln. eurų, „žlunga arba gali žlugti“, pažymima vėlų ketvirtadienio vakarą paskelbtame Europos Centrinio Banko (ECB) pranešime.

Lietuvos ekonomika antrą 2019 metų ketvirtį augo panašiu tempu kaip ir pirmą, todėl bendras pusmečio rezultatas buvo labai sėkmingas, atsižvelgus į gerokai sulėtėjusį Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonomikos augimą. Mūsų šalies BVP praėjusį ketvirtį buvo 4,1 proc.

Jei euro zonos ekonomiką lygintume su žmogaus kūnu, joje cirkuliuojantys pinigai atstotų kraują, o Europos Centrinis Bankas (ECB), valdydamas pinigų kainą – palūkanų normą, atliktų širdies funkciją.

Pagrindinė bankų skolinimo varomoji jėga liko nepakitusi – bankai daugiausia finansavo būsto įsigijimą, šios paskolos sudarė net 80 proc. visų gyventojams teiktų paskolų. Per metus gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė išaugo beveik 550 mln. Eur, arba beveik 8 proc. „Bankai noriai atsiliepė į rinkos poreikius – tą ypač akivaizdžiai rodo itin sparti būsto paskolų gyventojams portfelio plėtra“, – komentuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Atsižvelgęs į įvairius neapibrėžtumą skatinančius veiksnius, kurie daro spaudimą euro zonos ekonomikai, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pablogino bendros valiutos bloko ūkio augimo šiais ir kitais metais prognozes. Euro zonos centrinis bankas dabar numato, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 1,1 proc., nors anksčiau prognozavo, kad ūkio prieaugis 2019-aisiais sieks 1,7 procento. 2020 metų augimo prognozė buvo apkarpyta kur kas mažiau – nuo 1,7 iki 1,6 procento.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį įvykusiame Valdančiosios tarybos posėdyje nepakeitė rekordiškai mažų palūkanų normų ir pareiškė, kad jos nebus keičiamos „bent iki 2019 metų pabaigos“. Kaip ir prognozuota, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau sudarys rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento. Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, tebesudarys minus 0,4 proc.

Euro zona rengiasi baigti leisti 500 eurų nominalo banknotus ir dauguma bendros valiutos bloko šalių nuo kito mėnesio nebeleis į apyvartą šių violetinės spalvos banknotų, kuriuos, kaip baiminasi institucijos, yra per daug pamėgę nusikaltėliai. „Nuo 2019 metų sausio 27 dienos 17 iš 19 euro zonos nacionalinių centrinių bankų nebeleis 500 eurų banknotų į apyvartą,“ – paskelbė Europos Centrinis Bankas (ECB) savo svetainėje.

Lietuvos bankas pirmadienį pranešė, kad Europos Centrinis Bankas išdavė European Merchant specializuoto banko licenciją. Bendrovė, gavusi specializuoto banko licenciją, ketina teikti klasikinės bankininkystės paslaugas – priimti iš gyventojų indėlius, skolinti, teikti mokėjimo paslaugas. Planuojama, kad naujasis bankas paslaugas pradės teikti 2019 metų birželį.